Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1117-603/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-20
Bylos Nr.
e2S-1117-603/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35692-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1117-603/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35692-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Į 2019 m. balandžio 30 d., 11.00 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žirmūnų bustas“ atstovas. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Ieškovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai (šaukimas per EPP sistemą įteiktas 2019 m. balandžio 1 d., 16.10 val.). Ieškovės atstovo neatvykimo į posėdį priežastys teismui nežinomos, nei byloje, nei teismo raštinėje iki posėdžio pradžios iš ieškovo prašymų negauta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei paliko nenagrinėtu. Teismas konstatavo, kad ieškovei teismo šaukimas atvykti į 2019 m. balandžio 30 d., 11.00 val. vykusį parengiamąjį teismo posėdį įteiktas tinkamai, ieškovė į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, atsakovės atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, todėl yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, kuriame pažymi, jog ieškovė per EPP sistemą, kad byloje yra teismo šaukimas, prie gaunamų EPP sistemos dokumentų tinkamai negavo. Teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi atidėjo turėjusį vykti 2019 m. kovo 26 d. parengiamąjį posėdį dėl teisėjos ligos, todėl kai buvo įkeltas teismo šaukimas neatsirado byla apie parengiamąjį teismo posėdį. EPP sistemoje pranešimai apie paskirtus posėdžius atsiranda atskira eilutė dėl paskirto parengiamojo teismo posėdžio.

4. Atsižvelgiant į tai, neatsiradus žymos apie 2019 m. balandžio 30 d. parengiamąjį teismo posėdį, ieškovė nebuvo tinkama informuota, o apie įkeltą tik dokumentą pavadinimu „teismo šaukimas“ neatsirado pranešimas prie gautų dokumentų, kas sąlygojo, jog ieškovė nematė tokio įkelto dokumento pačioje byloje, nes visi pranešimai, kurie gaunami peržiūrimi per skiltį „gauti dokumentai“.

5. Ieškovės įsitikinimu, ji nepiktnaudžiavo procesu, neatvyko į bylos nagrinėjimą dėl objektyvių priežasčių. Ieškovės atstovė būtent 2019 m. balandžio 30 d. turėjo tris bylas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Bylos buvo nagrinėjamos 10 val., 13 val., 14:30 val. ir visuose juose dalyvavo ieškovės atstovė, todėl ieškovė jeigu būtų tinkamai žinojusi apie posėdį, būtų atvykusi į parengiamąjį teismo posėdį, nes tuo metu buvo Vilniaus miesto apylinkės teisme.

6. Ieškovė mano, kad ieškinio palikimą reglamentuojančias teisės normas teismas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste.

7. Nurodo, jog ieškovė nepiktnaudžiauja ir dalyvauja visose bylose bei atsakingai rūpinasi procesu, tačiau dėl objektyvių priežasčių neatvyko į posėdį. Nepaisant to, kad ieškinio palikimas nepanaikina galimybės ieškovei kreiptis iš naujo į teismą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų apskundimui yra numatytas ribotas terminas apskųsti (vienas mėnuo), todėl ieškovė bus praleidusi ieškinio pateikimo terminą, o ieškinio palikimas nenagrinėtu užkerta kelią ieškovei toliau reikšti savo reikalavimus.

8. Ieškovė prašo atsižvelgti į tai, kad nutarties panaikinimas neužvilkintų bylos nagrinėjimo, nes 2019 m. balandžio 30 d. net negalėjo būti toliau nagrinėjamas, nes byloje privalėjo būti įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Adminsta“, nes ieškovės skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas turi įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, todėl teismui panaikinus nutartį, reikėtų įtraukti šį asmenį trečiuoju asmeniu nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų į bylą, todėl esant tokioms aplinkybėms teismo procesas nebūtų sutrikdytas ir nebūtų pažeisti ekonomiškumo, operatyvumo principai.

9. Atsižvelgiant į tai, kad nutarties panaikinimas ir bylos atnaujinimas neprieštarautų civilinio proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams, ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2540-807/2019.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, jog skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta teisės aktų nuostatomis ir byloje turimais duomenimis, priimta objektyviai, vadovaujantis teismuose formuojama praktika analogiškose situacijose, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju nesuponuoja skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Šalies argumentai

11. Ieškovės atskirojo skundo pagrindinis argumentas yra tai, jog ieškovė per EPP sistemą, kad byloje yra teismo šaukimas, prie gaunamų EPP sistemos dokumentų tinkamai negavo. Teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi atidėjo turėjusį vykti 2019 m. kovo 26 d. parengiamąjį posėdį dėl teisėjos ligos, todėl kai buvo įkeltas teismo šaukimas neatsirado pranešimas apie parengiamąjį teismo posėdį. Su šiuo argumentu nesutiktina. 2019 m. kovo 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas šalims pranešė, jog 2019 m. kovo 26 d. numatytas teismo posėdis dėl teisėto teisėjos nebuvimo darbe nevyks ir jis atidėtas be datos. 2019 m. balandžio 1 d. EPP sistemoje gautas pranešimas, jog posėdis paskirtas 2019 m. balandžio 30 d., tą pačią dieną ieškovei ir atsakovei išsiųsti teismo šaukimai, kurį atsakovė matė tiek EPP sistemoje (sistemoje nurodyta gavimo data – 2019 m. balandžio 2 d.), tiek gavo fiziniu būdu (teismas šaukimą ieškovei išsiuntė jos nurodytu adresu), tad visiškai nepagrįsta teigti, kad ieškovė nei EPP sistemoje, nei fiziškai atitinkamai nematė / negavo teismo šaukimo (ieškovė atskirajame skunde nepasisako dėl fiziškai gauto šaukimo).

12. Ieškovei apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsakovė gavo identišką šaukimą, šaukimai siųsti tą pačią dieną abiem šalims. Be kita ko, vidutiniškai protingai ir rūpestinga šalis, sužinojusi apie teismo posėdžio atidėjimą nenumatytam laikui, turi domėtis tolimesne bylos eiga ir sekti, kada bus paskirtas kitas teismo posėdis, o tuo labiau, kad šioje byloje ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam yra keliami aukštesni nei vidutiniai reikalavimai ir kurį atstovauja profesionalus teisininkas, todėl visiškai supranta ateityje kilsiančias pasekmes dėl nedalyvavimo teismo posėdyje. Be to, tarp išsiųsto šaukimo ir paskirto posėdžio yra beveik mėnesio laiko tarpas, tad per šį laikotarpį, jei ieškovė atsakingai būtų sekusi byloje pateikiamą informaciją, turėjo pastebėti įrašą apie vyksiantį teismo posėdį.

13. Iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios nebuvo gauta ieškovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, taip pat nebuvo praneštos neatvykimo į teismo posėdį priežastys ar pateikti dokumentai, pateisinantys ieškovės neatvykimą į teismo posėdį. Dėl ieškovės aplaidumo, netinkamų pareigų vykdymo neturi nukentėti kitos bylos šalys, todėl šiuo atveju teismas taikė ieškovės neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, tenkino atsakovės prašymą ir ieškinį paliko nenagrinėtu.

14. Šiuo atveju ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad teismo posėdžiuose nedalyvaus ar prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, taip pat nei Vilniaus miesto apylinkės teismo el. paštu, nei EPP sistemoje nebuvo įkeltas ieškovės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ar prašymas atidėti žodinį posėdį. Atsižvelgiant vien į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, gavęs atsakovės prašymą, ieškinį palikti nenagrinėtą ir tuo nebuvo pažeisti formalūs civilinio proceso teisės normų reikalavimai. Ieškovė galimai sąmoningai neatvyko, siekdama vilkinti procesą, tokiu būdu vengdama pareigos perduoti ginčo daugiabučio namo valdymą naujam butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam administratoriui. Atsakovės nuomone, ieškovė, galimai sąmoningai neatvykusi į teismo posėdį, pateikusi atskirąjį skundą jau po nutarties apskundimo termino pabaigos, akivaizdžiai siekia vilkinti daugiabučio namo, esančio adresu Treinio g. 1, valdymo perdavimo procedūrą, nes nors įsakymas priimtas 2018 m. rugsėjo 18 d., tačiau iki šiol nėra perduotas daugiabučio namo valdymas naujai išrinktam administratoriui – UAB „Adminsta“. Pagrindinis motyvas, kodėl ieškovė neperduoda valdymo naujai išrinktam administratoriui – ši pradėta byla, todėl vien dėl šios priežasties ieškovė yra suinteresuota bylos vilkinimu. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad ieškovė galimai siekia neperduoti daugiabučio namo valdymo kitam verslo subjektui, gauti neteisėtų papildomų lėšų iš butų ir kitų patalpų savininkų.

15. Nors atskirajame skunde ieškovė teigia, kad byla turės reikšmės UAB „Adminsta“, tačiau, tiekdama ieškinį, jos neįtraukė kaip trečiojo asmens, nepateikė prašymo dėl šalies įtraukimo ir pirmojo parengiamojo posėdžio metu. Jau teikdama ieškinį ir į bylą neįtraukdama UAB „Adminsta“, ieškovė galimai siekė užvilkinti procesą su siekiu parengiamąjį posėdį atidėti, o tokiu būdu ir toliau išlaikyti daugiabučio namo, adresu Treinio g. 1, valdymą. Akivaizdu, kad šioje byloje ieškovė siekia neperduoti daugiabučio namo valdymo: buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė pateikė atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-289-430/2019 atmetė atskirąjį skundą, tuomet ieškovė pateikė prašymą dėl šios bylos stabdymo civilinės bylos Nr. e2-7995-599/2018 pagrindu, teismui atmetus ir šį prašymą, ieškovė galimai sąmoningai be priežasties neatvyko į teismo posėdį (pirmame parengiamajame posėdyje ieškovė pateikė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, nors pati ieškovė pateikė ieškinį, ieškovė turėtų būti suinteresuotas operatyvesniu bylos išnagrinėjimu).

16. Dėl galimo ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pareigos atvykti į teismo posėdį nevykdymo, atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą. Analogiškose situacijose, kai šalis neatvyksta į teismo posėdį, teismas palieka ieškinį nenagrinėtu, konstatuodamas šalies piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (bylos vilkinimą, o tuo labiau šioje situacijoje akivaizdu, kad ieškovė yra suinteresuota bylos vilkinimu) ir pasyvų šalies elgesį.

17. Nėra pagrindo tenkinti ieškovės atskirąjį skundą, priešingu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi atsakovė gebėjo tiek domėtis nagrinėjama civiline byla, tiek, gavus teismo šaukimą, atvykti į posėdį.

18. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – ištraukas iš EPP sistemos apie tariamą sistemos klaidą. Atsakovės pateikti duomenys yra vienintelis atskirojo skundo argumentas, tad šie dokumentai yra aktualūs, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ištraukų iš EPP sistemos nebuvo poreikio įkelti iki teismo posėdžio, atsakovė turi pareigą kaip priedą ir kontrargumentą prie atsiliepimo pridėti iš EPP sistemos iškirptą priedą, kuris įrodo, jog ieškovės tariamos sistemos klaidos nebuvo ir abu pranešimai apie posėdį buvo gauti.

Atsiliepimas

19. Atsakovė prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujai pateikiamų įrodymų

20. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu (integravusi atskirajame skunde), pateikė elektroninių paslaugų portalo ištraukas dėl galimos sistemos klaidos. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė ištraukas iš sistemos, kuriomis atsakovė nori parodyti, jog sistemoje klaidos nebuvo.

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo poreikio šalims šių duomenų pateikti pirmosios instancijos teisme, jog siekiama įrodyti sistemos klaidos buvimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas priimti šalių naujai pateikiamus duomenis. Be to, nėra pagrindo teigti, jog šių duomenų pridėjimas prie bylos medžiagos užvilkins bylos nagrinėjimą, kadangi šalys dėl šių duomenų iš esmės pasisako savo procesiniuose dokumentuose.

Dėl atskirojo skundo

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Atskirajame skunde iš esmės teigiama, jog ieškovė pranešimo per EPP sistemą, kad byloje yra teismo šaukimas, prie gaunamų EPP sistemos dokumentų tinkamai negavo. Teigia, jog neatvyko į paskirtą posėdį dėl objektyvių priežasčių, vilkinti proceso nesiekia. Nurodo, jog posėdį, į kurį ieškovės atstovė neatvyko, būtų reikėję atidėti, nes būtina įtraukti dar vieną byloje dalyvaujantį asmenį. Mano, jog teismas formaliai taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu normas, neatsižvelgė į bylos aplinkybes. Taip pat nurodo, jog ieškovė, palikus jos ieškinį nenagrinėtu, praleis ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus atsakovei.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos, šiame straipsnyje nustatytais būdais. Taigi asmuo, manantis, kad jo civilinės teisės pažeistos, yra laisvas pasirinkti – ginti jas ar atsisakyti jas ginti; nutaręs ginti pažeistas teises teismine tvarka, privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, kurie nustatyti CPK.

27. Įstatyme įtvirtintos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios šalių lygiateisiškumą ir proceso efektyvumą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šios principinės civilinio proceso nuostatos detalizuotos CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.

28. Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133straipsnio 2 dalis).

29. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje numatyta, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

30. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą (ieškinį) palieka nenagrinėtą jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

31. Proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d, nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010).

32. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2019 m. kovo 26 d. turėjęs įvykti parengiamasis posėdis 2019 m. kovo 25 d. nutartimi atidėtas be datos dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe. 2019 m. balandžio 1 d. šalims išsiųsti šaukimai į 2019 m. balandžio 30 d. 11 val. paskirtą parengiamąjį posėdį. Ieškovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, šaukimas per EPP sistemą įteiktas 2019 m. balandžio 1 d., 16.10 val. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, atidėti parengiamojo posėdžio neprašė, atsakovės atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, todėl pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtu.

33. Iš šalių pateiktų ištraukų iš EPP sistemos matyti, jog šalys yra gavę 2019 m. balandžio 1 d. šaukimus. Apeliantė teigia, jog pranešimai sistemoje apie paskirtus posėdžius atsiranda atskiroje eilutėje, tačiau šiuo atveju pranešimas neatsirado, todėl nebuvo pastebėta, jog vyks parengiamasis teismo posėdis.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovė netinkamai stebėjo teismo procesinių dokumentų turinį, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtu. Nėra pagrindo teigti, jog į teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko dėl svarbios priežasties, tokia priežastimi negali būti pripažintas ieškovės nesugebėjimas tinkamai stebėti ir reaguoti į teismo siunčiamus šaukimus. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ieškovė pastebėti teismo siųstą šaukimą į parengiamąjį posėdį turėjo beveik vieną mėnesį (gautas 2019 m. balandžio 1 d., parengiamasis posėdis numatytas 2019 m. balandžio 30 d.). Nagrinėjamoje situacijoje teismas neturėjo kito pasirinkimo kaip tik palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtu, kadangi ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, atidėti parengiamojo posėdžio neprašė, atsakovės atstovas neprašė priimti sprendimo už akių.

35. Taip pat pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškovė, palikus jos ieškinį nenagrinėtu, praleis ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus atsakovei, taip pat negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą abejoti priimtos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi, ieškovė, veikdama kaip juridinis asmuo, turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą įgijusios darbuotojus, turi suprasti ir žinoti ieškinio palikimo nenagrinėtu pasekmes, tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis, siekti greito ir efektyvaus bylos išnagrinėjimo. Kadangi ieškovė tinkamai savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, sugaišino atsakovės ir teismo laiką neatvykdama ir teismo posėdį bei neprašydama jo atidėti, darytina išvada, jog teismas turėjo pagrindą ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio palikimo nenagrinėto institutas taikomas ne tik tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tačiau tam pakankamas pagrindas yra ir pasyvus ieškovo elgesys, siekis nepagrįstai užtęsti procesą. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės elgesys neigiant jai buvus tinkamai pranešta apie teismo posėdį, kai bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina priešingai, negali būti pripažintas tinkamu jos procesiniu elgesiu. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Kiekvienu atveju ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą sprendžiantis teismas privalo įvertinti konkrečios situacijos aplinkybių visumą, neturi išskirti vienų civilinio proceso principų paneigiant kitus (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-210-196/2018; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1121-178/2017).

37. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pridėti prie bylos medžiagos ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ pateiktas elektroninių paslaugų sistemos ištraukas bei atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktas elektroninių paslaugų sistemos ištraukas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2540-807/2019 palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Bujokaitė