Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1863-369/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-05-30
Bylos Nr.
e1-1863-369/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15585-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1863-369/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15585-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13.; 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 38 MGL (1 900 eurų) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (3 830 Eur);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2023 m. balandžio 30 d. apie 21.38 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę kelių transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 2,07 promilių alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

M. K. 2023 m. balandžio 30 d. apie 21.38 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad įsiteisėjusiu 2022 m. rugpjūčio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-837-783/2022 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį jam buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis (įgyti) specialią teisę vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2022 m. liepos 23 d., tokiais veiksmais vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad jis neturi priklausomybių nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat alkoholio. Lietuvoje jis gyvena jau antrus metus, turi leidimą gyventi. (duomenys neskelbtini) jam darbdavys nuomoja butą. Artimiausiu metu iš Lietuvos išvykti jis neketina. Jam yra žinoma, kad vairavimas esant neblaiviam numato baudžiamąją atsakomybę. Jau 2022 m. vasarą jis buvo nuteistas už alogišką nusikalstamą veiką, jam buvo skirta bauda eurais bei atimta teisė vairuoti pusantrų metų. Baudos jis iki šiol nėra sumokėjęs. Tada ikiteisminio tyrimo metu iš jo nei asmens dokumentai, nei vairuotojo pažymėjimas paimti nebuvo. Šiuo metu jie yra jo gyvenamojoje vietoje. 2023 m. balandžio 30 d. vakare jis su draugu namuose vartojo alkoholį. Jis buvo išgėręs apie 350 ml degtinės. Begeriant jam paskambino draugas ir pranešė, kad yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Atvažiuoti jis jo neprašė. Jis jam tik pasakė, kad tuoj atvažiuos. Po ko jis nusileido į lauką, kur atsisėdo į įmonei, kurioje jis dirba, priklausantį automobilį „Mazda“, valstybinio numerio nurodyti negali, bei vienas pradėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Automobiliu naudojasi kiti jo kolegos, kurie gyvena kartu. Raktelius nuo automobilio jis paėmė savavališkai, jie gulėjo virtuvėje. Važiuojant jis jautėsi gerai, apgirtęs nesijautė. Bevažiuojant netoli degalinės (duomenys neskelbtini) g. jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į atitvarą. Po to tam, kad automobilis netrukdytų eismui, norėjo patraukti jį nuo kelio, todėl pradėjo toliau važiuoti, tačiau jį pasivijo policijos automobilis ir su šviesos signalais jis buvo sustabdytas. Tada prie jo priėjo policijos pareigūnai. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą ir jis sutiko. Pirmu pūtimu alkotesteris parodė 2,08 promilių girtumą, antru – 2,07 promilių. Su alkotesterio parodymais jis sutiko, vėliau buvo įformintas eismo įvykis, po ko jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Eismo įvykio metu buvo tik apgadintas turtas, žmonės nenukentėjo. Jis pripažįsta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Dėl padaryto jis labai gailisi.

Papildomai apklaustas 2023 m. gegužės 8 d. M. K. davė iš esmės analogiškus parodymus. Jis pripažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, žinodamas, kad teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta vairuoti transporto priemonę. Dėl padarytų nusikalstamų veikų jis labai gailisi.

Liudytojas L. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kartu su vyresniuoju specialistu V. S. dirbo ekipaže, borto Nr. V1721. 2023 m. balandžio 30 d. apie 21.23 val. iš (duomenys neskelbtini) aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėja važiuoja paskui automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Reaguojant į iškvietimą, minėtą automobilį jie pastebėjo (duomenys neskelbtini) už tunelio ties išsišakojimu (duomenys neskelbtini) kryptimis. Važiuojant automobilis atsitrenkė į atitvarą ant viaduko link (duomenys neskelbtini) ir padaręs eismo įvykį, tačiau nesustojęs toliau nuvažiavo. Įjungus spec. šviesos ir garso signalus, automobilio vairuotojas, kaip vėliau buvo nustatyta, kad tai (duomenys neskelbtini) pilietis M. K., gim. (duomenys neskelbtini), padidino važiavimo greitį ir nusuko link (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) g. jis įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam važiuoti signalui ir nesustojęs pravažiavo. Per garsiakalbį vairuotojas buvo raginamas sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir vairuotojas sustojo dešiniame kelkraštyje ties pastatu (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipus vairuotojui, jam buvo liepta nusisukti į jo vairuojamą automobilį ir rankas laikyti ant jo. Prieš vairuotoją buvo panaudota spec. priemonė - antrankiai. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Alkoholio matuokliu buvo patikrintas neblaivumas. Pirmu pūtimu 21.38 val. vairuotojui nustatytas 2,08 promilių girtumas, antru 21.58 val. - 2,07 promilių girtumas. Patikrinus asmenį per CDB, nustatyta, kad jis transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nes ši teisė jam buvo atimta, kai jis 2022 m. liepos 23 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vairuotojas už nusikalstamos veikos padarymą buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) aps. VPK OVS. Asmens faktinis sulaikymo laikas – 2023 m. balandžio 30 d. 21.40 val.

Analogiškos aplinkybės nurodytos policijos pareigūno L. S. 2023 m. balandžio 30 d. tarnybiniame pranešime.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti policijos pareigūnų body kamera daryti vaizdo įrašai ir jų duomenys perkelti į 2023 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokolą. Jame užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas su užrašu „(duomenys neskelbtini) avpk 736531 2023_04_30 21_34“. Vaizdo ir garso įrašas atidaromas ir peržiūrimas programa „Windows Media Player“. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 04:47 min. Filmuojama nuo ant pareigūno drabužių pritvirtintos vaizdo filmavimo kameros. Filmuojama lauke, tamsiu paros metu. Pareigūnai atlieka sulaikyto asmens apžiūrą. Po apžiūros patalpina sulaikytą į tarnybinį automobilį. Sulaikytasis - M. K.. Pareigūnas pateikia M. K. alkotesterį, po pirmojo atlikto pūtimo nustatytas 2,08 promilių girtumas. Kitas pareigūnas apžiūri automobilį ir nurodo, kad pramuštas radiatorius ir ratas.

Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas su užrašu „(duomenys neskelbtini) avpk 736531 2023_04_30 21_56“. Vaizdo ir garso įrašas atidaromas ir peržiūrimas programa „Windows Media Player“. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 20:18 min. Filmuojama nuo ant pareigūno drabužių pritvirtintos vaizdo filmavimo kameros. Pareigūnas pateikia M. K. alkotesterį ir tas atlieka antrąjį pūtimą neblaivumo nustatymui. Po antrojo pūtimo nustatytas 2,07 promilių girtumas. Pareigūnas praneša per radijo ryšį, kad reikalingas tralas automobiliui nugabenti. Toliau pareigūnai atlieka automobilio apžiūrą, fotografuoja, pildo dokumentus.

Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas su užrašu „(duomenys neskelbtini) avpk 736531 2023_04_30 22_19“. Vaizdo ir garso įrašas atidaromas ir peržiūrimas programa „Windows Media Player“. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 01:04 min. Filmuojama nuo ant pareigūno drabužių pritvirtintos vaizdo filmavimo kameros. Policijos pareigūnai nurodo M. K. atlikti blaivumą patikrinimo veiksmus: praeiti tiesiąją liniją.

2023 m. balandžio 30 d. neblaivumo nustatymo akto bei alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alkotest 7510“ Nr. ARKA-00026 duomenimis (patikros sertifikatas Nr. 1886833 galioja iki 2023 m. liepos 9 d.) M. K. 2023 m. balandžio 30 d. 21.38 val. nustatytas 2,08 promilių etilo alkoholio neblaivumas, antru patikrinimu 21.58 val. – 2,07 promilių etilo alkoholio neblaivumas, taip pat akte M. K. konstatuoti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nurodė alkoholį vartojęs prieš 1 val..

2023 m. balandžio 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), stovintis automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad jam sugadintas priekinis dešinės pusės sparnas, ratas, priekinis bamperis.

2023 m. gegužės 16 d. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė informaciją, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. į Asmenų, kuriems paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės duomenų registrą, įtrauktas M. K., kuriam Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas 1 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. 2022 m. rugsėjo 6 d. M. K. susisiekė telefonu. Jis buvo žodžiu supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės tvarka ir sąlygomis, nevykdymo pasekmėmis. 2022 m. rugsėjo 9 d. jam buvo paštu išsiųstas raštas „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“ Nr. 8S-8541, kurį asmuo pasirašęs turi grąžinti, tačiau pasirašyto rašto jis grąžinęs nėra.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „Mazda 5 2.0“ 2006 m. gamybos kaina su PVM 2 100 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Žemesnės instancijos teismas

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog M. K. tyčia vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus: iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jam nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, policijos pareigūno L. S. parodymai ir tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys, policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolas. Kaltinamasis pripažino, kad 2023 m. balandžio 30 d. vakare namie su draugu jis vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 350 g degtinės, paskambinus draugui ir pranešus, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje, įmonei, kurioje dirba, priklausančiu automobiliu važiavo į ligoninę, kol (duomenys neskelbtini) g. nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarą, norėjo automobilį patraukti, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnas L. S. patvirtino, kad buvo gautas asmens pranešimas apie galimai neblaivaus asmens (duomenys neskelbtini) g. vairuojamą automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį automobilį pastebėjo važiuojantį (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis važiuodamas atsitrenkė į atitvarą, tačiau nesustojęs nuvažiavo, jis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad jį vairavo neblaivus M. K., tikrinant vairuotojo blaivumą alkotesteriu, jam buvo nustatytas pirmu pūtimu 2,08 promilių neblaivumas, antru pūtimu 2,07 promilių neblaivumas. Kaltinamajam nustatytas girtumo laipsnis patvirtintas alkotesterio kvitais ir neblaivumo nustatymo aktu. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog M. K., būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promiles, vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis nurodė, kad buvo išgėręs, tos pačios dienos vakarą išgėrė 350 ml degtinės, po valandos vairavo transporto priemonę. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas vidutinis – 2,07 promilių girtumas. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, teismų praktikoje būdavo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį ne mažiau kaip tris kartus. Tačiau paskutiniu metu teismų praktikoje konstatuojama, kad ir byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, jei jis padaromas esant aplinkybėms, rodančioms ypatingą asmens piktybiškumą: veika padaroma neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės, ir kitomis veikos pavojingumo aspektu vertintinomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-81-495/2021).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. K. vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę grindžiamas tuo, kad jis būdamas įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir šiuo įsakymu jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2023 m. balandžio 30 d. apie 21.38 val. (duomenys neskelbtini)g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). M. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis žinojo apie tokią jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kad ji 2023 m. balandžio 30 d. tebebuvo vykdoma. Iš Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikto pranešimo matyti, kad M. K. buvo telefonu supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vykdymo tvarka, sąlygomis, atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Taigi darytina išvada, jog M. K. sąmoningai nusprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaisyti, ignoravo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis ėmėsi vairuoti transporto priemonę, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio – jam nustatytas vidutinis – virš 2 promilių girtumo laipsnis. Akivaizdu, kad tokios būsenos jis ne tik nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės, bet ir kėlė didžiulį pavojų kitiems eismo dalyviams, sukėlė eismo įvykį, po to iš jo bandė šalintis, šalinimosi metu įžūliai pažeisdamas kitas Kelių eismo taisykles (pareigūnų teigimu pasišalino iš eismo įvykio vietos, šalindamasis važiavo per raudoną šviesoforo signalą). Pačiam vairuoti transporto priemonę M. K. jokio būtinumo nebuvo. Nors draugas informavo patekęs į ligoninę, iš jo jokių pagalbos veiksmų neprašė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai buvo piktybiniai ir laikytini pavojingais, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, M. K. veiksmuose yra BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis.

Bausmės skyrimas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, M. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 243 straipsnyje numatyta, kad šį baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu. Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis M. K. padarė baigtus nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant M. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis LITEKO duomenimis anksčiau administracine tvarka nebaustas, praeityje teistas vieną kartą už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dirba, duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, byloje nėra.

M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Švelnesnės bausmės – finansinės sankcijos skyrimo teismas nelaiko tikslingu, nes kaltinamasis nėra sumokėjęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos ir konfiskuotinos turto vertės. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aplinkybę, kad jis jau antrą kartą baudžiamas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, nusikalstamų veikų pobūdį, skirtini mažesni bausmės dydžiai nei už nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą numatyti arešto bausmės vidurkiai. Kadangi veikos sudaro idealiąją sutaptį, bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

M. K. pirmą kartą baudžiamas arešto bausme, todėl manytina, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realios arešto bausmės, o atidedant jos vykdymą BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu be intensyvios priežiūros 9 mėnesiams. Siekiant kontroliuoti jo elgesį, paveikti, kad ateityje nebedarytų priešingų teisei veikų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Taip pat kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).

M. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, sukėlė eismo įvykį Atsižvelgtina į padarytų nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo pobūdį, vairavimo neblaiviam pakartotinį faktą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant jos terminą, atitinkantį vidurkį, nustatytą asmenims, kuriems šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų - ketverius metus. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad M. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padarė vairuodamas automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikalstamų veikų padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilis priklauso kaltinamojo darbdaviui – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis M. K. padarė tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, kaltinamajam neturint teisės vairuoti transporto priemonių, nes tokia teisė atimta už analogišką nusikaltimą, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui ir baudžiamajam nusižengimui. Kadangi transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie jos panaudojimą nusikalstamai veikai daryti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto - automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 2 100 Eur. Tokiu būdu teismas siekia sulaikyti nuo galimo vairavimo kitos galimos neblaivios būsenos metu ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Kiti klausimai.

M. K. 2023 m. gegužės 1 d. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, kurią vykdant paimti jo asmens dokumentai: (duomenys neskelbtini) Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to naikintinos. Kardomoji priemonė –specialiosios teisės sustabdymas kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta nepagrįstai, nes M. K. teisės vairuoti transporto priemones realiai neturėjo, kadangi jam taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, kuri vykdoma nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2024 m. sausio 23 d. Pagal teismų praktiką, negalima sustabdyti teisės, kurios asmuo nėra įgijęs. Tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-217-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-342-1121/2021). Analogiškai turėtų būti vertinama ir tuo atveju, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta – negalima sustabdyti teisės, kuria naudotis asmeniui yra uždrausta vykdomu teismo nuosprendžiu. Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas naikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo.

M. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. balandžio 30 d. 21.40 val. iki 2023 m. gegužės 1 d. 12.37 val. (1 parą). Šis laikas įskaitytinas į arešto bausmę, tuo atveju, jei ji bus realiai vykdoma.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu, siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, buvo laikinai nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. apribota nuosavybės teisė į M. K. turtą - 2 100 Eur dydžio pinigines lėšas, esančias jo AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę: draudžiant šį turtą valdyti, naudoti, juo disponuoti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos, įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – naikintinas.

Policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašai paliktini saugoti IBPS sistemoje.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti paskirtąsias bausmes apėmimo būdu ir skirti M. K. galutinę 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu M. K. paskirti bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti arešto bausmės vykdymą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, M. K. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, arešto bausmės vykdymo atveju įskaityti į arešto bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. balandžio 30 d. 21.40 val. iki 2023 m. gegužės 1 d. 12.37 val. (1 parą).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo;

2) turto konfiskavimą, išieškant iš M. K. transporto priemonės „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 100 (du tūkstančius vieną šimtą) Eur valstybės naudai.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti, pranešant VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti M. K. atėmimą 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti M. K., o (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu perduoti (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai.

Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui - 2 100 Eur dydžio piniginėms lėšoms, esančioms jo AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos, įvykdžius šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti.

Policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašus palikti saugoti IBPS sistemoje.

Išaiškinti M. K. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2 100 Eur turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „konfiskuotino turto vertė byloje“(būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese

Išaiškinti M. K., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini)per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti M. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas