Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „SOSCREDIT“, V. K., S. K., G. S., antstolis Dalius Traigys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

10. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – ir MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti alternatyvūs pagrindai, kurių bent vieną nustačius, preziumuojama, kad fizinis asmuo nemokumo būseną pasiekė nesąžiningais veiksmais/neveikimu, dėl ko teismas atsisako ginti tokio asmens teises, iškeliant jam bankroto bylą. Minėtų teisės normų visuma leidžia daryti išvadą, kad bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui tikslas yra suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą bei grįžti į pilnavertį gyvenimą oriomis sąlygomis, tačiau tokia galimybė asmeniui suteikiama esant dviejų sąlygų visetui: 1) fizinis asmuo atitinka įstatyme įtvirtintas nemokumo sąlygas bei 2) fizinis asmuo nemokiu tapo ne dėl įstatyme išvardintų savo paties nesąžiningų veiksmų/neveikimo.

Dėl fizinio asmens nemokumo.

12. Pažymėtina, kad nurodytos pradelstos skolos šios nutarties priėmimo metu, tikėtina, yra dar didesnės, nes skaičiuojamos palūkanos, netesybos ir pan. Bylos duomenimis, pareiškėjas neturi jokio registruoto kilnojamojo, nekilnojamojo turto, transporto priemonių.

14. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, jog asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju, kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės, jis laikytinas mokiu. Kasacinis teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Be to, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Plėtojant šį išaiškinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

15. Taigi, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus bei teismo iniciatyva surinktus duomenis apie pareiškėjo nemokumą, nustatė, kad šiai dienai pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro daugiau nei 170 650,76 EUR ir gerokai viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad pareiškėjo gaunamos pajamos 1 000 EUR (vidutiniškai) per mėnesį taip pat neleidžia kategoriškai spręsti, jog pareiškėjas turi realių galimybių per protingą laikotarpį padengti susidariusį įsiskolinimą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šiai dienai neturi objektyvių galimybių įvykdyti kreditoriams pradelstus skolinius įsipareigojimus, kurių suma gerokai viršija 25 MMA, todėl, teismo vertinimu, tokia pareiškėjo būklė atitinka fizinio asmens nemokumą kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

Dėl fizinio asmens nesąžiningumo.

16. Antroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

17. Atsižvelgiant į tai, kad teismas yra aktyvus nagrinėjant bankroto bylas, kurios yra susijusios su viešojo intereso tenkinimu, teismas iš byloje esančių duomenų sprendžia, ar nėra akivaizdžių pareiškėjo nesąžiningumo įrodymų. Per pastaruosius trejus metus (aktualus laikotarpis nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2021 m. birželio 9 d.), bylos duomenimis, pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 1 500 EUR. 2020 m. sausio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas minėtą turtą pardavė už tokią pačią kainą, už kurią jį ir įsigijo – 1 500 EUR. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie pareiškėjo nesąžiningumą, sąmoningai privedant savo būklę prie nemokumo per pastaruosius trejus metus (aktualus laikotarpis nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2021 m. birželio 9 d.), kadangi minėtų sandorių sudarymas neturėtų būti laikomas pareiškėjo nesąžiningumo įrodymais.

18. Teismas pažymi, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiškia, jog teismas perima iš šalių įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai). Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 straipsnis). Dėl šios priežasties teismui nenustačius akivaizdžių pareiškėjo nesąžiningumo įrodymų, teismas tiria ir vertina byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus konkrečius įrodymus/paaiškinimus apie pareiškėjo nesąžiningumą.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas, be kita ko, yra konstatavęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

20. Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

21. Nagrinėjamu atveju aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2021 m. birželio 9 d. Teismas konstatuoja, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties.

22. Nė vienas byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo nepateikė prieštaravimų dėl to, kad pareiškėjui V. S. būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Pareiškėjo elgesys, kuomet jis nusprendžia pasinaudoti įstatymo leidėjo suteikta galimybe bankrutuoti, nėra laikomas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu, nepaisant to, kad kreditoriams skolininko bankroto procedūros yra mažiau finansiškai naudingos.

23. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, nenustatė, kad pareiškėjas būtų švaistęs uždirbtas lėšas, ar akivaizdžiai neprotingai jas naudojęs. Kaip paaiškino pareiškėjas, jis tapo nemokus 2019 m., kuomet vykdant investicinį projektą laidavo už jam priklausančios įmonės UAB „Rasnela“ paskolą, kuri, siekiant vykdyti investicinį projektą, buvo perskolinta Šveicarijoje registruotai įmonei Intervision Sagl. Intervision Sagl. nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų bei negrąžinus UAB „Rasnela“ paskolos, kreditorius UAB „SOSCREDIT“ kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal pareiškėjo pasirašytus vekselius. Iš kitų kreditorių pasiskolintos sumos buvo naudojamos verslui vykdyti, t. y. apyvartinėms lėšoms generuoti, kuomet verslo pradžioje kreditoriai ne visada tinkamai vykdydavo savo įsipareigojimus bei nedidelė dalis asmeninėms reikmėms. Žlugus investiciniam projektui, pareiškėjas negalėjo atsiskaityti ne tik su UAB „SOSCREDIT“, bet ir, dėl užgriuvusios finansinės naštos, su kitais mažesnes sumas paskolinusiais kreditoriais. Nurodytos aplinkybės teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti apie pareiškėjo nesąžiningumą.

24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė.

25. Pažymėtina ir tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui, būtent aktualiu laikotarpiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

26. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties skolininko (pareiškėjo), nei kreditorių interesų. Pareiškėjo gaunamų pajamų nepakanka padengti susidariusius pradelstus įsiskolinimus, be to, pradelsus mokėjimus šios skolos dėl vėlavimo apmokėti tik didėja. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes nei jo gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek ir kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tuo būdu galės būti patikrinti pareiškėjo per nurodytą laikotarpį sudaryti sandoriai, esant pagrindui, atkuriamas pareiškėjo mokumas. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

27. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti.

28. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių arba kad yra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapęs nemokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Nenustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviais būtų pareiškėjas, bankroto byla.

29. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjas pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, yra nemokus ir iš byloje esančių duomenų nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo.

30. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateikė prašymą bankroto administratoriumi skirti UAB „Skolvalda“.

31. FABĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui. Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Dėl to, skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 straipsnio 3 dalis), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11straipsnio 5 dalis) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas.

32. Pareiškėjo siūlomas bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ pateikė teismui sutikimą atlikti fizinio asmens V. S. bankroto procedūras. Lėšų sumas, reikalingas bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, šis bankroto administratorius nurodė 150 EUR, veiklą vykdo Vilniuje. Byloje pateikta deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl bankroto administratoriaus kandidatūros bei administravimo išlaidų, reikalingų bankroto procedūroms atlikti, dydžio nepateikė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas skiria bankroto administratoriumi UAB „Skolvalda“. Teismo vertinimu, būtinųjų administravimo išlaidų sąmatoje nurodoma suma, įvertinus išlaidų detalizavimą ir teikiamų paslaugų aprašymą, yra pagrįsta ir protinga, todėl nustatytina 150 EUR lėšų suma, kurią paskirtas bankroto administratorius turi teisę naudoti fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

33. Pareiškėjas būtiniesiems poreikiams nurodo 880 EUR sumą, t. y. Gyventojų pajamų mokestis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokesčiai, Privalomojo sveikatos draudimo įmokos (300 EUR), išlaidos maistui (300 EUR), komunalinių išlaidų ir namo išlaikymo kompensavimas (100 EUR), apranga, avalynė (30 EUR), higienos reikmenys (30 EUR), išlaidos kelionei į/iš darbo (30 EUR), vaistai ir vitaminai (60 EUR), kitos nenumatytos išlaidos (30 EUR).

34. Pareiškėjo prašoma nustatyti suma būtinųjų poreikių tenkinimui, teismo vertinimu, yra protingo dydžio (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Toks būtinųjų poreikių išlaidų dydis iš esmės atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškime dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo nurodoma tik preliminari suma, skirtina būtinųjų poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytų būtinųjų poreikių detalizavimą, į tai, kad suma nustatoma būtent būtiniems poreikiams tenkinti, įvertinus pareiškėjo gaunamas pajamas ir kreditorinių įsiskolinimų dydį, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, teismas tvirtina, jog pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma yra 880 EUR (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėjo pajamos turi būti paskirstomos taip, kad iš pareiškėjo pajamų būtų apmokamos pareiškėjo būtinosios išlaidos, bet ir skiriamos lėšos bankroto administratoriaus išlaidoms padengti bei daliniams atsiskaitymams su kreditoriais.

35. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

36. Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, CPK 290-292 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo V. S. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Iškelti pareiškėjui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), fizinio asmens bankroto bylą.

Paskirti pareiškėjo V. S. bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „Skolvalda“ (sąrašo eilės Nr. B-JA155/R-JA103, adresas korespondencijai S. Moniškos g. 21-10, Vilnius).

Nustatyti 30 (trisdešimties) dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 150,00 EUR (vieno šimto penkiasdešimties eurų ir 00 ct) sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo V. S. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 880,00 EUR (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų ir 00 ct) sumą reikalingą kiekvieną mėnesį V. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Išsiųsti nutarties patvirtintas kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, bankroto administratoriui, kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos – AB „Swedbank“, AB Šiaulių banko Vilniaus filialas ir antstoliui, vykdančiam skolos išieškojimą – Daliui Traigiui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.