Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Irenai Valužienei, Dovilei Benediktavičienei, dalyvaujant ieškovo atstovams S. K., advokatei V. L., atsakovo atstovui advokatui T. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovui UAB „Eksporto gama“ dėl sutarties atsisakymo ir sumokėtos kainos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas L. K. ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Eksporto gama” 5500 Eur už sėjamąją „TUME turbo combi 540“ (toliau – sėjamoji) sumokėtą kainą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo priteistos ieškovui sumos sumokėjimo dienos pasiimti iš ieškovo savo sėjamąją. Ieškinyje nurodė, kad 2015-06-01 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2015-06-01 (toliau – sutartis) ieškovas nusipirko iš atsakovo sėjamąją, kurios kaina buvo nustatyta 5700 Eur. Prieš sudarant sutartį ieškovas išoriškai apžiūrėjo sėjamąją, bet neturėjo galimybių jos išbandyti, tačiau atsakovas užtikrino, kad daiktas geros būklės, veikia ir ieškovas jokių problemų neturės. Šalys sutarė, kad pradėjus su sėjamąja dirbti ir esant kokių nors nesklandumų jis praneš atsakovui ir spręs atsiradusią problemą. Rugpjūčio mėn. pabaigoje ieškovui pradėjus ruošti sėjamąją darbui paaiškėjo, kad reikia pakeisti supuvusius oro kanalus ir atlikti kitą smulkų remontą, o pradėjus remontą paaiškėjo, kad yra nudilę sandarinimo gumos trąšų ir grūdų išbėrimo dozatoriuose, sutrūkinėję plastmasinės detalės. Kai ką ieškovas pats sutvarkė, suvirino, dėl sudilusių gumų dozatoriuose skambino atsakovui ir šis sutiko savo sąskaita duoti naujas gumeles. Dėl paaiškėjusių sėjamosios kokybės trūkumų, kuriuos ieškovas šalino savo sąskaita, atsakovas sumažino kainą nuo 5700 Eur iki 5500 Eur ir išrašė naują sąskaitą, kurią ieškovas apmokėjo. 2015 m. rugsėjo pabaigoje atsakovas atsiuntė savo darbuotoją nustatyti sėjamajai grūdų ir trąšų išsėjimo normas, ir tuomet ieškovas jau tikėjosi galėsiantis su sėjamąja dirbti. Tačiau išvažiavus į laukus, paaiškėjo, kad atsakovo pateiktos dozatorių gumelės netiko, nes sėjamoji ne sėjo, o tiesiog išbėrė visus grūdus žemėn, t. y. ji negali būti tokiame stovyje naudojama tam tikslui, kuriam yra skirta. Ieškovas ne kartą skambino atsakovo direktoriui ir darbuotojams, bandė spręsti atsiradusias problemas, prašė, kad atvažiuotų ir pažiūrėtų dėl kokių priežasčių sėjamoji tinkamai neveikia. Darbuotojai jį siuntė pas direktorių, o pastarasis iš pradžių žadėjo atsiųsti savo darbuotoją, tikino, kad rimtos problemos neturėtų būti, o vėliau iš vis su ieškovu nenorėjo kalbėti ir telefonu neatsiliepė. Kadangi buvo sėjos metas ieškovui teko skolintis kitą sėjamąją. . Dėl sėjamosios defektavimo ir remonto 2015 m. rudenį kreipėsi į UAB „Ivabaltė”, kurios specialistai nustatė, kad sėjamajai reikia keisti visą dozavimo įrenginį, t. y. 54 vnt. nukreipėjų, 54 vnt. prispaudėjų, 36 vnt. dantratinių dozatorių, o detalių kaina 4711,90 Eur, neskaičiuojant darbų kainos ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Taigi tam, kad sėjamoji veiktų reikia sumokėti panašiai tiek, kiek už ją sumokėjo atsakovui. Tapo aišku, kad atsakovas pardavė neveikiančią sėjamąją, neatitinkančią įprastinių kokybės reikalavimų ir netinkamą naudoti pagal paskirtį. Atsakovas, parduodamas sėjamąją, užtikrino jos kokybę ir tinkamumą darbui ir toks patvirtinimas yra pardavėjo garantija pagal įstatymą. Akivaizdu, kad ieškovo nupirkta sėjamoji buvo netinkama naudoti jau iki jos įsigijimo, nes ieškovas jos iki 2015 m. rudens nenaudojo ir net negalėjo niekur naudoti, nes tai daiktas skirtas raudoti tik atitinkamu metų laiku. Nustatytų defektų pobūdis pats savaime nurodo, kad jie atsiradę seniai dėl intensyvaus naudojimo. Ieškovas nebūtų pirkęs daikto, kuris neatliks jam skirtos funkcijos, nes sėjamoji jam buvo reikalinga sėti, o ne metalo laužui. Sėjamosios akivaizdžių iš išorės pastebimų trūkumų nebuvo, patikrinti sėjamosios iki rudens nebuvo galimybės, jo defektams nustatyti buvo reikalingas specialus tyrimas, tačiau atsakovas jam garantavo savo parduodamos prekės tinkamumą darbui ir neužsiminė apie jokius galimus paslėptus trūkumus. Ieškovas atsisako sutarties ir reikalauja grąžinti pinigus, nes kainos sumažinimas šioje situacijoje nieko neišspręstų, nupirkto daikto remontas būtų neadekvačiai brangus, jis taip pat nepageidauja, kad atsakovas remontuotų sėjamąją, nes techniniai gedimai per daug dideli ir tokios kokybės daikto pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Ieškovo atstovas S. K. bei advokatė V. L. ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas, parduodamas sėjamąją, turėjo informuoti ieškovą apie šio daikto stovį. Atsakovas tikino, kad sėjamoji veikianti, nors neminėjo, kad ją išbandė. Pardavėjas jautė, kad pardavė blogą daiktą, nes pakeitė pjaunamosios gumeles ir nuleido pardavimo kainą. Sėjamoji buvo su paslėptais trūkumais, kurių, neišardžius, nebuvo galima nustatyti.

Atsakovas UAB „Eksporto gama“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutinka, jog su ieškovu buvo sudaryta vartojimo pirkimo pardavimo sutartis, todėl ieškovas nepagrįstai savo reikalavimus grindžia CK 6.363 str. nuostatais. Ieškovas kaip ūkininkas sėjamąją įsigijo savo žemės ūkio veiklai, kuri yra jo verslas, vystyti, todėl šalių sudaryta sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi. Ieškovas iš atsakovo įsigijo ne naują sėjamąją, kuri buvo naudota, atsakovės atsigabenta iš Švedijos, įsigyta naudotos žemės ūkio technikos aukcionuose. Atsakovas parduoda neremontuotą techniką tokio stovio ir kokybės, kokią buvo įsigijusi. Pirkėjas, atsižvelgdamas į žemės ūkio technikos būklę, įvertinęs galimas atstatymo ir remonto išlaidas, sprendžia sudaryti ar nesudaryti naudotos žemės ūkio technikos pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovas viešai paskelbtame skelbime apie parduodamą sėjamąją buvo nurodęs, kad siūloma parduoti naudota sėjamoji. Ieškovas pripažino, jog prieš įsigydamas sėjamąją ją apžiūrėjo, o įsigijęs ėmėsi jos remonto. Šios aplinkybės patvirtina, kad parduodama sėjamoji nebuvo paruošta naudojimui, ji turėjo akivaizdžių trūkumų, kuriuos reikėjo pašalinti, siekiant jog sėjamąją galima būtų naudoti pagal paskirtį. Tokie trūkumai buvo atsiradę dėl sėjamosios normalaus nusidėvėjimo ją naudojant pagal paskirtį. Atsižvelgiant į sėjamosios trūkumus, buvo nustatyta ir sėjamosios kaina 4545 Eur be PVM. Analogiškos sėjamosios kaina, kuri galimai turi mažiau trūkumų, rinkoje yra žymiai (35 proc.) didesnė - 6989 Eur be PVM, todėl ieškovas negalėjo tikėtis, kad įsigydamas sėjamąją už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, įsigis trūkumų neturintį žemės ūkio padargą. Ieškovas, prieš pradėdamas sėjamąją naudoti, savo iniciatyva atliko būtiną remontą, be to, 2015-06-01 pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 2015/06-01 buvo susitarta, jog prekei garantija nesuteikiama ir atgal nepriimama, todėl tai paneigia, kad atsakovas užtikrino, kad sėjamoji geros būklės, veikianti ir jokių problemų neturės. Sėjamosios išorinė apžiūra yra pakanka priemonė, kad konstatuoti bet kokius esminius sėjamosios trūkumus, jos konstrukcija ir sudarantys mazgai nėra paslėpti, kad jų negalima būtų apžiūrėti ir patikrinti jų būklę, todėl ieškovas, apžiūrėjęs sėjamąją, galėjo nustatyti visus jos trūkumus, nes sėjamoji nebuvo nauja, o su akivaizdžiai trūkumais. Aplinkybė, jog pirkėjas siekė įsigyti nenaują, naudotą ir su akivaizdžiais trūkumais sėjamąją, suponuoja pirkėjui pareigą itin atidžiai patikrinti daikto kokybę ir jo būklę ir tik tada spręsti atitinka toks daiktas jo lūkesčius ar ne. Ieškovas sprendė, jog sėjamoji pagal esamą būklę atitinka jo poreikius ir sudarė pirkimo pardavimo sutartį, be to, naudojosi sėjamąja 1 metus ir per šį laiką pretenzijų dėl daikto kokybės nereiškė. Šie duomenys rodo, kad ieškovas, dar prieš sudarydamas sutartį, suvokė (turėjo suvokti), kad perka pakankamai seną, naudotą sėjamąją, kuri yra su trūkumais, kad ilgą laiką eksploatuojama sėjamoji yra nusidėvėjusi, reikalingas remontas, todėl techninė būklė nėra gera. Ieškovas ne tik turi gyvenimiškos patirties, bet yra ir profesionalus ūkininkas, kuris apie agrotechniką ir jų techninius duomenis turi specialių žinių. Ieškovui buvo pasiūlyta pasitikrinti sėjamosios techninę būklę, jis tai atliko ir jam viskas tiko, tenkino, dėl ko sėjamoji ir buvo parduota. Ieškovas, matydamas sėjamosios techninę būklę, nesikreipė į specialistus, visiškai pasitikėjo savo patirtimi. Atsakovė sudarė galimybę ieškovui pasinaudoti CK 6.328 str. nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, neslėpė sėjamosios trūkumų. Sėjamoji gali būti suremontuota, pašalinti trūkumai, tačiau jos remonto riziką prisiėmė ieškovas, nes žinojo, kad sėjamoji turi būti remontuojama ir tai teks daryti jam pačiam. Atsižvelgiant į sėjamosios pardavimo kainą ir analogiškos sėjamosios kainą rinkoje, jos remonto kaina nėra didelė. Jei ieškovas būtų norėjęs įsigyti suremontuotą sėjamąją, kad ją galima būtų iš karto naudoti pagal paskirtį, jis rinkoje turėtų sumokėti apie 9000 Eur kainą. Ieškovas 1 metus sėjamąją eksploatavo, todėl jos nusidėvėjimas padidėjo. Ieškovas pripažino pats atlikęs sėjamosios remonto darbus, nors neaiški ar tam turėjo tinkamą kompetenciją, todėl galimai tai turėjo įtakos dar didesniems sėjamosios trūkumams atsirasti. Įvertinant tai, kad sėjamosios trūkumų pašalinimo ir remonto išlaidų rizika teko ieškovui, šių išlaidų perkelti atsakovui nėra pagrindo. Nuo prekės perdavimo iki galutinio atsiskaitymo ieškovas papildomai turėjo trijų mėnesių laikotarpį, per kurį galėjo reikšti pretenzijas ir atsisakyti mokėti už sėjamąją, jeigu manė, kad daiktas neatitinka sutarties, tačiau jis už prekę visiškai atsiskaitė. Tai patvirtina, kad sėjamoji ir po atidėto atsiskaitymo atitiko ieškovo lūkesčius. Pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas už 5500 Eur susitarė nupirkti iš atsakovės naudotą su trūkumais sėjamąją. Vadovaudamosi sutarčių laisvės principu sutarties šalys susitarė dėl sėjamosios su trūkumais pardavimo, todėl ieškovas negali remtis trūkumų faktu siekdamas sutartį nutraukti ir tai sieti su esminiu sutarties pažeidimu. Parduota sėjamoji atitinka šalių sudarytos sutarties sąlygas.

Atsakovo atstovas advokatas T. J. su ieškiniu nesutinka ir baigiamojoje kalboje prašo taikyti ieškinio senatį pagal CK 1.125 str. 5 d. 2 p., skaičiuojant nuo tada, kai ieškovas užvaldė daiktą. Paaiškino, kad tarp šalių įvyko susitarimas dėl naudoto daikto pardavimas, kuris nulemtas ieškovo pasirinkimu. Daikto trūkumai buvo akivaizdūs, ieškovas žinojo, kad su ja negalima sėti, jis trūkumų neįvertino ir pats prisiėmė riziką. Nėra įrodymų, kad atsakovas apgavo ieškovą. Sėjamajai garantija nebuvo suteikiama, ją suremontavus būtų galima naudotis. Sėjamajai yra svarbūs dantračių būklė, kurių ieškovas prieš pirkdamas neapžiūrėjo.

Kartu su ieškovu pirkti sėjamąją važiavęs liudytojas M. G. parodė, kad matė, jog buvo žiurkių apgraužtos sėjamosios gumelės, kurias ieškovas pasikeitė, susivirino skardas. Su sėjamąją vis tiek nėjo sėti, todėl ieškovas sėjamąją išardė ir pamatė, kad sudilę dantračiai.

Ieškovo pakviestas UAB „Ivabaltė“ atstovas liudytojas R. V. parodė, kad buvo nuvykęs pas ieškovą apžiūrėti sėjamosios dozavimo įrenginius. Nustatė, kad dėl ilgo naudojimo buvo išdilę dantračiai ir dozavimo gumos, kuriuos pakeitė ir surašė atliktų darbų aktą. Tai buvo seno tipo sėjamoji, iš karto buvo galima matyti jos gumas ir plastmasės dalis.

Atsakovo pakviestas liudytojas E. P. patvirtino, kad jam teko reguliuoti ieškovo įsigytos sėjamosios dozavimo normas, tačiau sugedo traktoriaus elektros pajungimas.

Liudytojas K. P. parodė, kad atsakovas parduodamai technikai garantijų nesuteikia ir technikos nepatikrina. Ieškovui prieš pirkimą buvo sudarytos galimybės apžiūrėti sėjamąją, turėjo galimybę matyti dantračių būklę. Kol nepradėsi sėti, tol sėjamosios būkle neįsitikinsi.

Ieškinys tenkintinas.

Iš rašytinės bylos medžiagos, šalių atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad 2015-06-01 ieškovas L. K. pasirašė su atsakovu UAB „Eksporto gama“ pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2015/06-01, kurios pagrindu ieškovas už 5700 Eur kainą nupirko iš atsakovo sėjamąją „TUME turbo combi 540“. Sutartyje nurodyta, kad pirkėjas (ieškovas) pareiškia, kad yra apžiūrėjęs prekę (sėjamąją), ji yra tinkamo stovio ir pretenzijų dėl prekės kokybės neturi. Be to, nurodyta, kad prekei garantija nesuteikiama ir atgal nepriimama. 2015-06-01 prekės perdavimo – priėmimo akte, kuris pasirašytas tik atsakovo atstovo, nurodyta, kad ieškovas perdavė sėjamąją, dėl kurios kokybės ir komplektacijos pretenzijų neturi, tačiau nenurodyta kas prekę priėmė.

Ieškovas teigia, kad prieš sudarant sutartį jis tik išoriškai apžiūrėjo sėjamąją, bet neturėjo galimybių jos išbandyti, o atsakovas jį užtikrino, kad daiktas geros būklės, veikia ir ieškovas jokių problemų neturės. Rugpjūčio mėn. pabaigoje ieškovui pradėjus ruošti sėjamąją darbui paaiškėjo, kad reikia pakeisti supuvusius oro kanalus ir atlikti kitą smulkų remontą, o pradėjus remontą paaiškėjo, kad yra nudilę sandarinimo gumos trąšų ir grūdų išbėrimo dozatoriuose, sutrūkinėję plastmasinės detalės. Kai ką jis pats sutvarkė, suvirino bei pranešė atsakovui apie trūkumus. Atsakovas sutiko savo sąskaita duoti naujas gumeles ir sumažino sėjamosios kainą nuo 5700 Eur iki 5500 Eur bei išrašė naują 2015-09-01 sąskaitą, kurią ieškovas apmokėjo dalimis 2015-06-02 ir 2015-09-01 pavedimais. 2015 m. rugsėjo pabaigoje atvyko atsakovo darbuotojas nustatyti dozavimo (sėjimo) normas, tačiau išvažiavus į laukus paaiškėjo, kad su sėjamąja neina sėti, nes ši grūdus tiesiog išbėrė ant žemės. Ieškovas teigia, kad ne kartą skambino atsakovo direktoriui ir darbuotojams, su kuriais bandė išspręsti atsiradusias problemas dėl sėjamosios trūkumų, tačiau šie siuntinėjo vieni pas kitus, žadėjo gedimus išspręsti, o galiausiai nustojo su ieškovu bendrauti. Ieškovui teko skolintis kitą sėjamąją ir atlikti reikiamus ūkio darbus. Ieškovo prašymu 2016-02-10 UAB „Ivabaltė“ atliko sėjamosios dozavimo įrenginio defektaciją ir nustatė, kad šiam įrenginiui reikia pakeisti dozavimo dantratėlius, liežuvėlius, apsaugines gumas, plastmases. UAB „Ivabaltė” 2016-03-22 apskaičiavo, kad sėjamajai reikia pakeisti 54 vnt. nukreipėjų, 54 vnt. prispaudėjų, 36 vnt. dantratinių dozatorių, kurių bendra vertė 4711,90 Eur, neįskaitant darbų kainos ir PVM. Ieškovas teigia, kad atsakovas, parduodamas jam sėjamąją, užtikrino jos kokybę ir tinkamumą darbui, tačiau jam pardavė netinkamo stovio daiktą, neatitinkantį įprastinių kokybės reikalavimų ir netinkamą naudoti pagal paskirtį, su paslėptais trūkumais, kurių jis prieš pirkdamas, neišardęs ir neatlikęs specialaus tyrimo, negalėjo nustatyti. Ieškovas nebūtų pirkęs daikto, kuris neatliks jam skirtos funkcijos.

Atsakovas su ieškinio reikalavimu nesutinka ir mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovas sėjamąją įsigijo kaip ūkininkas ją naudoti žemės ūko veiklai, todėl šalių sudaryta sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi. Nors sutartyje šalys detaliai neaptarė parduodamos prekės kokybės reikalavimų, tačiau iš skelbimo apie parduodamą naudotą sėjamąją, iš ieškovo patvirtinimo, jog jis sėjamą atidžiai apžiūrėjo, aplinkybių, jog sėjamąją reikėjo prieš pradedant naudoti remontuoti, šalių susitarimo, kad prekei garantija neteikiama, žemos prekės kainos lyginant su rinkoje egzistuojančia kaina, akivaizdu, jog sėjamoji buvo su trūkumais, neatlikus sėjamosios remonto ja negalima buvo naudotis. Apie šiuos trūkumus ieškovas žinojo prisiėmė sėjamosios remonto išlaidų riziką, tačiau vis tiek sudarė pirkimo pardavimo sutartį. Neigia, kad ieškovui užtikrino, jog sėjamoji geros būklės, veikianti ir ieškovas dėl jos neturės jokių problemų, nes sutartyje buvo nurodyta, kad prekei garantija nesuteikiama ir atgal nepriimama. Sėjamosios išorinė apžiūra yra pakanka priemonė, kad konstatuoti bet kokius esminius jos trūkumus. Jos konstrukcija ir sudarantys mazgai nėra paslėpti, kad nebūtų galima jų apžiūrėti ir patikrinti būklę, todėl ieškovas, apžiūrėjęs sėjamąją, galėjo nustatyti visus jos trūkumus. Ieškovas sprendė, jog sėjamosios būklė atitinka jo poreikius ir sudarė sutartį, daiktu naudojosi 1 metus ir per šį laiką pretenzijų dėl daikto kokybės nereiškė. Prieš sudarydamas sutartį ieškovas suvokė (turėjo suvokti), kad perka pakankamai seną, naudotą negeros techninės būklės sėjamąją, kuri yra nusidėvėjusi, su trūkumais ir jai reikalingas remontas. Ieškovui buvo sudaryta galimybė patikrinti perkamą daiktą, atsakovas neslėpė jo trūkumų. Pats ieškovas prisiėmė sėjamosios, kurią galima suremontuoti. remonto riziką. Vadovaudamosi sutarčių laisvės principu šalys susitarė dėl sėjamosios su trūkumais pardavimo, todėl ieškovas negali remtis trūkumų faktu siekdamas sutartį nutraukti ir tai sieti su esminiu sutarties pažeidimu.

CK 1.125 str. 5 d. 2 p. nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų išieškojimo. CK 1.126 str. 2 d. įtvirtinta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį sprendžiamas įvertinant, be kita ko, ar nėra svarbių termino praleidimo priežasčių. Termino praleidimo aplinkybės ir priežastys turi būti pagrįstos įrodymais, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų, kadangi tuo metu užbaigiamas bylai svarbių faktinių aplinkybių tyrimas. Tokia išvada darytina įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateikė reikalavimą taikyti sutrumpintą senaties terminą tik iš esmės pabaigus bylos nagrinėjimą savo baigiamojoje kalboje, remiantis aplinkybėmis ir įrodymais, kurių teismas nebuvo tyręs, todėl laikytina, kad atsakovui teisė pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį jau buvo pasibaigusi, ir toks jo reikalavimas nenagrinėtinas.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo - pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009). Teismas nesutinka su atsakovo nuomone, nes negalima nepagrįstai itin svarbią reikšmę suteikti aplinkybei, jog ieškovas nevisapusiškai patikrino perkamos sėjamosios techninę būklę (kokybę). Pažymėtina, kad pirkėjas turi tik teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 str.), bet ne pareigą, tuo tarpu pardavėjas turi pareigą patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie parduodamo daikto trūkumus.

Ginčas yra kilęs dėl sėjamosios kokybės, t. y. ar nustatyti trūkumai leidžia pirkėjui (ieškovui) pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata (pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas). Nustatyta, kad esminiai trūkumai, dėl kurių sėjamoji negali būti naudojama, yra sugedę dantratiniai dozatoriai, nukreipėjai ir prispaudėjai. Šių detalių bendra vertė 4711,90 Eur, neįskaitant pakeitimo darbų kainos ir PVM.

Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo – pardavimo sutartį – perduoti pirkėjui tinkamą daiktą (prekę), t. y. tokį, kurio kokybė, kiekis ir kiti kriterijai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus ir kuris yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; pardavėjas atsako už neaptartus daiktų trūkumus, buvusius daikto perdavimo momentu arba po jo perdavimo dėl priežasčių, už kurias yra atsakingas pardavėjas (CK 6.327 str., 6.333 str. 1 d.). CK 6.333 str. 2 d. atskleistas pardavėjo pareigos turinys, numatant, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių atveju, be bendrosios nuostatos, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. atitikti pirkimo – pardavimo sutartyje ir techniniame reglamente (jei toks yra) nustatytas savybes, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 str.). Pagal bendrąją pirkimo – pardavimo sutartims normą, įtvirtintą CK 6.334 str. 1 d. 4 p., netinkamos kokybės daiktą nusipirkęs pirkėjas gali atsisakyti sutarties tik tuo atveju, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str.); tuo tarpu pagal CK 6.363 str. 8 d. vartotojo teisė nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį įstatyme nesiejama su esminiu sutarties pažeidimu, įstatyme expressis verbis neįtvirtinta jokių šios teisės įgyvendinimo sąlygų. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių santykių atveju taikomi CK 6.363 str. 4–8 d. įtvirtinti, palankesni pirkėjui nei pagal CK 6.334 straipsnį, pažeistų teisių gynybos būdai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose, kylančiose iš vartojimo teisinių santykių, pripažįstama, kad vartotojas yra fizinis asmuo, kuris įsigyja prekes ar paslaugas savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o ne verslui ar profesinei veiklai. Ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Kadangi ūkininkas L. K. įsigijo pjaunamąją su jo vykdoma veikla susijusiu tikslu, jis nelaikytinas vartotoju, o šalių sudaryta sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi (pvz., Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2005), todėl sutiktina su atsakovu, kad šalių ginčui CK 6.363 str. nuostatos netaikytinos.

Pagal CK 6.327 str. 3 d., 4 d. pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą. CK 6.334 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu pripažinti pirkimo - pardavimo sutartis nutrauktas ir įpareigoti atsakovę sumokėti sutarties kainą galima, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo būdų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, nepakanka. Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis, nustatytina taikant CK 6.217 str. 2 d. nurodytus vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010, kt.).

Dėl parduodamo daikto kokybės garantijos kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad „Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai nustatyta CK 6.217 straipsnio 1 dalyje ir vertinama kaip įstatyme nustatyta prievolė. Ji yra viena iš civilinių teisinių pareigų (CK 1.136, 6.2 straipsniai). Pardavėjo suteikiamas parduodamo daikto kokybės patvirtinimas yra garantija. Pagal pareigos vykdymo intensyvumą yra išskiriamos: prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą; prievolė užtikrinti tam tikrą apdairumo, uolumo, rūpestingumo laipsnį; prievolė ką nors garantuoti. <...>. Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-499/2009).

CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, kuriai esant pardavėjas neatsako už parduodamo daikto kokybę, t. y. jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti, kad parduodami daiktai neatitinka reikalaujamos kokybės, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nenustatytos. Teismas konstatuoja, kad pirkėjas (ieškovas) negalėjo pastebėti sėjamosios trūkumų, nepradėjęs jos naudoti pagal paskirtį sėjai ar trąšų barstymui arba jos neišardęs bei neatlikęs specialaus vidaus detalių patikrinimo. Byloje nėra duomenų, kad pardavėjas (atsakovas) apie šiuos sėjamosios trūkumus pirkėjui (ieškovui) pranešė. Skelbime apie parduodamą sėjamąją buvo tik nurodytą, kad ji naudota. Minėti trūkumai pradėjo aiškėti po sėjamosios pardavimo, kai ieškovas pradėjus ruoštis sėjai – atsakovo atstovui atvykus sureguliuoti dozavimo normas paaiškėjo, kad sėjamosios išvis negalima naudoti pagal paskirtį net ir prieš tai pakeitus atsakovo pateiktas gumeles, nes yra nusidėvėję dantratiniai dozatoriai, nukreipėjai ir prispaudėjai. Taigi, šiuo atveju, už nustatytus trūkumus, nesvarbu, kada jie paaiškėjo, jeigu apie juos pirkėjui (ieškovui) nebuvo žinoma, yra atsakingas pardavėjas (atsakovas).

Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, t. y. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Ji reglamentuoja pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus atvejį ir negali būti vertinama taip, kad pirkėjas turi įrodyti buvus tinkamą daikto naudojimą ar eksploatavimą. Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ją įrodinėja pardavėjas. Tai aplinkybės, kurios atsirado dėl pirkėjo kaltės (pažeidus daikto naudojimo ir saugojimo taisykles) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-499/2009). Byloje nėra ginčo, kad sėjamoji nekokybiška ir jos negalima naudoti pagal paskirtį, šį faktą patvirtina UAB „Ivabaltė“ atlikta sėjamosios dozavimo įrenginio defektacija, todėl laikytina, kad ieškovas savo įrodinėjimo pareigą įgyvendino – įrodė, jog sėjamoji turėjo (turi) paslėptų trūkumų, apie kuriuos skelbime nebuvo nurodyta ir daiktą pardavęs atsakovas neinformavo. Tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, kad nustatyti trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės (netinkamo sėjamosios naudojimo ir pan.). Be to, teismas, atsižvelgdamas į tokias byloje nustatytas aplinkybes, kad trūkumai paaiškėjo tik pradėjus ruoštis sėjai, atsakovas savo lėšomis pateikė naujas gumeles, sumažino daikto kainą, - sprendžia, jog atsakovas apie juos galėjo žinoti. Pagal CK 6.333 str. 4 d., atsakovas, žinodama kokiam tikslui bus naudojama sėjamoji, privalėjo perduoti tokios kokybės sėjamąją, kad ji tiktų pagal jos paskirtį. Atsakovas neinformavo ieškovą apie esminius sėjamosios trūkumus ir tai, kad jos nebus galima naudoti pagal paskirtį.

Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus jo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016). Ieškovas prašo taikyti CK 334 straipsnio 1 dalyje 4 punkte numatytą jos teisių gynimo būdą, t. y. nutraukus 2015-06-01 pirkimo – pardavimo sutartį priteisti jam iš atsakovo už sėjamąją sumokėtą 5500 Eur sumą ir atsakovą įpareigoti atsiimti sėjamąją. Teismas sprendžia, kad ieškovo pasirinktas savo teisių gynimo būdas yra tinkamas, nes: 1) parduota sėjamoji daug trūkumų, kurie paaiškėjo pradėjus ją naudoti pagal paskirtį ir apie juos ieškovas iškart informavo atsakovą, 2) trūkumai yra esminiai, dėl kurių nėra galimybės sėjamosios naudoti pagal paskirtį, 3) detalių sėjamosios trūkumų šalinimui kaina artima jos įsigijimo kainai, neskaičiuojant remonto darbų kainos ir PVM, 4) ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (įgyti veikiančią sėjamąją), kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu.

Esant aptartoms aplinkybėms, nutrauktina 2015-06-01 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2015-06-01, priteistina iš atsakovo 5500 Eur suma ieškovo naudai ir atsakovas įpareigotinas savo lėšomis atsiimti ir ieškovo sėjamąją. Ieškovas nupirktos sėjamosios defektacijos ir remonto išlaidų atlyginimo iš atsakovo (CK 6. 221 str. 2 d., 6.245 str., 6.251 str. 1 d.) nereikalauja.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 123,75 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 723,75 Eur ieškovui (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Eksporto gama“, juridinio asmens kodas 300613262, pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2015/06-01, sudarytą 2015-06-01.

Priteisti iš atsakovo UAB „Eksporto gama“, juridinio asmens kodas 300613262, 5500 Eur sumą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 5500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 723,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Įpareigoti atsakovą UAB „Eksporto gama“, juridinio asmens kodas 300613262, po ieškovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistos 5500 Eur sumos visiško sumokėjimo savo lėšomis atsiimti iš ieškovo L. K. sėjamąją „TUME turbo combi 540“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą Š. Š. rajono apylinkės teismui.