- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-383-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30768-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“
- Atsakovas
- I. F.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ ieškinį atsakovei I. F. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civinity namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. F., prašydama priteisti 2 122,70 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2020-07-01 – 2021-07-31 (imtinai), 9,85 Eur kompensacinių metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
3. Teismas nurodė, jog visiškai sutinka su atsakovės argumentais, kad, esant šalių ginčui dėl skolos susidarymo, ieškovė turi pareigą įrodyti skolos paskaičiavimo realumą, pagrįstumą bei teisėtumą ir šiuo atveju nepakanka vien tik skolos išklotinės ir tik ieškovės rašytinių paaiškinimų, kaip įrodymų, ką konstatuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose. Ieškovė privalėjo įrodyti bei pagrįsti savo ieškininius reikalavimus, t. y. į bylą pateikti tinkamus visus įrodymus, jog visgi skola yra paskaičiuota atsakovės namui (Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne kitam namui (Nr. (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu ieškovė turėjo pašalinti šiuos pirminius ir esminius prieštaravimus byloje.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, esant šalių ginčui dėl skolos dydžio paskaičiavimo, taip pat privalėjo pateikti visus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius skolos apskaičiavimą (visi darbų priėmimo – perdavimo aktai, sąskaitos, mokėjimai, oficialūs rašytiniai įrodymai iš Registrų centro dėl bendrojo namo ploto / butų ploto (šie duomenys yra esminiai, skirstant namo gyventojams skolas proporcingai turimam plotui), pranešimai / sutikimai, kad namo gyventojai pagal norminių aktų reikalavimus yra informuoti ir žino apie būsimų darbų atlikimą bei jų mastą ir kainas ir kt.).
Atsiliepimas
5. Teismas pažymėjo, jog iš atsakovės į šią civilinę bylą kartu su atsiliepimu pateiktų fotonuotraukų turinio aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad remontuojami sienų įtrūkimai visgi buvo ne tik vienam atsakovės namui (Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ir kitam su atsakovės namu sujungtam namui (Nr. (duomenys neskelbtini)) atsiradę sienų įtrūkimai, todėl teismui kilo klausimas, kokiu principu / proporcijomis ieškovė paskaičiavo abiejų namų gyventojams tenkančią skolą už realiai atliktus darbus, ar tik vieno atsakovės namo gyventojams, ar ir kito namo gyventojams.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų į šią civilinę bylą, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės paskaičiavimai atsakovės skolos yra teisėti, pagrįsti ir teisingi.
7. Teismas darė išvadą, kad ieškovės ieškinys šiuo atveju negali būti laikytinas pagrįstu bei įrodytu, kadangi, kaip matyti iš visos šios civilinės bylos medžiagos, ieškovė neįrodė savo ieškininių reikalavimų tiek teisinio, tiek faktinio pagrindo bei savo ieškininių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. neįrodė, kokiu teisiniu bei teisėtu pagrindu ieškovė paskaičiavo ginčo mokesčius atsakovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Civinity namai“ (toliau – ir apeliantė) prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: priteisti iš atsakovės I. F. ieškovės UAB „Civinity namai“ naudai 2 122,70 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas už 2020-07-01 – 2021-07-31 laikotarpį; priteisti iš atsakovės I. F. ieškovės UAB „Civinity namai“ naudai 9,85 Eur kompensacinių metinių palūkanų; priteisti iš atsakovės I. F. ieškovės UAB „Civinity namai“ naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės I. F. ieškovės UAB „Civinity namai“ naudai visas pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus tai patvirtinančius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantei išklausius tiek 2022 vasario 10 d. įvykusio posėdžio, tiek 2022 m. kovo 8 d., įvykusio posėdžio garso įrašus, tapo akivaizdu, o ypatingai po priimto Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo neliko abejonių jog teisėja E. S. visos bylos nagrinėjimo metu ir priimant teismo sprendimą buvo šališka, bylos nagrinėjimo metu aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė išankstinę nuomonę apie bylos baigtį.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visa apimtimi neįsigilinęs į tai, jog atsakovė ginčijo tik dalį susidariusios skolos dydžio už suteiktas paslaugas ir priėmė šališką, neteisėtą bei formalų teismo sprendimą.
8.3. Tokio pobūdžio bylose, nustačius, jog ieškovė yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, o atsakovė yra patalpos, esančios daugiabučiame name, kuris buvo pavestas administruoti ieškovei, savininkė, būdama daugiabučio namo bendraturtė, turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, reguliariai kaupti lėšas, kurios skiriamos namui atnaujinti.
8.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad tarp šalių kilo ginčas – ar iš viso egzistuoja / neegzistuoja tokia ieškovės paskaičiuota bei nurodyta skolos suma atsakovei, ar ieškovės skolos paskaičiavimai yra pagrįsti bei teisėti, ar iš tikro / realiai ieškovė atliko nurodytus remonto darbus nurodytoms sumoms ir ar šie remonto darbai tikrai papuola / nepapuola į atsakovės apmokėjimo sferą bei ar atsakovė privalo / neprivalo už juos apmokėti. Teismas neteisingai įvertino šios bylos ginčo ir įrodinėjimo ribas, sudarydamas nuomonę, jog atsakovė nesutiko su skola visa apimtimi, nors priešingai, remiantis atsakovės procesinių dokumentų turiniu, aiškiai apibrėžta su kuo ji nesutinka, t. y. atsakovė niekuomet neginčijo nei suteiktos administravimo paslaugos (mokestis, už kurią yra apskaičiuojamas pagal įsakyme numatytą tarifą), nei techninės priežiūros paslaugos ir jos tarifo, nei kitų suteiktų paslaugų, taip pat atitinkamų gyvenamajam namui ((duomenys neskelbtini)) atliktų statybos ir remonto darbų būtinumo apmokėti kaupiamąsias lėšas, nei jų tarifų. Pirmosios instancijos teismas visapusiško bylos nagrinėjimo pareigos nevykdė, nenustatinėjo su kuo konkrečiai nesutinka atsakovė (nors viskas aiškiai nurodoma jos procesiniuose dokumentuose) ir kuo ji pagrindžia savo atsikirtimus, taip pat nevertino, kokia apimtimi atsakovės pateiktų duomenų yra ar gali būti paneigiamas ieškovės reikalavimas.
8.5. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir pirmosios instancijos teismas priimtame skundžiame sprendime teigia, kad byloje nėra įrodytas skolos dydis, tačiau su tuo sutikti nėra jokio pagrindo. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei nurodytų teisės aktų reikalavimais, kurie laikytini pakankamu pagrindu skolos dydžiui pagrįsti, pažymėtina, kad atsakovei skolos dydis buvo nustatytas padalinus bendrą remonto darbų vertę iš viso namo naudingojo ploto (1697,18 kv/m) ir gautą 1 kv. m. vertę padauginus iš atsakovės patalpų (buto) ploto. Be to, skolos dydį pagrindžia ir byloje pateiktas apyvartos žiniaraštis laikotarpiu nuo 2018 metų spalio mėnesio iki 2021 m. rugsėjo mėnesio, atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai, PVM sąskaitos faktūros, darbų atlikimo būtinybę pagrindė pateikti statinio būklės ekspertizės aktai. Tuo tarpu atsakovė tik abstrakčiai teigė, kad skolos dydis nepagrįstas ir nenurodė, koks skolos dydis, jos nuomone, yra teisingas.
8.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo šio pobūdžio bylose dėl administratoriaus paslaugų suteikimo ir išlaidų iš buto ir kitų patalpų savininko priteisimo suformuota teismine praktika, pagal kurią būtent šalis, teigianti, jog administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą.
8.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesines teises normas, o būtent CPK 185 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus, nes, pirma, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertindamas įrodymus ir nepagrįstai suteikdamas didesnę įrodomąją galią ne ieškovės pateiktiems rašytiniams įrodymams, bet atsakovės deklaratyviems teiginiams, antra, teismas, vertindamas byloje pateiktus dokumentus ir priimdamas 2022-03-28 sprendimą sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, taip pat nedetalizavo įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir teisinis sprendimo pagrindimas, nepateikė motyvuotų argumentų, dėl kurių teismas atmetė ieškovės įrodymus.
8.8. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, esą galimai ieškovė yra paskaičiavusi / suklydusi ne atsakovei tenkančią skolos dalį, kadangi ieškovės namas dubliuojasi iš dalies su kitu namu ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Šie pirmosios instancijos teismo teiginiai paremti prielaidomis ir neįrodytomis aplinkybėmis. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė kada nors būtų suklydusi, apskaičiuodama atsakovei tenkančius mokesčius. Tokio fakto nėra nustačiusi ir Vilniaus miesto savivaldybės įgaliota institucija.
8.9. Teismui manant, kad ieškovė nepagrindė 1697,18 kv. m. ploto, kuris imamas proporcingam mokesčiui už suteiktas administravimo paslaugas (organizuotus remonto darbus) apskaičiuoti, ir girdint, kaip atsakovės atstovas neneigia skolos fakto kaip tokio, bet kartu neteikia savo teisėtų ir pagrįstų skaičiavimų kokią skolą, jo vertinimu, visgi atsakovė yra skolinga, teismas galėjo vadovautis bent atsakovės nurodomu plotu ir, matydamas visumą kitų jau paminėtų įrodymų, pripažinti atsakovės skolą pagal jos nurodomą butų savininkų butų ir kitų patalpų plotų sumą.
8.10. Kategoriškai nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės pateiktose įrodymuose, sąskaitose faktūrose nurodytų mokėtinų sumų apskaičiavimo tvarka yra neaiški. Priešingai, byloje pateikta apskaičiavimo tvarka visuomet buvo vienoda ir nesikeičianti iki pat ieškovės administravimo pabaigos, kuri atsispindi pateiktame apyvartos žiniaraštyje laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2021-07-31 už paslaugas, o apskaičiavimo tvarką ieškovė detalizavo pateiktame procesiniame dokumente – dublike, jog šio ginčo atveju ieškovė, apskaičiuodama mokėtiną sumą atsakovei kiekvienu individualiu atveju, ėmė visą atliktų darbų kainą su PVM, dalino iš gyvenamojo namo ploto, kuris sudaro 1697,18 kv. m., ir gautą 1 kv. m. įkainį daugino iš atsakovei priklausančio buto ploto, t. y. 91,87 kv. m. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino procesiniuose dokumentuose pateikto skaičiavimo detalizacijos.
8.11. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teises normas ir visiškai atleido atsakovę nuo imperatyvios įstatyminės prievolės, reglamentuotos CK 4.82 str. 3 d., jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas ir taip suteikė atsakovei, kaip (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtei, teisinį išskirtinumą kitų gyventojų atžvilgiu, kurie sąžiningai yra atsiskaitę su ieškove už visas suteiktas paslaugas. Toks teismo procesinis sprendimas nelaikytinas teisingu bendrojo teisingumo principo prasme, nes visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs, o teismas, atmesdamas ieškinį visiškai, atsakovei suteikė teisę nevykdyti įstatyminės prievolės. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. F. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Skundas apima net 30 psl., bet skunde visiškai nepasisakoma dėl šių klausimų, neatsakius į kuriuos ieškinys negali būti laikomas pagrįstu: kodėl ieškovės pateiktas apyvartos žiniaraštis, kuriuo pagrindu apskaičiuota ieškinio suma, dalyje dėl perparduodamų remonto paslaugų nesutampa su šių, atsakovei pateiktų, sąskaitų duomenimis; kodėl į bylą nėra pateikti minėtose sąskaitose nurodytų darbų aktai (byloje yra tik 2018-08, o ne 2018-11 atliktų darbų aktai, 2021 m. metų sąskaitoje už birželio mėn. nurodytas fasado, bet ne pamatų remontas); remiantis kokiais kriterijais buvo sprendžiama, kiek sukauptų lėšų reikia panaudoti išlaidoms, reikalingoms perparduodamų remonto paslaugų apmokėjimui; kokie buvo atitinkami kaupiamųjų lėšų likučiai; ar visi minėti remontai buvo neatidėliotinai būtini (ar yra tokio neatidėliotino būtinumo įrodymai, kuriais butų konstatuotas neatidėliotinas remonto būtinumas, o ne paprastas neatitikimas reikalavimams, kurie šiuo metu taikomi pastatams) ir, jeigu ne visi remontai buvo neatidėliotinai būtini, ar buvo gautas atsakovė sutikimas apmokėti nebūtinas remonto išlaidas; ar, skirstant balkono remonto išlaidas, buvo įvertinta, kad balkonas priklauso 2 pastatams (jungia du pastatus) ir kad prie balkono objektyviai turi prieigą ne visi, o tik dalis namo gyventojų - atsakovė objektyviai patekti į balkoną negali, nes įėjimas į balkoną yra valdomas kitų asmenų; ar, skirstant fasado remonto išlaidas ir kitas remontų išlaidas, buvo įvertinta, kad pastate, kuriame gyvena atsakovė, yra patalpos, kurios pagal savo adresą priskirtos kitam pastatui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas.
Faktinės bylos aplinkybės
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. Įsakymu Nr. 30-38/19 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ ieškovė UAB „Civinity namai” (ankstesnis pavadinimas – UAB „Senamiesčio ūkis“) buvo paskirta įsakymo priede nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė iki 2021-07-31 (imtinai) vykdė daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus funkcijas bei teikė daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros, daugiabučio bendrojo naudojimo objektų remonto ir kitas paslaugas. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei I. F. nuo 1994 m. balandžio 7 d.
13. Iš ieškovės pateikto apyvartos žiniaraščio (nuo 2018-10-01 iki 2021-09-30) matyti, kad 2018 metų rugsėjo mėnesį atsakovei suteiktos administravimo paslaugos sudarė 24,01 Eur sumą (likutis spalio mėnesio pradžioje), kuriuos atsakovė turėjo apmokėti iki 2018-10-31; atsakovė 2018 metų spalį apmokėjo 24,01 Eur sumą ir už 2018 metų rugsėjo mėnesio paslaugas atsiskaitė ; 2018 metų spalio mėnesį atsakovei buvo suteikta paslaugų už 24,08 Eur sumą, kuriuos ji apmokėjo iki 2018-11-30; 2018 metų lapkritį atsakovei buvo priskaičiuota didesnė suma, nes be įprastinių administravimo paslaugų buvo suteiktos papildomos paslaugos, susijusios su remonto ir statybos darbais atsakovės gyvenamajame daugiabučiame name, viso per lapkritį buvo priskaityta 161,50 Eur suma, kuriuos atsakovė turėjo sumokėti iki 2018-12-31, tačiau atsakovė apmokėjo tik 24,21 Eur sumą ir nuo to momento atsakovė nemokėjo už administravimo paslaugas ieškovės jai priskaičiuotų sumų; pagal pateiktą žiniaraštį susidarė atsakovės įsiskolinimas 2 132,55 Eur. Į bylą pateiktas 2018 metų rugpjūčio mėnesio balkono remonto atliktų darbų aktas 1419,54 Eur sumai ir 2018 metų rugpjūčio mėnesio lietaus nuvedimo sistemos keitimo atliktų darbų aktas 2 456,80 Eur sumai. Į bylą pateikta 2021-02-25 namo pamatų ekspertizė ir 2021-06-29 atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas, pasirašytas tarp UAB „Senamiesčio ūkis” ir rangovo UAB „Geocon”, kuriame nurodyta, kad atliktų darbų vertė sudaro 16 811,96 Eur sumą. 2021 m. liepos mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius atliko neplaninį namo patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, jog ieškovė pažeidė LR Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 14.1.4.5. papunktį, neskelbdama namo gyventojams savo interneto svetainėje apie planuojamus vykdyti remonto darbus; taip pat minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė, neskelbdama namo patalpų savininkams apie planuojamus vykdyti darbų pirkimus bei jų rezultatus, pažeidė nuostatų 14.1.4.4. papunkčiu nustatytą tvarką.
Dėl sprendimo (ne)teisėtumo
14. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šio pobūdžio bylose dėl administratoriaus paslaugų suteikimo ir išlaidų iš buto ir kitų patalpų savininko priteisimo suformuota teismine praktika, pagal kurią būtent šalis, teigianti, jog administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą. Apeliantės teigimu teismas pažeidė procesines teises normas, o būtent CPK 185 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus, nes, pirma, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertindamas įrodymus ir nepagrįstai suteikdamas didesnę įrodomąją galią ne ieškovės pateiktiems rašytiniams įrodymams, bet atsakovės deklaratyviems teiginiams, antra, teismas, vertindamas byloje pateiktus dokumentus ir priimdamas 2022-03-28 sprendimą sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, taip pat nedetalizavo įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir teisinis sprendimo pagrindimas, nepateikė motyvuotų argumentų, dėl kurių teismas atmetė ieškovės įrodymus. Teismas visapusiško bylos nagrinėjimo pareigos nevykdė, nenustatinėjo, su kuo konkrečiai nesutinka atsakovė ir kuo ji pagrindžia savo atsikirtimus, taip pat nevertino, kokia apimtimi atsakovės pateiktų duomenų yra, ar gali būti paneigiamas ieškovės reikalavimas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
15. Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga.
16. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. Taigi, ši norma reglamentuoja patalpų savininkų pareigas, atsiradusias dėl jų, kaip daiktinių teisių (nuosavybės) turėtojų, teisinio statuso. Nurodytoms išlaidoms priskirtinos bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, techninės priežiūros ir kitos panašios išlaidos, skirtos užtikrinti tinkamą naudojimąsi šiais objektais ir jų išlaikymą.
17. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl skolų priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Patalpoms ir kitoms pastato dalims, kurios naudojamos individualiai, tenkančios išlaidos gali būti traktuojamos kaip skirtos bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).
18. Pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis taikyti galima tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; kt.).
20. Nagrinėjamu atveju, ieškovei prašant priteisti iš atsakovės skolą už suteiktas paslaugas, jai tenka pareiga įrodyti atliktų darbų ir suteiktų paslaugų realumą, būtinumą, mokesčių apskaičiavimo tvarką bei dydžius, o atsakovei, ginčijant suteiktų mokesčių paskaičiavimą, tenka pareiga įrodyti, kad ieškovės patirtos išlaidos neteisingai ir nepagrįstai apskaičiuotos, paslaugos nesuteiktos, remonto darbai ir kiti statinio priežiūros darbai atlikti nepagrįstai ar nekokybiškai. Taigi, tokio pobūdžio bylose reikia išsiaiškinti tikslią atliktų darbų sumą, nustatyti atliktų darbų apimtį, išsiaiškinti, ar atlikti darbai buvo privalomi ar ne, ar yra remonto atliktų darbų aktai, ar juose yra detalizuoti atlikti darbai. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik ieškovo pateiktų įrodymų vertinimu, tačiau minėtų aplinkybių nenustatinėjo, tarp šalių kilęs ginčas nebuvo išspręstas iš esmės. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, liko neatskleista bylos esmė.
21. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių pažeidimo klausimą kelia apeliantė, suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje. Pažymėtina, kad teismas, inter alia, turi visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nustatyti, ar yra prejudicinių faktų, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimą (pvz., 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015).
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos duomenis, konstatuoja esant teisinį pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes tyrė ir vertino ne visus įrodymus, nenustatinėjo, ar atlikti darbai buvo privalomi, būtini, išvadų negrindė įrodymų visuma. Teismas tik deklaratyviai nurodė, jog ieškovės pateikti įrodymai nepagrindė ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovė neįrodė savo ieškininių reikalavimų.
23. Atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatskleidė bylos esmės, kadangi nesiaiškino ir nenustatė svarbių nagrinėjamai bylai aplinkybių, t. y. nustatė atliktų darbų apimties, nesiaiškino, ar atlikti darbai buvo būtini, ar yra remonto atliktų darbų aktai, ar juose yra detalizuoti atlikti darbai. Pažymėtina, kad šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant, buvo reikalingas ar ne atsakovės sutikimas remonto darbams atlikti.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, o tai reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
25. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų dėl teismo šališkumo plačiau neaptars, kadangi nutarus bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, ją nagrinės kitos sudėties teismas. Apeliantės teisės į nešališką teismą nebus pažeistos.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes liko neatskleista bylos esmė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.