Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko), Nijolės Matuzevičienės ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. O. paskirta sumažinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2021 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi iš dalies jas sudedant ir A. O. paskirta galutinė 1 (vienų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas A. O. laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) para).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

I. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. O. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

1. Nuteistasis A. O. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

2. Teisėjų kolegija išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę baudžiamojoje byloje atliko įrodymų tyrimą. Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta nukentėjusioji J. B..

2.1. Nukentėjusioji J. B. parodė, jog nuteistajam parėjus iš darbo, ji gėrė pas (duomenys neskelbtini). Dėl girtumo tiksliai neprisimena, bet nuteistajam atėjus pas (duomenys neskelbtini), jie (nuteistasis ir nukentėjusioji) pradėjo pyktis ar muštis. Nuteistasis jai liepė eiti namo. Jai parėjus namo nuteistasis pasakė, kad ji jam duotų (duomenys neskelbtini). Ji norėjo eiti pas (duomenys neskelbtini) toliau gerti, bet nuteistasis jai pasakė, kad ji niekur neis. Kai ji norėjo išeiti, nuteistasis ją pastūmė, o ji jam griebė už kaklo. Nukentėjusiosios manymu, ji jam subraižė kaklą ir įplėšė baltinius. Kai ją pastūmė, jai neskaudėjo. Įvykio metu nuteistasis jos nesmaugė, tik pastūmė už kaklo. Dėl lūpos sužalojimo pažymėjo, jog minėtas sužalojimas galėjo atsirasti, kai jis ją stūmė arba ji pati sau įsikando su dantimis. Įvykio metu buvo girta, įpūtė virš 2 (dviejų) promilių. Nuteistasis jai nepadarė jokių sužalojimų. Nukentėjusioji nuteistajam pretenzijų neturi. Dabar su nuteistuoju (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji prašo nuteistajam A. O. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes jie (duomenys neskelbtini), nuteistasis dirba, gydosi nuo alkoholizmo.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

3. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. O. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. O. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

4. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas A. O. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nubaudė laisvės atėmimo 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių bausme. Skirdamas bausmę nuteistajam A. O. apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad A. O. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad A. O. (duomenys neskelbtini) kartus teistas, iš jų (duomenys neskelbtini) kartus teistas už BK 140 straipsnio 2 dalį, nusikalstamas veikas padarant prieš (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123-131, 156-160), naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, teistumui neišnykus (1 t., b. l. 88-104; 2 t., b. l. 9-26). Be to, nuteistasis yra baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, (daug kartų baustas už (duomenys neskelbtini)) paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 105-112; 2 t., b. l. 1-8), „Sodros“ duomenimis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87), tačiau apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, jog dirba pagal (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenų, patvirtinančių šį faktą, nuteistasis nepateikė). Jis (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 86), gydosi alkoholio priklausomybę VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje (1 t., b. l. 192-194).

5. Žemesnės instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo A. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde papildomai nurodo, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiosios provokuojantis elgesys.

1.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21-942/2016).

1.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog nuteistojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją įtakojo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai ir nuteistajam pas (duomenys neskelbtini) vartojant alkoholį tarp jų kilo konfliktas. Jiems parėjus į savo butą, nuteistasis, anot nukentėjusiosios parodymų ikiteisminiame tyrime, kambaryje ranka suėmė nukentėjusiajai už kaklo ir smaugė, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Iš karto po to, nuteistasis du kartus nukentėjusiajai sudavė delnu per veidą pataikydamas į lūpą, kuri vėliau sutino, iš jos bėgo kraujas (1 t., b. l. 33). 2021 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nukentėjusioji paaiškino, jog nuteistasis jai du smūgius kumščiu trenkė į veido sritį, t. y. ties burna ir (duomenys neskelbtini), dėl to jai veido srityje buvo ištinusi (duomenys neskelbtini), vidinėje pusėje prakirsta viršutinė lūpa (1 t., b. l. 11). Iš 2021 m. kovo 2 d. filmuotos medžiagos apžiūros protokolo matyti, jog nukentėjusioji apklausta pareigūnų nurodė, jog ją (nukentėjusiąja) smaugė, vieną kartą sudavė į lūpas ir sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 19-20). Nukentėjusiąją apklausus apeliacinės instancijos teisme ji nenurodė, kad ją smaugė, paaiškino, kad nuteistasis ją tik pastūmė už kaklo. Lūpą susižeidė arba griūdama, arba įsikąsdama su dantimis. Teigė, jog apibraižė nuteistojo kaklą. Įtariamuoju apklaustas A. O. parodė, kad konfliktuojant su nukentėjusiąja ir jai pasakius „(duomenys neskelbtini)“ jis jai ranka pliaukštelėjo per veidą. Neneigia, kad galėjo nukentėjusiąją smaugti už kaklo bei suduoti smūgius į veidą (1 t., b. l. 70-71). Apklausiamas apylinkės teisme nuteistasis tvirtino, kad nukentėjusiajai jam subraižius kaklą, jis jai suėmė už kaklo, jos nesmaugė tik ją nustūmė nuo savęs. Delnu du kartus trenkė per „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b. l. 196).

1.3. Taigi baudžiamojoje byloje faktų, kad nukentėjusioji J. B. įvykusį konfliktą skatintų kokiais nors smurtiniais ar netinkamais veiksmais (būtų buvę naudoti necenzūriniai žodžiai, netinkami gestai ar grasinimai), nenustatyta. Atvirkščiai, iš bylos duomenų akivaizdu, kad nuteistasis dažnai, būdamas neblaivus konfliktuoja su nukentėjusiąja. Baudžiamojoje byloje taip pat nenustatyta, jog būtent nukentėjusiosios J. B. veiksmai įtakojo nuteistojo neteisėtą smurtinį elgesį, t. y., kad būtent nukentėjusiosios veiksmai sudarė objektyvų pagrindą nuteistajam naudoti smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kadangi nėra teisinio pagrindo aukščiau paminėtų nukentėjusiosios J. B. veiksmų vertinti kaip provokuojantį ar rizikingą elgesį, lėmusį nusikalstamos veikos padarymą.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. O. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, nuteistajam A. O. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, pagrįstai (atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, asmeniui prisipažinus bei bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka) buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Nuteistajam A. O. vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2021 m. lapkričio 12 d. (turėtų būti 2020 m.) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą – laisvės atėmimo bausmę 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Taip pat, A. O. pagrįstai į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) para) (1 t., b. l. 62, 64). Apylinkės teismo nuteistajam A. O. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę – viešuosius darbus (taikyta du kartus), laisvės apribojimą (taikytas vieną kartą) nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taip pat, nuteistajam praeityje (duomenys neskelbtini) kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, 2018 m. gegužės 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pasiunčiant jį atlikti apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 98-100, 104; 2 t., b. l. 19-21, 25). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam A. O. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas paskirtos švelnesnės bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

8. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. A. O., būdamas daug kartų teistas už smurtą artimoje aplinkoje, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Dėl rašymo apsirikimo.

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje A. O., vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrino su 2021 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi iš dalies jas sudedant neteisingai nurodydamas priimto nuosprendžio metus, t. y. 2021 m. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio turinį konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė aiškų rašymo apsirikimą, t. y. vietoj 2020 m. nurodė 2021 m. Šis rašymo apsirikimas bausmės švelninimui esminės įtakos neturi, iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad apylinkės teismas teisingai nurodė subendrinamo nuosprendžio metus, todėl skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantis netikslumas yra ištaisomas vietoj 2021 m. nurodant 2020 m.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau, net ir esant formaliai būtinoms BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo minėtą straipsnį taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nenustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019).

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. A. O. yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija ketverių metų. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam A. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

16. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis A. O. teistas (duomenys neskelbtini) kartus, iš jų (duomenys neskelbtini) kartus teistas už smurtą artimoje aplinkoje prieš tą pačią nukentėjusiąją, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, „Sodros“ duomenimis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnyboje.

17. Vis dėlto, sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo privalo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su kaltininko elgesiu, jo teigiamu ar neigiamu pokyčiu jau po nusikalstamos veikos įvykdymo ir tai nulėmusias priežastis (sąžiningas noras keisti savo elgesį, požiūrį ar tik formalus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas atsižvelgia ne tik į anksčiau paminėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad nukentėjusioji nuteistajam jokių pretenzijų neturi, prašo jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, gydosi alkoholio priklausomybę bei (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiąja. Todėl tai, kad nuteistasis net po nusikalstamos veikos padarymo gydosi alkoholio priklausomybę (1 t., b. l. 192), (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiąja rodo teigiamą nuteistojo intenciją dedant pastangas gydytis alkoholio priklausomybę ir keisti gyvenimo būdą.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visas padarytas nusikalstamas veikas akivaizdžiai jungia dvi faktinės aplinkybės tai, kad A. O. nusikalsdavo būdamas neblaivus, kurią eliminuoti iš savo gyvenimo būdo nuteistasis pradėjo po paskutinio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio bei tai, kad jis net (duomenys neskelbtini) kartus smurtavo (duomenys neskelbtini) J. B. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje esančius aukščiau nurodytus duomenis ir sprendžia, kad A. O. elgesys iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. tęsiamas gydymas nuo ilgalaikio alkoholio vartojimo, jokių naujų teisės pažeidimų nedarymas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, (duomenys neskelbtini0 su nukentėjusiąja bei nukentėjusiosios J. B. prašymas taikyti jos (duomenys neskelbtini) BK 75 straipsnio nuostatas, nes ji pretenzijų jam neturi ir 2020 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl identiško įvykio, kuriuo nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, sudaro galimybę išvadai, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, bausmės tikslų (ilgalaikių) galima pasiekti paskirtos bausmės vykdymą atidedant ir nustatant nuteistajam pareigas, kurios padėtų jam keisti/palaikyti jau keičiamą savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas bei visuomenės saugomas vertybes. Aplinkybė, kad A. O. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, savaime nėra pagrindas netaikyti jam bausmės vykdymo atidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015).

19. Vis dėlto būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, jam gali būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Teisėjų kolegijos nuomone, už jo padarytą nusikalstamą veiką nuteistajam A. O. pirmosios instancijos teismo paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidedamas maksimaliam įstatyme numatytam laikui – 3 (trejiems) metams paskiriant teismo įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 7, 8, 9, 10 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje pasisakydamas dėl galimybės nuteistajam atidėti bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų.

21. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl A. O. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, kad A. O. „Sodros“ duomenimis (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo A. O. valstybės naudai išieško dalį – 72 (septyniasdešimt du) eurus išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimą, t. y. vietoj „vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2021-11-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu“ nurodant „vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2020-11-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. O. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 7, 8, 9, 10 punktais, įpareigoti nuteistąjį A. O. visos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

– gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

– pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

– neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

– neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

– nebendrauti su nukentėjusiąja J. B.;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo A. O. valstybės naudai 72 (septyniasdešimt du) eurus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.