Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Indebt“, J. V., uždarosios akcinės bendrovės „Danske lizingas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Logista“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-225-622/2013 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Logista“, K. S., V. R., T. B., J. K., V. M., K. S., B. J., A. B., M. A. G., R. D., A. U., uždarosios akcinės bendrovės „IREC LT“, uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“, valstybės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkeliai“, Danske Bank A/S Lietuvos filialo, akcinės bendrovės DnB Nord banko, uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“, uždarosios akcinės bendrovės „Indebt“, J. A., N. Š., A. Š., valstybės įstaigos „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“, uždarosios akcinės bendrovės „IREC Klaipėda“, V. D., A. J., V. P., bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FA Rationis“, A. A., R. A., J. V., uždarosios akcinės bendrovės „Danske lizingas“ ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Teismas bylą nagrinėjo aplaidžiai, kadangi, priimdamas nutartį vadovavosi 2010 m. į bylą pateiktais duomenimis, bei Įmonių bankroto valdymo departamento atliktu bankroto administratorių kandidatūrų derinimu;

9. Teismo paskirtas bankroto administratorius yra suinteresuotas bankroto byla, kadangi priešingu atveju siekdamas veikti dalykiškai ir profesionaliai, saugoti savo profesijos garbę, atsižvelgdamas į tai, kad šio bankroto administratoriaus darbuotojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sutikimo paimti didelės vertės kyšį, privalėjo ne tik nušalinti nusikalstama veika įtariamą darbuotoją, bet ir, siekdamas išsaugoti savo profesinę garbę, veikti dalykiškai ir atsiimti sutikimą teikti bankroto administravimo paslaugas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“;

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad joks kitas ieškovas, išskyrus VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją“, nėra teikęs UAB „Valeksa“ bankroto administratoriaus kandidatūrą. Pats ieškovas UAB „Danske lizingas“ antru pareiškimu, teismui pateiktu 2013-04-02 pabrėžė, kad atsakovas skolingas jam 25635,40 Lt, prašė iškelti bankroto bylą ir paskirti bankroto administratoriumi UAB „Admivita“, o AB Danske bankas Klaipėdos A/S iš viso nėra byloje dalyvaujantis asmuo. UAB „Danske lizingas“ ir Danske bankas A/S Lietuvos filialas yra skirtingi juridiniai asmenys, taigi pirmosios instancijos teismas aplaidžiai nagrinėjęs visą bylą, nepagrįstai UAB „Danske lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovą laikė Danske Banko A/S Lietuvos filialo turinčiu reikalavimu;

1. UAB „Admivita“ susijusi su kitu bankroto administratoriumi UAB „I. P.“, kadangi abi bendrovės galimai derina savo veiksmus, dalijasi pajamas ir sąnaudas, veikia tose pačiose patalpose. UAB „Ius positivum“ yra UAB „Lokys“, kurios akcininkai taip pat yra ir atsakovo akcininkai, bankroto administratorius. UAB „Ius positivum“ bankroto administratoriumi pasiūlė paskirti atsakovas šioje byloje UAB „Klaipėdos hidrotechnika“. Apeliantui nepriimtina situacija, kai dvi bankrutuojančias bendroves, priklausančias tiems patiems asmenims, administruotų susiję bankroto administratoriai;

2. UAB „Admivita“, veikdama per smulkiuosius kreditorius, siekia gauti teisę administruoti didelę bankrutuojančią bendrovę. Tokie veiksmai, kai ne kreditoriai siūlo administratorių, o per statytinius kreditorius pats administratorius siūlo save, kelia abejonių dėl jo nešališkumo ir objektyvumo ateityje;

5. UAB „Admivita“ nėra tinkama administruoti atsakovo bankrotą, kadangi teismui dar nepaskyrus šio administratoriaus, jau mėginama veikti priešingai bendrovės ir jos kreditorių interesams. Teismui tenkinus ieškovų atskiruosius skundus ir paskyrus UAB „Admivita“ administruoti atsakovo bankrotą, būtų iš anksto nulemtas pagrindinių kreditorių UAB „Logista“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir administratoriaus konfliktas, o tai neprisidėtų prie tinkamo ir operatyvaus bankroto procedūrų vykdymo ir suponuotų administratoriaus atstatydinimo būtinumą;

Ieškovas BUAB „Inkaso“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo apeliantų UAB „Danske lizingas“, UAB „Indebt“, UAB „Logista“ ir J. V. atskiruosius skundus tenkinti; atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“; apelianto UAB „Logista“ prašymą atsakovo administratoriumi paskirti UAB „Restrus“ atmesti (t. 9, b.l. 97 – 106). Atsiliepime į atskiruosius skundus išdėstytą poziciją grindė iš esmės apeliantų advokato J. V., UAB „Danske lizingas“ ir UAB „Indebt“ atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

UAB „Logista“ atskirasis skundas tenkintinas. Kiti atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti įmonės administratorių. Būtent nuo administratoriaus veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Bankrutuojančios įmonės administratorius skiriamas iš ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pasiūlytų administratorių kandidatūrų. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Ši teisė reiškia, kad teismui įstatymu yra suteikta bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyva, todėl iš esmės teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų asmenų, turinčių teisę siūlyti administratoriaus kandidatūrą, pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Kita vertus, teismo diskrecijos teisė negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau. Tačiau akivaizdu, kad bet kuriuo atveju, nepaisant siūlomų administratorių privalumų/trūkumų, pirmiausia turi būti užtikrinamas administratoriaus nešališkumas ir jo veiklos skaidrumas.

Iš teismui pateiktų apeliantų atskirųjų skundų, atsiliepimų į atskiruosius skundus turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismo paskirtas ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pasiūlytas bankroto administratorius UAB „Valeksa“ apeliantams kelia abejones dėl galimybės tinkamai administruoti atsakovo bankrotą. Apeliantai prie atskirųjų skundų pridėjo Interneto tinklalapiuose www.delfi.lt; www.lrytas.lt; www.infolex.lt esančius straipsnius apie UAB „Valeksa“ fizinio bankroto administratoriaus D. D. galimai padarytą nusikalstamą veiką (t. 8, b. l. 182 – 185, t. 9, b. l. 18, 19). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios aplinkybės, nurodė, kad argumentas, jog administratoriaus UAB „Valeksa“ įgalioto asmens D. D. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netinkamo ar nusikalstamo bankrutavusios įmonės bankroto proceso vykdymo, neįrodo, kad administratorius UAB „Valeksa“, kaip juridinis asmuo netinkamai vykdo savo pareigas, kadangi ikiteisminio tyrimo teisėja nušalino D. D. nuo bankroto administratoriaus pareigų.

Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, visų pirma, yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ne vienam kreditoriui kyla abejonių dėl teismo paskirto bankroto administratoriaus galimybių tinkamai administruoti atsakovo bankrotą ir, beje, ne tik dėl to, kad jo įgalioto asmens atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, padarytos pastarajam vykdant savo darbo pareigas, bet ir dėl to, kad, teismui nušalinus vieną UAB „Valeksa“ fizinį bankroto administratorių nuo pareigų, padidės kitų šios bendrovės fizinių bankroto administratorių darbo krūvis ir UAB „Valeksa“ negalės tinkamai atlikti atsakovo bankroto administratoriaus pareigų. Atsižvelgiant į tai, kad daliai atsakovo kreditorių kyla pagrįstų abejonių dėl UAB „Valeksa“ galimybės tinkamai administruoti atsakovo bankrotą, iškyla grėsmė, jog, palikus pirmosios instancijos teismo paskirtą bankroto administratorių, dėl kreditorių abejonių, susijusių su UAB „Valeksa“ galimybėmis tinkamai administruoti atsakovo bankrotą, nebus užtikrintas bankroto procedūros sklandumas, kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyra, o tarp kreditorių, siūliusių administratorių kandidatūras, gali kilti nereikalingos priešpriešos. Be to, pats ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, pasiūlęs UAB „Valeksa“ kandidatūrą, yra nurodęs atsiliepime į atskirąjį skundą, kad nėra suinteresuotas dėl konkretaus bankroto administratoriaus paskyrimo, todėl šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūrai (t. 9, b. l. 72). Įvertinus apeliantų pateiktus duomenis, siekiant išvengti abejonių dėl paskirto bankroto administratoriaus veiklos skaidrumo bei užtikrinti sklandžią bankroto procedūrą, atsižvelgdamas į aukščiau minėtą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti apeliantų atskiruosius skundus dėl 2013 m. birželio 7 d. nutarties dalies, kuria paskirtas atsakovo administratorius.

Byloje ginčas kilo tik dėl bankroto administratoriaus kandidatūros, todėl atsižvelgiant į bankroto proceso tikslus, šių bylų nagrinėjimo operatyvumą ir ekonomiškumą, administratoriaus kandidatūros klausimą turi išspręsti apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1204/2010). Nagrinėjamoje byloje yra pateiktos svarstyti trylikos bankroto administratorių kandidatūros, t.y. UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, UAB „Paltaja“, UAB „Valeksa“, UAB „Bankroto departamentas LT“, UAB „Bankrotas“, UAB „I. P.“, UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, UAB „Tytus“, UAB „EDRIS“, UAB „Restrus“, UAB „Posterus“, UAB „Admivita“. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Įmonių bankroto valdymo departamento pranešimus, padarė išvadą, kad bankroto administratoriai UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, UAB „Valeksa“, UAB „Restrus“ turi pranašumą prieš kitas pasiūlytas administratorių kandidatūras. Atsižvelgiant į tai, kad konstatuota, jog UAB „Valeksa“ negali būti atsakovo bankroto administratoriumi dėl nepakankamo kreditorių pasitikėjimo, svarstytinos kitos pirmosios instancijos teismo išskirtos bankroto administratorių kandidatūros. Tai per se nereiškia, kad kitos, pirmosios instancijos teismo neišskirtos administratorių kandidatūros, negali būti svarstomos. Tačiau, turint galvoje, kad kreditoriai, siūlę kitas kandidatūras, atskirųjų skundų neteikė, yra pagrindas manyti, jog jie sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir vertinimais ar bent neturi dėl jos esminių prieštaravimų. Todėl, nustačius, kad nei viena iš pirmosios instancijos teismo išskirtų kandidatūrų nėra priimtina, visiškai galimas ir kitų kandidatūrų svarstymas.

Visi pasiūlyti administratoriai turi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotus leidimus teikti bankroto administravimo paslaugas, sutinka administruoti atsakovą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti bankroto administratoriai UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ negali būti paskirti atsakovo bankroto administratoriais. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalį administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas turi skolinių įsipareigojimų UAB „T. E.“ ir UAB „Roksveda (t. 4, b. l. 31, 32). Iš teismų informacinės sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad 2010 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Taurus – Ekspres“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“; 2009 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Roksveda“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. Kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto administratorius bankroto procese faktiškai veikia kaip įmonė ir ją pakeičia, yra įmonės atstovas pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 26 d. nutartis Nr. 2-1591/2012), konstatuotina, kad UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ ar UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ paskyrimas atsakovo bankroto administratoriumi prieštarautų ĮBĮ 11 straipsnio 4 daliai.

Apeliantai J. V., UAB „Danske lizingas“, UAB „Indebt“ atskiraisiais skundais prašo paskirti atsakovo bankroto administratoriumi UAB „Admivita“, apeliantas UAB „Logista“ atsakovo bankroto administratoriumi prašo paskirti UAB „Restrus“. UAB „Restrus“ kandidatūrą išskyrė ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas jį tinkamiausių atsakovo bankroto administratoriaus kandidatų sąraše (t. 8, b. l. 147). Iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, jog preliminariai didžiausius finansinius reikalavimus turintys kreditoriai yra VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ (11 790 168,39 Lt dydžio reikalavimas) (t. 8, b. l. 144) ir UAB „Logista“ (16 355 831,97 Lt dydžio reikalavimas) (t. 7, b. l. 156 – 158). Minėta, kad VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ atsiliepime į atskiruosius skundus nurodė, kad nėra suinteresuota dėl bankroto administratoriaus kandidatūros, todėl prašė šį klausimą spręsti teismo nuožiūra (t. 9, b. l. 72). Nors didžiausių finansinių reikalavimų turėjimas per se nereiškia ir didžiausios įtakos skiriant administratorių, tačiau, kita vertus, taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ši aplinkybė a priori būtų reikšminga neigiama prasme, neturint tam pagrįstų argumentų, tokių kreditorių siūlomiems administratoriams. Neatmestina, kad didžiųjų kreditorių pozicija, nesutinkant su teismo paskirtu administratoriumi, ateityje gali kelti papildomų nesutarimų tarp pačių kreditorių, kreditorių ir administratoriaus bei reikšmingiau negatyviai įtakoti bankroto procedūros eigą.

Apeliantai J. V., UAB „Danske lizingas“, UAB „Indebt“ nesutinka, kad UAB „Restrus“ būtų paskirta atsakovo bankroto administratoriumi, kadangi, jų teigimu, UAB „Restrus“, kaip tiesiogiai su atsakovu ir vienu iš kreditorių UAB „Logista“ susijęs asmuo, yra galimai šališkas ir suinteresuotas atsakovo bankroto bylos baigtimi. Tokią poziciją grindžia tuo, kad UAB „Restrus“ dirba atsakovo atstovo D. V. brolio N. V. žmona R. V.. Be to, jį pasiūlė ieškovas UAB „Logista“, kuris įsigijo iš kreditoriaus AB DNB banko didelį kreditorinį reikalavimą siekdamas pranašumo bankroto byloje. Tokiu būdu ieškovas UAB „Logista“ siekia, kad būtų paskirtas jam palankus bankroto administratorius UAB „Restrus“ arba UAB „Posterus“, kad galėtų daryti esminę įtaką bankroto bylos eigai. Be to, UAB „Logista“ susijusi su atsakovo akcininkais per UAB „Kamineros grupė“.

Apeliantas UAB „Danske lizingas“ prie atskirojo skundo pridėjo duomenis iš tinklalapių, patvirtinančius, kad toje pačioje advokatų kontoroje, kurioje dirba atsakovo atstovas advokatas D. V., dirba advokatas N. V. (t. 9, b. l. 26). Iš pateiktų duomenų matyti, kad N. V. yra R. V. sutuoktinis (t. 9, b. l. 30). Tačiau apeliantų pateikta medžiaga nepatvirtina jų išdėstytų aplinkybių, kad R. V. yra UAB „Restrus“ darbuotoja - pagal viešai skelbiamus Įmonių bankroto valdymo departamento duomenis apie UAB „Restrus“ darbuotojus bent jau šiuo metu jos nėra darbuotojų sąraše. Be to, net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad ji dirba UAB „Restrus“, tai savaime nebūtų pakankamas pagrindas neskirti šios bendrovės bankroto administratoriumi, kadangi bankroto administravimą atlieka juridinis asmuo. Todėl tik šiam juridiniam asmeniui įgaliojus R. V. administruoti atsakovo bankrotą galima būtų svarstyti bankroto administratoriaus galimo nešališkumo ir suinteresuotumo klausimą.

Apeliantų teiginiai apie numanomą ieškovo UAB „Logista“ siekį daryti lemiamą įtaką atsakovo bankroto byloje pagrįsti tik apeliantų J. V., UAB „Danske lizingas“ ir UAB „Indebt“ abstrakčiais samprotavimais. Tai, kad ieškovas UAB „Logista“ įsigijo iš pirminio kreditoriaus AB DNB banko reikalavimą į atsakovą, negali būti a priori laikoma siekiu daryti kokią nors žalingą kitų kreditorių atžvilgiu įtaką, nesant kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, atsakovo bankroto byloje. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Todėl vien tai, kad, apeliantų manymu, racionalus bei protingas verslo subjektas neįsigytų reikalavimo teisės į aiškiai nemokią įmonę, nesudaro pagrindo teigti, jog UAB „Logista“ turėjo nesąžiningų ketinimų turėti lemiamą įtaką atsakovo bankroto procedūroje.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo sutikti ir su motyvu, kad tai, jog UAB „Logista“ suinteresuota dėl jai tinkamo bankroto administratoriaus paskyrimo, patvirtina ir tas faktas, kad UAB „Logista“ susijusi su atsakovu per UAB „Kamineros grupė“. Teismo manymu, jeigu realiai egzistuotų šios apeliantų nurodytos aplinkybės, atsakovas, atstovaujamas vadovo N. G., prašytų paskirti UAB „Logista“ siūlomą administratorių UAB „Restrus“, ir nesutiktų su apeliantų prašymu bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“. Be to, UAB „Logista“ siūlė alternatyvias administratorių kandidatūras. Todėl apeliacinės instancijos teismo neįtikina ir papildomai pateikti apelianto - advokato J. V. paaiškinimai. Pastebėtina, kad advokatas yra atstovavęs atsakovą (dėl ko ir tapo kreditoriumi) ir būtent jo prašymas skirti UAB „Admivita“ atsakovo administratoriumi (taip pat kitų apeliantų jo nurodomais argumentais) iš esmės sutampa su atsakovo vadovo pozicija, išdėstyta atsiliepime į atskiruosius skundus – šis, nurodęs, jog jam nieko nežinoma apie UAB „Restrus“, taip pat prašo skirti administratoriumi UAB „Admivita“ dėl „susiklosčiusių gerų tarpusavio santykių“ tarp šio administratoriaus ir atsakovo valdymo organų arba (kai kurių kreditorių su ja siejama) UAB „Ius positivum“ (t. 9, b.l 80-81).

Apeliantų teigimu, UAB „Restrus“ negali būti paskirta atsakovo bankroto administratoriumi ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, netikrino ir neįvertino aplinkybės, jog UAB „Restrus“ neatitinka įstatymo reikalavimų, nes šis bankroto administratorius į bylą nėra pateikęs galiojančio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopijos. Ištyrus bylos medžiagą, nustatyta, kad UAB „Restrus“ pirmosios instancijos teismui pateikė jo padavimo metu, t. y. 2012-12-20, galiojančią profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją (t. 7, b. l. 187). ĮBĮ 11 straipsnio 19 dalis numato, kad administratorius, siekdamas administruoti bankrutuojančią įmonę, privalo teismui pateikti Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudamo liudijimo kopiją. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Restrus“, siekdamas administruoti atsakovo įmonę, buvo pateikęs galiojantį profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją, darytina išvada, kad ĮBĮ 11 straipsnio 13, 19 dalys nebuvo pažeistos.

Apeliantai J. V., UAB „Danske lizingas“ ir UAB „Indebt“ nurodė, kad jų teikiama bankroto administratoriaus kandidatūra UAB „Admivita“ yra tinkamesnė, nes UAB „Restrus“ veiklos adresas yra Vilniuje, o UAB „Admivita“, nors ir registruota Vilniuje, tačiau turi filialus Kaune ir Klaipėdoje. Iš viešai prieinamų duomenų, esančių Įmonių bankroto valdymo departamento interneto tinklalapyje, matyti, kad UAB „Admivita“ turi filialą Klaipėdoje, adresu Kretingos g. 39, Klaipėda, kita vertus, nei vieno UAB „Admivita“ nurodyto darbuotojo adresas nėra Klaipėdoje. Pažymėtina ir tai, kad nors iš viešai prieinamų duomenų galima spręsti, kad UAB „Restrus“ neturi atstovų Klaipėdoje, tačiau jo darbuotojų sąraše yra asmenys, gyvenantys Šiauliuose ar Šiaulių rajone. Be to, teismų praktikoje pažymima, kad tarp kriterijų, kuriais remiantis vertinamos bankroto administratorių kandidatūros, nėra hierarchijos, todėl tai, kuriam iš jų konkrečiu atveju bus suteiktas prioritetas, priklauso nuo bylos aplinkybių sąlygoto teismo požiūrio. Todėl teismas, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skirti bankroto administratorių, neprivalo vertinti administratorių kandidatūrų pagal visus teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuotus kriterijus, o pasirenka tuos, kurie, jo vertinimu, leis tinkamai nuspręsti, kuri iš siūlomų kandidatūrų yra tinkamiausia (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1018/2013). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Restrus“ kandidatūrą iškėlė vienas didžiausių finansinius reikalavimus turinčių kreditorių UAB „Logista“, kitas didžiausius finansinius reikalavimus turintis kreditorius VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neprieštaravo šiai kandidatūrai, Įmonių bankroto valdymo departamentas nurodė, kad UAB „Restrus“ atitinka ĮBĮ reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui (t. 7, b. l. 198), pirmosios instancijos teismas išskyrė UAB „Restrus“ kaip vieną tinkamiausių atsakovo bankroto administratorių, apeliacinės teismas nenustatė, kad UAB „Restrus“ suinteresuotas bankroto byla, atsakovo bankroto administratoriumi skirtina UAB „Restrus“.

Kiti atskiruosiuose skunduose bei atsiliepimuose į juos išdėstyti argumentai nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamų klausimų išsprendimui.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis administratoriaus paskyrimo dalyje keistina ir UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ bankroto administratoriumi skirtina UAB „Restrus“. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Valeksa“, pakeisti – bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Restrus“ (j.a.k.145397810, leidimas teikti administravimo paslaugas Nr. 16b, išduotas 2004 m. balandžio 5 d.).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.