Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamųjų gynėjams advokatams Elenai Šajaukaitei, Viktorui Rutkauskui, Valdui Burneikiui,

kaltinamųjų įstatyminiams atstovams bei civiliniams atsakovams M. S., A. R., O. L., bei asmens, nesulaukusio baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingo amžiaus E. P. atstovei ir civilinei atsakovei M. L.,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metamas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė iš dalies sudėta su 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė - 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (penki epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. ir 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 mėtai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo, suėmimo ir atliktas bausmės laikas nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d. (1 para), nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. kovo 23 d.;

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame skyriuje, teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį - 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėnesių – būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, A. R. pasiųstas atlikti 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie didesnės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 10 mėnesių ir 17 dienų laisvės atėmimo, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir A. R. skirta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį įskaitytas laikas (1 para) bei jo laikinojo sulaikymo laikas šioje byloje nuo 2015 m. sausio 27 d. 20.23 val. iki 2015 m. sausio 28 d. 16.48 val. (1 para);

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, nedirbantis, gyv. duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G., A. R. ir A. L., 2015 m. rugpjūčio 4 d., apie 4.50 val., prie namo Vilniuje, Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe bei kartu su E. P., asmeniu neturinčiu amžiaus, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, E. P. pribėgus prie nukentėjusiųjų E. M. ir A. K. iš už nugaros, E. P. sudavė ranka į galvą E. M., dėl to pastarasis nugriuvo ir atsisėdo ant laiptų, nukentėjusįjį A. K. E. P. pastūmė ir jis nugriuvo ant žemės, nukentėjusysis A. K., siekdamas apsiginti, sugriebė A. R. už rūbų ir nepaleido, dėl to A. R. daugiau nei penkis kartus smūgiavo nukentėjusiajam iš kelio į galvą, tuo metu kaltinamasis E. P. kaltinamojo A. L. perduotu dujų balionėliu papurškė nukentėjusiajam A. K. dujų į akis, A. L. dešine ranka du kartus sudavė į galvą, 3 kartus dešine koja spyrė į kairį šoną ir 1 kartą dešine koja spyrė į kairį petį, tuo metu J. G. priėjo prie sėdinčio ant laiptų nukentėjusiojo E. M., jį apieškojo, sudavė jam dešine ranka į galvą ir atsitraukęs nuo nukentėjusiojo E. M., susirinko iš A. K. kišenės pabirusius 5 eurus smulkiomis monetomis, paimtus pinigus įsidėjo į kairę megztinio kišenę, po to, kaire ranka nuplėšė nukentėjusiojo E. M. marškinėlių kairę kišenę, bet ten nieko neradęs, apėjo nukentėjusįjį E. M. iš kairės pusės, rodydamas į kairę kelnių kišenę, šaukė: „va pas jį pinigai“ ir kvietė E. P., A. R. ir A. L. padėti, priėjęs E. P. vieną kartą kaire koja spyrė į galvą ir dešine koja du kartus spyrė į dešinį šoną, dėl to nukentėjusysis E. M. susilenkė ir rankomis užsidengė galvą, J. G. rankomis pastūmė nukentėjusįjį E. M. ant laiptų ant dešinio šono, kol J. G. iš kairės kišenės traukė mobilaus ryšio telefoną NOKIA 515, 150 Eur vertės, su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 6 Eur vertės ir atminties kortele 16GB talpos, 10 Eur vertės, E. P. dešine ranka du kartus sudavė nukentėjusiajam E. M. į galvą, po to vieną kartą dešine koja spyrė į galvą, taip panaudodami fizinį smurtą iš nukentėjusiojo E. M. pagrobė 166 Eur vertės turtą, iš nukentėjusiojo A. K. pagrobė 5 Eur vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad iš ryto susitiko su A. L., A. R. ir E. P. Stovėdami prie Kalvarijų gatvės pamatė du vyrukus. Data ir laikas teisingai nurodyti kaltinamajame akte. Tai buvo 2015 m. rugpjūčio 4 d. ryte. Pamatė, kad tie du vyrukai eina girti. Kažkas pasiūlė juos apvogti. Pasekė vyrukus už namo, E. P. trenkė per galvą, o jis tikrino kišenes, paskui trenkė per galvą, nes vienas nukentėjusysis laikė jo koją. Nukentėjusiojo vardo nežino, tačiau jam trenkė tik dėl to, kad pastarasis laikė jo koją. Vieną kartą nukentėjusiajam sudavė, ištraukė iš jo kišenės telefoną ir įsidėjo į savo kišenę, marškinėlių kišenėje dar buvo maža įmautė, kurioje buvo kažkokie dokumentai, tačiau jis nieko neėmė. Paskui tyrimo metu sužinojo, kad ten buvo pinigų, bet pinigų jis neėmė, jie buvo likę ant žemės. Paskui sakė, kad kažkoks praeivis rado ir atidavė policijai. Įmautėje paliko dokumentus, kadangi buvo sakoma, kad ten buvo ir pinigai, tai paliko ir pinigus. Gali būti, kad įmautėje buvo kaltinamajame akte nurodytas vairuotojo pažymėjimas, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė ir 40 Eur grynųjų pinigų, bet visa tai liko, jis nieko nepaėmė, ir jokių 5 Eur monetomis nematė, gal išsibarstė, nes buvo tamsu. Šaukė kitiems prieiti prie jo, nes kažkas barškėjo, manė, kad pinigai, bet ten buvo raktai. Paėmė telefoną ir einant prie Žaliojo tilto po poros minučių telefoną pardavė. Iš karto po to juos sulaikė policija. Telefonas ir pinigai, kuriuos jie gavo už telefoną, buvo policijoje. Pareigūnai sustabdė ir tą žmogų, kuris pirko telefoną. Žino, kad padarė žalą, tačiau nežino, kokio dydžio. Nei jis, nei globėja neturi pinigų žalai atlyginti. Nespėjo nukentėjusiųjų atsiprašyti, atsiprašo dabar. Šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metų, pajamų neturi.

Kaltinamasis A. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad apie 4 val. susitiko su A. L., J. G. ir E. Įvykis įvyko paryčiais. Stovėjo prie baro, vėliau nuėjo pasėdėti prie Žaliojo tilto, pavaikščiojo, pamatė du neblaivius vyriškius, kurie kažką tarpusavyje kalbėjo. Jam „nešovė“ į galvą, kad juos reikia apiplėšti ar kažką padaryti, tačiau pamatė, kad jo draugai ėjo paskui tuos vyrus. Jis truputį atsiliko, pamatė, kad kažkas vyksta. J. G. laikė vienas vyriškis, nepaleido, J. G. paprašė pagalbos, todėl jis J. G. padėjo. Tada jį (t. y. A. R.) laikė, nenorėjo paleisti, sakė nukentėjusiajam paleisti, vis tiek nepaleido, tada jis nukentėjusiajam penkis kartus smūgiavo iš kelio į galvą. Tada atėjo A. L., patraukė jį (t. y. A. R.). Kai jį paleido, jis nukentėjusiajam dar vieną kartą sudavė iš kojos į galvą. Per minutę pabėgo ir pagavo policija. Jokio telefono nematė, bet žino, kad jis buvo paimtas. Penkių eurų neėmė, nieko neėmė. Suprato, kad draugai ima daiktus, bando apiplėšti. Nuoširdžiai gailisi. Nežino, kas pasiūlė įvykdyti nusikaltimą, nelabai pamena, buvo išgėręs. Iš pradžių jis nesekė nukentėjusiųjų, matė, kad draugai ėjo, negalėjo pasilikti vienas, todėl nuėjo paskui draugus, išgirdo garsus, juos surado ir pribėgo padėti. Šiuo metu jis yra pilnametis, uždarbio negauna.

Kaltinamasis A. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad datos neatsimena, galėjo būti 2015 m. rugpjūčio 4 d., apie 4 val., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, jis, J., A. ir E. sumušė asmenis. Susitiko ir norėjo ką nors sumušti. Kažkas pasiūlė sumušti, pavogti pinigus. Pamatė nukentėjusiuosius ir nuėjo paskui juos. Visi nuėjo už kampo, pribėgo E. P., „davė“ į galvą. E. P. pirmas pradėjo mušti, o jis kelis kartus spyrė iš kojos, iš rankos, dujų nepurškė. Dujas purškė E. P., tačiau dujos buvo jo (t. y. A. L.). E. paprašė dujų, jis E. jas perdavė, suprato, kodėl E. jų paprašė. Matė, kuriam asmeniui papurškė dujų, tačiau to asmens vardo neatsimena. Pats kelis kartus iš kojos, ir rankos sudavė vienam asmeniui, gali būti, kad jis, kaip nurodyta kaltinime, dešine ranka du kartus sudavė į galvą, tris kartus dešine koja spyrė į kairį šoną ir vieną kartą dešine koja spyrė į kairį petį. Vėliau, kai viskas pasibaigė, nuėjo link Žaliojo tilo ir ten juos sustabdė pareigūnai. Matė, kad J. paėmė telefoną, pinigų nematė. Ką darė E. P., nelabai matė. A. R. irgi mušė, J. G. landžiojo po kišenes, smulkiai nelabai prisimena. Jam pinigų nedavė, matė tik telefoną, kurį visi pardavė praeiviui už 15 Eur. Pinigų pasidalinti nespėjo, iš karto sulaikė policija. Negerai elgiasi, labai blogai padarė, labai gailisi. Stengiasi keistis, administracinių teisės pažeidimų nedaro. Po šių įvykių buvo sulaikę dėl vagysčių, prieš jį dar yra pradėta bylų. Ruošiasi mokytis ir dirbti, nuo rugsėjo pradės mokslus. Nežino, ar kituose ikiteisminiuose tyrimuose jam pareikšti kaltinimai. Šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metų.

Nukentėjusysis A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pasiėmė 8 ar 9 Eur alui, pirko porą bokalų. Laukiant E., vienas iš tų vyrukų prašė pinigų, davė jam ar 0,5 ar 1 Eur. Kiek pinigų liko, tiek ir paėmė, galėjo būti ir 5 Eur, ir 4 Eur. Puikiai atsimena, kad vaikinai ištraukė iš kišenės, papurškė jam dujų, pradėjo smūgiuoti. Pajuto, kaip į šortų kišenę įkišo ranką ir ištraukė tuos centus, nematė, kuris. Pareiškė 1000 Eur dydžio civilinį ieškinį. Įvykio metu jo rankos mažąjį pirštą kažkuris iš vaikinų iki galo užlenkė į priešingą pusę, iki šiol nesugijo, galvą tris savaites skaudėjo. Nesikreipė į medikus. Palaiko civilinį ieškinį. Dokumentai buvo ne jo, o draugo.

Nukentėjusysis E. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš jo buvo paimtas telefonas, banko kortelės, vairuotojo pažymėjimas ir 40 Eur. Daiktai jam buvo grąžinti tą pačią naktį paryčiais, kai buvo komisariate. Tyrėjas parodė telefoną, bet jau nebuvo kortelės. Tyrėja paprašė atvykti kitą dieną, jis nuvyko, jam įteikė ir krūvelę daiktų, tarp kurių buvo ir vairuotojo pažymėjimas, ir kortelės, ir pinigai. Jis klausė, kaip čia taip netikėtai tie daiktais atsirado. Jam pasakė, kad kažkoks geras žmogus atnešė. Įmautėje buvo kortelės, vairuotojo pažymėjimas ir 40 Eur, viskas jam buvo grąžinta. Tuo metu buvo vasaros laikas, visada priekinėje kišenėje nešioja tą įmautę, labai patogu, ir dabar taip pat nešioja. Jam ištraukė tą įmautę. Netiki, kad vaikinai įmautę išmetė, viduje buvo pinigai. Paskui viskas keistai atsirado. Kai baigėsi muštynės, jis nubėgo į barą, prašė iškviesti policiją, kuri staigiai prisistatė. Tuomet jį vežė į komisariatą ir per raciją jis išgirdo, kad vaikinai sulaikyti ir atsirado telefonas. Dokumentai atsirado po dienos. Palaiko savo pareikštą 1000 Eur dydžio civilinį ieškinį, pats primokėtų, kad to nebūtų buvę.

Kaltinamojo A. L. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė O. L. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog A. L. yra jos sūnus, jai žinoma, kad pareikšti civiliniai ieškiniai, kuriuos reikės kažkaip padengti. Dirba (duomenys neskelbtini), gauna labai nedaug – 300 Eur per mėnesį. Sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais. Dar yra A. L. patėvis, gyvena trise. Sunkiai gaunasi sūnui mokytis, yra bylų, tikisi, jog sūnus pasitaisys, namuose jis elgiasi normaliai. Sūnus labai pasiduoda draugų įtakai. Turi viltį, kad sūnus nedarys naujų nusikaltimų. Šeimoje sutaria normaliai, yra sąlygos tinkamam auklėjimui. Tėvas moka alimentus. Bus sunku apmokėti tokią žalą.

Kaltinamojo J. G. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė M. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra anūko J. G. globėja. Nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais, jie per dideli, gauna 205 Eur dydžio pensiją, daugiau nieko neturi, sūnus gyvena atskirai, turi savo šeimą.

Kaltinamojo A. R. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė A. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra A. R. mama. Žino, jog yra pareikšti civiliniai ieškiniai, tačiau jie per dideli. A. gauna neįgalumo pašalpą – 108 Eur, ji pati gauna 330 Eur, vaikai padėtų išmokėti. A. mokosi gerai. Ji turi penkis vaikus, be A. yra ir daugiau neįgalių vaikų šeimoje, A. jau pilnametis. A. nėra blogas vaikas, tačiau juntama draugų įtaka. Namuose A. paslaugus.

Civilinė atsakovė M. L. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra E. P. mama, žino, kad sūnus dalyvavo įvykiuose. Dirba (duomenys neskelbtini), gauna 320 Eur, turi penkis vaikus. Reikės kažkaip atlyginti žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusysis E. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas parodė, kad vakar atvyko į Vilnių, nes mirė jo draugas ir atvažiavo į laidotuves. Buvo susitaręs pernakvoti pas kitą draugą A. K., (duomenys neskelbtini). Pagerbę draugą, dar grįžo pas A. į butą, po to sugalvojo kartu su A. nueiti į barą, Vilniuje, Kalvarijų 59A. Bare buvo dar keletas žmonių ir barmenė. Jiems išėjus iš baro parūkyti prie jų priėjo vaikų kompanija, jie pradėjo prašinėti rūkyti, taip pat prašė pinigų. Jis iš pradžių nekreipė dėmesio, bet po to pamatė, kad tie vaikai agresyviai nusiteikę, jis padavė jam, atrodo, vieną cigaretę. Jis buvo nemažai išgėręs. A. pradėjo jam sakyti, kad jie geriau eitų namo, nes jis minėjo, kad tie jaunuoliai gali jiems kažką padaryti. Kažkoks vietinis vyras pradėjo sakyti, kad dabar jiems tikrai bus blogai nuo tų vaikų ir jis dar pradėjo sakyti, kad jie išeitų pro galines duris, tačiau jis tam prieštaravo. Iš pokalbių su tais vaikais kaip ir suprato, kad viskas gerai, kad tarp jų jokio konflikto nebebuvo. Tų vaikų buvo apie 4-5. Tarp jų buvo ir mergina. Ar ji kažkaip konfliktavo, negali pasakyti. Jiems su A. išėjus iš baro, jis nepastebėjo, kad juos seka. Tik kai jau buvo visai prie A. namų Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), iš už nugaros pribėgo tie patys vaikai ir pradėjo jį ir jo draugą A. mušti. Jis prisimena, kad jis sėdėjo ant žemės ir atstatė į tų vaikų pusę kojas, taip gindamasis nuo jų, jautė, kaip jie plėšė jo marškinių kišenę, kurioje buvo įmautė su vairuotojo pažymėjimu, 20 Eur vertės, Swedbank banko mokėjimo kortele, ir 50 Eur grynųjų pinigų (2 vnt. po 20 Eur kupiūromis ir 10 Eur smulkiomis monetomis). Šiuo metu tuos įmautės neturi, ją pavogė. Po to jautė, kaip iš šoninės kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną NOKIA 515, 150 Eur vertės, jame buvo atminties kortelė 16 GB talpos, 10 Eur vertės, ir SIM kortelė (duomenys neskelbtini), kurios nevertina. Taip pat šoninėje kišenėje buvo pusė cigarečių pakelio, su žiebtuvėliu, jų taip pat nevertina. Kaip ištraukė minėtus daiktus jis net nepajuto, tik šiuo metu jų su savimi neturi, todėl mano, kad jie taip pat buvo pavogti. Jam sudavė smūgius į veidą, šiuo metu yra mėlynė po kaire akimi. Suplėšyti marškiniai, nuplėšta kišenė ir išplėšta viena saga. Dėl apiplėšytų marškinių civilinio ieškinio nereikš. Tie vaikai buvo apie 14-16 metų amžiau, gal kuris buvo ir 17 metų amžiaus. Kaip jie buvo apsivilkę jis negali pasakyti, vienas iš vaikų buvo stambesnis, jis ir buvo įžūliausias. Jį atpažino, kai prie jo atvažiavo policijos pareigūnai su sulaikytais vaikais, jam buvo nurodyta, kad tai buvo J. G. Kai vaikai pasišalino, jis grįžo į barą ir pareikalavo barmenės, kad ji iškviestų policiją. Ji minėjo, kad tarp tų jaunuolių, kuriuos ji matė, buvo J. G., ji jį pažinojo. Kai jį užpuolė negali konkrečiai tvirtinti, tačiau mano, kad tas pats stambiausias vaikinas J. G. ir nuplėšė marškinių kišenę, kurioje ir buvo įmautė su dokumentais ir grynaisiais pinigais, kas tiksliai ištraukė telefoną, negali pasakyti. Kitų vaikų požymių neįsidėmėjo. Mergina tikriausiai jo nemušė, jos įvykio metu nematė. Daugiau dėl įvykio nieko negali pasakyti (T. 1, b. l. 21-22).

Apklaustas papildomai kaip liudytojas E. M. parodė, kad atsiėmęs savo mobilaus ryšio telefoną NOKIA 515, pastebėjo, kad jame nėra jo SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir 16 GB talpos atminties kortelės Micro SD. Juos pagrobė plėšimą įvykdę asmenys (T. 1, b. l. 28).

Apklaustas papildomai kaip liudytojas E. M. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. duodamas parodymus, galėjo ir suklysti, kadangi tą vakarą vartojo alkoholį ir atsiskaitinėjo bare, tai galėjo būti, kad smulkias monetas išleido bare ir buvo likę tiek pinigų, kiek ir jam grąžinta - tik 2 popierinės kupiūros po 20 Eur. Tai taip pat nori patikslinti ir civilinį ieškinį, nes telefonas jam grąžintas, tik jame nėra SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir atminties kortelės, kurios vertė 10 Eur, taip pat pirmoje apklausoje nurodė, kad SIM kortelės nevertina, tačiau kadangi norės atsistatyti tą patį numerį, tada jam reikės sumokėti apie 6 Eur. Tai viso dėl šio nusikaltimo jam padaryta 16 Eur turtinė žala ir reiškia 1000 Eur moralinę žalą, nes dėl šio įvykio patyrė stresą, nepatogumus, galvojo, kad neturės vairuotojo pažymėjimo ir iš kito miesto šiandien atvyko jo žmona, kad parvairuotų automobilį. Daugiau dėl įvykio nieko negali pasakyti (T. 1, b. l. 37).

Nukentėjusysis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas parodė, kad vakar jis kartu su draugu E. M. buvo alaus bare, Kalvarijų g. jis visiškai netoli jo namų (duomenys neskelbtini). Jiems būnant bare, E. išeidavo parūkyti, jis kartais taip pat išeidavo pastovėti šalia, negali pasakyti, kada tiksliai, bet prie baro atsirado kažkokių vaikų kompanija. Negali taip pat tiksliai pasakyti, kiek jų buvo, jis mano, kad galėjo būti keturi, ar tarp jų buvo mergina, jis negali pasakyti, nes nematė. Jis gerai neprisimena, bet, atrodo, tie vaikai prašė pinigų, kiek tiksliai davė, negali pasakyti. Jis apibūdintų jų bendravimą taikiu. Kai jau susiruošė namo, tie vaikai dingo, ir kad juos kažkas seka net neįtarė, jau kai užlipo ant savo laiptinės laiptelių pajuto rankomis smūgius į nugarą ir galvą, jis nugriuvo nuo smūgių ir dar dėl to, kad buvo išgėręs. Jam jau gulint taip pat jautė daugybę smūgių į įvairias kūno vietas kojomis ir rankomis mano, galėjo būti daugiau nei 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Kadangi buvo tamsu, jis nieko nematė, dar be to kažkas iš užpuolikų labai smarkiai pripurškė dujų jam į akis, todėl visą laiką buvo užsimerkęs. Kiek tiksliai asmenų jį mušė taip pat negali pasakyti, bet tikrai daugiau nei vienas, nes smūgius juto iš kelių pusių. Net nebūtų patikėjęs, kad juos primušė tie patys vaikai, su kuriais bendravo prie baro. Kai internete pasižiūrėjo vaizdelį, kurį nufilmavo kažkas iš jų namo, tai ir pamatė, kad tai buvo tie patys vaikai, su kuriais, kaip pasirodė, taikiai bendravo prie baro. Po muštynių šiandien po kaire akimi yra mėlynė, taip pat nubrozdinta virš viršutinės lūpos, taip pat pamėlynavęs dešinės rankos mažasis pirštelis, jis galėtų būti patemptas, kada tai galėjo atsitikti negali pasakyti, bet mano, kai jis buvo sugriebęs stipriai rankomis vieną iš užpuolikų, o jis bandė ištrūkti, tada ir galėjo sužeisti jam pirštą. Taip pat labai stipriai nubrozdinti keliai, gal jam nugriuvus ant žemės, jis nuo smūgių dar griuvinėjo klūpėdamas ant kelių. Tą vakarą buvo išgėręs 0.7 ABSOLIUT, (trise), tada dar buvo išgėręs porą bokalų alaus. Sužalojimai jo nėra labai rimti, jokio blogumo nepajuto, kaip ir minėjo, apsiėjo tik mėlynėmis, į medikus nesikreips, nes mano, kad sužalojimai vis tiek bus tik nežymūs, dėl šių nubrozdinimų, lūžių jokių nepatyrė, prašo tyrėjos nuotraukose užfiksuoti jo sužalojimus. Nei vieno vaiko požymių neįsidėmėjo, negalėtų jų atpažinti ir įvardinti, kas ką tiksliai darė, tik nori pasakyti, kad viskas yra užfiksuota vaizdo įraše. Po muštynių jis šortų dešinėje kišenėje pasigedo 5 Eur smulkiomis monetomis. Kada tiksliai juos iš jo ištraukė jis nepajuto. Rūbai nebuvo suplėšyti. Daugiau jokių daiktų nepasigedo (T. 1, b. l. 43-44).

Papildomai apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė, kad jis laikė suėmęs vaikiną už rūbų, nerasdamas kito paaiškinimo, nurodo, kad dėl to, kad galimai vaikinas pirmas prie jo priėjo ir pradėjo kraustyti jo kišenes, nes tikrai ne jis priėjo prie to vaikino ir puolė laikyti už rūbų (T. 1, b. l. 49).

Liudytoja T. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. dirbant kartu su vyr. patruliu P. L. ir tyrėju M. K., apie 4.50 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), paauglių kompanija užpuolė ir apiplėšė žmogų. Į įvykio vietą nuvyko kitas ekipažas šaukiniu AP1712, o jie vyko į teritoriją ieškoti užpuolikų, atitinkančių pagal apibūdintus požymius. Nuvykęs ekipažas AP1712 gavo papildomos informacijos ir juos informavo, kad tarp užpuolikų buvo gerai policijai žinomas nepilnametis J. G. Važiuojant Kalvarijų gatve pastebėjo grupę jaunuolių. Juos sustabdė prie Kalvarijų g. 22 namo. Tarp jų buvo ir J. G. Kai paklausė, ką jie taip anksti čia veikia, jie tiksliai atsakyti negalėjo, pradėjo nervintis, kiekvienas pasakojo savo versiją, toks elgesys sukėlė įtarimą, kad galimai šie paaugliai susiję su plėšimu prie Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Netrukus prie jų atvažiavo ekipažas šaukiniu AP1712 su nukentėjusiuoju vyriškiu. Jaunuoliams paaiškinus, kad jie yra sulaikomi, kaip įtariamieji padarę plėšimą, vienas iš jų, t. y. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo aiškinti, kad jis jokiame plėšime nedalyvavo, tiesiog eidamas sutiko paauglius, kurie jam pasiūlė įsigyti telefoną NOKIA už 15 Eur. Jis pinigus sumokėjo, kaip nurodė J. G. J. K. iš kišenės ištraukė telefoną NOKIA ir padavė jai. Nukentėjusysis E. M., pamatęs telefoną, iš karto atpažino, kad tai yra jo telefonas. Visi paaugliai: J. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. L., gim. (duomenys neskelbtini), E. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), G. A., gim. (duomenys neskelbtini). ir telefoną nupirkęs vaikinas J. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei nukentėjęs E. M., gim. (duomenys neskelbtini) buvo pristatyti į 1 PK tolimesniam aiškinimuisi. Prie tarnybinio pranešimo pridėjo mobilaus ryšio telefoną NOKIA, be SIM kortelės. (T. 1, b. l. 12-13).

Liudytoja M. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. ji dirbo šaukiniu V1712, kartu su vyr. patruliu E. M. apie 4.50 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), sumušė ir apiplėšė žmogų, nukentėjusysis, buvo nurodyta, kad lauks naktiniame bare. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad 5-6 nepilnamečių kompanija jį užpuolė ir sumušė. Matėsi kruvinas veidas, bet medikų pagalbos jis atsisakė. Medikai nebuvo kviesti. Jis nurodė, kad iš jo buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas NOKIA, dokumentų dėklas su vairuotojo pažymėjimu, banko kortele ir apie 50 eurų. Kuria kryptimi pasišalino užpuolikai, jis nurodyti negalėjo. Naktinio baro barmenė, kurios duomenys nenustatyti, jiems paaiškino, kad neseniai prie baro ji matė nukentėjusįjį, besišnekantį su nepilnamečiu gerai žinomu policijai J. G. Radijo ryšiu su jais susisiekė AP 1716 ir nurodė, kad Kalvarijų g. 22 prie baro sulaikė jaunuolių kompaniją. Jiems privažiavus su nukentėjusiuoju, pastebėjo, kad toje kompanijoje buvo ir anksčiau minėtas J. G. ir mergina. Paklausus nukentėjusiojo, ar tarp apiplėšusiu jaunuolių kompanijos buvo mergina, jis patvirtino, kad taip, mergina tarp jų buvo. Nukentėjusysis išlipęs iš automobilio iš karto atpažino J. G. ir kreipėsi į jį reikalaudamas grąžinti pavogtus daiktus. Vienas iš jaunuolių prisipažino, kad šios kompanijos nepažįsta, kad tik prieš kelias minutes iš vieno iš jų (nurodė į J. G.) pirko mobilaus ryšio telefoną NOKIA. Nukentėjusysis E. M. atpažino savo mobilaus ryšio telefoną NOKIA. Visi paaugliai: J. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. L., gim. (duomenys neskelbtini), E. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), G. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir telefoną nupirkęs vaikinas J. K., gim. (duomenys neskelbtini)., bei nukentėjęs E. M., gim. (duomenys neskelbtini) buvo pristatyti į 1 PK tolimesniam aiškinimuisi (T. 1, b. l. 14-15).

Liudytojas P. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. apie 5.00 val. iš namų Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), išėjo į darbą. Išėjęs iš laiptinės iš karto prie laiptų apačioje pamatė mėlynos spalvos įmautę. Ji buvo skaidri, pamatė vairuotojo pažymėjimą, banko kortelę, o tarp jų buvo įdėti 40 eurų, 2 vnt. po 20 eurų. Jis paėmė įmautę ir galvojo vakare nunešti į artimiausią policijos komisariatą. Dar dieną skambino bendrijos pirmininkei ir klausė apie dokumentų savininką E. M., gal žino, kur gyvena jų name, toks asmuo, bet tokio gyventojo ji nežinojo. Bet ji jam pasakė, kad naktį prie laiptinės buvo muštynės. Vakare jis nunešė rastus dokumentus į rajono policijos komisariatą (T. 1, b. l. 32-33).

Liudytojas J. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2015 m. rugpjūčio 4 d. nuo 00.00 val. iki 4.00 val. buvo stoties rajone, su pažįstamais, kadangi buvo dar labai anksti nenorėjo eiti namo ir žadinti tėvų, todėl sugalvojo dar nuvažiuoti į Kalvarijų gatvėje esantį kazino. Jam atėjus prie kazino, kuris tikriausiai yra Turgaus g., iš kitos gatvės pusės atėjo du vaikinai, kuriuos matė pirmą kartą. Vienas buvo stambus, neaukštas, o kitas plonesnis ir jam atrodo, kad jaunesnis už stambųjį vaikiną. Su juo kalbėjo tas stambesnis vaikinas, jis iš pradžių paprašė 20 centų, kad neva jiems trūksta alui. Jis davė, tada dar tas vaikinas pasiūlė iš jų pirkti telefoną „NOKIA“. Jis iš karto paklausė ar telefonas nėra vogtas, stambesnis vaikinas pasakė, kad nevogtas, o jis jį nori parduoti, nes nori išgerti. Stambesnis vaikinukas nurodė, kad už telefoną nori 15 eurų. Jis jau paėmė telefoną į rankas, tačiau tas stambesnis paėmė iš rankų sakydamas, kad tik ištrins žinutes, ar tuo metu buvo kortelė, jis nežino, ar tuo metu stambesnis vaikinas, kaip tik ir išiminėjo kortelę, jis nepastebėjo. Jis paėmė telefoną į rankas, jis buvo įjungtas. Jis sutiko pirkti telefoną su sąlyga, kad jie dar jį turėtų pavaišinti alaus bokalu, todėl sumokėjęs pinigus jis ėjo tiems jaunuoliams iš paskos, jie prisijungė prie dar kitos kompanijos, kurioje buvo dar keletas jaunuolių, tarp kurių buvo ir mergina. Jie visi buvo apie 15-16 metų amžiaus. Viso jų buvo 4 ar 5, tiksliai negali pasakyti. Jis su ta kompanija praleido apie 6 minutes iki prie jų privažiavo policija. Po kelių minučių prie jų privažiavo dar vienas ekipažas, iš ten, kaip suprato, išlipo nukentėjęs asmuo, jis iš karto kreipėsi į tuos jaunuolius, kad jie grąžintų jo daiktus. Jis iš karto suprato, kad kalbama apie tą telefoną, kurį jis įsigijo už 15 eurų. Jis iš karto padavė tam žmogui ir jis patvirtino, kad tai jo telefonas. Tas stambesnis vaikinas, iš kurio nupirko telefoną, vėliau sužinojo, kad vardu J. Jis atvežtas į komisariatą nurodė, kad tų 15 eurų nebeturi. Dėl tos sumos civilinio ieškinio nereikš (T. 1, b. l. 71).

Liudytoja O. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. L. yra vienturtis sūnus, su A. tėvu jie išsiskyrė prieš 5 metus, jis vaiko auklėjime nedalyvauja, susitinka labai retai ir tik tada, kai A. reikia pinigų. Ji ištekėjo antrą kartą, A. patėvis stengiasi laikytis neutraliai nuo A. auklėjimo. A., jei ko nors patėvis paprašo, įvykdo. A. elgesys pasikeitė, kai mirė jos mama, išsikraustė jo tėtis į kitą vietą, neliko kas prižiūri A., ir jis turėdavo daugiau laisvo laiko, pradėjo praleidinėti pamokas. Kodėl jis nenorėjo eiti į mokyklą, jai nesakydavo, kai pakeitė mokyklą viskas buvo taip pat. Ji net pati nuveždavo ir palikdavo mokykloje, tačiau jis vis tiek pabėgdavo. Jis jau antri metai paliktas šeštoje klasėje. Pabėgęs iš mokyklos jis vaikščiodavo kažkur po miestą, susirado draugų, kurių O. L. nepažinojo. Paskutiniu metu jis labai susidraugavo su kažkokiu J., visi jo SMS susirašinėjimai būdavo su juo, matė tik vardą, žinučių turinio netikrino. Vakar naktį jis turėjo nakvoti pas A. R., ji A. motiną pažinojo, jis ten yra nakvojęs ne kartą. Būna, kad ji su A. nesusikalba, jis jos neklauso, elgiasi agresyviai, bendrauja nekultūringai (T. 1, b. l. 73).

Liudytoja M. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. G. yra jos anūkas, jos dukters K. G. sūnus. Iš jos motinystės teisės buvo atimtos dėl alkoholio vartojimo. J. G. tėvas A. G. taip pat vartojantis alkoholį. Motinystės teisės buvo atimtos, kai J. G. buvo dar darželinukas. J. suėjus 12-13 metų jis kieme susipažino su kažkokiais vaikais, pradėjo vagiliauti. Jis jos neklauso, namuose nenakvojo keletą kartų, tada jis jai sakydavo, kad nakvoja pas draugus. Ji jam negali padaryti jokios įtakos, nors ir kalbasi su juo, kad jis pakeistų savo elgesį, jis jai kaip ir pažada, tačiau daro tą patį. J. duoda smulkias pinigų sumas dienos išlaidoms, ne kartą teko pirkti telefoną, nes jo sugedo. Pati gyvena tik iš pensijos, todėl daug pinigų neduoda. Perka J. rūbus ir maistą, bet jam vis tiek mažai. Jis yra rūkantis, bet ji niekada jam cigarečių neperka. Kartais būna, kad J. jai papasakoja apie kokį nors įvykį, kad jis nieko nedarė, kad tik stovėjo šalia, tada ji jį perspėja, kad kadangi jis jau turi tokią istoriją, tai jam užtenka ir stovėti šalia, ir jis vis tiek skaitytis, kaip dalyvavęs nusikaltime (T. 1, b. l. 77).

Liudytoja M. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. P. yra vienas iš penkių jos vaikų. Jis yra jauniausias šeimoje. E. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, šeštoje klasėje, šį rugsėjį eis į septintą klasę. E. visada susirasdavo netinkamą draugų kompaniją. Iš pradžių gyveno (duomenys neskelbtini), tuo metu taip pat teko lankytis policijoje, nes jis vis įsiveldavo į visokias istorijas, tai ką nors sugadindavo ar sudaužydavo. Trys metai jau gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tačiau pakeitus gyvenamąją vietą problemų nesumažėjo. Kiek žino, jis bendrauja su J., į namus draugų nesiveda, tik mato, kaip jie sėdi ant suoliuko, bendrauja. Dienos metu E. būna vienas, kai namuose nebūna jos dukters L. L. Jis jai pasakoja, kad arba važinėjasi su dviračiu, arba važiuoja į Santariškes ant vadinamos „tarzankės“. E. jos namuose klauso, tačiau kai jis būna su draugais, pasidaro nesuvaldomas. Apie šį įvykį sužinojo iš žiniasklaidos. Matė filmuotą vaizdo įrašą. Kalbėjosi su E. apie tą įvykį, jis jai žadėjo daugiau į jokias problemas nesivelti. Įvykio išvakarėse jis buvo kieme su tokiu kaimynų berniuku M., matė, kad ėjo link stadiono, jis dar paskambino ir pasakė, kad tuoj grįš, tačiau ji pabudusi ryte jo taip ir nerado, o kai paskambino M., jis jai pasakė, kad E. su juo išsiskyrė ir susitikęs su J. kažkur išėjo. Tik ryte ir sužinojo, kad jis yra sulaikytas. E. tėvas P. P., su juo išsiskyrė prieš tris metus, jis vaiko auklėjimu nesirūpina jau juo gimimo, nes nuolatos vartojo alkoholį. Šiuo metu E. su tėvu kartas nuo karto susitinka ir bendrauja. Tėvas jam neseniai nupirko dviratį. E. mokyklą lanko patenkinamai, tik būna dalykų, kurie jam nepatinka, tai jis gali pabėgti iš vienos ar dviejų pamokų. E. nepatinka matematika, muzika, tai jei tos pamokos paskutinės, tai jis pabėga. Jis mokosi palengvintoje programoje. Ketvirtoje klasėje E. buvo paliktas antrus metus, nes tada jam nebuvo dar sutvarkiusi dokumentų dėl palengvintos programos ir jam buvo sunku (T. 1, b. l. 82).

Liudytoja A. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. R. yra iš penkių vaikų, A. vidurinis, turi dar dvi seseris, ir dar du brolius. Gyvena nuosavame name, ten gyvena dvi šeimos. Jie penki gyvena 3 kambarių bute. Tik vyriausioji dukra išėjusi iš jų šeimos ir gyvena atskirai. A. lanko (duomenys neskelbtini), šiais metais jis bus antrame kurse. Jis lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, tačiau dabar jį perkėlė į jos minėtą mokyklą dėl klausos sutrikimų. Šiaip jis geras vaikas, jos klauso, padeda tvarkytis namuose. Jos vyresniosios dukros vyras turi įmonę, kartais pasiima A. dirbti. Jis netingi. Visos problemos kyla, kai jis susideda su J. G., ji jį vadinu „velnio vaiku“. Jos vyresnysis sūnus vaiko J. G. nuo namų, nes patį A. J. yra ne kartą apvogęs, paėmęs telefoną, taip pat yra sumušęs. Ji jam ne kartą sakė, kad jis tegul nesusideda su tokiais draugais. Ji pažįsta jo gerą draugą A. S., su juo jokių problemų nebūna, jis bendrauja su G., jau metai laiko, ji taip pat gera mergaitė, kada atvažiuoja pas juos į svečius siūlosi padėti. Šiuo metu A. labai baiminasi, kas jam dabar bus, nes jis yra probacijos įskaitoje ir gavęs 10 mėnesių ir lygtinumas būtų pasibaigęs 2015 rugsėjo mėnesį. Jie abu kalbasi apie tai, ką jis padarė, mato, kad jis tikrai gailisi. Daugiau dėl įvykio nieko negali pasakyti. A. tėtis B. K. yra miręs, A. buvo 13-14 metų, bet ji su juo jau buvo išsiskyrusi. Su B. po A. gimimo gyveno dar 3 metus. A. 13 metų augino patėvis B. L. Bet su juo ji nebegyvena, nes jis labai gėrė, šiuo metu visus vaikus augina viena. Jai labai padeda jos vyresnysis sūnus, A. jo prisibijo (T. 1, b. l. 89).

Liudytoja G. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra A. R. mergina. 2015 n. rugpjūčio 4 d. apie 1 val. ar 2 val. ji su A. R., J. G., A. L. ir E. P. vaikščiojo po Šnipiškių mikrorajoną netoli Kalvarijų turgaus. Paryčiais apie 4.30 val. eidami gatve netoli naktinio baro sutiko du nepažįstamus vyrus, kurie buvo neblaivūs. J. G. ir E. P. nuėjo prie tų vyrų ir kažką kalbėjo. Po to tie vyrai nuėjo į barą ir netrukus sugrįžo. Tada vienas iš tų vyrų kitam vyrui pasakė, kad reikia eiti namo. Jie abu pradėjo eiti. Visi penki nuėjo iš paskos. Nuėjus ant laiptų ji pamatė, kad J. G. pradėjo kabinėtis prie vieno vyro ir jį pastūmė, tada pamatė, kaip visi keturi: A. R., J. G., A. L. ir E. P. pradėjo mušti tuos du vyrus. Juos mušė visi keturi. Po to pastebėjo, kad jie iš vieno vyro kažką paėmė ir atbėgo link jos. Jiems atbėgus, ji matė, kad J. G. rankose turėjo pagrobtą mobilaus ryšio telefoną „NOKIA“, tikslaus modelio nepasakys, kurį pagrobė iš vieno tų vyrų. Jie nuėjo Kalvarijų gatve ir netoli „IBRAHIM“ prekybos centro susitiko nepažįstamą vyrą, kuriam J. G. pardavė „NOKIA“ už 15 eurų. Tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie juos visus sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Ji pati tų vyrų nematė, o stebėjo viską stovėdama atokiau (T. 1, b. l. 94).

Liudytojas E. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vakar buvo su J. G., A., kurio pavardės nežino, taip pat buvo vaikinas su kažkokia mergina, kurių jis nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Jie ėjo pasivaikščioti. Nežino, kas atsitiko, bet prie jų atvažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė, buvo pristatyti į 1-ąjį policijos komisariatą. Jokio telefono nematė, jokių vyrų nemušė. Daugiau nieko dėl įvykio nenori pasakyti (T. 1, b. l. 98).

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įrašas galimai daromas iš antro ar trečio namo aukšto. Pirmas kelias sekundes vaizdas fiksuojamas iš toli ir tamsoje. Girdimas balsas iš jaunuolių pusės: „Pamagite rebiata“ – „Padėkite vaikinai“. Vaizdo filmavimą pritraukia iš arčiau, matomi du pagyvenę vyrai, vienas sėdi ant laiptelių, kitas priešais ant žemės. Jų veido bruožų nesimato, tačiau pagal apsivilkimą ir medžiagos duomenis galima spręsti, kad ant laiptelių sėdi nukentėjusysis – E. M., o ant žemės kitas nukentėjusysis – A. K. Pritraukus vaizdą, galima išskirti ir keturis aplink tuos vyrus esančius jaunuolius. Jų veido bruožų nesimato, tačiau galima atpažinti pagal rūbus, su kuriais jie ir buvo sulaikyti. Prie E. M. taip pat ant laiptų sėdi J. G., ar jį nukentėjusysis laiko sugriebęs už rūbų, ar jis sėdi šalia jo savo noru, negalima pasakyti. Arčiau A. K. stovi A. L. ir E. P. Galimai A. R. nukentėjusysis A. K. yra sugriebęs už rūbų ir jį laiko. A. R. susilenkus ties nukentėjusiuoju, E. P. kaire koja smūgiuoja sėdinčiam nukentėjusiajam A. K. į pilvo sritį ir atsitraukia. E. P. palipęs kelis laiptelius link nukentėjusiojo E. M. smūgiuoja jam dešine ranka į kairį petį, po to dar palipęs laiptelį su kaire koja vieną kartą smūgiuoja E. M. į juosmenį, po ta dar tris kartus su ta pačia koja spiria E. M. taikydamasis nukentėjusiajam į galvą. E. P. nuo E. M. atsitraukia, vėl palipa laipteliais žemyn ir kaire koja spiria A. K. į galvą, antrą kartą į kairį šoną, dar kartą su ta pačia koja į galvą, tuo metu nukentėjusysis A. K. kartu su A. R. pavirsta ant žemės. E. P. pereina tarp nukentėjusiųjų į dešinę pusę ir jau atsistoja prie nukentėjusiojo E. M. jam iš dešinės. Iki to laiko J. G. visą laiką buvo šalia nukentėjusiojo E. M., jis tikrai galimai buvo sugriebtas už rūbų, nes girdimas balsas: „Paleisk mane, paleisk mane (keiksmažodis)“ ir matosi, kad tarp J. G. ir E. M. vyksta grumtynės, J. vienu metu dešine ranka smūgiuoja E. M. į veidą. Jo kairė ranka atsilaisvina, jis pakyla, bet pasilenkęs kažką renka nuo laiptų, galimai grumtynių metu iš nukentėjusiojo marškinių kišenės pabiro įmautė ir dokumentai. Atsitiesęs J. G., kažką pasižiūri rankose ir įsideda pas save į kairę kišenę, vėl eina link nukentėjusiojo E. M. ir ištiesęs dešinę ranką nuplėšė marškinių kišenę, galbūt pamatęs, kad ten tuščia, jis apeina iš kitos pusės ir pradeda stebėti nukentėjusiojo E. M. kairę kelnių kišenę, kaip tik tuo metu E. P. pereina prie nukentėjusiojo iš kairės pusės. J. dešine ranka pasilenkia prie E. M. kelnių kišenės ir sušunka: „va pas jį pinigai“ ir kreipdamasis į visus sako: „Davai jį valom....“ paskutinis žodis nesuprantamas. E. P. kaire koja spiria E. M. į galvą, tuo metu nukentėjusysis abiem rankomis susiima už galvos, E. P. dar du kartus spiria dešine koja į dešinės pusės juosmenį, tada J. pastumia nukentėjusįjį, kad jis nugriūtų ant dešinio šono ir jam lengviau būtų ištraukti daiktus iš kišenės. Taip pat dar ir E. P. jį stumdamas guldo, dešine ranka suduoda du smūgius į galvą, vėl spiria dešine koja į dešinį šoną. Nuo jo atsitraukia, paėjęs link A. K. (tuo metu A. L. prašo padėti A.) dešine koja spiria jau gulinčiam ant žemės į įvairias kūno vietas, į kojas, į šoną. J. G., su nukentėjusiuoju E. M., kažkas nepavyksta, nes jis atsistojęs kreipiasi į kitus vaikinus pirštu rodydamas į nukentėjusįjį sakydamas: „Ei bachuriukai, pas jį.... tekstas nesuprantamas“ E. P. vėl grįžta prie E. M. ir vėl guldo jį ant laiptų kartu su J. G., pats J. G. nesmūgiuoja, tik vieną vienintelį kartą sudavė ranka, kai bandė išsilaisvinti iš nukentėjusiojo E. M. rankų. Visą tą laiką kitas nukentėjusysis A. K., sėdėdamas ant žemės, dešine ranka sugriebęs A. R. už megztinio jo nepaleidžia. Vaizdo įrašas ir prasideda nuo to, kad nukentėjusysis jau yra sugriebęs A. R., tačiau, kas vyko iki to nėra galimybės nustatyti, vaizdo įrašas to nefiksuoja. Tarp A. R. ir tarp nukentėjusiojo A. K. nuolatos vyksta grumtynės, matosi, kad ir nukentėjusysis mosikuoja rankomis, taip pat A. R. smūgiuoja, kad išsilaisvintų. A. R. sako: „Ei jis mane laiko karočė“. Šalia stovintis A. L., matydamas, kad A. R. nepavyksta ištrūkti, dešine ranka smūgiuoja A. K. į galvą du kartus ir dešine koja spiria į kairį šoną keturis kartus, po to atsitraukia. A. R. vis šūkauja: „paleisk mane, ei paleisk mane kurva“, A. L. priėjęs dar kartą spiria dešine koja A. K. į kairį šoną. Po to pamatęs, kad vis tiek nukentėjusysis A. R. nepaleidžia, pradeda patį A. R. traukti nuo jo. Girdisi, kaip A. L. tyliai sako: „Bėk A., bėk“ Besigrumdami A. R. ir nukentėjusysis tuo metu išgriūna ant žemės, tada A. L. pasilenkęs prie A. R. sako: „Atidaryk megztinį A., atidaryk megztinį“, tada pasisukęs į J. G. ir E. P. pusę sako: „Pamagi A.“ – „Padėk A.“ Nukentėjusysis A. K. besivoliodamas po žemę pasiridena kairiau ir jo beveik nesimato, tik matosi, kai A. R. galų gale iš jo rankų ištrūko, tai įpykęs prieš nueidamas, dar kelis kartus dešine koja spiria gulinčiam nukentėjusiajam į dešinį šoną ar į nugarą. Girdimas A. L., kuris sako: „Einam A. vsio.“ (T. 1, b. l. 57-58).

Iš 2015 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas 2015 m. rugpjūčio 4 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas (T. 1, b. l. 9-10).

Iš dujų balionėlio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas objektas metaliniu korpusu, cilindro formos dujų balionėlis, užrašai užsienietiška kalba, priekyje didelėmis raidėmis užrašas „Pfeffer“, perspėjamieji ženklai degus. Dujų balionėlio aukštis 11.5 cm., cilindro apimtis 11 cm. (T. 1, b. l. 64-65).

Iš telefono apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrimas objektas - mobilaus ryšio telefonas NOKIA. Juodos spalvos plastikinis korpusas, atidarius dangtelį, lipduke nurodytas modelis 515, telefonas išsijungęs, įjungti neįmanoma. Mobilaus ryšio telefonas buvo su juodos spalvos odiniu dėklu - įmaute. Telefonas be išorinių apgadinimo požymių. Ar telefone yra SIM ir atminties kortelė, nustatyti neįmanoma (T. 1, b. l. 25-27).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrimas objektas - vairuotojo pažymėjimas, plastikinė kortelė, išduotas E. M. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2014 m. liepos 1 d., su visais privalomais originaliam dokumentui rekvizitais, „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2018 m. gegužės mėn., išduota E. M. vardu. 20 Eur kupiūros 2 vnt., serijos numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 34-36).

Dėl J. G., A. R. ir A. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamųjų J. G., A. R. ir A. L. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Ši veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du šios nusikalstamos veikos objektai – tai kito asmens nuosavybė bei jo sveikata.

Byloje nekyla abejonių, kad kaltinamieji J. G., A. R. bei A. L. aktyviai dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme, to iš esmės teismo posėdžio metu jie patys neneigė. Apklausiami teismo posėdyje jie iš esmės savo kaltę pripažino ir dėl esminių įvykio aplinkybių, kurios reikšmingos veikai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, davė gana nuoseklius parodymus su nedideliais netikslumais. Visi kaltinamieji nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie tai, kad jie visi su E. P. susitiko apie 4 val. ryte, galimai kaltinime nurodytą dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 4 d., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, pamatė du neblaivius vyriškius ir nuėjo paskui juos. Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kažkas iš bendrininkų pasiūlė tuos vyrukus apvogti, todėl juos pasekė už namo, E. P. trenkė per galvą, o jis tikrino kišenes, paskui trenkė per galvą, nes vienas nukentėjusysis laikė jo koją. Vieną kartą nukentėjusiajam sudavė, ištraukė iš jo kišenės telefoną ir įsidėjo į savo kišenę. Paėmė telefoną ir einant prie Žaliojo tilto po poros minučių telefoną pardavė. Iš karto po to juos sulaikė policija. Telefonas ir pinigai, kuriuos jie gavo už telefoną, buvo policijoje. Pareigūnai sustabdė ir tą žmogų, kuris pirko telefoną. Kaltinamasis A. R. apklausiamas teisme paaiškino, kad jam „nešovė“ į galvą, kad nukentėjusiuosius reikia apiplėšti ar kažką padaryti, tačiau pamatė, kad jo draugai eina paskui tuos vyrus. Jis truputį atsiliko, pamatė, kad kažkas vyksta. J. G. laikė vienas vyriškis, nepaleido, J. G. paprašė pagalbos, todėl jis J. G. padėjo. Tada nukentėjusysis jį (t. y. A. R.) laikė, nenorėjo paleisti, sakė nukentėjusiajam paleisti, vis tiek nepaleido, tada jis nukentėjusiajam penkis kartus smūgiavo iš kelio į galvą. Tada atėjo A. L., patraukė jį (t. y. A. R.). Kai jį paleido, jis nukentėjusiajam dar vieną kartą sudavė iš kojos į galvą. Per minutę pabėgo ir pagavo policija. Jokio telefono nematė, bet žino, kad jis buvo paimtas. Penkių eurų neėmė, nieko neėmė. Suprato, kad draugai ima daiktus, bando vyrus apiplėšti. Tuo tarpu kaltinamasis A. L. apklausiamas teisme paaiškino, kad kažkas pasiūlė sumušti, pavogti pinigus. Pamatė nukentėjusiuosius ir nuėjo paskui juos. Visi nuėjo už kampo, pribėgo E. P., „davė“ vienam vyrui į galvą. E. P. pirmas pradėjo mušti, o jis kelis kartus spyrė koja, ranka, dujų nepurškė, tačiau dujas purškė E. P., bet dujos buvo jo (t. y. A. L.). E. P. paprašė dujų, jis jas perdavė, suprato, kodėl E. P. jų paprašė. Matė, kuriam asmeniui papurškė dujų, tačiau to asmens vardo neatsimena. Pats kelis kartus koja ir ranka sudavė vienam asmeniui, gali būti, kad jis, kaip nurodyta kaltinime, dešine ranka du kartus sudavė į galvą, tris kartus dešine koja spyrė į kairį šoną ir vieną kartą dešine koja spyrė į kairį petį. Vėliau, kai viskas pasibaigė, nuėjo link Žaliojo tilo ir ten juos sustabdė pareigūnai. Matė, kad J. paėmė telefoną, pinigų nematė. Ką darė E. P., nelabai matė. A. R. irgi mušė, J. G. landžiojo po kišenes, smulkiai nelabai prisimena. Jam pinigų nedavė, matė tik telefoną, kurį visi pardavė praeiviui už 15 Eur. Pinigų pasidalinti nespėjo, nes iš karto sulaikė policija. Tokie kaltinamųjų parodymai esminėse detalėse nuoseklūs, vieni kitus papildantys, jie atitinka jų pačių ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, tokius kaltinamųjų parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai.

Štai nukentėjusysis E. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio papildomai nurodė, kad iš jo buvo paimtas telefonas, banko kortelės, vairuotojo pažymėjimas ir 40 Eur. Daiktai jam buvo grąžinti tą pačią naktį paryčiais, kai buvo komisariate. Tyrėjas parodė telefoną, bet jau nebuvo kortelės. Tyrėja paprašė atvykti kitą dieną, jis nuvyko, jam įteikė ir krūvelę daiktų, tarp kurių buvo ir vairuotojo pažymėjimas, ir kortelės, ir pinigai. Jis klausė, kaip čia taip netikėtai tie daiktai atsirado. Jam pasakė, kad kažkoks geras žmogus atnešė. Įmautėje buvo kortelės, vairuotojo pažymėjimas ir 40 Eur, viskas jam buvo grąžinta. Tuo metu buvo vasaros laikas, visada priekinėje kišenėje nešioja tą įmautę, labai patogu, ir dabar taip pat nešioja. Jam ištraukė tą įmautę. Netiki, kad vaikinai įmautę išmetė, viduje buvo pinigai. Paskui viskas keistai atsirado. Kai baigėsi muštynės, jis nubėgo į barą, prašė iškviesti policiją, kuri staigiai prisistatė. Nukentėjusysis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su A. buvo bare, Vilniuje, Kalvarijų 59A. Ten buvo dar keletas žmonių ir barmenė. Jiems išėjus iš baro parūkyti prie jų priėjo vaikų kompanija, jie pradėjo prašinėti rūkyti, taip pat prašė pinigų. Jis iš pradžių nekreipė dėmesio, bet po to pamatė, kad tie vaikai agresyviai nusiteikę. Jis buvo nemažai išgėręs. A. pradėjo jam sakyti, kad jie geriau eitų namo, nes jis minėjo, kad tie jaunuoliai gali jiems kažką padaryti. Jiems su A. išėjus iš baro, jis nepastebėjo, kad juos seka. Tik kai jau buvo visai prie A. namų Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), iš už nugaros pribėgo tie patys vaikai ir pradėjo jį ir jo draugą A. mušti. Jis prisimena, kad jis sėdėjo ant žemės ir atstatė į tų vaikų pusę kojas, taip gindamasis nuo jų, jautė, kaip jie plėšė jo marškinių kišenę, kurioje buvo įmautė su vairuotojo pažymėjimu, 20 Eur vertės, Swedbank banko mokėjimo kortele, ir 50 Eur grynųjų pinigų (2 vnt. po 20 Eur kupiūromis ir 10 Eur smulkiomis monetomis). Po to jautė, kaip iš šoninės kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną NOKIA 515, 150 Eur vertės, jame buvo atminties kortelė 16 GB talpos, 10 Eur vertės, ir SIM kortelė (duomenys neskelbtini), kurios nevertina. Jam sudavė smūgius į veidą, šiuo metu yra mėlynė po kaire akimi. Suplėšyti marškiniai, nuplėšta kišenė ir išplėšta viena saga. Vienas iš vaikų buvo stambesnis, jis ir buvo įžūliausias. Jį atpažino, kai prie jo atvažiavo policijos pareigūnai su sulaikytais vaikais, jam buvo nurodyta, kad tai buvo J. G. Kai vaikai pasišalino, jis grįžo į barą ir pareikalavo barmenės, kad ji iškviestų policiją. Ji minėjo, kad tarp tų jaunuolių, kuriuos ji matė, buvo J. G., ji jį pažinojo. Kai jį užpuolė negali konkrečiai tvirtinti, tačiau mano, kad tas pats stambiausias vaikinas J. G. ir nuplėšė marškinių kišenę, kurioje ir buvo įmautė su dokumentais ir grynaisiais pinigais, kas tiksliai ištraukė telefoną, negali pasakyti. Apklaustas papildomai kaip liudytojas E. M. parodė, kad atsiėmęs savo mobilaus ryšio telefoną NOKIA 515, pastebėjo, kad jame nėra jo SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir 16 GB talpos atminties kortelės Micro SD. Apklaustas papildomai kaip liudytojas E. M. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. duodamas parodymus, galėjo ir suklysti, kadangi tą vakarą vartojo alkoholį ir atsiskaitinėjo bare, tai galėjo būti, kad smulkias monetas išleido bare ir buvo likę tiek pinigų, kiek ir jam grąžinta – tik 2 popierinės kupiūros po 20 Eur. Pažymėtina, kad įvykio aplinkybes gana nuosekliai išdėstė ir nukentėjusysis A. K., kuris apklausiamas teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio kartu parodė, kad įvykio dieną pasiėmė 8 ar 9 Eur alui, pirko porą bokalų. Laukiant E. M., vienas iš tų vyrukų prašė pinigų, davė jam ar 0,5 ar 1 Eur. Kiek pinigų liko, tiek ir paėmė, galėjo būti ir 5 Eur, ir 4 Eur. Puikiai atsimena, kad vaikinai ištraukė iš kišenės, papurškė jam dujų, pradėjo smūgiuoti. Pajuto, kaip į šortų kišenę įkišo ranką ir ištraukė tuos centus, nematė, kuris. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis davė išsamesnius parodymus apie tai, kad kartu su draugu E. M. buvo alaus bare, Kalvarijų g. jis visiškai netoli jo namų, tai praktiškai tas pats pastatas, tik iš kelių sujungtų namų. Jiems būnant bare, E. M. išeidavo parūkyti, jis kartais taip pat išeidavo pastovėti šalia, negali pasakyti, kada tiksliai, bet prie baro atsirado kažkokių vaikų kompanija. Kai jau susiruošė namo, tie vaikai dingo, ir kad juos kažkas seka net neįtarė, jau kai užlipo ant savo laiptinės laiptelių pajuto rankomis smūgius į nugarą ir galvą, jis nugriuvo nuo smūgių ir dar dėl to, kad buvo išgėręs. Jam jau gulint taip pat jautė daugybę smūgių į įvairias kūno vietas kojomis ir rankomis mano, galėjo būti daugiau nei 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Kadangi buvo tamsu, jis nieko nematė, dar be to kažkas iš užpuolikų labai smarkiai pripurškė dujų jam į akis, todėl visą laiką buvo užsimerkęs. Kiek tiksliai asmenų jį mušė taip pat negali pasakyti, bet tikrai daugiau nei vienas, nes smūgius juto iš kelių pusių. Kai internete pasižiūrėjo vaizdelį, kurį nufilmavo kažkas iš jų namo, tai ir pamatė, kad tai buvo tie patys vaikai, su kuriais, kaip pasirodė, taikiai bendravo prie baro. Po muštynių jis šortų dešinėje kišenėje pasigedo 5 Eur smulkiomis monetomis. Kada tiksliai juos iš jo ištraukė jis nepajuto (T. 1, b. l. 43-44). Kaltinamųjų parodymus apie tai, kad jie pardavė pagrobtą telefoną, patvirtino liudytojas J. K., kuris parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. nuo 00.00 val. iki 4.00 val. buvo stoties rajone, su pažįstamais, kadangi buvo dar labai anksti nenorėjo eiti namo ir žadinti tėvų, todėl sugalvojo dar nuvažiuoti į Kalvarijų gatvėje esantį kazino. Jam atėjus prie kazino, kuris tikriausiai yra Turgaus g., iš kitos gatvės pusės atėjo du vaikinai, kuriuos matė pirmą kartą. Vienas buvo stambus, neaukštas, o kitas plonesnis ir jam atrodo, kad jaunesnis už stambųjį vaikiną. Su juo kalbėjo tas stambesnis vaikinas, jis iš pradžių paprašė 20 centų, kad neva jiems trūksta alui. Jis davė, tada dar tas vaikinas pasiūlė iš jų pirkti telefoną „NOKIA“. Jis iš karto paklausė ar telefonas nėra vogtas, stambesnis vaikinas pasakė, kad nevogtas, o jis jį nori parduoti, nes nori išgerti. Stambesnis vaikinukas nurodė, kad už telefoną nori 15 eurų. Jis jau paėmė telefoną į rankas, tačiau tas stambesnis paėmė iš rankų sakydamas, kad tik ištrins žinutes, ar tuo metu buvo kortelė, jis nežino, ar tuo metu stambesnis vaikinas, kaip tik ir išiminėjo kortelę, jis nepastebėjo. Jis paėmė telefoną į rankas, jis buvo įjungtas. Jis sutiko pirkti telefoną su sąlyga, kad jie dar jį turėtų pavaišinti alaus bokalu, todėl sumokėjęs pinigus jis ėjo tiems jaunuoliams iš paskos. Tas stambesnis vaikinas, iš kurio nupirko telefoną, vėliau sužinojo, kad vardu J.. Jis atvežtas į komisariatą nurodė, kad tų 15 eurų nebeturi (T. 1, b. l. 71). Tuo tarpu liudytojas P. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. apie 5.00 val. iš namų Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), išėjo į darbą. Išėjęs iš laiptinės iš karto prie laiptų apačioje pamatė mėlynos spalvos įmautę. Ji buvo skaidri, pamatė vairuotojo pažymėjimą, banko kortelę, o tarp jų buvo įdėti 40 eurų, 2 vnt. po 20 eurų. Jis paėmė įmautę ir galvojo vakare nunešti į artimiausią policijos komisariatą , tai ir padarė (T. 1, b. l. 32-33). Pirmiau aptartus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus patvirtina policijos patrulių T. K., M. D. parodymai. Štai liudytoja T. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. dirbant kartu su vyr. patruliu P. L. ir tyrėju M. K., apie 4.50 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), paauglių kompanija užpuolė ir apiplėšė žmogų. Į įvykio vietą nuvyko kitas ekipažas šaukiniu AP1712, o jie vyko į teritoriją ieškoti užpuolikų, atitinkančių pagal apibūdintus požymius. Nuvykęs ekipažas AP1712 gavo papildomos informacijos ir juos informavo, kad tarp užpuolikų buvo gerai policijai žinomas nepilnametis J. G. Važiuojant Kalvarijų gatve pastebėjo grupę jaunuolių. Juos sustabdė prie Kalvarijų g. 22 namo. Tarp jų buvo ir J. G. Kai paklausė, ką jie taip anksti čia veikia, jie tiksliai atsakyti negalėjo, pradėjo nervintis, kiekvienas pasakojo savo versiją, toks elgesys sukėlė įtarimą, kad galimai šie paaugliai susiję su plėšimu prie Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Netrukus prie jų atvažiavo ekipažas šaukiniu AP1712 su nukentėjusiuoju vyriškiu. Jaunuoliams paaiškinus, kad jie yra sulaikomi, kaip įtariamieji padarę plėšimą, vienas iš jų, t. y. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo aiškinti, kad jis jokiame plėšime nedalyvavo, tiesiog eidamas sutiko paauglius, kurie jam pasiūlė įsigyti telefoną NOKIA už 15 Eur. Jis pinigus sumokėjo, kaip nurodė J. G. J. K. iš kišenės ištraukė telefoną NOKIA ir padavė jai. Nukentėjusysis E. M., pamatęs telefoną, iš karto atpažino, kad tai yra jo telefonas (T. 1, b. l. 12-13). Liudytoja M. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. ji dirbo šaukiniu V1712, kartu su vyr. patruliu E. M. apie 4.50 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), sumušė ir apiplėšė žmogų, nukentėjusysis, buvo nurodyta, kad lauks naktiniame bare. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad 5-6 nepilnamečių kompanija jį užpuolė ir sumušė. Matėsi kruvinas veidas, bet medikų pagalbos jis atsisakė. Medikai nebuvo kviesti. Jis nurodė, kad iš jo buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas NOKIA, dokumentų dėklas su vairuotojo pažymėjimu, banko kortele ir apie 50 eurų. Kuria kryptimi pasišalino užpuolikai, jis nurodyti negalėjo. Naktinio baro barmenė, kurios duomenys nenustatyti, jiems paaiškino, kad neseniai prie baro ji matė nukentėjusįjį, besišnekantį su nepilnamečiu gerai žinomu policijai J. G. Radijo ryšiu su jais susisiekė AP 1716 ir nurodė, kad Kalvarijų g. 22 prie baro sulaikė jaunuolių kompaniją. Jiems privažiavus su nukentėjusiuoju, pastebėjo, kad toje kompanijoje buvo ir anksčiau minėtas J. G. ir mergina. Nukentėjusysis išlipęs iš automobilio iš karto atpažino J. G. ir kreipėsi į jį reikalaudamas grąžinti pavogtus daiktus. Vienas iš jaunuolių prisipažino, kad šios kompanijos nepažįsta, kad tik prieš kelias minutes iš vieno iš jų (nurodė į J. G.) pirko mobilaus ryšio telefoną NOKIA. Nukentėjusysis E. M. atpažino savo mobilaus ryšio telefoną NOKIA (T. 1, b. l. 14-15). Pažymėtina, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti visos įvykio aplinkybės, kurios patvirtina apklaustų kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų parodymus bei juos detalizuoja, kartu detalizuoja ir pačių kaltinamųjų veiksmus (T. 1, b. l. 57-58). Pirmiau išdėstytus apklaustų asmenų parodymus patvirtina ir detalizuoja ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas 2015 m. rugpjūčio 4 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas (T. 1, b. l. 9-10), dujų balionėlio apžiūros protokolas (T. 1, b. l. 64-65), telefono apžiūros protokolas (T. 1, b. l. 25-27) bei daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas objektas – vairuotojo pažymėjimas, plastikinė kortelė, išduotas E. M. vardu (T. 1, b. l. 34-36).

Teismo vertinimu, susiejus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, nekyla abejonių, kad plėšime dalyvavo kaltinamieji J. G., A. R. ir A. L., kurie veikė bendrininkų grupe, be to, kartu ir su baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingo amžiaus nesulaukusiu E. P. Kaltinamieji A. R. bei A. L. bei asmuo, nesulaukęs baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingo amžiaus naudojo prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą, o kaltinamasis J. G. ir naudojo fizinį smurtą ir grobė nukentėjusiųjų turtą. Nors kaltinamasis A. R. neigė ėmęs pinigus, teigė, kad nematė jokio telefono, tačiau pažymėtina, kad jis pats patvirtino, jog suprato, kad jo draugai A. L. ir J. G. bei E. P. smurtauja prieš nukentėjusiuosius norėdami pasisavinti šių turtą, jis pats įvykio metu smurtavo prieš nukentėjusįjį A. K., kadangi šis laikė jo draugą, kuris nukentėjusįjį bandė apiplėšti, vėliau laikė jį patį, taigi veikė kaip bendrininkas, jo veiksmai padėjo kitiems bendrininkams palaužti nukentėjusiojo A. K. pasipriešinimą. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme, teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad A. R. suvokė, jog dalyvauja plėšime, o ne padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje ar 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veikas, patvirtina ir kaltinamųjų A. L. bei J. R. parodymai apie tai, kad dar iki nukentėjusiųjų plėšimo jų kompanijoje buvo balsu išsakytas ir kažkurio iš dalyvavusių asmenų sumanymas apiplėšti nukentėjusiuosius, be to, ir tai, kad iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, jog visiems trims kaltinamiesiems bei E. P. smurtaujant prieš nukentėjusiuosius buvo grobiami šių daiktai, renkami nuo žemės pabirę pinigai, buvo išsakyti žodžiai „Davai jį valom....“, „va pas jį pinigai“, „Atidaryk megztinį A., atidaryk megztinį“. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad visi nusikalstamoje veikoje dalyvavę kaltinamieji, tame tarpe ir A. R., veikė turėdami vieningą tiesioginę nekonkretizuotą tyčią apiplėšti nukentėjusiuosius. Kitaip tariant visi trys kaltinamieji suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, suprato, kad panaudodami prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą pasisavina svetimą, neapibrėžtos vertės turtą ir norėjo taip veikti.

Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų turinį, tikslina kaltinimą ir šalina iš jo nuorodą apie tai, kad A. R., priėjęs prie nukentėjusiojo A. K., iš dešinės šortų kišenės ištraukė 5 Eur smulkiomis monetomis, kadangi tokių aplinkybių nematyti ir iš vaizdo įrašo, tai neigė ir pats kaltinamasis A. R., o A. K. parodymai šioje dalyje nebuvo visiškai nuoseklūs, t. y. tyrimo metu jis teigė, kad po muštynių jis šortų dešinėje kišenėje pasigedo 5 Eur smulkiomis monetomis, kada tiksliai juos iš jo ištraukė jis nepajuto (T. 1, b. l. 43-44), tuo tarpu teisme jis tvirtino, kad pajuto, kaip į šortų kišenę įkišo ranką ir ištraukė tuos centus, nematė, kuris. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad 5 eurai smulkiomis monetomis ir buvo tie pinigai, kuriuos, kaip matyti iš vaizdo įrašo, susirinko J. G. nuo žemės, ir nustato būtent tokią faktinę aplinkybę. Kartu teismas šalina iš kaltinimo nuorodas apie tai, kad J. G. susirinko nuo žemės pabirusius daiktus: įmautę su E. M. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu, 20 Eur vertės, AB Swedbank mokėjimo kortele ir 40 Eur grynųjų pinigų (2 vnt. po 20 Eur kupiūromis), kadangi pats J. G. teisme tai paneigė, be to, iš bylos medžiagos matyti, jog šiuos daiktus būtent įvykio vietoje, o ne kitur, rado liudytojas P. D., tarp daiktų buvo ir pinigai. Pats E. M. patvirtino, jog tie daiktai jam buvo gražinti. Taigi, šie daiktai ir tarp jų buvę 40 eurų bei 20 eurų vertės vairuotojo pažymėjimas nebuvo pasisavinti, tikėtina per kaltinamųjų neapsižiūrėjimą. Atitinkamai mažintina ir kaltinamųjų iš E. M. pagrobto turto vertė, konstatuojant, jog buvo pagrobta 150 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas, 6 eurų vertės SIM kortelė ir 10 eurų vertės atminties kortelė – viso turto už 166 eurus. Be to pažymėtina, kad iš A. L. parodymų matyti, jog jam dalyvaujant plėšime nukentėjusiajam A. K. dujų papurškė ne jis, o E. P., tačiau pastarajam dujas perdavė būtent A. L., todėl teismas tikslina kaltinimą ir šioje dalyje.

Apibendrinant konstatuotina, kad net ir patikslinus kaltinimą, pašalinus pirmiau aptartas faktines aplinkybes, pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes kaltinamųjų J. G., A. L. bei A. R. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip plėšimas.

Dėl J. G. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas J. G. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – J. G., veikdamas tiesiogine tyčia su kitais asmenimis, padarė vieną baigtą smurtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiškas, nukentėjusiesiems iš jų pagrobtas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (t. 1, b. l. 186), keturis kartus teistas, daugiausia už plėšimus (t. 1, b. l. 191-202, t. 2, b. l. 1-2, 4-17), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis baustas administracine tvarka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste pažymėtina, kad J. G. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 27), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 2, b. l. 28), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 29). Kaltinamojo atstovės pagal įstatymą teigimu, J. G. jos neklauso, ji jam negali padaryti jokios teigiamos įtakos, nors ir kalbasi su juo, kad jis pakeistų savo elgesį, jis jai kaip ir pažada, tačiau daro tą patį. (T. 1, b. l. 77). Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad kaltinamajam kiti asmenys įtakos negali daryti, jis nesistengė pakeisti priešingo teisei elgesio, o tai jį apibūdina neigiamai, kaip nelinkusį laikytis visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių. Atsižvelgiama ir į tai, kad J. G. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu buvo gana intensyvus, jis panaudojo smurtą, be to, tai jis ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės mobiliojo ryšio telefoną, žodžiais skatino tai daryti ir kitus. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant ne didesnį nei įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog nepaisant o, kad J. G. ir yra jauno amžiaus, tačiau, kaip jau buvo minėta, jis teistas keturis kartus, jo veikos susijusios su smurto panaudojimu, taigi jis kelia ir fizinę grėsmę visuomenei, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Visa tai rodo, kad tai nėra kaltinamojo atsitiktinė, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms padaryta veika, o greičiau pasekmė susiformavusios neigiamos vertybinės orientacijos, neigiamo požiūrio į bendro gyvenimo visuomenėje taisykles, todėl jam skirtina bausmė, kuri leistų jam suprasti neigiamas savo elgesio pasekmes jam pačiam, padėtų jį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu J. G. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. 5.10 val. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. 12.50 val. (t. 1, b. l. 142, 150), taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis, taip pat laikotarpiai, nurodyti minėtame nuosprendyje.

Dėl A. R. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas A. R. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – A. R., veikdamas tiesiogine tyčia su kitais asmenimis, padarė vieną baigtą smurtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiškas, nukentėjusiesiems iš jų pagrobtas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (t. 1, b. l. 174), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 175-177), du kartus teistas už plėšimus (t. 1, b. l. 178-179), vieną kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau asmeniui nepakeitus priešingo teises elgesio, bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Įvertintinos ir BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste reikšmingos aplinkybės, t. y. jis VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 30), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 2, b. l. 31), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 32), VšĮ (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio 31 d. buvo konsultuotas gyd. vaikų ir paauglių psichiatro, diagnozė – mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas; nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2013 m. birželio 12 d. tirtas ir gydytas (duomenys neskelbtini), diagnozė: potrauminis streso sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas (t. 2, b. l. 33); Specialisto išvados Nr. 104MS-230/2015 duomenimis, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 35). Kaltinamojo įstatyminės atstovės teigimu, A. R. yra neįgalus, gauna neįgalumo pašalpą, mokosi gerai, nėra blogas vaikas, tačiau juntama neigiama draugų įtaka. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad kaltinamasis A. R. nesistengė pakeisti priešingo teisei elgesio, atsiriboti nuo asmenų, kurie jam daro neigiamą įtaką, o tai jį apibūdina jam nepalankiai, kaip nelinkusį keisti požiūrį į savo elgesį, daryti išvadas ir ankstesnių teistumų, jis nelinkęs laikytis visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių. Atsižvelgiama ir į tai, kad A. R. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu buvo mažiau intensyvus nei kaltinamojo J. G., jis panaudojo smurtą, be to, sudarė galimybę kitiems kaltinamiesiems paimti nukentėjusiųjų turtą. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant ne didesnį nei įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog nors A. R. ir yra jauno amžiaus, tačiau, kaip jau buvo minėta, jis teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taigi kaltinamasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl jam skirtina bausmė, kuri sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu A. R. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu. Į bausmės laiką įskaitytina pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis, taip pat laikotarpiai, nurodyti minėtame nuosprendyje.

A. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 131) – paliktina iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Dėl A. L. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas A. L. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – A. L., veikdamas tiesiogine tyčia su kitais asmenimis, padarė vieną baigtą smurtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiškas, nukentėjusiesiems iš jų pagrobtas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (t. 1, b. l. 166, 168), administracine tvarka nebaustas, neteistas (t. 1, b. l. 169, 170), nors yra duomenys, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (t. 1, b. l. 172), tačiau teismo posėdyje jis pats nurodė, kad yra pašalintas dėl nelankymo, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 24), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 2, b. l. 25), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 26). Kaltinamojo įstatyminės atstovės (motinos) manymu, jos sūnus pasitaisys, namuose jis elgiasi normaliai, turi viltį, kad sūnus nedarys naujų nusikaltimų, šeimoje sutaria normaliai, yra sąlygos tinkamam auklėjimui. Atsižvelgiama ir į tai, kad A. L. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu nebuvo gana intensyvus, jis panaudojo smurtą. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės rūšiai bei dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad A. L. padaryta veika padaryta greičiau dėl socialinių įgūdžių ir socialinės brandos stokos, kaltinamasis yra labai jauno amžiaus, tačiau jo atžvilgiu pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, jis pašalintas iš mokyklos už nelankymą, o tai rodo besiformuojančias jo neigiamas, t. y. asocialias moralines ir vertybines nuostatas. Todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, tačiau atidedant bausmės vykdymą (BK 92 straipsnis) bei skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą su tam tikrais įpareigojimais. Juo labiau, kad švelnesnės bausmės – arešto skyrimas šiuo atveju reikštų realų A. L. izoliavimą nuo visuomenės nedelsiant patalpinant jį į areštinę. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. L. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. 5.10 val. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. 9.50 val. (t. 1, b. l. 103, 121).

A. L. paskirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 116-117, 118-119), paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 16 Eur dydžio turtinės ir 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 38-39), nukentėjusysis A. K. pareiškė 5 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės ir 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 47-48).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. M. ir A. K. civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies.

Nukentėjusysis E. M. patirtą turtinę žalą grindžia tuo, jog iš jo pagrobtas telefonas jam buvo grąžintas, tačiau jame nebebuvo SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir atminties kortelės, kurios vertė 10 Eur, taip pat pirmoje apklausoje nurodė, kad SIM kortelės nevertina, tačiau kadangi norės atsistatyti tą patį numerį, tada jam reikės sumokėti apie 6 Eur. Tai viso dėl šio nusikaltimo jam padaryta 16 Eur turtinė žala. Tuo tarpu nukentėjusysis A. K. patirtą turtinę žalą grindžia tuo, jog plėšimo metu iš jo buvo pagrobti 5 Eur smulkiomis monetomis, pinigai nebuvo grąžinti. Pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog dėl kaltinime nurodytų asmenų veiksmų nukentėjusieji patyrė nurodytą turtinę žalą, todėl ši civilinio ieškinio dalis tenkinama visiškai.

Tuo tarpu nukentėjusiųjų E. M. ir A. K. civiliniai ieškiniai dalyse dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiesiems E. M. ir A. K. priteistinų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltus padarinius, kurie sukėlė jiems skausmą bei nepatogumų. Nukentėjusysis E. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog jam buvo suduoti smūgiai, po akimi buvo mėlynė, dėl šio įvykio patyrė stresą, nepatogumus. Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog įvykio metu jo rankos mažąjį pirštą kažkuris iš vaikinų iki galo užlenkė į priešingą pusę, iki šiol nesugijo, galvą tris savaites skaudėjo, į medikus nesikreipė. Neginčytina, kad, nukentėjusieji nuo užpuolikų veiksmų patyrė ne tik fizinį sužalojimą, bet ir išgąstį, emocinį sukrėtimą. Tai be abejonės silpnino nukentėjusiųjų saugumo jausmą. Taigi šios pasekmės nukentėjusiųjų fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jiems padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Nustatyta, kad kaltinamieji veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia. Iš kitos pusės, nei jų pačių, nei įstatyminių atstovų turtinė padėtis nėra palanki, kaltinamieji savarankiškų pajamų ir nuosavo turto iš esmės neturi. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintini, kiekvienam nukentėjusiajam nustatant po 300 Eur neturtinės žalos dydį. Teismo vertinimu, būtent tokios sumos nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei užtikrina civilinių atsakovų ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą.

Kaltinamieji J. G., A. R. ir A. L. nusikalto būdami nepilnamečiai, tačiau nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis A. R. yra pilnametis asmuo. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šio straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Bendrais veiksmais padarę žalą kaltinamieji atsako solidariai. Tai reiškia, kad šiuo nuosprendžiu nustatytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas solidariai iš J. G., A. R. ir A. L., o J. G. ir A. L. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą, byloje pripažintais civiliniais atsakovais – M. S. ir O. L..

Pažymėtina, kad byloje civiliniu atsakovu įtraukta ir E. P. atstovė M. L. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinis ieškinys gali būti pareikštas įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims, tuo pačiu tai reiškia, jog baudžiamajame procese tik iš prieš tai nurodyto asmens gali būti priteisiama nusikalstama veika padaryta žala. Šioje byloje prieš E. P. ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, atitinkamai nėra ir procesinio sprendimo nutraukti prieš jį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl kokių nors priežasčių, nepriimtas ir procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad asmuo nesulaukęs įstatyme numatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Taigi E. P. šioje baudžiamojoje byloje neturėjo nei įtariamojo, nei kaltinamojo statuso, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu jis buvo apklaustas tik kaip liudytojas, todėl atsižvelgiant į jo procesinį statusą, bei į tai, kad šioje byloje nesprendžiamas jo baudžiamosios atsakomybės klausimas, iš jo negali būti priteista nusikalstama veika padaryta žala. Todėl šiuo atveju nusikalstama veika padaryta žala gali būti priteisiama tik iš kaltinamųjų J. G., A. R. ir A. L., o J. G. ir A. L. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą, byloje pripažintais civiliniais atsakovais – M. S. ir O. L. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei pastarieji asmenys ar vienas iš jų atlygins nukentėjusiesiems priteistą turtinę žalą, jie iš E. P. ar jo atstovo pagal įstatymą, turės teisę civilinio proceso tvarka reikalauti regreso tvarka atlyginti iš jų priteistos ir atlygintos žalos proporcingą dalį. Atitinkamai nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai turi teisę civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą, prašydami jų patirtą turtinę ar neturtinę žalą priteisti ir iš E. P. ar jo atstovo pagal įstatymą.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, dujų balionėlis, 2015 m. spalio 9 d. kvitu B serija BBB Nr. OVS001204 perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyrių, sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. paskirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir J. G. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir vienuolikai mėnesių.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. 5.10 val. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. 12.50 val., taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį bei pastaruoju nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme, ir A. R. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį bei pastaruoju nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. 5.10 val. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. 9.50 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 21 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, uždrausti po 18 valandos lankytis kavinėse, baruose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. L. paskirtas kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti nukentėjusiajam E. M. solidariai iš J. G., A. R. ir A. L., o J. G. ir A. L. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – M. S. ir O. L. (iki kol J. G. ir A. L. sulauks pilnametystės) 16 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam A. K. solidariai iš J. G., A. R. ir A. L., o J. G. ir A. L. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – M. S. ir O. L. (iki kol J. G. ir A. L. sulauks pilnametystės) 5 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, dujų balionėlį, 2015 m. spalio 9 d. kvitu B serija BBB Nr. OVS001204 perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyrių, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.