Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V G , sekretoriaujant L. S., dalyvaujant ieškovo BUAB “Naras“ atstovui bankroto administratoriui R. S., atsakovo UAB “Bolderaja Serviss“ atstovui advokatui A. B., trečiojo asmens BUAB bankas Snoras atstovui E. Č. , teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo BUAB “Naras“ ieškinį atsakovui UAB “Bolderaja Serviss“, tretiesiems asmenims N. S., BUAB bankas Snoras dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teisminėje praktikoje jau yra suformuluotos taisyklės dėl reikšmingų aplinkybių, nustatinėtinų nagrinėjant actio Pauliana ieškinius ( LAT 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civ. b. Nr. 3-K-587/2008, 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis 3K-3-47/2013). Šiuo atveju dėl kai kurių iš jų nėra ginčo, todėl teismas pasisako tik dėl šioje byloje ginčijamų aplinkybių.

Iš trečiojo asmens UAB banko Snoras atstovo E. Č. , liudytojos D. Ž. paaiškinimų byloje esančio banko Snoras ir UAB „Naras“ akcininkės E. M. susirašinėjimo ( b.l. 106-107, 113) nustatyta, kad ieškovas apie savo nemokumą ir negalėjimą vykdyti kreditorinių įsipareigojimų turėjo sužinojo 2012-04-01, kai baigėsi prievolės įvykdymo terminas, tačiau galutinai tuo galėjo įsitikinti 2012-04-24, gavęs pranešimą elektroniniu paštu (b.l.107), po ko tą patį pranešimą gavęs paštu (b.l. 107), kad pagrindinis kreditorius bankas Snoras nepratęs prievolės įvykdymo termino. Tai, kad UAB „Naras“ akcininkė E. M. aktyviai susirašinėjo su banko darbuotoja D. Ž.,, dėl kredito sutarties, dėl leidimo parduoti bankui įkeistus butus, matyti iš byloje pateiktų susirašinėjimų (b.l.113,116,118,122,125,126127,128,142,146), kad E. M. 2012-04-24 rašto neperdavė vadovui, neeliminuoja šios aplinkybės apie sužinojimą, be to ir pati įmonė turėjo būti apdairi ir rūpestinga ir privalėjo domėtis savo kredito likimu. Juolab, kad prievolės įvykdymo terminas pasibaigė 2012-04-01 (b.l.13)

Aiškinantis klausimą kada UAB „Naras“ tapo nemokia, turime vadovautis LR Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktu išaiškinimu, pagal kurį įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę šios balansą įrašyto turto vertės. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB ,,Naras 2012-04-01 negrąžinus bankui aukščiau nurodyto dydžio kredito, pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę balansą įrašyto turto vertės, ir įmonė tapo nemoki ( b.l. 14). Iš UAB „Naras“ ūkinės veiklos ir sandorių analizės matyti, kad jau nuo 2010 metų UAB “Naras“ vadovai suprato, kad įmonė nėra pajėgi pilnai atsikaityti su pagrindiniu kreditoriumi UAB bankas Snoras , todėl įvykdė įmonės reorganizavimą , tose pačiose patalpose įsteigė dvi įmones UAB“Statybos namai“ ir UAB“Technikos namai“ , kurios užsiėmė tokia pačia veikla kaip ir UAB“Naras“, todėl UAB“Naras“ pirkimai ir pardavimai nuo 2010-2012 laikotarpiu sumažėjo, o UAB “Technikos namai“ ir UAB “Statybų namai“ tiek pirkimai, tiek pardavimai ženkliai išaugo. Galutinai tai tapo aišku 2012-04-24 sužinojus, kredito sutartis nebus pratęsta. Iš išdėstyto seka, kad UAB “Naras“ ne tik 2012 metų pirmąjį pusmetį, pagal savo buhalterinius dokumentus, bet ir pagal oficialų pranešimą jau žinojo apie savo įmonės nemokumą.

Iš to seka, kad tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma 2012-05-02 pasirašyta , įmonei esant nemokiai, tokiu būdu visiškai likviduojant ieškovo įsiskolinimą atsakovui. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas, jau būdamas nemokus (ir pats tai pripažinęs) iš esmės suteikė pirmenybę vienam kreditoriui, sumažinant ieškovo galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Teismo vertinimu, šiuo atveju ginčijamo akto nėra pagrindo laikyti vien tik dokumentu, fiksuojančiu ūkio subjektų įsiskolinimų faktinę padėtį ir nesukuriančiais jokių naujų teisių ir pareigų (kaip nurodo atsakovas). Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „kai įskaitymas įvykdomas tarpusavio įskaitymų akto pasirašymu, tai pareiškimas apie įskaitymą ir informavimas kitos šalies apie įskaitymo faktą sutampa ir prievolės pasibaigia įskaitymu nuo tokio akto pasirašymo. Atstovo, turinčio įgaliojimus veikti už įskaityme dalyvaujantį asmenį, pasirašymas įskaitymo akte sukuria atstovaujamajam teises ir pareigas – prievolės pasibaigimą įskaitymu. Atstovo pasirašymas akte dėl įskaitymo reiškia, kad atstovo padarytas pareiškimas dėl įskaitymo ir atstovo gautas kitos pusės pareiškimas dėl įskaitymo, tuo įvykdyti CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimai. Byloje skolų įskaitymo aktas nepripažintas negaliojančiu, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl sukuria šalims civilines teises ir pareigas - šiuo atveju prievolės pasibaigia“ (LAT 2004 m. spalio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-538/2004). Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis byloje, taip pat konstatavo, kad „tarpusavio skolų įskaitymas – vienas prievolės pasibaigimo būdų (CK 6.130 str.). Nors tiesioginiai piniginiai mokėjimai šiuo sandoriu neatliekami, tačiau atlikus įskaitymą, kiekviena sandorio šalių netenka pareigos atsiskaityti pagal buvusią kiekvieno jų prievolę“, ir kvalifikavo įskaitymą kaip atlygintinį sandorį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-674/2010, 2013-04-29 sprendimas civ. byloje Nr. 2A-671/2013).

Iš ginčijamo akto turinio matyti, kad šiuo atveju abiejų šalių atstovų, t.y. asmenų, kurių sudaryti sandoriai sukuria juridiniam asmeniui teises ir pareigas (CK 2.81 str. 1 d.), valiniais sprendimais – pasirašant ginčijamą aktą, visų pirma buvo atliekamas įskaitymas. Taigi, abi šalys, pasirašydamos aktą, konstatavo, kad pasibaigė jų tarpusavio teisės ir pareigos dėl atitinkamų skolų., nors atsakovo UAB “Bolderaja serviss“ skolos mokėjimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Liudytojos A. V. ir R. K. nurodė, kad skolų suderinimo aktus įmonės vyr. finansininkas turi teisę pasirašyti vadovaujantis savo pareiginiais, buhalterinę veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (b.l. 75-77). Todėl nagrinėjamu atveju šis aktas vertintinas kaip sandoris, ir teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo ir trečiojo asmens N. S. teigimu, kad jis nesukūrė naujų teisių ir pareigų ir ieškovui nepareiškus reikalavimo dėl sutarties (ar jos atskirų sąlygų) pripažinimo negaliojančia, negali būti ginčijamas savarankiškai. Tokia išvada darytina ir iš to, kad šalių sudaryta sutartimi pats įskaitymas nebuvo atliktas.

Kaip minėta, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. jis žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamas sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad ieškovas atsakovui buvo skolingas 6678,33 litus ir kaip patvirtino liudytoja R. K. grynųjų pinigų skolai apmokėti įmonė neturėjo, todėl ir pasiūlė atsiskaitymą prekėmis. Be to liudytoja A. V. pripažino, kad skola tęsėsi nuo 2011 metų ir vis nebuvo atsiskaitoma. Atsakovo atstovas pripažino, kad 2012 m. atsakovas nutraukė ryšius su UAB“Naras“ , nes su juo neatsiskaitė ir UAB“Naras“ prekyba buvo vangi, todėl atsakovas apsisprendė skolą paimti jam siūlomomis prekėmis-dailylentėmis. Jau vien ši aplinkybė neabejotinai turėjo atsakovui suteikti pagrindą manyti, kad ieškovas turi finansinių problemų. Liudytoja A. V. patvirtino, kad prekės-dailylentės neatkeliavo į Vilnių, o buvo tą pačią dieną perduotos pardavimui UAB Statybų namai“, kuri veiklą vykdo tuo pačiu adresu kaip ir UAB „Naras“ ir šios įmonės akcininkais yra UAB „Naras“ akcininkai ( (b.l.72). ) Esant minėtoms aplinkybėms, privatus juridinis asmuo taip pat negalėjo nesuvokti, jog vienkartinis įsiskolinimo sumos likvidavimas prekėmis, kurių akivaizdžiai atsakovui nereikėjo (reikėjo grynųjų pinigų) gali turėti reikšmingos įtakos tiek paties ieškovo mokumo būklei, tiek kitiems ieškovo kreditoriams, juo labiau, kad nėra pateikta duomenų, jog tai būtų buvusi įprastinė šalių skolos padengimo praktika. Todėl toks prekių perdavimas , ženkliai sumažintomis kainomis, jau ieškovui esant nemokiam , ginčijamo akto pasirašymas ir susitariant, kad jos bus toliau pardavinėjamos toje pačioje vietoje, tik kitos įmonės (UAB „Statybų namai“) leidžia pagrįstai manyti, kad abi šalys, be kita ko, veikė suderintai ir akivaizdžiai nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu.

Remiantis aukščiau išdėstytu, ginčijamas skolų suderinimo aktas sudarytas 2012-05-02 pripažintinas negaliojančiu. Tokiu atveju ieškovui sugrįžta reikalavimo teisė į atsakovą dėl parduoto turto kainos – 6678,33 litų priteisimo.

Vienu iš ieškinio reikalavimų , ieškovas reiškia reikalavimą įpareigoti save, t.y. BUAB „Naras“ administratorių, įtraukti atsakovo UAB „Bolderaja serviss“ į BUAB „Naras“ kreditorių sąrašą su 6678,33 Lt finansiniu reikalavimu ir teigia, kad tai yra restitucijos dalis.

Vadovaujantis LR CK 6.145 str. restitucija (lot. restitutio – grąžinimas į ankstesnę padėtį) yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Ieškovas pasirinko restitucijos būdą pinigais, nes UAB „Bolderaja serviss“ perduotos prekės jau yra realizuotos, todėl reikalavimas bankroto administratoriui įtraukti naują kreditorių (jei toks atsirastų patenkinus ieškinį) į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą negali būti laikomas šio sandorio restitucijos dalimi.

Sutinkamai su LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p. įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą sudaro įmonės bankroto administratorius, kuris šį sąrašą pateikia tvirtinti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas nutartimi tik tvirtina kreditorių reikalavimus, tačiau jų neįtraukinėja į įmonės kreditorių sąrašus.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nereikalauja apylinkės teismo šių kreditorių reikalavimų tvirtinti, todėl teismas mano, kad šis reikalavimas nesusijęs su restitucijos taikymu, todėl paliktinas nenagrinėtu (LR CPK 137 str. 1 d. 1 p., 296 str. 1 d. 12 p.). Atsakovui išaiškintina, jog finansinius reikalavimus bankrutuojančiai UAB „Naras“ jis turi reikšti LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistina įstatymo nustatytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi iš esmės ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovas nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), sutinkamai su LR CPK 93 str. 1 d., iš atsakovo UAB „Bolderaja serviss“ valstybei priteistina 200,35 Lt žyminio mokesčio (6678,33Lt x 3 proc.) bei 53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d.3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 258, 289 str., 307 str., 294 str.-295 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2012 m. gegužės 2 d. tarp BUAB „Naras“ ir UAB „Bolderaja serviss“ sudarytą tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą nuo jo sudarymo momento.

Priteisti ieškovui BUAB „Naras“ iš atsakovo UAB „Bolderaja serviss“ 6678,33 litus skolos, 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2013-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Bolderaja serviss “ įm.k. 111735810 – 200,35 litus žyminio mokesčio, 53 litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas , apeliaciniu skundu, per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui , skundą paduodant, per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.