Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2291-861/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-21
Bylos Nr.: e2A-2291-861/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-30768-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Donata Kravčenkienė
Atsakovas: I. F.
Ieškovas: UAB „Civinity namai“

Kategorijos

2.1.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2291-861/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30768-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.5.; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Civinity namai“ ieškinį atsakovei I. F. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 2 122,70 Eur skolą, 9,85 Eur kompensacinių metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė (ankstesnis pavadinimas - UAB „Senamiesčio ūkis“) yra juridinis asmuo, teikiantis (organizuojantis) butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas Vilniaus mieste. Ieškovė iki 2021 m. liepos 31 d. (imtinai) vykdė daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) administratoriaus funkcijas, teikė daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros, daugiabučio bendrojo naudojimo objektų remonto bei kitas paslaugas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovė už suteiktas paslaugas nemokėjo ir/ar mokėjo dalinai, todėl laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. (imtinai) susidarė 2 132,55 Eur skola ir per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. (imtinai) atsakovė ieškovei pagal pateiktas PVM sąskaitas - faktūras yra apmokėjusi 643,17 Eur sumą. Be to, remiantis apyvartos žiniaraščiu už paslaugas 2021 m. spalio mėnesio pabaigai, įskaitant gautą apmokėjimą, atsakovės galutinė mokėtina suma už ieškovės suteiktas paslaugas paskaičiuota už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. (imtinai) sudaro 2 122,70 Eur skolą, 9,85 Eur palūkanas laiku neapmokėjus už suteiktas paslaugas, iš viso - 2 132,55 Eur suma. Atsakovei kas mėnesį buvo teikiamos sąskaitos apmokėjimui, kuriose buvo išskirta susidariusi skola ir buvo primenama apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė savo prievolės pilnai atsiskaityti už suteiktas paslaugas ieškovei neįvykdė, į raginimus nereagavo ir toliau tinkamai savo prievolės nevykdė.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir visada laiku moka už administravimo paslaugas ir niekada nekreipė dėmesio į pastoviai didėjančias bei pastoviai keičiamas sumas už remonto paslaugas. Be to, ieškovė niekada nepateikdavo jokių darbų sąmatų ar panaudotų kaupiamųjų lėšų ataskaitos. Nurodo, kad dar 2018 m. lapkričio 1 d. ieškovės išrašyta PVM sąskaita - faktūra už balkono ir kitus remonto darbus atkreipė gyventojų dėmesį, kadangi namas ir kiemas nėra dideli, todėl jeigu būtų buvę vykdomi kokie darbai, kažkas tikrai matytų. Vėliau buvo išsiaiškinta, jog remonto darbai vyko kaimynystėje name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Paskambinus ieškovei buvo pasakyta, kad įvyko klaida ir PVM sąskaita – faktūra bus anuliuota, tačiau po trijų mėnesių ši PVM sąskaita – faktūra atėjo pakartotinai. Dar kartą atsakovei pasiteiravus, buvo atsakyta, jog keletas (duomenys neskelbtini) namo langų išeina į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, todėl reikia apmokėti išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą už padarytus remonto darbus. Atkreipė dėmesį, kad įvairūs remonto darbai buvo atliekami beveik kiekvieną mėnesį, tačiau jokia remonto darbų sąmata nebuvo pateikta ir jokių paaiškinimų iš ieškovės niekada nebuvo gauta.

4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, jog atsakovės pradelsta skola susiformavo nuo 2018 metų lapkričio mėnesio ir atsakovė savo atsiliepime nurodo, jog ji nesutinka su jai 2018 metų lapkričio mėnesio sąskaitoje priskaityta suma už balkono remontą, t. y. 40,82 Eur suma (be PVM). Be to, atsakovė neginčija paties matematinio jai priskirtos sumos apskaičiavimo už balkono remontą ir atsakovė ginčija jai priskaitytą sumą tuo pagrindu, kad remontuotas balkonas nėra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas. Pažymėjo, kad remontuotas balkonas tiek remonto metu, tiek ir vėlesnio Ieškovės administravimo metu buvo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas ir tai, jog remontuotu balkonu nesinaudoja atsakovė, tai nereiškia, kad atsakovė neprivalo vykdyti jai iš įstatymo kylančios pareigos išlaikyti ir išsaugoti daugiabučiui namo bendrojo naudojimo objektus, tame tarpe ir balkoną. Atsakovei iš minėtų 40,82 Eur (be PVM) buvo išskaičiuotos jos buto sukauptos kaupiamosios lėšos, todėl atsakovei už minėtą balkono remontą teko mokėti mažiau negu 40,82 Eur sumą ir pagal minėtą sąskaitą atsakovei taip pat buvo paskirstyta mokėti už daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), latakų bei lietvamzdžių remontą ir paprastąjį stogo remontą, kurių atitinkama dalis už šiuos darbus taip pat buvo apmokėta iš kaupiamųjų lėšų. Nurodė, kad atsakovė atsiliepime taip pat išreiškia nesutikimą su jai priskirtomis išlaidomis už daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), fasado remonto darbus, už kuriuos mokėtina suma atsakovei buvo nurodyta sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia, kad jokie realiai darbai nebuvo atlikti ir dėl to ji neprivalo mokėti ieškovei. Su dubliku ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog tokie fasado remonto darbai buvo būtini ir buvo realiai atlikti bei darbų kaina sudarė 16 811,96 Eur sumą (be PVM). Minėtų darbų priežiūrai taip pat buvo samdoma techninė priežiūra, kurios paslaugos kainavo 605 Eur sumą (su PVM); atsakovei proporcingai turimam plotui buvo paskirstyta 1101,16 Eur suma (su PVM) už minėtus darbus, o padengus iš šios sumos 32,10 Eur sumą atsakovės buto sukauptomis kaupiamosiomis lėšomis, atsakovei už minėtus darbus liko mokėti 1 069,06 Eur suma bei už techninės priežiūros paslaugas atsakovei buvo paskirstyta 32,75 Eur suma (su PVM).

5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo, jog ieškovė piktybiškai net šios civilinės bylos nagrinėjimo metu vengia pateikti balkono darbų sąmatą. Iš ieškovės pateikto darbų perdavimo - priėmimo akto turinio matyti, jog 2018 metų rugpjūčio mėnesį neva buvo atlikti sekantys darbai: turėklų perdažymas, plytelių dangos išardymas, horizontalių paviršių izoliavimas, balkono grindų plytelių danga bei grindjuosčių įrengimas. Pažymėjo, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, kad neva ,,perdažyti” balkono turėklai yra aprūdiję bei dažai nusilupę, todėl atsakovei kyla klausimas, kokios kokybės darbai visgi buvo / nebuvo atlikti. Atsakovei taip pat yra neaišku, kodėl fasado darbai buvo organizuoti be namo gyventojų sutikimo, nes nusprendusi atlikti pamatų stiprinimo darbus, ieškovė namo gyventojų apie tai neinformavo, dėl ko ir buvo kreiptasi su skundais į Vilniaus miesto savivaldybę, o Vilniaus miesto savivaldybė atliko patikrinimą bei nustatė eilę pažeidimų. Ieškovė į bylą taip ir nepateikė jokių gyventojų kaupiamųjų lėšų panaudojimo ataskaitos, balkono remonto, latakų ir lietvamzdžių remonto, pamatų stiprinimo darbų sąmatų, fasado ir stogo remonto darbų ir medžiagų sąmatų.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu nusprendė atmesti ieškovės ieškinį. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-383-569/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-30768-2021-8), nutarė apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Šalies argumentai

7. Ieškovė 2022 m. gruodžio 8 d. teismui pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo. Nurodė, jog ieškovė 2022 m. gruodžio 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl 2020 m. liepos 31 d. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) atsakovei priskaičiuotų sumų už namo fasado remonto darbus. Teigia, jog po rašytinių paaiškinimų pateikimo buvo pastebėta, jog buvo pateikti ne visi nurodytą bendrą sumą už darbus pagrindžiantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teismui papildomai pateikia PVM sąskaitą – faktūrą ir atliktų darbų aktą už tvarkybos projektą bei PVM sąskaitą – faktūrą ir atliktų darbų aktą bei sutartį dėl tvarkybos aprašo. Ieškovė nurodo, jog skirstomieji plotai lentelėje nurodyti vadovaujantis Ieškovės apskaitos programoje buvusia informacija, kuri periodiškai sisteminama ir atnaujinama kas keli metai, išskyrus tuos atvejus, kai gaunami atnaujinti duomenys iš pačių savininkų ar kitų suinteresuotų asmenų. Turtinių vienetų plotai suvedami pagal iš VĮ „Registrų centras“ gaunamus NTR išrašus. Nurodo, jog ieškovė nepasiliko visų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise valdomų turtinių vienetų išrašų, kuriuos ji turėjo 2018 m., nes namo nebeadministruoja. VĮ „Registrų centras“ neteikia archyvinių NTR išrašų, todėl ieškovė negali pateikti VĮ „Registrų centras“ paruošto savininkų sąrašo su jų valdytais turtinių vienetų plotais 2018-2021 metais, tačiau pateikia 2022 m. gegužės 30 d. iš VĮ „Registrų centras“ gautą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise valdomų turtinių vienetų sąrašą su jų plotais. Teigia, jog 2022 m. gegužės 30 d. nurodyti plotai ir į bylą pateiktoje lentelėje esantys plotai beveik nesiskiria. Skirstomųjų plotų lentelėje 2018-2021 m. skirstomasis plotas buvo 1 697,18 m², o 2022 m. gegužės 30 d. dėl patalpų pertvarkų plotas padidėjo iki 1 716,95 m², skirtumas 19,77 m². Bendra galutinė suma už atskirus ieškovės organizuotus darbus lieka iš esmės ta pati.

8. Ieškovė 2023 m. kovo 2 d. pateikė patikslinimą dėl atsakovės skolos susidarymo laikotarpio, kuriame nurodė, jog atsakovės pradelsta skola susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. (imtinai (kuomet baigėsi ieškovės administravimas ginčo daugiabučio atžvilgiu)).

Atsiliepimas

9. Atsakovė 2023 m. balandžio 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Paaiškinimuose nurodė, jog ieškovė netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.83 str. 4 d. įtvirtintą pareigą, o tai patvirtina atsakovės pateikta ieškovės pateiktų dokumentų suvestinė. Nurodo, jog ieškinys pagrįstas neaiškiais ieškovės skaičiavimais. Atsakovė 2023 m. balandžio 18 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, jog pastebėjo neaiškumus ieškovės teiktuose duomenyse dėl kaupiamųjų lėšų.

Šalies argumentai

10. Ieškovė 2023 m. gegužės 9 d. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Nurodo, jog atsakovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, nurodydama, su kuriomis sumomis sutinka, o dėl kurių reikalauja papildomų įrodymų. Teigia, jog atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo neteisingą nuosavybės teise turimo turto plotą – atsakovė nurodo 91,81m2,, o plotas paslaugų teikimo metu buvo 91,87 m². Nurodo, jog atsakovė nesutinka su balkono remontu, o kaip motyvą nurodo tai, jog ji neturi priėjimo prie suremontuoto balkono. Ieškovė nurodo, jog suremontuotas balkonas buvo bendro naudojimo objektas, todėl tai įpareigoja atsakovę prisidėti proporcingai prie jo remonto. Į bylą pateikti visi 10 252,93 Eur sumą pagrindžiantys atliktų darbų aktai.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

11.1 pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė savo pareigos mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymą neginčija, tačiau nesutinka su reikalavimų apmokėti už tam tikrus darbus. Byloje kilo ginčas dėl buto savininkės prievolės apmokėti namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą pagrindo ir dydžių;

11.2 ieškovė pateikė apyvartos žiniaraštį (už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (imtinai)). Ieškovė pripažino, jog pirminiame žiniaraštyje buvo įsivėlusios klaidos, todėl pateikė patikslintą apyvartos žiniaraštį ir patikslintą Kaupiamųjų lėšų apyvartos žiniaraštį, kuriais ir prašė vadovautis nagrinėjant bylą. Atsakovė neįrodė, jog patikslintas Kaupiamųjų lėšų žiniaraštis yra sudarytas netinkamai;

11.3 teismo 2023 m. birželio 27 d. posėdžio metu atsakovės atstovas ginčo aplinkybių apimtį sumažino, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė papildomus įrodymus ir ginčijo 2018 metų balkono remonto išlaidų paskirstymą atsakovei nesinaudojančiai ir neturinčiai priėjimo prie balkono; ginčijo 2019 m. dangos (asfalto, trinkelių) atstatymo darbus 91,87 Eur be PVM sumai; ginčijo 2020 m. bendro naudojimo nuotekų sistemos lokalizavimo ir kito remonto sumas 13,65 Eur be PVM ir 12,42 Eur be PVM bei ginčijo 2021 m. 27,07 Eur be PVM sumą už fasado remonto darbus;

Atsiliepimas

11.4 atsakovė nurodė, jog ieškovė turėtų skaičiuoti mokesčius pagal faktinį plotą. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, ieškovė mokesčius ir skaičiavo pagal ginčo metu turėtus duomenis apie faktinį plotą – 1 697,18 kv. m, o ne kaip atsiliepime į ieškinį skaičiavo atsakovė – 1 641,22 kv. m. Iš šiuo metu galiojančio Nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad šiuo metu namo plotas yra 1 716,95 kv. m. Atsižvelgiant į tai, jog dabartinis plotas nežymiai didesnis (skirtumas apie 1 procentą) nei ieškovės taikytas, darytina labiausiai tikėtina išvada, jog ginčo laikotarpiu galėjo būti ieškovės nurodomas namo plotas;

11.5 iš UAB „Pastatų meistrai“ sudaryto Statinio apžiūros 2018 m. birželio 15 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra nesandarūs lietvamzdžiai ir susidėvėjusi hidroizoliacija balkone, daroma žala patalpoms, reikalingas latakų keitimas, balkono remontas;

11.6 atsakovės teigimu ji neprivalo mokėti už balkono remonto darbus, nes ji nesinaudoja balkonu ir neturi priėjimo prie jo. Su šiais teiginiais teismas nesutiko. Remontuotas ginčo balkonas tiek remonto metu, tiek ir vėlesnio ieškovės administravimo metu buvo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektas. Remiantis 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų („Administravimo nuostatai“) 4.2. daugiabučio namo administratorius sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Vadovaujantis minėtų nuostatų 4.2. punktu, ieškovė 2015 m. kovo 12 d. sudarė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame yra ginčo balkonas („Bendrosios pastato konstrukcijos“ 9 p.). Aplinkybė, jog remontuotu ginčo balkonu atsakovė nesinaudoja neatleidžia jos nuo prievolės išlaikyti bendrojo naudojimo objekto, nes tokią prievolę jai numato CK 4.82 straipsnio 3 dalis. Iš Atliktų darbų 2018 m. rugpjūčio akto (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atlikti darbai, tame tarpe ir balkono remonto darbai. Per visą ieškovės administravimo laikotarpį minėtas ginčo balkonas pagal aprašą buvo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektas, kaip ir kitų namų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), todėl ieškovė pagrįstai 2018 m. rugpjūčio mėnesį atliktų balkono remonto darbų išlaidas proporcingai paskirstė (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams, tame tarpe ir atsakovei;

Žemesnės instancijos teismas

11.7 teismas nurodė, kad iš Atliktų darbų 2018 m. rugpjūčio akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atlikti lietaus sistemos nuvedimo ir šlaitinių stogų latakų ir lietvamzdžių tvarkymo darbai. Iš UAB „Pastatų meistrai“ atlikto Statinio apžiūros 2018 m. lapkričio 28 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra trūkęs šildymo sistemos vamzdis po rūsio grindimis, todėl buvo būtinas šildymo sistemos remontas. Iš 2018 m. lapkričio Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovė atliko atsakovės bendrojo naudojimo objekto – šildymo sistemos remonto darbus už 5 989,96 Eur su PVM. Teismas nustatė, kad 2018 metais ieškovė atliko atsakovės ginčijamus darbus, kurių reikalingumas nustatytas apžiūros aktu ir byloje yra darbų atlikimo aktai. Sprendė, jog ieškovė pagrįstai ir teisėtai pateikė sąskaitas atsakovei už atsakovės ginčytus darbus 2018 metais;

11.8 iš UAB „Pastatų meistrai“ atlikto Statinio apžiūros 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra suaižėjusios stogo čerpės, jas reikia keisti, lyginti stogo plokštumą. Matyti fasado įtrūkimai, atšokęs tinkas, drėgmė skverbiasi į patalpas, todėl būtina šalinti pažeistą tinką atliekant fasado remontą. Taip pat nustatyta, kad susidėvėję įvadiniai paketiniai išjungėjai, nulinės kaladės, laidai, laidų kontaktai, todėl būtina remontuoti elektros skydų instaliaciją. Statinio apžiūros ir atliktų darbų aktai patvirtina, jog darbai buvo atlikti, juos buvo reikalinga atlikti, todėl atsakovė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, privalo mokėti už šių 2020 m. darbų atlikimą;

11.9 iš VGTU atlikto Dalinės statinio ekspertizės 2021 m. vasario 25 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog būtina atlikti pastato pamatų konstrukcijos stiprinimą, rūsio perdangos konstrukcijos stiprinimą, sutvarkyti lietaus nuotekas ir kitus darbus. Už darbus buvo sumokėta 1 815 Eur su PVM. Iš 2021 m. vasario mėnesio Pažymos apie atliktų darbų vertę Nr. 21-02-04 matyti, kad šilumos punkto ventiliacijos įrengimas kainavo 885,50 Eur. Už šiuos darbus atsakovei buvo paskaičiuota 47,91 Eur suma ir ji įtraukta į 2021 m. vasario 28 d. sąskaitą;

11.10 iš UAB „GEOCON“ pateikto Baigiamojo atliktų darbų perdavimo – priėmimo 2021 m. birželio 29 d. akto matyti, kad buvo atlikta pamatų tvirtinimo darbų už 16 811,96 Eur be PVM ir išrašyta sąskaita tai pačiai sumai. Ekspertizės, projektavimo ir atliktų darbų aktai patvirtina, jog darbai buvo atlikti, juos buvo reikalinga atlikti, todėl atsakovė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, privalo mokėti už šių 2021 m. darbų atlikimą;

11.11 atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad atlikti remonto darbai nebuvo būtini, kad tam tikri Aktuose nurodyti darbai nebuvo atlikti ar kad darbų atlikimo kaštai yra nepagrįsti (CPK 178 str.). Teismas sprendė, jog ieškovės patirtos išlaidos už suteiktas paslaugas yra įrodytos, todėl pagrįstos. Kadangi atsakovė įstatyme nustatytų pareigų dėl atsiskaitymo už atliktus namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų remonto darbus nevykdo, ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 2 122,70 Eur skolą;

11.12 teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl 97,36 Eur be PVM arba 117,81 Eur su PVM priteisimo pagal 2019 m. sausio 31 d. sąskaitą už dangos (asfalto, trinkelių) atstatymo darbus nepagrįstas, todėl jo netenkino;

11.13 teismas priteisė ieškovei iš atsakovės palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas;

11.14 vertino, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl prašymą atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą pakeisti dalyje, panaikinant iš priteistos skolos sumos balkono remonto išlaidas sumoje 49,51 Eur (40,82 Eur be PVM), taip pat sumažinti priteistas iš atsakovės ieškovės naudai išlaidas už advokato pagalbą iki 1 811,84 Eur, prašo išdėstyti visos priteistos sumos sumokėjimą 6 mėnesiams. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

12.1 nurodo, kad su 2018 m. lapkričio mėnesio sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta suma 49,39 Eur (40,82 Eur be PVM) už bendro Daugiabučio namo balkono remonto išlaidas ji nesutinka, nes į ginčo namo balkoną galima patekti tik per vieną butą, t. y. apeliantė objektyviai (fiziškai) negali patekti į ginčo balkoną, todėl šis balkonas nelaikytinas viso namo bendro naudojimo objektu. Atsakovė teigia, kad bendro naudojimo objektų sąrašas, kuriuo teisminio proceso metu rėmėsi ieškovė, yra klaidingas, nes sudarytas neatsižvelgus į namo patalpų lokalizaciją;

12.2 nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovės naudai yra priteista 3807,69 Eur suma dėl ieškovės patirtų išlaidų už jai atstovavusio advokato teisinę pagalbą. Atsakovė teigia, kad šios išlaidos turi būti mažinamos ir turi sudaryti ne daugiau nei 2217,46 Eur. Nurodo, kad teismas neteisingai paskaičiavo bendrą ieškovės patirtų išlaidų sumą: teismas paskaičiavo, kad bendra išlaidų suma yra 4029,3 Eur, o turėjo būti 3726,80 Eur. Teismas nesivadovavo Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais. Taip pat teismas neatsižvelgė į ieškovės/ieškovės atstovo elgesį ir nepagrįstai nenustatė, kad bylos nagrinėjimo kaštai padidėjo dėl jų kaltės. Vertina, jog teismas neatsižvelgė į ieškovės advokato parengtų procesinių dokumentų sudėtingumą ir darbo laiko sąnaudas;

12.3 nurodo, kad ieškovės atstovo neatvykimas į 2022 m. vasario 10 d. ir 2022 m. kovo 8 d. posėdžius prisidėjo prie proceso kaštų padidėjimo;

12.4 apeliantė prašo išdėstyti priteistą skolą 6 mėnesių terminui.

Atsiliepimas

13. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

13.1 teismas pripažino, kad ieškovė visiškai pagrindė reikalavimą dalyje dėl 49,39 Eur (40,82 Eur be PVM) skolos priteisimo už bendro Daugiabučio namo balkono remonto išlaidas, nes ieškovė pateikė atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini) ir pagrindė šių darbų būtinumą bei šių išlaidų priskyrimą Daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini);

13.2 balkonai, būdami pastato konstrukcine dalimi, yra namo bendro naudojimo objektas. Minėtų teisės aktų nuostatos nesieja namo balkono priskyrimo bendro naudojimo objektams pagal jį galinčių naudoti asmenų skaičių ir apskritai minėtas priskyrimas prie bendro naudojimo objektų nėra siejamas su kurio nors pastato bendrasavininko fizine galimybe naudotis pastato balkonu. Taigi atsakovės argumentas, kad ji neturi fizinės galimybės patekti į suremontuotą balkoną, yra teisiškai nereikšmingas dėl suremontuoto balkono priskyrimo Daugiabučio namo bendro naudojimo objektams. Faktą, kad suremontuotas balkonas pagal savo lokaciją ir konstrukcines – statybines savybes yra bendro naudojimo balkonas, o ne asmeninės kurio nors savininko nuosavybės objektas patvirtina tiek pačios atsakovės su atsiliepimu pateiktos fotonuotraukos, tiek ieškovės su 2022-12-05 rašytiniais paaiškinimais pateiktos fotonuotraukos (užfiksuota kaip balkonas jungia du pastatus). Fotonuotraukose užfiksuotas ginčo balkonas kaip bendra pastato konstrukcinė dalis jungia Daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į balkono lokaciją, technines savybes, taip pat į tai, kad jis nėra asmeninės nuosavybės teisės objektas, ieškovė, remdamasi tuo metu galiojusiu norminiu reglamentavimu (kuris nesikeitė iki šiol dėl balkonų priskyrimo bendro naudojimo objektams), minėtus abu pastatus jungiantį balkoną priskyrė prie Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektams ir įtraukė šį balkoną į abiejų minėtų namų bendro naudojimo objektų aprašus;

13.3 remontuotas balkonas tiek remonto metu, tiek ir vėlesnio ieškovės administravimo metu buvo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektas. Pažymi, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad suremontuotas balkonas nėra (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektas;

13.4 išdėstyti atsakovės teiginiai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nei kiekvienas atskirai, nei jų visuma nesudaro pagrindo pakeisti teismo sprendimo šioje dalyje;

13.5 atsakovė matematiškai apeliaciniame skunde neteisingai suskaičiavo bendrą ieškovės patirtų išlaidų sumą už advokato teisinę pagalbą;

13.6 atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo jos siūlomus užmokesčio už advokato paslaugas dydžius, tačiau nenurodo, kodėl turi būti skaičiuojami būtent tokie jos siūlomi dydžiai, nepateikia palyginamųjų pavyzdžių ir apskritai nepateikia jokio tokių siūlomų dydžių pagrindimo;

13.7 apeliantės pateikti duomenys apie finansinę padėtį nėra pakankami išdėstyti skolą 6 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

16. Apeliaciniame skunde apeliantė kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.

17. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

19. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su 2018 m. lapkričio mėnesio sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta suma 49,39 Eur (40,82 Eur be PVM) už bendro Daugiabučio namo balkono remonto išlaidas. Teigia, jog į ginčo namo balkoną galima patekti tik per vieną butą, t. y. apeliantė objektyviai (fiziškai) negali patekti į ginčo balkoną, todėl šis balkonas nelaikytinas viso namo bendro naudojimo objektu. Atsakovė aiškina, kad bendro naudojimo objektų sąrašas, kuriuo teisminio proceso metu rėmėsi ieškovė, yra klaidingas, nes sudarytas neatsižvelgus į namo patalpų lokalizaciją. Apeliacinės instancijos teismas su tokais argumentais nesutinka.

20. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d., taip pat LR CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog balkonai, būdami pastato konstrukcine dalimi, yra namo bendro naudojimo objektas. Remiantis 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – „Administravimo nuostatai“) 4.2. daugiabučio namo administratorius privalėjo sudaryti ir tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Vadovaudamasi 4.2. nuostata, ieškovė 2015 m. kovo 12 d. sudarė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame buvo įtrauktas 2018 m. rugpjūčio mėnesį remontuotas balkonas. Byloje nėra duomenų, jog aprašas būtų buvęs ginčijamas. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, remontuotas ginčo balkonas tiek remonto metu, tiek ir vėlesnio ieškovės administravimo metu buvo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektas. Nors apeliantė argumentuoja, kad nesinaudoja balkonu, neturi galimybės juo naudotis, tačiau tai neatleidžia jos nuo prievolės išlaikyti bendrojo naudojimo objekto, nes tokią prievolę jai numato CK 4.82 straipsnio 3 dalis. Įvertinus byloje esančius duomenis, pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas ginčo balkonas, matyti, jog ginčo balkonas kaip bendra pastato konstrukcinė dalis jungia Daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Vertintina, jog ginčo balkonas pagal savo konstrukcines technines savybes yra bendro naudojimo balkonas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė minėtus abu pastatus jungiantį balkoną priskyrė prie Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektams ir įtraukė šį balkoną į abiejų minėtų namų bendro naudojimo objektų aprašus. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog teisės aktų nuostatos nesieja namo balkono priskyrimo bendro naudojimo objektams pagal jį galinčių naudoti asmenų skaičių, todėl apeliantės deklaratyvūs argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės ieškovės naudai yra priteista 3807,69 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovė teigia, kad šios išlaidos turi būti mažinamos iki 2217,46 Eur. Skundo prašymą apeliantė formuluoja nurodydama, jog mažinama suma turėtų būti iki 1811,84 Eur. Nurodo, kad teismas neteisingai paskaičiavo bendrą ieškovės patirtų išlaidų sumą: teismas paskaičiavo, kad bendra išlaidų suma yra 4029,3 Eur, o turėjo būti 3726,80 Eur. Teismas nesivadovavo Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais. Taip pat teismas neatsižvelgė į ieškovės/ieškovės atstovo elgesį ir nepagrįstai nenustatė, kad bylos nagrinėjimo kaštai padidėjo dėl jų kaltės. Vertina, jog teismas neatsižvelgė į ieškovės advokato parengtų procesinių dokumentų sudėtingumą ir darbo laiko sąnaudas. Atsakovė taip pat nurodo, kad priteista iš jos bylinėjimosi išlaidų suma turi būti mažinama iki jos siūlomo dydžio, nes bylinėjimosi kaštai didėjo dėl ieškovės/jos atstovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

22. Atsakovės aiškinimu, byloje pateikti duomenys patvirtinantys ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas yra: (726 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. 1726) (už ieškinio parengimą) + 399,30 Eur (už dubliko parengimą) (PVM sąskaita faktūra Nr. 1748) + 302,50 Eur (už rašytinių paaiškinimų parengimą) (PVM sąskaita faktūra Nr. 1757) + 726 Eur (už apeliacinio skundo parengimą) (PVM sąskaita faktūra Nr. 1775) + 968 Eur (už rašytinių paaiškinimų parengimą ir atstovavimą įskaitant pasiruošimui bylai sugaištą laiką) (PVM sąskaita faktūra Nr. 1836) + 302,50 Eur (už 2023-04-11 rašytinių paaiškinimų parengimą ir prašymo dėl byl. Išlaidų priteisimo parengimą) (PVM sąskaita faktūra Nr. 1865) + 302,50 Eur (už 2023-05-15 rašytinių paaiškinimų parengimą) (PVM sąskaita faktūra Nr. 1877) = 3726,80 Eur.

23. Teismas pažymi, jog atsakovė nepridėjo 302,50 Eur išlaidų pagal paskutinę PVM sąskaitą faktūrą (už atstovavimą numatytame teismo posėdyje ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) (PVM sąskaita faktūra Nr. 1879). Sudėjus visus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog patirtų išlaidų suma yra 4029,30 Eur. Teismas, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, jas apskaičiavo teisingai, gavo 3807,69 Eur sumą (4029,30 Eur x 94,5 proc.).

24. Atsakovė deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais. Apeliantė nurodo, kad Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinta Rekomendacijų redakcija nebegalioja. Nuo 2015 metų galioja 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8 punkto 8.1. p. – 8.19. punktuose reglamentuota teikiamų teisinių paslaugų pobūdis ir rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai.

25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su darbo ataskaitomis, nustatė, kad nei už vieną iš suteiktų paslaugų ieškovės išlaidos nesiekė maksimalių rekomenduotų dydžių, išskyrus 2022 m. gruodžio 5 d. rašytinius paaiškinimus. Ieškovės išlaidos už 2022 m. gruodžio 5 d. rašytinius paaiškinimus yra 726 Eur.

26. Pagal Rekomendacijas, maksimali priteistina suma už rašytinių paaiškinimų parengimą 712,20 Eur (1782,50 Eur (2022 m. II ketvirtis) x 0,4) (8.16 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma nežymiai viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, į rašytinių paaiškinimų apimtį, sprendžiamų klausimų sudėtingumą, prašomos priteisti 726 Eur išlaidos laikomos pagrįstomis.

27. Atsakovė nurodo jos siūlomus užmokesčio už advokato paslaugas dydžius, tačiau nenurodo, kodėl turi būti skaičiuojami būtent tokie jos siūlomi dydžiai, niekaip neargumentuoja tokių siūlomų dydžių pagrindimo. Atsakovės argumentai, kad ieškovės atstovo neatvykimas į 2022 m. vasario 10 d. ir 2022 m. kovo 8 d. posėdžius prisidėjo prie proceso kaštų padidėjimo atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė neteikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodytu laikotarpiu. Ieškovė nurodė, kad už šiuos posėdžius išlaidų nepatyrė ir nepateikė į bylą. Pritariant pirmosios instancijos teismui, vertintina, jog bylinėjimosi išlaidos didėjo tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovės veikų.

28. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesių terminui iš esmės motyvavo savo amžiumi. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jos sunki turtinė padėtis. Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neklausė jos apie turtinę padėtį.

29. Susipažinus su skundžiamo sprendimo turiniu nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, pažymėjo, kad atsakovė nepateikė duomenų apie turimą turtą ir pajamas. Amžius nepatvirtina nei asmens turtinės padėties, nei gaunamų pajamų dydžio, nei kitų išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad atsakovė negali įvykdyti teismo sprendimo iš karto. Atsižvelgiant į tai, kad tik kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė papildomus įrodymus dėl gaunamų pajamų ir turimo turto, darytina išvada, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada buvo pagrįsta.

30. Pažymėtina tai, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra svarbus šalių lygiateisiškumo principas, todėl turi būti atsižvelgta ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir ieškovo interesus.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog apeliantės gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau byloje matyti, kad apeliantei nuosavybės teise taip pat priklauso ir gyvenamojo namo dalis bei žemės sklypas, todėl argumentai dėl itin sunkios apeliantės turtinės padėties atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010)

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra (CPK 93, 98 straipsniai).

35. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jos patirtas 1 766,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš atsakovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Civinity namai“, į. k. 121452134, iš atsakovės I. F., gim. (duomenys neskelbtini), 1 766,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Donata Kravčenkienė