- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- 1-183-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67309-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- A. T.
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini0, Lietuva, deklaruota gyv. vieta ten pat, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, teistas: 1) 2013 m. lapkričio 22 d. Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 178 str. 2 d., 182 str. 1 d. 300 str. 2 d. - 90 p. arešto; 2014 m. birželio 9 d. paleistas atlikęs bausmę; 2) 2013 m. gruodžio 11 d. Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. - 2 m. laisvės apribojimo; 3) 2013 m. gruodžio 23 d. Vilniaus r. apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. - 2 m. laisvės apribojimo; 2014 m. gegužės 30 d. subendrinus su 2013 m. lapkričio 22 d. ir 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis paskirta galutinė bausmė - 90 parų arešto; 4) 2014 m. liepos 25 d. Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 5) 2015 m. sausio 20 d. Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. - 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, subendrinus su 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, 2017 m. rugpjūčio 22 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent – jis 2017 m. gruodžio 26 d. laikotarpiu nuo maždaug 00.15 val. iki 02.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Iki“, kuris yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, papurškė dujų balionėliu A. T. į akis, po ko A. T. kurį laiką beveik nieko nematė, tyčia sudavė tiksliau nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis, po ko A. T. nugriuvo ant asfalto, taip padarydamas A. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį abiejų akių ragenos ir junginės I-II-o laipsnių cheminiu nudegimu ir abiejų žastų, krūtinės ląstos dešinės pusės bei nugaros dešinės pusės poodinėmis kraujosruvomis, o po to, pasinaudodamas bejėgiška A. T. būkle po jo panaudoto smurto, ranka nutraukė nuo A. T. kaklo auksinę grandinėlę su auksiniu kryželiu ir juos pasisavino, taip pagrobdamas 1500 eurų vertės A. T. turtą.
Nurodytais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. vakare, apie 22-23 val. gavo užsakymą, priėmė jį, atvažiavo prie klubo, buvo telefono numeris, atsiliepęs klientas pasakė, kad tuoj ateis. Klientas atėjo girtas į mašiną, pasakė, kad jis (kaltinamasis) palauktų porą minučių, išėjo atgal į klubą, už 3 minučių vyras jį išmetė. Klientas atsisėdo į mašiną, buvo piktas, kaltinamasis įjungė skaitliuką, paklausė, kur važiuoja, jis atsakė, kad važiuojam link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pradėjo aiškinti, kad tai jam šalta, tai karšta, atvažiavus prie namų, jis išeidinėjo iš mašinos, o kaltinamasis pasakė, kad turi sumokėti. Jis atsakė, kad nemokės, kad turi nueiti iki namų, kaltinamasis atsakė, kad turi jam palikti ar telefoną, ar pasą, bet jis nesutiko, pradėjo aiškinti, kad jis prokuroras, policininkas, tada pasakė važiuoti iki bankomato prie parduotuvės Iki. Nuvažiavus iki parduotuvės Iki (duomenys neskelbtini), pasakė, kad tuoj ateis, nuims pinigų, grįžęs atsisėdo į mašiną, pasakė, kad nėra pinigų. Nurodė, kad nukentėjusysis buvo labai girtas, kaltinamasis pasakė jam mokėti, ir tada nukentėjusysis pradėjo muštis, sudavė kaltinamajam du smūgius – į dešinį petį ir dešinę galvos srities pusę, renkė alkūne; nukentėjusysis sėdėjo šalia jo dešinėje pusėje, muštynės įvyko mašinoje. Kaltinamasis automobilyje turi dujų balionėlį, paėmė jį ir papurškė, paspaudė SOS mygtuką, kuris yra automobilyje, atvyko kiti taksi automobiliai – buvo Toyota Prius, Opel Vectra automobiliai, iš viso 5-6 mašinos, vairuotojų vardų jis nežino. Atvažiavus kitiems taksi vairuotojams, jie paklausė, kas atsitiko, jis nurodė, kad klientas nesumokėjo, liepė kviesti policiją, jis iškvietė. Nukentėjusysis buvo išlipęs iš automobilio, aiškino, kad nereikia kviesti policijos, kad jis sumokės, išspręs problemą, kad nuvažiuos pas draugą, paskambins telefonu ir tas draugas atneš pinigus. Kaltinamojo kolegos žmogui irgi sakė, kad sumokėtų pinigus ir leistų jam (kaltinamajam) dirbti, o jis (nukentėjusysis) pradėjo rėkti, kad yra policininkas, kad juos užmuš. Automobilių stovėjimo aikštelėje nukentėjusysis stovėjo, negulėjo ant asfalto. Kadangi jis prašė nekviesti policijos ir sakė, kad sumokės, kaltinamasis vėl paskambino ir pasakė, kad policijos nereikia, pasakė, kad klientas sumokės, nurodė važiuoti į (duomenys neskelbtini) g., ten jie ir nuvažiavo, kaltinamasis davė nukentėjusiajam savo telefoną, bet jis niekaip negalėjo surinkti numerio, kaltinamasis pasakė, kad jam reikia dirbti, todėl atidarė duris ir paleido nukentėjusįjį prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro, netoli gyvenamųjų namų, bei pats išvažiavo. Nurodė, kad apie auksinę grandinėlę nieko nežino, jos nematė, su nukentėjusiuoju praleido iš viso apie 3 valandas, prie parduotuvės iki apie 50 minučių aiškino, kad jis galvotų, kur surasti pinigus, kiek buvo valandų, kai nukentėjusįjį paleido, neatsimena. Taip pat nurodė, kad nežino, iš kur pas nukentėjusįjį sužalojimai, kaltinamasis jam papurškė dujų, kai jis pradėjo muštis mašinoje, nei jis pats (kaltinamasis), nei jo kolegos nemušė nukentėjusiojo. Kai kiti taksi automobilių vairuotoji atvažiavo, jis ir nukentėjusysis stovėjo lauke, visą laiką matė nukentėjusįjį, jis negulėjo, kolegos ilgai nebuvo – pasakė, kad sumokėtų, ir pirmi išvažiavo, kaltinamasis išvažiavo paskutinis. Patikslino, kad kai atvažiuoja paimti žmonių iš įmonių, su kuriomis sudarytos sutartis, paklausia, ar važiuos asmenine ar įmonės sąskaita, nes yra du skirtingi apmokėjimo būdai, priklausomai nuo to, ar personalas, ar ne; nukentėjusysis pasakė asmenine, mokės grynais, nepasakė, kad yra personalas.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. T. parodė, kad tada jis buvo baro darbuotojas, dirbo, buvo pusiau naktinė pamaina iki 3 valandų, dirbo su kolega virtuvėje. Tada buvo mažiau žmonių, todėl administratorė pasakė, kad vienas iš virėjų gali namo išeiti, todėl apie 00.30 val. jį paleido namo. Jis apsirengė, paprašė administratorės, kad iškviestų taksi. Jis žinojo, kad neatsiskaitoma pinigais, bet išrašomas kvitas. Kol laukė taksi, prie baro barmenas padarė jam kokteilį, jis ir išgėrė tik vieną kokteilį, administratorė pasakė, kad atvažiavo taksi, jis atsisveikino ir sėdo į taksi, pasakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, po to pasakė namo numerį. Su savimi jis neturėjo rankinės, turėjo tik išsikrovusį telefoną ir raktus nuo buto, nes į darbą jį nuvežė žmona, o iš darbo tikėjosi grįžti taksi arba žmonai paskambinti. Kaltinamasis pasakė, kad reikia sumokėti, jis pasakė, kad yra firmos susitarimas dėl mokėjimo, kaltinamasis pasakė, kad viskas kitaip. Jis (nukentėjusysis) pasakė, kad nueis namo ir atsiskaitys, kad gali kartu eiti, kaltinamasis pasakė, kad neis ir kad jei jis (nukentėjusysis) išeis, tai negrįš. Prie namų automobilis stovėjo 5-10 minučių. Jam neleido išlipti ir nuvežė prie bankomato – nukentėjusysis to neprašė, pasakė, kad pinigų nėra, neturėjo banko kortelės. Aikštelėje buvo kelios mašinos, gal gyventojų. Į aikštelę atvažiavo kaltinamojo kolegos, jie jo nemušė, bet buvo paėmę už drabužių, sakė sumokėti, kad jam bus geriau. Patikslino, kad kai atvažiavo prie Iki, jį (nukentėjusįjį) ištempė iš mašinos, kolegos paėmė už drabužių, liepė atsiskaityti, jis sakė, kad važiuojam namo, kad atiduos. Kaltinamasis pasakė, kad jau dabar jis skolingas 100 eurų ar dolerių, jis pasakė, kad nemokės, nes nesupranta, už ką tiek. Tada kaltinamasis paėmė balionėlį, pripurškė, sugriebė už kaklo, sudavė smūgius – smūgiai buvo kojomis ir rankomis, į kairę pusę širdies srityje ir nugaros dešinėje pusėję, iš pradžių nukentėjusysis stovėjo, bet po smūgių nugriuvo, buvo su sąmone, buvo užsidengęs nuo smūgių. Nukentėjusysis klausė, ką jis daro. Kaltinamasis pamatęs grandinėlę, ją nuplėšė. Patikslino, kad grandinėlę nuplėšė po to, kai papurškė dujų, smūgiai buvo po dujų, tiksliai neatsimena, lyg grandinėlę nuplėšė prieš smūgius – užsuko ją ir nuplėšė. Kaltinamasis po to pasakė, kad važiuosim į gamtą jį (nukentėjusįjį) užkast. Jie nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), važiavo dar kelios mašinos, prie (duomenys neskelbtini) jį ištempė, liepė klauptis ir melstis, jie pasijuokė ir išvažiavo. Nukentėjusysis grįžo ir liepė žmonai iškviesti policiją. Patikslino, kad nuo paleidimo vietos bėgo namo, sušuko žmonai, kad kviestų policiją, nes jį sumušė ir atėmė grandinėlę, nuo (duomenys neskelbtini) iki namų bėgo apie 1-20 minučių.
Paaiškino, kad tik po įvykio sužinojo, kad iš pradžių reikia sumokėti taksi, ir kad išrašomas kvitas, po ko pinigai grąžinami, iš kolegų buvo girdėjęs, kad pinigus už taksi paslaugas skaičiuoja iš įmonės, kad nreikia mokėti, tada net neturėjo pinigų; su taksi yra važiavęs tik kartą su kolega, bet jis (nukentėjusysis) pirmas išlipo, kolega atsiskaitė už taksi paslaugas. Patikslino, kad automobilių stovėjimo aikštelėje prie Iki jis gal nuo papurkštų dujų nukrito ant žemės, automobilio, kuriuo jie atvažiavo, priekis buvo į (duomenys neskelbtini) centrą, automobilis buvo sidabrinis, kaltinamojo kolegos atvyko iš karto po to, kai jie atvažiavo, nežino, kas kur atsistojo, automobiliai buvo su lipdukais, todėl juos atskyrė, buvo šviesios spalvos automobilis, bet tiksliai neatsimena, asmenų irgi neatsimena, buvo gal 4-5 žmonės, jie stovėjo, keli buvo priėję, o vienas iš jų buvo paėmęs už striukės ir pasakė, kad susimokėtų, nes bus blogai. Kokia kalba buvo kalbama – ar lietuviškai ar rusiškai, neatsimena, nes jam nėra jokio skirtumo, kalba ir lietuviškai ir rusiškai. Po to, kai jam papurškė dujų, kažką matė, buvo galima suprasti, kas vyksta, kai jį po to įsodino į automobilį, nežino, kas ir kada išvažiavo, kodėl važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę – nežino, kaltinamasis pasakė, kad jį paliks, jis (nukentėjusysis) neprašė kaltinamojo telefono. Jį paleido prie (duomenys neskelbtini) plento, nuo jo gal 50-30 metrų, ten už (duomenys neskelbtini) centro vyko statybos, buvo smėlėtas keliukas, kažkur tarp (duomenys neskelbtini) g ir dabar jau pastatytos (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Dėl grandinėlės paaiškino, kad buvo 32 gramų aukso grandinėlė ir 10 gramų pakabukas, įsigijo prieš 8-10 metų, kainos neatsimena, apie 1 500 eurų (dėl vertės – nukentėjusiojo parodymai 2018 m. lapkričio 12 d. teisiamojo posėdžio metu, posėdžio garso įrašo 52 minutė apie 25 sekundė), patikslino, kad ją pirko, bet kolegoms nesakė, kur ir už ką, pagražino jiems sakydamas, kad tai palikimas.
Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis žemėlapyje nurodė vieta, kur stovėjo kaltinamojo vairuotas automobilis t. 2, b. l. 6).
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. T. parodė, kad nuketėjusysis yra jos sutuoktinis. Parodė, kad buvo namuose, išgirdo, kad vyras atsirakino duris, ji atsikėliau, įjungė šviesą, vyras pradėjo rėkti, kad jį sumušė, ji paklausė – kas, o jis atsakė, kad važiavo taksi ir jį sumušė, paaiškino, kad neturėjo pinigų. Liudytoja nurodė, kad ji buvo girdėjusi, kad įmonės moka pinigus už taksi paslaugas, kai darbuotojus veža namo vakarais. Liudytoja paskambino 112, buvo apie 02.30 val., savo telefonu, nes vyro telefonas buvo išsikrovęs. Policija atvyko 15 minučių bėgyje. Pradėjo aiškintis, kas nutiko, vyras pasakojo, kad jį sumušė, nes neturėjo pinigų. Kai vyras aiškino situaciją, ji pamatė, kad vyro akys raudonos, jis paaiškino, kad papurškė dujų, sakė, kad bėgo nuo (duomenys neskelbtini), nes ten jį paleido. Policija surašė paaiškinimus, iškvietė greitąją, nes akys buvo raudonos, striukė nebuvo labai suplėšyta. Atvykę medikai pamatavo spaudimą, liepė vykti į ligoninę. Po to ji paskambino vyro kolegai, jis patvirtino, kad administratorė iškvietė taksi ir jis išvažiavo. Paaiškino, kad jautėsi nuo vyro alkoholio kvapas, bet jis nebuvo labai girtas. Patikslino, kad vyras pasakojo jai, kad jis anksčiau baigė darbą, administratorė iškvietė taksi ir jis išvažiavo, prie namų jam liepė susimokėti, jis pasakė, kad neturi pinigų, jai negalėjo paskambinti, nes telefonas buvo išsikrovęs, po to jį nuvežė prie Iki, aikštelėje spardė, mušė, nuplėšė grandinėlę, parklupdė ant kelių, jam vairuotojas sakė, kad skolingas 100 eurų; po to jį nuvežė prie (duomenys neskelbtini), miško ir paleido, jis bėgo namo, nurodė, kad tikrai atbėgo, nes buvo uždusęs.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. parodė, kad įvykis buvo prieš metus iki teisiamojo posėdžio, buvo Kalėdos, dirbo, buvo vakaras, pastebėjo, kad virtuvėje per daug virėjų, nes nebuvo tiek klientų, todėl nusprendė A. paleisti namo, pasiūlė, jis sutiko. Ji iškvietė jam per programėlę taksi apie 23 val., ji dirbo toliau, A. sėdėjo prie baro ir gėrė kokteilį ar alaus, po įvykio barmenas kalbėjo, kad padarė A. vieną gėrimą. Taksi laukė apie 6-10 minučių, kai ji gavo žinutę, kad taksi yra, A. informavo, kad atvažiavo taksi, palydėjo iki pat durų, atsisveikino ir grįžo dirbti. Kai po darbo ėjo namo, apie 5 val. jai paskambino, pasakė, kad skambina A. žmona ir kad A. ligoninėje, prašė, ar ji gali atsiųsti telefono numerį, kuriuo kvietė taksi, atsakė, kad iškvietė per programėlę, informaciją nusiuntė A. žmonai į elektroninį paštą. Paaiškino, kad įvykio aplinkybes pasakojo A. žmona pokalbio eigoje. Nurodė, kad pagal informaciją jai rodė, kad kelionė truko apie 38 minutes, kaina buvo dviženklė, nors įprastai kelionė trunka apie 10 minučių. Dėl apmokėjimo paaiškino, kad darbuotojas atnešdavo kvitą ir įmonė sumokėdavo už taksi paslaugas. Dėl grandinėlės nurodė, kad yra pastebėjusi ją pas A., kaip kolegos jie pasipasakodavo, kai jie pamatė grandinėlę, klausė A., jis sakė, kad tai palikimas, dovana iš šeimos. Įvykio dieną matė grandinėlę, jis buvo su darbine apranga, bet kaklas matosi. A. pasakė, kad grandinėlę pavogė, nuo gruodžio mėnesio grandinėlės ji nematė, nematė, ar grandinėlė su pakabuku, matė tik jos dalį. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 41), nurodė, kad patvirtina juos. Dėl programėlės nurodė, kad pagal ją taksi vairuotojas matydavo, kad važiuoja įmonės darbuotojas, yra piniginė, kur jei būdavo papildyta, tai nuskaičiuodavo pinigus, jeigu nebūdavo papildyta - tada darbuotojas atnešdavo kvitą. Nurodė, kad negali įvardyti, ar yra buvę atvejų, kai A. būtų atnešęs kvitą už taksi paslaugas, jie apmokėdavo taksi paslaugas darbuotojams, kurie dirbo naktimis. Dėl aplinkybės, ar matė įvykio dieną grandinėlę, patikslino, kad dažniausiai A. būdavo su grandinėle, bet tiksliai, ar tą dieną buvo su grandinėlę, negali atsakyti.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. A. G. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta iš darbo, dirbo kartu virtuvėje kavinėje (duomenys neskelbtini), nuo lapkričio iki kovo, jis girdėjo, kad nukentėjusysis buvo apiplėštas. Paaiškino, kad tada buvo šventinis laikotarpis, po 00.15 - 00.20 val. atėjo D. ir pasakė, kad vienas iš jų gali eiti namo, A. išėjo pirmas, nuėjo prie baro taksi kviesti. Nurodė, kad tą dieną matė auksinę grandinėlę, jis jos niekada nenusiimdavo – ten buvo auksinė grandinėlė su kryžiumi, grandinėlė storoka, geltono aukso, jis ją visada darbe nešiodavo, sakė, kad ją pirko prieš 10 metų. Po įvykio grandinėlės nebematė, nukentėjusysis sakė, kad muštynių metu grandinėlę nuplėšė. Nurodė, kad tą dieną A. atrodė blaivus, prie baro jo nematė – nematė, ar gėrė, ar ne, paskutinį kartą matė jį virtuvėje. Patikslino, kad nukentėjusysis visada buvo su grandinėle, tą vakarą buvo apsirengęs marškinukais, atrodo, kad raudonais, grandinėlė matėsi. Nurodė, kad prieš posėdį metus laiko nebendravo, gavo šaukimą į teismo posėdį prieš savaitę, o po to, kai kavinė užsidarė kovo 15 dieną, jis buvo išvykęs į užsienį.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. R. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį iš darbovietės (duomenys neskelbtini), liudytojas buvo barmenas, A. virėjas, dirbo ten nuo atsidarymo iki užsidarymo. Apie įvykį sužinojo praėjus 2 savaitėms, sužinojo, kad A. buvo apiplėštas, atimta grandinėlė, tai jam apsakė D.. Parodė, kad įvykio dieną A. buvo darbe, jeigu nebūdavo darbo, vienas darbuotojas galėdavo eiti namo anksčiau, tada paleido A., kuris atėjo atsisveikinti, liudytojas pasiūlė išgerti kokteilį. Tai buvo gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas. Kokteilis buvo iš romo, degtinės, tekilos, apelsino, citrinų sulčių ir cukrus, darė jį šiek tiek silpnesnį, tūris 450 ml. u ledukais, atsimena, kad būtent šį kokteilį padarė. Iš A. elgesio nematė, kad jis būtų apgirtęs, prie baro jis nebuvo ilgai, nes atėjo D. ir pasakė, kad atvažiavo taksi. Parodė, kad matė, jog turėjo grandinėlę – auksinė su kryžiuku, negali pasakyti, ar plona ar stora, atrodo, kad visada matydavo tą grandinėlę, po įvykio nebematė jos. Nurodė, kad įvykio dieną A. buvo su grandinėle, atrodo, kad buvo marškiniais apsirengęs, apie jos dingimą sužinojo iš D. ir iš A..
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. B. parodė, kad tada jis išėjo iš (duomenys neskelbtini) restorano, einant link automobilio, pamatė, kad netoli kavinės guli ant žemės vyras susiėmęs rankomis už veido ir aplink jį buvo daug žmonių ir taksi automobilių, liudytojas, atsisėdęs į automobilį, iškvietė greitąją ir nuvažiavo. Nurodė, kad buvo žiema, nes buvo apsirengę šiltai, jis buvo su draugų kompanija, 5-6 žmonės, bendraamžiai. Kiek atsimena, vyras gulėjo šonu ant žemės, užsidengęs veidą, aplink jį buvo sustoję gal 6 vyriškiai ir buvo suvažiavę 4 automobiliai taksi, Toyota markės automobiliai, atstumas nuo liudytojo buvo 15-20 metrų. Jei gerai atsimena, vyras gulėjo ant savo kairio šono ir veidu buvo į kavinę, į pastatą, liudytojo atžvilgiu žmogus gulėjo galva į jį ir veidu į pastatą, žmogus nieko nedarė, tik gulėjo, o tie vyrai šnekėjosi kažką, negali pasakyti. Ką. Liudytojas nurodė, kad buvo įsitikinęs, kad kažkas iškvietęs pagalbą ir nesikišo į tą situaciją, nemanė, kad ten rimta, nebuvo nei kraujo, situacija nepasirodė rimta, kad aiškintis ir kištis. Patikslino, kad skambinti į pagalbą pradėjo tik atsisėdęs į automobilį, o prisiskambino jau išvažinėjant iš aikštelės. Nurodė, kad jis pagalvojo, jog žmogus atsisakė sumokėti ir dėl to įvyko konfliktas su taksi vairuotoju, su draugais taip pasitarę nutarė, nežino, iš kur tokia mintis kilo, negirdėjo pokalbio, bet iš niekur konfliktas nekyla, tai atrodė racionaliausias paaiškinimas. Automobiliai buvo taksi, nes buvo sužymėti grafiniais žymėjimais, bet kokios tiksliai, negali atsakyti, lyg ir (duomenys neskelbtini), bet nėra tikras. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 44), patikslino, kad pirmą kartą įvykį pamatė, išėję iš kavinės, nurodė, kad reiktų vadovautis jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu.
Liudytojas K. B. žemėlapyje pažymėjo, kur matė žmogų, nurodė, kad naktį aikštelė buvo tuštesnė, pažymėjo vietas, kur maždaug buvo automobilis, į kurį jis įsėdo, kur kiti taksi automobiliai (t. 2, b. l. 5).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nuo (duomenys neskelbtini) metų gruodžio mėn., kaltinamasis jam matytas, bet jie nebendrauja. Nurodė, kad apie įvykį jam nežinoma, nes dažnai policija reikalauja informacijos. Paaiškino, kad pas juos fiksuojama informacija, kad vairuotojai priima užsakymą ir baigia jį, jei būtų turimi tikslesni duomenys - automobilio markė, spalva, bent keli numerio ženklai, tada galima tikrinti informaciją apie automobilių dislokaciją, maršrutus. Savaitgaliais gali dirbti apie 200 automobilių Vilniuje, vairuotojai dirba su individualiu pažymėjimu, klientai užsisako per juos taksi. Nurodė, kad fiksuojama, kada gaunamas kvietimas, kada paimamas klientas, įjungiamas skaitliukas ir baigiamas iškvietimas, bet tokia detali informacija saugoma neilgą laiko tarpą, nes per daug duomenų, ilgiau gali būti išsaugoma, kada ir kur paimtas klientas ir išleidžiamas klientas, baigiamas iškvietimas. Susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pateikė kaltinamasis, gavęs iš įmonės) (t. 1, b. l. 67-69), patikslino, tai maksimalūs duomenys, kurie gali būti pateikti. SOS mygtuko paspaudimą inicijuoja vairuotojas, tada ir fiksuojamas laikas, iš bylos matyti, kad buvo inicijuotas SOS skambutis, tačiau jie nefiksuoja, kas į pagalbą atvyko, sistemoje tai nesižymi. Pagal aptarnautus iškvietimus turėtų analizuoti, nes kiti vairuotojai turėjo būti prisijungę prie aplikacijos, tik tada jie mato SOS pagalbos signalą, būna kad vairuotojai su keleiviais privažiuoja prie SOS kvietėjo, tačiau reikėtų įvardyti bent automobilio spalvą ar kažkokius kitus duomenis, sistemoje nėra tokios funkcijos, kad įvedus, pvz., gatvę, išmestų duomenis, kas ten susikerta, reikia konkretaus automobilio markės, spalvos ir taip atrenkant analizuoti, kas su kokiais automobiliais tuo maršrutu atvyko. Nurodė, kad pas juos iškvietimai traktuojami kaip atskiros istorijos, nėra fiksuojama visuma duomenų apie vairuotojus, jų maršrutų susikirtimai ir pan. Pas juos vairuotojai dirba pagal individualios veiklos sutartį, jie gali išsinuomoti automobilį, sudaryti sutartį su jų įmone ir jiems (įmonei) nesvarbu, kad vairuotojai prisijungia prie programėlės, nebent kyla nepasitenkinimas iš klientų, tada jie kviečia vairuotoją ir kalbasi. Patikslino, kad pažymėjimą, kad priėmė iškvietimą, atvyko į vietą, paėmė klientą, nuveža į tašką, inicijuoja pats vairuotojas planšetėje; kai inicijuojamas SOS signalas, planšete fotografuoja vaizdą iš priekio kas 30 sekundžių, su garsu ir iš karto siunčia į serverį.
Liudytojas V. K. pateikė teismui vaizdo (garso) įrašus, padarytus iš kaltinamojo vairuoto automobilio įvykio metu (t. 2, b. l. 14).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi buvo paskirta garso įrašų fonoskopinė ekspertizė, užduodant klausimą, koks yra pateikto tirti garso įrašo Ūatitinkamo fragmento) turinys (arba performuluojant klausimą – išvalyti patiektą garso įrašą nuo pašalinių triukšmų ir perrašyti į kitą laikmeną). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. spalio 8 d. ekspertizės akte Nr. 11-612(19) (t. 2, b. l. 25-29) nurodyta, kad tyrimui patiekto garso įrašo pagerintos kokybės kopija pateikta kompaktinėje plokštelėje, (t. 2, b. l. 40) bei ekspertizės akto 2 priede pateikta garso įrašo fragmento stenograma (t. 2, b. l. 30-32; vertimas – t. 2, b. l. 37-39).
2017 m. gruodžio 26 d. surašytame pareiškime apie padrytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti, be kita ko, nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 1-3). Bendrojo pagalbos centro informacijoje užfiksuoti duomenys apie iškvietimą (t. 1, b. l. 15).
2018 m. balandžio 6 d. akistatos protokole užfiksuoti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl konkrečių aplinkybių (t. 1, b. l. 21-22).
Pateiktame VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išraše/ siuntime užfiksuota informacija apie A. T. sveikatos būklę, be kita ko, kad traumos data ir laikas – 2017 m. gruodžio 26 d., 2.00 val., pacientas atvežtas greitosios medicinos pagalbos, kad asmuo dėl traumos aplinkybių nurodė, kad jį spardė taksi vairuotojai, pripurškė iš dujų balionėlio į akis, nurodoma, kad jaučiamas alkoholio kvapas iš burnos, teigia, kad tą dieną vartojęs alkoholį (t. 1, b. l. 23).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4226/2017 (01) konstatuota, kad A. T. kliniškai nustatytas abiejų akių ragenos ir junginės I-II-o laipsnių cheminis nudegimas, padarytas nepatikslintos kilmės chemine medžiaga, galimai nagrinėjimo įvykio metu iki kreipiantis medicinos pagalbos 2017 m. gruodžio 26 d., mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat jam nustatytos abiejų žastų, krūtinės ląstos dešinės pusės ir nugaros dešinės pusės poodinės kraujosruvos. Jos padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. gruodžio 26 d.), mažiausiai 14 trauminių poveikių. Šie sužalojimai taip pat vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai visumoje vertinami taip pat nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 26-27).
Savanoriško daiktų, dokumentų patiekimo protokole 2018 m. lapkričio 16 d. u-fiksuota, kad A. B. pateikė iš taksi firmos kelionės koordinates, pagalbos iškvietimo detales (t. 1, b. l. 65-69).
Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis pateikė nuotrauką, kurioje užfiksuota auksinė grandinėlė su pakabuku (t. 1, b. l. 144).
Dėl duomenų vertinimo ir teismo išvadų
Baudžiamojoje byloje A. B. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, kaltinamas įvykdęs plėšimą. BK 180 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už plėšimą, nustatant, kad plėšimas yra tada, kai panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobiamas svetimas turtas. Taigi siekiant atitinkamą veiką kvalifikuoti kaip plėšimą, turi būti nustatyta, kad atitinkama veika buvo pagrobtas svetimas turtas, be to, taip pat nustatyti, kad atitinkamos prievartos priemonės – fizinis smurtas, grasinimas tuoj pat jį panaudoti ar kitoks galimybės priešintis atėmimas – panaudojamos būtent nurodytu tikslu, t. y. siekiant pagrobti, užvaldyti svetimą turtą, jį išlaikyti ir pan.
Kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos nepripažino, nurodydamas, kad atvykus pagal iškvietimą, į jo taksi automobilį įsėdo nukentėjusysis, kuris buvo labai neblaivus, nurodė, kur važiuoti, nuvažiavus nurodytu adresu, nukentėjusysis pasiruošė eiti, bet jis pasakė, kad reikia sumokėti, nukentėjusysis nurodė, kad neturi pinigų, pasakė važiuoti iki bankomato, nurodė, kur važiuoti, jie nuvažiavo prie Iki parduotuvės, (duomenys neskelbtini), ten nukentėjusysis nuėjo iki bankomato, bet grįžęs pasakė, kad pinigų nėra, po to nukentėjusysis jį pradėjo mušti - sudavė du smūgius – į dešinį petį ir dešinę galvos srities pusę, todėl mašinoje kaltinamasis paėmė dujų ir papurškė nukentėjusiajam, paspaudė SOS mygtuką, dėl ko atvyko kiti taksi automobiliai – gal 5-6 mašinos. Nurodė, kad kitiems atvykus, jie paklausė, kas atsitiko, jis pasakė, kad klientas nemoka, jie pasakė skambinti policijai – jis paskambino. Vėliau nukentėjusysis prašė nekviesti policijos, sakė, kad sumokės, kad riekia nuvažiuoti pas draugą, kad jis išneš pinigų. Automobilių stovėjimo aikštelėje nukentėjusysis stovėjo, negulėjo ant asfalto, jo niekas nemušė. Kaltinamasis vėl paskambino BPC ir pasakė, kad policijos nereikia, klientas pasakė važiuoti į (duomenys neskelbtini) g., kur ir nuvažiavo, tačiau kaltinamajam davus telefoną, kad nukentėjusysis galėtų paskambinti, pastarasis niekaip negalėjo surinkti numerio, todėl kaltinamasis, pasakęs, kad jam reikia dirbti, atidarė duris ir paleido nukentėjusįjį prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), bei išvažiavo. Nurodė, kad auksinės grandinėlės nematė ir nieko apie ją nežino, iš kur pas nukentėjusįjį sužalojimai – nežino.
Taigi iš kaltinamojo parodymų matyti, jog pačio fakto, kad jis vairuotu taksi automobiliu aktualiu laiku vežė nukentėjusįjį, neginčijamas, taip pat nurodomos aplinkybės dėl kilusios konfliktinės situacijos, kai nukentėjusysis nesumokėjo už suteiktas paslaugas, nurodydamas, kad neturi pinigų.
Savo ruožtu kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, esminės aplinkybės yra nurodomos visiškai kitaip. O būtent – nukentėjusysis neneigė aplinkybės, jog vairuotojui (kaltinamajam) pasakius, kad reikia sumokėti, jis negalėjo sumokėti, nes neturėjo pinigų, paaiškinęs, jog jis galvojo, kad važiuojant taksi, kai iškviečia jo darbovietė, sumoka pati įmonė (išskaičiuojama iš jos sąskaitos), nes buvo girdęs apie tai. Nukentėjusysis parodė, kad jį nuvežus jo nurodytu adresu – į (duomenys neskelbtini) g. (prie jo namų), jis nurodė, kad neturi pinigų, siūlė vairuotojui (kaltinamajam), kad jis (nukentėjusysis) nueis namo ir atneš pinigus ir pan., tačiau vairuotojas nesutiko, nuvežė jį į automobilių stovėjimo aikštelę prie Iki parduotuvės, prie bankomato, nors nukentėjusysis kortelės neturėjo ir to neprašė; nurodė, kad ten atvažiavo dar kiti taksi vairuotojai, jį (nukentėjusįjį) kaltinamasis ištempė iš mašinos, kaltinamojo kolegos irgi jį tampė už drabužių, bet jie smurto nenaudojo, sakė sumokėti, kaltinamasis tada jau sakė, kad jis skolingas 100 eurų, po to kaltinamasis pripurškė į akis dujų, buvo sugriebęs už kaklo, sudavė smūgius - kojomis ir rankomis, jis nugriuvo, tiksliai neatsimena, bet lyg grandinėlę nuplėšė po dujų papurškimo, bet smūgiai buvo tikrai po dujų papurškimo. Po to kaltinamasis jį nuvežė prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro, kur liepė klauptis, važiavo dar keli taksi automobiliai, po to jie (taksi vairuotojai) pasijuokė ir išvažiavo, o jis parbėgęs namo liepė žmonai kviesti policiją.
Taigi iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad būtent jais iš esmės grindžiamas kaltinimas dėl aplinkybių, kuriomis jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas ir po smurto panaudojimo iš jo buvo pagrobta auksinė grandinėlė su pakabuku.
Esant tokiems priešingiems kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymams dėl esminių aplinkybių, teismo vertinimu, itin svarbu nustatyti, ar yra kitų duomenų, vienais ar kitais aspektais patvirtinančių ar paneigiančių jų parodymus, kas leistų spręsti apie šių parodymų patikimumą.
Kiek tai susiję su nukentėjusiojo parodymais, juos vienais ar kitais aspektais patvirtini kiti duomenys. Pirmiausia pažymėtina, kad dėl nukentėjusiojo grįžimo namo aplinkybių tam tikras aplinkybes nurodė nukentėjusiojo sutuoktinė L. T., o būtent – kad jis buvo uždusęs, kai grįžo namo, kad iš karto liepė jai skambinti policijai, nes jį sumušė, kad iš karto jis jai pasakojo, kad važiavo taksi, tačiau neturėjo pinigų sumokėti, todėl buvo sumuštas ir atimta auksinė grandinėlė, nurodė, kad matė jos sutuoktinio paraudusias akis, dėl ko jis nurodė, kad jam papurškė dujų į akis. Pažymėtina, kad ir pranešime Bendrajam pagalbos centrui nurodyta, kad pakeliui į namus taksi automobiliu, jos vyrą nuvežė į netoliese namų esantį miškelį, taksistas vyrą sumušė ir atėmė auksinę grandinėlę (t. 1, b. l. 15). Taigi esminės aplinkybės – kad grįžęs jos sutuoktinis nurodė, kad jį sumušė taksi vairuotojas ir atėmė auksinę grandinėlę, buvo nurodytos ir jau pradiniame jos pranešime, siekiant iškviesti pagalbą; pažymėtina, kad nurodyta aplinkybė, jog tai įvyko nuvežus į netoliese esantį miškelį – neduoda pagrindo savaime abejoti jos paaiškinimais, nes, kaip matyti, jos nurodytos aplinkybės buvo išgirstos iš kito asmens, galimai susijaudinus ir pan.
Kaip matyti, nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba bei jis buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur nukentėjusysis taipogi nurodė, kad jį spardė taksi vairuotojai, pripurškė iš dujų balionėlio į akis (t. 1, n. L. 23). Ištyrus medicininius dokumentus bei apžiūrėjus nukentėjusįjį, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės dėl galimai įvykio metu (2017 m. gruodžio 26 d.) padarytų sužalojimų: jam nustatytas abiejų akių ragenos ir junginės I-II-o laipsnių cheminis nudegimas, padarytas nepatikslintos kilmės chemine medžiaga, bei jam nustatytos abiejų žastų, krūtinės ląstos dešinės pusės ir nugaros dešinės pusės poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai 14 trauminių poveikių, sužalojimai tiek atskirai, tiek visumoje vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 26-27).
Taigi iš esmės šie duomenys patvirtina vienais ar kitais aspektais nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad jam buvo padaryti sužalojimai (jam buvo papurkšta dujų, suduoti smūgiai) ir pan.
Dėl aplinkybių, jog jis turėjo (nešiojo) auksinę grandinėlę su pakabuku (kryžiuku), parodė L. T., taip pat liudytojai D. K., E. A. G., P. R., ir nors jų parodymai negali būti vertinami kaip kategoriškai patvirtinantys, jog būtent aktualios konfliktinės situacijos su kaltinamuoju metu minėta grandinėlė buvo prarasta (pagrobta), tačiau šie parodymai yra reikšmingi tuo aspektu, kad, kaip minėti asmenys parodė, nukentėjusysis visada nešiojo minėtą grandinėlę, o po įvykio daugiau jos nebematė.
Minėtų liudytojų – L. T., D. K., P. R. parodymai svarbūs ir tuo aspektu, kad jie nepatvirtina kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis buvo labai girtas – kaip parodė D. K., P. R., jis buvo išgėręs tik vieną alkoholio kokteilį.
Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, taip pat itin svarbūs yra visiškai nesusijusio su jais (pašalinio) asmens – K. B. parodymai, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, skambino Bendrojo pagalbos centro telefonu, pranešdamas apie nurodytu laiku prie (duomenys neskelbtini) picerijos, (duomenys neskelbtini), vykusią konfliktinę situaciją. Kaip matyti iš jo pranešimo bendrajam pagalbos centrui, skambučio pradžios laikas 2017 m. gruodžio 26 d., 01:21:04 val., pranešėjas nurodė, kad toje vietoje panašu, kad kažkokios muštynės įvyko, žmogus be sąmonės guli aikštelėje ant žemės, kad daug taksi privažiavusių (t. 1, b. l. 47). Atitinkamas aplinkybes dėl savo pranešimo K. B. parodė ir teisiamojo posėdžio metu, t. y. kad išėjęs iš (duomenys neskelbtini) picerijos, pamatė, kad aikštelėje netoli kavinės guli ant žemės vyras susiėmęs rankomis už veido ir aplink jį buvo daug žmonių ir taksi automobilių, kiek atsimena, vyras gulėjo šonu ant žemės, užsidengęs veidą, aplink jį buvo sustoję gal 6 vyriškiai ir buvo suvažiavę taksi automobiliai, apie ką jis nusprendė pagal lipdukus ant automobilių, nurodė, kad vyras gulėjo ant savo kairio šono ir veidu į kavinę, į pastatą, o liudytojo atžvilgiu žmogus gulėjo galva į jį, žmogus nieko nedarė, tik gulėjo, o vyrai šnekėjosi kažką. Taigi iš esmės šie liudytojo, kaip jau akcentuota – visiškai nesusijusio ir nepažinojusio nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo parodymai vertintini kaip patvirtinantys būtent nukentėjusiojo parodytas aplinkybes, tuo pačiu paneigiantys kaltinamojo parodymus, kai jis nurodė, be kita ko, kad nukentėjusysis negulėjo ant žemės, visą laiką stovėjo, niekas jo atžvilgiu smurtinių veiksmų neatliko ir pan. Taip pat pastebėtina, kad pagal šio liudytojo skambučio į BPC laiką bei jo nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog jo pranešimas bei duoti parodymai buvo būtent apie šioje byloje nagrinėjamą įvykį.
Liudytojas K. B. žemėlapyje pažymėjo vietas, kur gulėjo nukentėjusysis, kur buvo taksi automobiliai ir pan. (t. 2, b. l. 5), kas galimai labiau atitinka kaltinamojo nurodytas aplinkybes – pažymėtą vietą, kur buvo kaltinamojo vairuotas automobilis, o ne nukentėjusiojo (t. 2, b. l. 6). Visgi tai negali būti vertinama kaip pakankamu pagrindu abejoti nukentėjusiojo parodymais, atkreipiant dėmesį, jog įvykis vyko nakties metu, kaip išplaukia ir iš liudytojo parodymų, aikštelėje automobilių buvo nedaug, todėl, kaip nukentėjusiajam pasirodė, automobilis stovėjo ne visai prie pastato, o kitoje eilėje, t. y. nukentėjusysis nurodė, kad jam pasirodė, kad automobilis stovėjo būtent nurodytoje vietoje, o kurioje būtent vietoje jis (nukentėjusysis) gulėjo, jis nurodė, kad neatsimena, nes tada jau jam buvo papurkšta dujų (K. B. pažymėjo žemėlapyje būtent gulėjusio žmogaus, o ne kaltinamojo vairuoto automobilio vietą)
Be to, teismo vertinimu, itin svarbu atsižvelgti ir į kitus duomenis, kuriuose vienaip ar kitaip fiksuotos su įvykiu susijusios aplinkybės:
Pagal bendrojo pagalbos centro pateiktą informaciją apie su aktualiu įvykiu susijusius iškvietimus, matyti, kad 2017 m. gruodžio 26 d., 01:09:24 val. buvo gautas A. B. pranešimas, kad klientas jam nesumokėjo; 01:21:04 val. gautas K. B. pranešimas apie tai, kad vyksta muštynės, žmogus guli ant žemės, privažiavę taksi automobiliai, o tą dieną 01:57:28 val. vėl gautas A. B. pranešimas, kuriuo jis atšaukė policiją, nurodydamas, kad klientas sumokėjo (t. 1, b. l. 47).
Pagal programos kaltinamojo vairuotame automobilyje duomenis, iškvietimas buvo gautas 00:52:01 val., kelionės pabaiga – 01:30:47 val., pagalbos (sos mygtuko) iškvietimas – 01:10:38 val., o pagalba atšaukta 01:17:00 val.
Pagal Bendrojo pagalbos centro informaciją, nukentėjusiojo sutuoktinė L. T. telefonu 112 paskambino 2017 m. gruodžio 26 d., 02:24 val.
Taigi sistemiškai įvertinus minėtus duomenis, matyti, kad nurodytą dieną – 2017 m. gruodžio 26 d.:
00:52:01 val. – gautas taksi iškvietimas;
01:09:24 val. - A. B. skambutis BPC, kad klientas jam nesumokėjo;
01:10:38 val. – kaltinamojo automobilyje paspaustas pagalbos mygtukas;
01:17:00 val. – kaltinamojo automobilyje pagalba atšaukta;
01:21:04 val. – K. B. pranešimas apie muštynes, gulintį vyrą (duomenys neskelbtini);
01:30:47 val. – kaltinamojo automobilyje veikusioje programoje užfiksuota kelionės pabaiga (pagal žemėlapį – kelionės pabaiga inicijuota prie parduotuvės Iki, (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 68);
01:57:28 val. - A. B. skambutis į BPC, kuriuo atšaukta policija;
02:24 val. – nukentėjusiojo žmona L. T. paskambino BPC numeriu.
Taigi įvertinęs nurodytus duomenis chronologiškai, teismas vertina, kad ir šie duomenys leidžia paneigti tam tikras kaltinamojo nurodytas aplinkybes – o būtent, jis parodė, kad atvykus prie bankomato (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis jį užpuolė, jis panaudojo prieš nukentėjusįjį dujas, paspaudė SOS mygtuką, po ko atvažiavę taksi vairuotojas jam sakė skambinti policijai, jis paskambino, o kai nukentėjusysis pasakė, kad išspręs problemas ir sumokės – jis policiją atšaukė, nes, kaip matyti iš nurodytų duomenų, jis pirmiausia paskambino į BPC, pranešdamas, kad klientas jam nesumokėjo, po ko buvo iškviesta pagalba (sos mygtukas paspaustas), o policija atšaukta tik 01:57:28 val. Pažymėtina, jog kelionės pabaigą A. B. programoje inicijavo, kai jis buvo dar automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš atitinkamų programinės įrangos duomenų, taigi šiuo aspektu minėtas laikas negali būti vertinamas kaip faktinis kelionės pabaigos (nukentėjusiojo paleidimo ar pan.) laikas, atsižvelgiant, be kita ko, į liudytojo V. K. paaiškinimus, kad atitinkami įvykiai yra inicijuojami planšetėje būtent automobilyje esančio asmens – vairuotojo. Vis dėlto nagrinėjamoje situacijoje kaip mažai įtikinama versija, kad skambutis į BPC, kuriuo A. B. atšaukė policiją, atliktas 01:57:28 val. taipogi galėjo būti padarytas būtent minėtoje aikštelėje (duomenys neskelbtini), po to, kai, kaip parodė A. B., nukentėjusysis jo prašė nekviesti policijos, kad jis sumokės, kad reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) g., kur jis paskambintų draugui ir pastarasis išneštų pinigus, kadangi tokiu atveju tektų pripažinti, kad nuo šio laiko (01:57:28 val.) iki 02:24 val., t. y. iš esmės per 26 minutes būtų įvykę nurodyti įvykiai: kaltinamasis nuvežė nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) g., kur nukentėjusiajam davė savo telefoną, kad pastarasis skambino draugui, bet jam nepavyko, kad po to galiausiai jis nukentėjusįjį paleido prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), iš kur nukentėjusysis pėsčiomis (net ir bėgant) nubėgo iki namų ir dar spėjo papasakoti savo sutuoktinei apie įvykį, o pastaroji – paskambino BPC. Teismo vertinimu, labiau įtikinama (nors be abejo, nelaikytina neabejotinai įrodyta) yra tai, kad policiją kaltinamasis atšaukė jau paleidęs nukentėjusįjį, o ne dar visiems esant įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini).
Taigi iš nurodytų duomenų visumos teismas vertina, kad jie visgi vienais ar kitais aspektais patvirtina būtent nukentėjusiojo A. T. parodymus, ir priešingai – vienais ar kitais aspektais paneigia kaltinamojo parodymus. Dėl kaltinamojo parodymų pastebėtina ir tai, jog kai kurie jo teiginiai iš esmės kelia pagrįstų abejonių. Pavyzdžiui, kaip jis nurodė, jį automobilyje užpuolė nukentėjusysis, todėl jis, gindamasis, papurškė pastarajam automobilyje dujų. Šiuo aspektu neįtikinama, kad kaltinamasis, sėdėdamas šalia nukentėjusiojo (priekinėse sėdynėse), t. y. pakankamai ankštoje uždaroje erdvėje, būtų purškęs dujų, nes akivaizdu, kad jų poveikį būtų pajautęs taipogi ir jis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pranešdamas, kad klientas jam nesumokėjo Bendrajam pagalbos centrui, apie jo atžvilgiu panaudotą smurtą jis taip pat nepaminėjo.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad atlikus garso įrašų, padarytų po to, kai kaltinamasis inicijavo programoje pagalbos iškvietimą, specialisto išvadoje (priede) užfiksuotoje stenogramoje nors ir neužfiksuoti aiškūs, suprantami ir pan. pokalbiai, bet visgi iš jų matyti pakankamai pikta kaltinamojo pozicija, nėra jokių užuominų apie prieš jį panaudotą smurtą – kalbama iš esmės tik apie apmokėjimą už kelionę. Taigi šiuo aspektu jokių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo parodymus apie tai, kad pirmas prieš jį smurtavo nukentėjusysis, ir kad jis dujas panaudojo nuo pastarojo gindamasis – nėra.
Pažymėtina ir iš esmės pakankamai nelogiška ir neracionali kaltinamojo versija, kad po įvykių (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių aikštelėje, nukentėjusiajam pasiūlius nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) g., kur jis, pasiskolinęs kaltinamojo telefoną, paskambintų savo draugui, kuris išneštų pinigus sumokėti už kelionę, įvertinus, kad nukentėjusiajam pasiūlius pačioje pradžioje, prie savo namų (duomenys neskelbtini) g., nueiti į namus ir atnešti pinigus, arba pasiūlius abiem kartu (nukentėjusiajam su kaltinamuoju) nueiti, jis su tuo nesutiko, nurodydamas, kad taip klientai ir pabėga. Tačiau, kaip minėta, praėjus jau pakankamai ilgam laiko tarpui, kuriuo kaltinamasis reikalavo sumokėti pinigus už kelionę, nukentėjusiajam pasiūlius, kaip kaltinamasis parodė, tokią iš esmės abejotiną galimybę – jis sutiko ir, gaišdamas savo laiką, dar toliau nuvažiavo, o galiausiai nuvažiavus nurodytu adresu ir, kaip parodė – nukentėjusiajam jo (kaltinamojo) telefonu nepavykus paskambinti – nusprendė, kad sugaišo per daug laiko, kad reikia dirbti ir tiesiog paleido nukentėjusįjį.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje esant iš esmės nukentėjusiojo parodymus patvirtinantiems duomenims, ir priešingai – esant įrodymų, kurie paneigia kaltinamojo parodymų tam tikrus aspektus (pastebėtina, pakankamai reikšmingus- kaip minėta, K. B. parodė, kad matė gulintį žmogų (t. y. nukentėjusįjį) automobilių stovėjimo aikštelėje, savo ruožtu kaltinamasis kategoriškai nurodė, kad nukentėjusysis negulėjo, ir pan.), teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaip patikimais vadovautis nukentėjusiojo parodymais, savo ruožtu kaltinamojo parodymus atmesti ir jais nesivadovauti.
Todėl įvertinęs nukentėjusiojo parodymus visumoje su kitais jau aptartais duomenimis, teismas sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės:
2017 m. gruodžio 26 d. apie 01.15 - 02.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Iki“, kuris yra (duomenys neskelbtini), A. B. papurškė dujų balionėliu A. T. į akis, po ko A. T. kurį laiką beveik nieko nematė, po to sudavė 1 smūgį kumščiu į krūtinę ir 1 smūgį į pilvą A. T., dėl nurodytų veiksmų A. T. nugriuvo ant asfalto, tokiais smurtiniais veiksmais padarydamas A. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį abiejų akių ragenos ir junginės I-II-o laipsnių cheminiu nudegimu ir abiejų žastų, krūtinės ląstos dešinės pusės bei nugaros dešinės pusės poodinėmis kraujosruvomis, taip pat A. B., pasinaudodamas bejėgiška A. T. būkle po panaudoto smurto, ranka nutraukė nuo A. T. kaklo auksinę grandinėlę su auksiniu kryželiu, kurių vertė – 1500 eurų, ir juos pasisavino.
Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodytas atitinkamos veikos laikas – 02.00 val., visgi įvertinus jau minėtų duomenų visumą, teismas tikslina nurodyta aplinkybę dėl laiko, ypač įvertindamas tai, kad K. B. skambučio BPC pradžia – 01.21 val., bei šio skambučio metu nukentėjusysis jau gulėjo ant asfalto, dėl ko darytina išvada, jog smurtas (ar dalis smurtinių veiksmų) prieš jį jau buvo panaudota. Be to, tikslintina aplinkybė ir dėl smurtinių veiksmų eigos, o būtent, kaip išplaukia iš nukentėjusiojo parodymų, kuriais, kaip minėta, teismas vadovaujasi kaip patikimais, pirmiausia jam buvo papurkšta dujų, o vėliau jau buvo smurtiniai veiksmai – suduoti smūgiai. Tikslintina ir aplinkybė dėl smūgių – nors pagal kaltinimą, nurodyta, kad buvo suduoti 2 smūgiai, visgi tiek iš nukentėjusiojo parodymų, kai jis nurodė, kad jam buvo suduoti smūgiai ir rankomis, ir kojomis, bei iš specialisto išvados, iš kurios matyti, kad atitinkami sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikio, konstatuotina, kad nukentėjusiajam buvo suduotas nenustatytas kiekis smūgių rankomis ir kojomis, ir lėmęs atitinkamus sužalojimus, konstatuotus specialisto išvadoje.
Teismo vertinimus, nurodytos aplinkybės nekeičia kaltinimo esmės, kadangi iš esmės jos visos buvo nurodytos kaltinime, visgi įvertinus duomenis, yra pagrindas jas patikslinti (t. y. tuo pačios aplinkybės nėra keičiamos).
Pažymėtina, jog nors kaltinamasis nurodė, kad nematė auksinės grandinėlės, jos neėmė, visgi šiuo atveju, atsižvelgdamas į argumentus, dėl kurių vadovaujamasi nukentėjusiojo aprodymais, teismas nemato pagrindo abejoti ir jo parodymais dėl minėtos auksinės grandinėlė su pakabuku įsigijimo aplinkybių, vertės ir atitinkamai praradimo aplinkybių. Pastebėtina, kad nors, kaip nurodė gynyba, nukentėjusysis savo kolegoms darbe buvo nurodęs, kad šią grandinėlę gavo kaip palikimą ir pan., tačiau teisme parodė, kad ją nusipirko parduotuvėje, vien tik ši aplinkybė (kurią pats nukentėjusysis nurodė, kad jis tiesiog norėjo pagražinti istoriją savo kolegoms) neduoda jokio pagrindo daryti išvadą apie, pvz., nukentėjusiojo polinkį iškreipti tiesą ir pan., ir, atitinkamai, abejoti jo parodymais, duotais prisiekus teisme.
Spręsdamas klausimą dėl nustatytų kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos, teismas daro išvadą, kad jie atitinka plėšimo – t. y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi kaltinamasis, panaudodamas smurtą (papurškęs dujų į akis bei sudavęs smūgius) ir tokiu būdu palaužęs nukentėjusiojo valią, pasinaudodamas jo bejėgiška padėtimi, iš jo pagrobė turtą – auksinę grandinėlę su pakabuku (kryželiu), kurio vertė – 1500 eurų (t. y. nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai – asmuo suvokė, kad smurto pagalba, palaužus pasipriešinimą, grobiamas nukentėjusiojo turtas, bei būtent to ir siekė).
Nagrinėjamoje situacija teismas sprendžia, kad būtina pasisakyti ir dėl to, kodėl atitinkami kaltinamojo veiksmai nekvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 294 straipsnyje, t. y. savavaldžiavimas. 294 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o 2 dalis – tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui. Nors nagrinėjamu atveju galima įžvelgti tam tikrų ir savavaldžiavimui būdingų bruožų – byloje iš tikrųjų nėra ginčo, kad pirminė kilusios konfliktinės situacijos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo priežastis buvo tai, kad nukentėjusysis nesumokėjo už kaltinamojo pervežimo paslaugas, nes neturėjo pinigų (kaip paaiškino nukentėjusysis, jis galvojo, kad yra sudaryta sutartis su įmone, kurioje dirba, ir kad kaina už kelionę taksi yra išskaičiuojama iš įmonės sąskaitos, todėl važiavo, neturėdamas pinigų). Visgi šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo vertinti, kad kaltinamasis atitinkamus tiek smurtinius veiksmus, tiek ir nukentėjusiojo turto – auksinės grandinėlės su kryželiu pagrobimą įvykdė siekdamas gauti užmokestį už suteiktas paslaugas (įgyvendinti savo teisę), įvertinus, pirmiausia, visišką disproporciją tarp nuketėjusiojo nesumokėto užmokesčio dydžio (pagal programos duomenis, kelionės kaina – 9.15 eurų (t. 1, b. l. 42), o iš nukentėjusiojo pagrobto turto – 1500 eurų, pažymint, kad bet kokiam asmeniui būtų akivaizdi tokia disproporcija tarp minėtos sumos bei auksinės grandinėlės su pakabuku (net nežinant konkrečios tokio turto vertės). Be to, teigti, kad kaltinamasis tik siekė įgyvendinti savo teisę (teisę į užmokestį), nagrinėjamu atveju neduoda pagrindo ir aplinkybė, kad jis turėjo teisę į minėtą užmokestį, tačiau ne į grandinėlę, o šiuo atveju nenustatyta, jog nuplėšęs grandinėlę nuo nukentėjusiojo, jis būtų, pvz., pastarajam nurodęs, minėtą turtą grąžins, kai atgaus savo užmokestį ar pan., iš ko darytina išvada, kad iš tikrųjų jo tikslas buvo, pasinaudojus proga (panaudojus smurtą), pasisavinti svetimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Todėl įvertinęs nurodytų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad A. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra neabejotinai įrodyta byloje surinktų įrodymų visumos.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, sankcija už nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Sprendžiant klausimą dėl bausmės kaltinamajam skyrimo, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausiai pažymi, kad padarytas tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei (kartu ir žmogaus sveikatai), kaltinamasis savo kaltės nepripažino, pareikšti civiliniai ieškiniai, kurie (prašoma atlyginti žala) neatlyginta. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, A. B. dirba (t. 1, b. l. 78), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 79-82), teistas (t. 1, b. l. 83-88, 89,-94), pagal specialisto išvadą, duomenų, kad jis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nėra, skirti teismo psichiatrijos ekspertizė netikslinga (t. 1, b. l. 104).
Minėta, kad sankcija už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą - tik areštas arba laisvės atėmimas. Teismas, įvertinęs jau minėtas aplinkybes, be kita ko, ankstesnius A. B. teistumus, sprendžia, kad jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas, nes akivaizdu, jog ankstesnės jam paskirtos bausmės – tarp jų ir švelnesnės, nepasiekė joms keliamų tikslų, nes jis ir vėl, praėjus palyginus neilgam laikot tarpui po ankstesnės bausmės įvykdymo padarė nusikaltimą. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir nustatant konkretų bausmės dydį, todėl jam skirtinas laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, konkretų dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkį, ypač atsižvelgiant į tai, jog nors, kaip minėta, jis ne kartą teistas, visgi po šios nagrinėjamos nusikalstamos veikos nėra duomenų, kad jam būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, jis dirba ir pan.
Teismas, atsižvelgdamas nagrinėjamu atveju į aplinkybę, kad kaltinamasis dirba, kaip minėta, nors nusikalstama veika padaryta pakankamai seniai – duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus, teismas neturi, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. B. atidėti, skiriant jam atitinkamas pareigas, kurios, teismo vertinimu, leistų pasiekti bausmės tikslų ir tuo pačiu atitiktų ir nukentėjusiojo interesus. Taigi teismas sprendžia, kad yra pagrindas suteikti galimybę kaltinamajam ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jo elgesį kontroliuojant probacijos tarnybai, parodyti, kad jis linkęs laikytis visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktuose įtvirtintų taisyklių ir normų, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams (atidėjimo terminas nustatytas įvertinus tiek tai, kad minėtas institutas jo atžvilgiu jau buvo taikytas, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumą – padarytas apysunkis nusikaltimas).
Dėl civilinių ieškinių
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl A. T. gydymo - 13,39 eurų atlyginimo (t. 1, b. l. 30-31).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta žala kilo dėl būtent kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, kai jis, panaudodamas smurtą, padarė atitinkamus sužalojimus nukentėjusiajam, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir nurodyta žala priteistina iš kaltinamojo.
Nukentėjusysis A. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos – 1500 eurų atlyginimo, nurodydamas, kad tokia žala jam buvo padaryta pagrobus auksinę grandinėlę su kryžiumi (t. 1, b. l. 19).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, kaip šiuo nuosprendžiu konstatuota, A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje – t. y. panaudodamas smurtą, pagrobė iš nukentėjusiojo auksinę grandinėlę su pakabuku (kryželiu), sprendžia, kad dėl turto pagrobimo padaryta turtinė žala nukentėjusiajam turi būti atlyginta. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje, kai, kaip parodė nukentėjusysis, auksinė grandinėlė su pakabuku buvo įgyta seniai, dėl ko jos pirkimo dokumentų jis neturi, byloje buvo surinkti tam tikri duomenys, kad iki įvykio nukentėjusysis turėjo auksinę grandinėlę (liudytojų parodymai), bei nukentėjusysis pateikė ir nuotrauką, iš kurios matyti, kaip minėta grandinėlė atrodė. Taigi teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo nurodyta tokio grandinėlės vertė nelaikytina neprotinga, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 1500 eurų turtinės žalos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 1, b. l. 75). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės laikmenos su garso įrašais, paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams bei įpareigoti jį: 1) visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 2 d. 5 p.); 2) atlyginti turtinę žalą: per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 13,39 eurų turtinę žalą bei atlyginti ne mažiau nei 500 eurų turtinės žalos nukentėjusiajam A. T.; per antrus metus po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažiau nei 500 eurų turtinės žalos nukentėjusiajam A. T.; per trečius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti likusią turtinės žalos sumą nukentėjusiajam A. T..
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš A. B. (A. B.) 13,39 eurų (trylika eurų 39 centus) turtinę žalą.
Nukentėjusiojo A. T. (A. T.) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti A. T. naudai iš A. B. (A. B.) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų turtinės žalos.
Kompaktines laikmenas su garso įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.