Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-05-11 · Civilinė byla Nr. e2S-251-569/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-11
Bylos Nr.
e2S-251-569/2022
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00403-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Atsakovas
I. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-251-569/2022 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00403-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.1.14; 3.3.2.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė T. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama išdėstyti 2021 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimo ir 2022 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų vykdymą tokia tvarka: 2021 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimo ir 2022 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš T. B. atsakovei I. B. vykdymą dėl priteistų 8 071,08 Eur išdėstyti 12 mėnesių – įpareigoti T. B. mokėti po 672,59 Eur I. B. naudai kas mėnesį iki sprendimo visiško įvykdymo; 2021 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimo ir 2022 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš T. B. trečiajam asmeniui V. T. įmonei vykdymą dėl priteistų 4 350,00 Eur išdėstyti 12 mėnesių – įpareigoti T. B. mokėti po 362,50 Eur V. T. įmonės naudai kas mėnesį iki sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. kovo 10 d. nutartimi prašymą tenkino – išdėstė 2021 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu ir 2022 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iš ieškovės T. B. priteistų 8 071,08 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą atsakovei I. B. dvylikos mėnesių laikotarpiui; įpareigojo ieškovę T. B. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kas mėnesį atsakovei I. B. mokėti po 672,59 Eur iki visiško sprendimų įvykdymo; išdėstė 2021 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu ir 2022 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iš ieškovės T. B. priteistų 4350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą trečiajam asmeniui V. T. įmonei dvylikos mėnesių laikotarpiui; įpareigojo ieškovę T. B. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kas mėnesį trečiajam asmeniui V. T. įmonei mokėti po 362,50 Eur iki visiško sprendimų įvykdymo; prašymų dėl vykdomųjų raštų išdavimo netenkino.

3. Teismas darė išvadą, kad ieškovė T. B. neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti visą priteistą sumą atsakovei I. B. bei trečiajam asmeniui V. T. įmonei. Kreipimosi į teismą dėl teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo faktas savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė vengia priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. „Sodros“ duomenimis T. B. nedirba, gauna senatvės pensiją. Teismas nurodė, kad ieškovė T. B. turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau realizuoti nekilnojamąjį turtą reikia laiko, o pradėjus priverstinį sprendimų vykdymą ir nesuteikiant galimybės ieškovei pačiai įvykdyti sprendimus atsirastų priverstinio vykdymo išlaidų, kurios dar papildomai apsunkintų ieškovės situaciją.

4. Teismas vertino, jog, gaunant pajamas tik iš senatvės pensijos, galima daryti išvadą, kad ieškovės T. B. turtinė padėtis yra sunki, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, proporcingumo principais ir siekiant ieškovei suteikti galimybę teismo sprendimą įvykdyti geranoriškai per protingą terminą ir be papildomų išlaidų už priverstinį skolos išieškojimą, teismo procesiniu sprendimu priteistą sumą išdėstė.

5. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nagrinėtos civilinės bylos proceso dalyvių santykiai yra itin konfliktiški, šiuo atveju nėra susiklosčiusi tokia situacija, jog civiliniai procesai ieškovės ar jos sutuoktinio yra nuolat pralaimimi, todėl spręsti apie nepagrįstą bylinėjimąsi, akivaizdų piktnaudžiavimą teise šiuo atveju nėra pagrindo. Piniginės išlaidos, samdant advokatus, neabejotinai yra didelės, blogina ieškovės turtinę padėtį, tačiau kvalifikuotos teisminės pagalbos siekis savaime nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės nesąžiningumą.

6. Teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymas dvylikos mėnesių laikotarpiui nėra neproporcingas, nes, net ir išdavus vykdomąjį dokumentą nedelsiant, priteistų sumų mokėjimas gali užtrukti, kadangi nurodytos sumos yra itin ženklios ir būtų reikšmingos net ir vidutines pajamas gaunančiam asmeniui. Teismas vertino, kad dvylikos mėnesių laikotarpis bei kas mėnesį mokamos sumos nepažeis išieškotojų interesų, teisingumo ir proporcingumo principo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė I. B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – T. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti; iš T. B. priteisti I. B. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas objektyviai ir visapusiškai neįvertino įrodymų, liudijančių tikrąsias T. B. finansines galimybes. Konstatuodamas sunkią finansinę T. B. padėtį, teismas įvertino tik T. B. ir A. B. gaunamos senatvės pensijos dydį. To teismui pakako konstatuoti, kad finansinė padėtis yra sunki. Kodėl nevertino kitų įrodymų arba kodėl jie yra nereikšmingi, kodėl atmetė kitus apeliantės ir trečiojo asmens argumentus, pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

7.2. Teismas buvo neobjektyvus konstatuodamas, kad T. B. ir jos sutuoktinis A. B. neturi lėšų bankų sąskaitose, teismo vertinimas atliktas visiškai paviršutiniškai. Į bylą T. B. pateikė savo ir A. B. sąskaitų, turimų (duomenys neskelbtini), išrašus, liudijančius, kad 2022-02-25 sąskaitose lėšų nebuvo (likutis nežymus). Į bylą taip pat pateiktas neaišku kieno sąskaitos kvitas, įrodantis kad 2022-02-25 lėšų likutis yra 110,96 Eur. Būdamas objektyvus, teismas privalėjo vertinti lėšų sumą ne vienoje sąskaitoje ir vienai fiksuotai datai, o tam tikro laikotarpio išlaidas ir įplaukas, kad nesąžiningas asmuo nesukurtų dirbtinos situacijos, kai pervedus iš sąskaitos visas lėšas sukuriamas įspūdis, jog asmuo pinigų neturi.

7.3. Nepagrįstai teismas neteikė reikšmės ir T. B. turimo nekilnojamojo turto vertinimui. Skaičiuojant pagal minimalias VĮ Registrų centro nustatytas vertes, T. B. nuosavybės teise turi vien nekilnojamojo turto, kurio vertė yra ne mažesnė kaip 65000,00 Eur. Kuo remdamasis teismas nusprendė, kad visas nekilnojamasis turtas yra nelikvidus, iš skundžiamos nutarties išvadų nėra aišku, tokia teismo išvada yra neteisinga.

7.4. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl T. B. ir A. B. nuolat patiriamų išlaidų vertinimo ir reikšmės sprendimo vykdymo išdėstymo klausimo sprendimui. Teisminiams procesams per gana trumpą laiką patirtų išlaidų sumos, pajamų, kuriomis teisinės išlaidos buvo dengtos, kilmės, teismas taip pat nevertino.

7.5. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, iš kokių lėšų T. B. vykdys įsiteisėjusį teismo sprendimą tuo atveju, jei jis bus išdėstytas, pirmosios instancijos teismas nevertino, skundžiamoje nutartyje nėra pagrindimo, kaip sprendimo vykdymo išdėstymas gali sukurti prielaidas tinkamam jo įvykdymui.

7.6. Teismas nepasisakė dėl T. B. elgesio/(ne)sąžiningumo vertinimo. Pirmosios instancijos teismas T. B. prašymą patenkino ir įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą išdėstė, neįvertinęs T. B. sąžiningumo, kas tokio pobūdžio klausimų nagrinėjimui taip pat turi esminę reikšmę.

7.7. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, be kita ko, turi būti įvertinta, ar toks sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pirmosios instancijos teismas to nevertino.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė T. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartį, kuria patenkintas pareiškėjos T. B. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, palikti galioti nepakeistą, o I. B. atskirąjį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pažymėtina tai, kad ankstesniais teismų sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimas ieškovės T. B. prašymu buvo išdėstomas (2019 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo pripažįstant sunkią ieškovės finansinę jos padėtį, kuri iki šiol nėra pakitusi.

8.2. Savo išvadas teismas pagrindė byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais tokių teismo išvadų pagrįstumą. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad teismas neteikė reikšmės byloje esantiems įrodymams ar turto vertinimui, yra ne tik kad nepagrįstas, bet ir nesuprantamas.

Šalies argumentai

8.3. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad A. B. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) gali būti nemažai piniginių sumų, yra paneigta šio banko bankomato kvitu, patvirtinančiu, jog A. B. minėtoje sąskaitoje yra 110,96 Eur. Tai, kad 2019 metais (t.y. prieš tris metus) A. B. už eilę civilinių procesų advokatui yra sumokėjęs nemažą pinigų sumą, nepatvirtina geros ieškovės ir trečiojo asmens finansinės padėties šiuo metu, t. y. po trijų metų nuo minėto pavedimo padarymo. Atsižvelgtina ir į tai, kad praktiškai visą šį laikotarpi šalys bylinėjasi, kas natūraliai pareikalavo iš ieškovės ir jos sutuoktinio daug išlaidų.

8.4. Nors ieškovė ir trečiasis asmuo nuosavybės teise ir turi nekilnojamojo turto, didelė šio turto dalis yra areštuota ankstesnių šalių ginčų ir juose priimtų teismų sprendimų pagrindu. Turtas, kuris nėra areštuotas, šiuo metu yra pardavinėjamas, įgyvendinant teisės aktuose numatytą procedūrą, vykdomą per NŽT prie ŽŪM. Apeliantės argumentas, jog ieškovė šią aplinkybę nuslėpė nuo teismo, yra sąmoningai klaidinantis.

8.5. Jokiais bylos duomenimis nėra įrodyta ir pagrista, kad dabartinė T. B. ir A. B. padėtis leidžia sumokėti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8.6. Teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, jog tarp šalių vykę ginčai nepatvirtina piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad nagrinėtos civilinės bylos proceso dalyvių santykiai yra itin konfliktiški, šiuo atveju nėra susiklosčiusi tokia situacija, jog civiliniai procesai ieškovės ar jos sutuoktinio yra nuolat pralaimimi, todėl spręsti apie nepagrįstą bylinėjimąsi, akivaizdų piktnaudžiavimą teise, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl sprendimo išdėstymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės T. B. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), V. B. ir I. B., tretieji asmenys A. B. ir V. T. įmonė, D. B. ir S. J., dėl administracinių aktų ir sandorio panaikinimo, 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė ir iš ieškovės T. B. priteisė 6 271,08 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei I. B. bei 2 850,00 Eur atstovavimo išlaidas trečiajam asmeniui V. T. įmonei. 2022 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės T. B. ir NŽT apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo, nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš ieškovės T. B. atsakovei I. B. 1 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas bei trečiajam asmeniui V. T. įmonei – 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Viso iš ieškovės T. B. atsakovei I. B. priteista 8 071,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o trečiajam asmeniui V. T. įmonei – 4 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Bendra iš ieškovės T. B. priteista suma yra 12 421,08 Eur.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą ir išdėstė sprendimo vykdymą. Teismas objektyviai ir visapusiškai neįvertino įrodymų, liudijančių tikrąsias T. B. finansines galimybes.

13. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

14. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ir kt.).

15. Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

16. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

17. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje esantys duomenys pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad jos finansinė padėtis, ją vertinant tuo aspektu, jog ji turi atlyginti atsakovės ir trečiojo asmens naudai iš jos priteistą 12 421,08 Eur sumą, yra sunki. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas sunkią finansinę T. B. padėtį, įvertino tik T. B. ir A. B. gaunamos senatvės pensijos dydį, tačiau teismas buvo neobjektyvus konstatuodamas, kad T. B. ir jos sutuoktinis A. B. neturi lėšų bankų sąskaitose, teismo vertinimas atliktas visiškai paviršutiniškai. Į bylą T. B. pateikė savo ir A.B. sąskaitų, turimų (duomenys neskelbtini), išrašus, liudijančius, kad 2022-02-25 sąskaitose lėšų nebuvo (likutis nežymus). Į bylą taip pat pateiktas neaišku kieno sąskaitos kvitas, įrodantis, kad 2022-02-25 lėšų likutis yra 110,96 Eur. Būdamas objektyvus, teismas privalėjo vertinti lėšų sumą ne vienoje sąskaitoje ir vienai fiksuotai datai, o tam tikro laikotarpio išlaidas ir įplaukas, kad nesąžiningas asmuo nesukurtų dirbtinos situacijos, kai pervedus iš sąskaitos visas lėšas sukuriamas įspūdis, jog asmuo pinigų neturi.

19. Atsižvelgęs į šiuos apeliantės atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė papildomus įrodymus apie turimas banko sąskaitas, iš kurių matyti, kad T. B. sąskaitos, esančios kredito įstaigose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra areštuotos. A. B. turi sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš A. B. sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), matyti, kad į jas gautos ne mažų sumų įplaukos, įvardintos kaip paskola, lėšos, gautos už parduotą žemę, grynųjų pinigų įnešimai. Pavyzdžiui: 2021-11-23 paskola – 2000,00 Eur; 2021-12-13 grynųjų pinigų įnešimas – 1071,00 Eur; 2022-03-24 UAB „Silva Baltica 3“ avansas už žemės skl. (duomenys neskelbtini) – 10 000,00 Eur; 2022-04-13 UAB „Silva Baltica 3“ už žemės skl. (duomenys neskelbtini) – 17 000,00 Eur. Matyti, kad iš minėtos sąskaitos taip pat daryti pavedimai pagal vekselius bei grynųjų pinigų išėmimai. Taigi, minėti sąskaitos duomenys parodo, kad ieškovė ir jos šeima turi pajamų.

20. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė gauna 276,82 Eur netekto darbingumo pensiją, iš kurios vykdomos 75,87 Eur išskaitos, jos sutuoktinis A. B. gauna 412,54 Eur dydžio senatvės pensiją. Ieškovė T. B. nuosavybės teise transporto priemonių neturi. Ieškovė ir trečiasis asmuo nuosavybės teise turi nemažai nekilnojamojo turto, dalis šio turto yra areštuota, tačiau ne visas. A. B. vardu yra registruota viena transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Ieškovė pateikė fotonuotrauką, kurioje matyti, kad minėtas automobilis yra apgadintas. Ieškovės atstovė nurodo, kad dėl 2021 m. įvykusio autoįvykio transporto priemone naudotis negalima. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kad minėtas automobilis yra nebetinkamas naudoti.

21. Apeliantė nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl T. B. ir A. B. nuolat patiriamų išlaidų vertinimo ir reikšmės sprendimo vykdymo išdėstymo klausimo sprendimui. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog piniginės išlaidos, samdant advokatus, neabejotinai yra didelės, blogina ieškovės turtinę padėtį, tačiau kvalifikuotos teisminės pagalbos siekis savaime nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės nesąžiningumą. Tačiau tai parodo, kad ieškovė turi galimybę gauti papildomų pajamų ir atsiskaityti su atstovu.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, vertina, kad ieškovė ir jos šeima turi pakankamai pajamų, kad galėtų atsiskaityti su apeliante. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu ieškovė turi galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais pagal vekselius, turi taip pat rasti galimybę atsiskaityti ir su apeliante. Toks ieškovės elgesys, kai ji vieniems kreditoriams teikia pirmenybę kitų atžvilgiu, yra nesąžiningas.

23. Pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog ketina parduoti 336/802 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir, gavusi pinigus už parduotą turtą, ieškovė atsiskaitys su kreditoriais. Iš ieškovės pateiktos A. B. sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) duomenų, galima daryti išvadą, kad minėtas žemės sklypas jau yra parduotas. Todėl ieškovė jau turi galimybę atsiskaityti su apeliante.

24. Kaip jau minėta, sprendimo įvykdymo išdėstymas yra išimtinė priemonė, taikoma ypatingais ir išimtinais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismo teisė išdėstyti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

25. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų teismas sprendžia, kad ieškovės turtinė padėtis nėra labai bloga (turi daug nekilnojamojo turto, kuris ne visas yra areštuotas; ieškovė ir jos sutuoktinis gauna pastovias pajamas – pensijas, taip pat ir papildomų pajamų), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkei (ieškovei) itin sunkias finansines pasekmes. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą yra nesuderinamas su apeliantės interesais, jo tenkinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino T. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo apeliantės atžvilgiu.

26. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas

27. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo priimti atskirąją nutartį dėl ikiteisminio tyrimo institucijų informavimo apie dokumentų (2020-08-16, 2017-08-13, 2018-03-15 vekselių) klastojimą.

28. CPK 300 straipsnis numato, kad bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, jog byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokuratūrai, o atsižvelgdamas į bylos aplinkybes arba išnagrinėja bylą iš esmės, arba ją sustabdo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra duomenų apie BK 300 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl nėra pagrindo priimti byloje atskirąją nutartį. Vien tik apeliantės nuomonė, jog ieškovės į bylą pateikti vekseliai gali būti suklastoti, nesudaro pagrindo byloje priimti atskirąją nutartį dėl pranešimo prokuratūrai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė turi galimybę pati kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, jei mano, kad jos teisės buvo pažeistos ar jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs išdėstyti 2021 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu ir 2022 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iš ieškovės T. B. priteistų 8 071,08 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą atsakovei I. B. dvylikos mėnesių laikotarpiui, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkinamas ir panaikinama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria išdėstyta 2021 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu ir 2022 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iš ieškovės T. B. priteistų 8 071,08 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą atsakovei I. B. dvylikos mėnesių laikotarpiui ir klausimas išspręstinas iš esmės – T. B. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atsakovės I. B. atžvilgiu atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

30. Apeliantė prašo iš T. B. priteisti jai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, panaikina skundžiamą nutarties dalį bei priima naują sprendimą – T. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atsakovės I. B. atžvilgiu atmesti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus apie 580,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, atsakovės advokatės darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžio trukmę, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas atsakovei priteisia iš ieškovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

32. Tenkinus atskirąjį skundą, atsakovei priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Bylinėjimosi išlaidos, tenkinus atsakovės atskirąjį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

33. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė apeliacinėje instancijoje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 580,80 Eur – už atskirojo skundo parengimą; 240,00 Eur – už prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą; 45,00 Eur – žyminis mokestis už pateikiamą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 290,40 Eur – už rašytinių paaiškinimų teikimą, viso: 1156,20 Eur.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose apskaičiuotų už tokio pobūdžio procesinius dokumentus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų maksimalių dydžių, prašoma priteisti suma nėra per didelė, tenkinus atskirąjį skundą, iš ieškovės atsakovei priteistina 1156,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria išdėstyta 2021 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu ir 2022 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iš ieškovės T. B. priteistų 8 071,08 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą atsakovei I. B. dvylikos mėnesių laikotarpiui, ir klausimą išspręsti iš esmės – T. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atsakovės I. B. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš ieškovės T. B. atsakovei I. B. 580,00 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje, ir 1156,20 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė