Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau ir – Vilniaus regiono skyrius) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį visu bausmės atidėjimo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; atlyginti turtinę žalą: per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 13,39 eurų turtinę žalą bei atlyginti ne mažiau nei 500 eurų turtinės žalos nukentėjusiajam A. T.; per antrus metus po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažiau nei 500 eurų turtinės žalos nukentėjusiajam A. T.; per trečius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti likusią turtinės žalos sumą nukentėjusiajam A. T. (iš viso 1500 Eurų). Šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 2 d.

Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2023 m. sausio 2 d.

Vilniaus regiono skyrius teikimu pirmojo teismo posėdžio metu siūlė nuteistajam A. B. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Antrojo teismo posėdžio metu Vilniaus regiono skyriaus atstovas teikimo nepalaikė, kadangi nuteistasis įsipareigojo mokėti žalą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. B. parodė, kad kovo mėnesį mirė jo tėvas. Jam reikėjo pinigų laidotuvėms. Jo mama neįgali, jam reikia mokėti pusę sumos už globą. Ji atsidūrė globos namuose po tėvo mirties. Mamai neužtenka darbo stažo, gauna mažą pensiją. Pašalpos jokios negauna. Karantino metu buvo mažai darbo, anksčiau dirbo taksi, dabar yra skolingas dėl laidotuvių, taip pat kas mėnesį moka po 250 Eur už mamos priežiūrą. Jis vienas liko, negali mamos pats prižiūrėti. Karantino metu nebuvo kur užsidirbti. Iki karantino dirbo pavėžėju. Dabar gauna 600 Eur per mėnesį. Iš šių pinigų moka už mamos slaugą ir 1000 Eur skolą už laidotuves. Laidojimo pašalpą gavo, tačiau jos neužteko. Brolių ar seserų neturi. Išlaikytinių neturi. Pradės atlyginti žalą, gali į mėnesį po 20-30 Eur mokėti. Atlyginimą gaus birželio 10 d. ir pasistengs sumokėti 100 Eur. Dėl greičio viršijo parodė, kad nuomininkas davė kitam vairuotojui mašiną ir jis vairavo. Jis nevairavo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, nes vairavo girtas, turėjo problemų, todėl gėrė.

Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė teikimą netenkinti, kadangi nuteistasis pateikė dokumentus bei įsipareigojo mokėti nukentėjusiajam.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas siūlė teikimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Vertinant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atkreiptinas dėmesys, kad juo įgyvendinamas valstybės humanizmo principas valstybės baudžiamojoje politikoje, ir šis principas yra paremtas valstybės baudžiamosios politikos suinteresuotumu ir siekiu, kad nusikaltęs asmuo savo veiksmais ir atsakingu elgesiu siektų visiškai pasitaisyti.

Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad teismo viso bausmės atidėjimo laikotarpiu buvo paskirti įpareigojimai – dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; atlyginti turtinę žalą: per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 13,39 eurų turtinę žalą bei atlyginti ne mažiau nei 500 eurų turtinės žalos nukentėjusiajam A. T.; per antrus metus po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažiau nei 500 eurų turtinės žalos nukentėjusiajam A. T.; per trečius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti likusią turtinės žalos sumą nukentėjusiajam A. T. (iš viso 1500 eurų). Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi netenkino Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl papildomų pareigų paskyrimo nuteistajam. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi A. B. papildomai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvidešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos jis įpareigotas atlikti per du mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Susipažinus su pateikta medžiaga, išklausius nuteistojo paaiškinimų, nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, už administracinių nusižengimų padarymą. Nuteistasis A. B. bendradarbiauja su Vilniaus regiono skyriaus pareigūnais. Taigi, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis A. B. stengiasi vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus. Kadangi dalis įpareigojimų sklandžiai vykdomi nebuvo, todėl Vilniaus regiono skyrius turėjo formalų pagrindą kreiptis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Kaip matyti iš Vilniaus regiono skyriaus pateiktų duomenų, A. B. įpareigojimą dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje vykdo, t. y. nuo 2017 m. vasario 17 d. asmuo vykdo individualią veiklą, teikdamas pavėžėjo paslaugas (asmens b. l. 39). Be to, jis atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 13,39 Eur žalą (asmens b. l. 135). Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi jam paskirtus nemokamus darbus atliko (asmens b. l. 69-73, 79). Taigi, pagrindiniai Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam motyvai yra tai, kad priežiūros laikotarpiu A. B. sistemingai daro administracinius nusižengimus, nevykdo teismo paskirto įpareigojimo – atlyginti A. T. turtinę žalą, kadangi iki teikimo pateikimo teismui jis neatliko jokių įmokų dėl minėtos žalos atlyginimo. Be to, probacijos metu nuteistajam pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (toliau ir – BK) (asmens b. l. 124-133). Pažymima, kad A. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 63 balai iš 168 galimų, tačiau dėl probacijos sąlygų bei pareigų nevykdymo linkusi didėti. Nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei.

Teikime nurodoma, kad A. B. baustas administracine tvarka dėl pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 d. (vairavo automobilį su neįjungtomis artimomis šviesomis), pagal ANK 449 straipsnio 5 dalį (teikė taksi paslaugas automobiliu, kurio salone nebuvo įrengta nustatytos formos taksi vairuotojo kortelė su nurodytais vežėjo tarifais). 2020 m. balandžio 13 d. ir 2020 m. gegužės 1 d. nusižengė pagal ANK 416 straipsnio 3, 4 dalis (viršijo leistiną greitį) (asmens b. l. 107, 108). Taip pat 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. balandžio 4 d. vėl nusižengė pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis iš esmės pripažino padaręs minėtus nusižengimus, išskyrus 2021 m. balandžio 4 d. pažeidimą, dėl kurio jis pateikė teismui dokumentus, t. y. kad minėtą pažeidimą padarė ne jis. A. B. padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad iki karantino dirbo pavėžėju. Taigi, didžioji dauguma A. B. padarytų administracinių nusižengimų susijusi su naudojimosi kelių transportu tvarkos pažeidimais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai nėra labai šiurkštūs ir pavojingi teisės pažeidimai, dėl kurių padarymo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas būtų proporcinga priemonė, tačiau sutiktina su Vilniaus regiono skyriaus teikime išdėstyta pozicija, jog toks nuolatinis, sistemingas administracinių nusižengimų darymas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teikia pagrindą svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau, kaip minėta, nusižengimai pagal savo pobūdį nebuvo šiurkštūs, yra nulemti darbinės veiklos, nors ir nepateisinami, tačiau nesudarantys pagrindo naikinti bausmės vykdymo atidėjimo ir pasiųsti A. B. atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.

Taip pat teikime nurodoma, kad probacijos metu nuteistajam pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (asmens b. l. 124-133). Teismas pažymi, jog vien tai, kad A. B. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra pakankamas pagrindas laikyti, jog asmuo, visgi negali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kadangi pradėtas ikiteisminis tyrimas dar nereiškia, jog asmuo yra kaltas ir bus nuteistas.

Vilniaus regiono skyriaus nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis vengia atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam A. T., t. y. iki teikimo nagrinėjimo dienos neatliko jokių įmokų dėl žalos atlyginimo, A. B. taip pat yra paaiškinama tuo, jog neseniai mirė jo tėvas, reikėjo pinigų laidotuvėms, mama atsidūrė globos namuose po tėvo mirties. Mamai neužtenka darbo stažo, gauna mažą pensiją, reikia mokėti už jos globą. Šias aplinkybes patvirtina jo pateikti dokumentai teismo posėdžio metu. Teikimo nagrinėjimo teisme metu nuteistasis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam žalą. Taip pat teismui paskelbus pertrauką, A. B. sumokėjo 100 Eur nukentėjusiajam bei pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus. Taigi, iš paties probuojamojo paaiškinimų ir jo elgesio matyti, jog nors ir praleisdamas teismo nustatytą terminą iš esmės pradėjo atlyginti žalą nukentėjusiajam. Nustatyta, kad anksčiau nepradėjo grąžinti žalos dėl objektyvių priežasčių, kurios parodo, kodėl jis negalėjo to padaryti. Akivaizdu, jog nuteistasis neneigia ir pripažįsta savo problemas, todėl teismo vertinimu, kol kas nėra pagrindo netikėti A. B. ir jo ateities planais, susijusiais su darbine veikla bei žalos atlyginimu. Taigi matyti, jog probuojamasis iš esmės aukščiau išvardintų įsipareigojimų neįvykdė dėl susiklosčiusių aplinkybių, o ne piktybiškai siekdamas pažeisti probacijos sąlygas, todėl įvertinus aplinkybių visumą, teismas laiko jas nepakankamomis naikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Be to, matyti, jog A. B. elgesyje nors ir komplikuotai, tačiau vis tik stebima pozityvi dinamika, matyti jo noras ir gebėjimas pasidaryti išvadas dėl savo elgesio ir imtis tokio elgesio korekcijų, nors tai ne visada pavyksta sėkmingai.

Išklausius nuteistojo paaiškinimus bei atsižvelgiant į tai, kad A. B. šiuo metu iš esmės stengiasi vykdyti teismo skirtas pareigas, įpareigojimus pažeidė iš esmės nepiktybiškai, o dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, darytina išvada, kad nuteistojo elgesyje nėra sąmoningo piktybiško teismo paskirtų pareigų nevykdymo ar piktybinio įstatymų nepaisymo, todėl teismas nemato pagrindo taikyti Probacijos įstatyme numatytas probacijos vengimo teisines pasekmes. Nors A. B. bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeidė paskirtų įpareigojimų sąlygas, tačiau atsižvelgus į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, yra pakankamai jauno amžiaus, šiuo metu stengiasi vykdyti paskirtas teismo pareigas, daro išvadas, taip pat į bausmės paskirtį – ne tik nubausti žmogų, bet ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl bausmės vykdymo atidėjimas nėra naikinamas. Pažymėtina, kad A. B. kontaktai su probacijos tarnybos pareigūnais nutrūkę nebuvo, tai rodo, kad nuteistasis vis tik nėra abejingas ir deda pastangas, nors ir ne visai pakankamas.

Vertindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog probacijos procesas nėra sklandus, buvo fiksuota įvairių probacijos sąlygų pažeidimų, tačiau netgi jų visumos neužtenka teigti, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo panaikinimas būtų proporcinga priemonė A. B. padarytiems pažeidimams ir jo asmenybės pavojingumui. Vilniaus regiono skyrius turėjo pagrindą kreiptis į teismą su teikimu, prašant panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam, visgi, nors nuteistojo elgesys bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebuvo tinkamas – jis netinkamai vykdė teismo skirtus įpareigojimus, padarė administracinius nusižengimus, tačiau nuteistojo ateities planai bei pasižadėjimas taisytis, teismo vertinimu, kol kas neleidžia padaryti vienareikšmės ir neabejotinos išvados, kad A. B. turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės ir bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas yra neišvengiamai būtinas. Tikėtina, jog padaryti probacijos sąlygų pažeidimai susiję ne tiek su tyčiniu, piktavališku nusiteikimu juos ignoruoti, kiek su objektyviomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad nepaisant nustatytų pažeidimų, bausmės tikslai visgi gali būti įgyvendinti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą