- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-693-186/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00454-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- R. U., uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Veikuva“, R. U., P. U., J. U.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo ir 2015 m. vasario 25 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-983-173/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Veikuva“, R. U., R. U., P. U. ir J. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydamas jam solidariai iš atsakovų UAB „Veikuva“, D. B., J. U., P. U., R. U. ir R. U. priteisti 1 375 956,29 Lt (398 504,49 Eur) skolą (770 319,89 Lt kredito, 487 794,21 Lt palūkanų, 117 842,19 Lt delspinigių), sutartines mokėjimo funkciją atliekančias 1,48 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant palūkanas nuo prašomo priteisti kredito likučio nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; iš atsakovo UAB „Veikuva“ priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas, o iš atsakovų D. B., J. U., P. U., R. U., R. U. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Veikuva“ 2006 m. rugsėjo 20 d. sudarė kredito sutartį, kuri buvo pakeista vėlesniais susitarimais. Pagal šią sutartį ieškovas UAB „Veikuva“ suteikė kreditą, o bendrovė įsipareigojo grąžinti kreditą dalimis ir mokėti palūkanas. Už atsakovą UAB „Veikuva“ 2008 m. lapkričio 28 d. laidavimo sutartimis laidavo atsakovai – fiziniai asmenys. Laiduotojai įsipareigojo solidariai atsakyti už UAB „Veikuva“ tinkamą prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą visu savo turtu tokia pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas. Ieškovui pagal kredito sutartį įkeisti nekilnojamieji daiktai 2011 metų viduryje buvo parduoti, šiuo metu ieškovo įsipareigojimai yra užtikrinti tik fizinių asmenų laidavimu. Ieškovas dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo nutraukė kredito sutartį 2014 m. balandžio 30 d. UAB „Veikuva“ negrąžino kredito ir nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių. Ieškovui pareikalavus, prievolių pagal kredito sutartį neįvykdė ir laiduotojai. Atsakovų skola ieškovui iš viso 1 375 956,29 Lt (398 504,49 Eur), kurią sudaro 770 319,89 Lt (223 100,06 Eur) negrąžinto kredito, 487 794,21 Lt (141 274,97 Eur) nesumokėtų palūkanų, 117 842,19 Lt (34 129,46 Eur) delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino.
Atsakovai UAB „Veikuva“, D. B. ir J. U. padavė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Atsakovė D. B. taip pat padavė priešieškinį byloje, kuriame prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 28 d. tarp ieškovo ir D. B. sudarytą laidavimo sutartį Nr. 45/2008.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ir atsakovės D. B. prašymą patvirtinti 2014 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartį, patvirtino UAB „Medicinos bankas“ ir D. B. taikos sutartį byloje pagal ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovams UAB „Viekuva“, J. U., P. U., R. U., R. U. ir D. B., civilinės bylos dalį atsakovei D. B. nutraukė. Taikos sutartyje nurodyta, kad atsakovė D. B. 2014 m. rugsėjo 3 d. padengė ieškovui 50 000 Lt įsiskolinimą, D. B. pripažino esanti skolinga ieškovui 1 325 956,29 Lt (770 319,89 Lt negrąžinto kredito, 438 794,21 Lt palūkanų, 117 842,19 Lt delspinigių), taip pat mokėjimo funkciją atliekančias 1,48 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant palūkanas nuo prašomo priteisti kredito likučio (770 319,89 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant palūkanas nuo visos įsiskolinimo 1 375 956,29 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 6 660 Lt žyminio mokesčio. Atsakovė D. B. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 31 d. grąžinti ieškovui 125 000 Lt skolos, šalys susitarė, kad gautomis lėšomis bus dengiamos ieškovui nesumokėtos palūkanos. Atsakovei padengus 125 000 Lt skolą, ieškovas ir D. B. susitarė, kad ieškovas atsisako D. B. laidavimo pagal 2008 m. lapkričio 28 d. laidavimo sutartį Nr. 45/2008 bei materialinių pretenzijų D. B. neturi. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovės D. B. priešieškinį dėl 2008 m. lapkričio 28 d. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia paliko nenagrinėtą.
Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ patikslino ieškinio reikalavimus, nes D. B. padengė ieškovui iš viso 100 000 Lt skolos (palūkanų), ieškovas prašė jam solidariai iš atsakovų UAB „Veikuva“, J. U., P. U., R. U. ir R. U. priteisti 1 275 956,29 Lt (369 542,48 Eur) skolą - 770 319,89 Lt (223 100,06 Eur) kredito, 387 794,21 Lt (112 312,97 Eur) palūkanų, 117 842,19 Lt (34 129,46 Eur) delspinigių), sutartines mokėjimo funkciją atliekančias 1,48 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant palūkanas nuo prašomo priteisti kredito likučio nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; iš atsakovo UAB „Veikuva“ priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas, o iš atsakovų J. U., P. U., R. U., R. U. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį patenkino, pakeitė 2014 m. birželio 3 d. preliminarų sprendimą, t. y. ieškovui UAB „Medicinos bankas“ solidariai iš atsakovų UAB „Veikuva“, J. U., P. U., R. U. ir R. U. priteisė 347 821 Eur skolą: 223 100,06 Eur negrąžinto kredito, 90 591,46 Eur palūkanų, 34 129,45 Eur delspinigių.
Teismas nustatė, kad UAB Medicinos bankas 2006 m. rugsėjo 20 d. kredito sutartimi Nr. LOAN 38577 (su visais sutarties pakeitimais) suteikė atsakovui UAB „Veikuva” 462 000 Lt dydžio kreditą, kurį UAB „Veikuva“ įsipareigojo grąžinti kredito sutartyje nustatytais terminais ir tvarka iki 2013 m. rugsėjo 28 d. (kredito sutarties 2.6 ir 2.6.1 punktai). Už paimtą kreditą atsakovas UAB „Veikuva“ įsipareigojo mokėti sutartyje nustatytas palūkanas (kredito sutarties 2. 2 punktas), 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos (kredito sutarties 2. 9 ir 6.3.2 punktai). 2008 m. birželio 30 d. papildomu susitarimu Nr. 1 ieškovas ir atsakovas pakeitė kredito sutarties 2. 2 punktą, t. y. papildomai atsakovui buvo suteiktas 606 673 Lt kreditas, taip pat pakeitė palūkanų normos skaičiavimo taisyklę bei kredito grąžinimo grafiką. 2008 m. lapkričio 28 d. papildomu susitarimu Nr. 2 ieškovas ir atsakovas UAB „Veikuva“ pakeitė kredito valiutą iš litų į eurus. Ieškovas atsakovui UAB „Veikuva“ papildomai išdavė 157 487,81 Eur kreditą, pakeitė palūkanų normos skaičiavimo taisyklę bei galutinį kredito grąžinimo grafiką. 2009 m. liepos 13 d. papildomu susitarimu Nr. 3 ieškovas ir atsakovas UAB „Veikuva“ pakeitė kredito grąžinimo grafiką, nustatė iki 2009 m. liepos 13 d. papildomo susitarimo Nr. 3 pasirašymo dienos priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimo tvarką, nustatė nuo papildomo susitarimo Nr. 3 pasirašymo iki 2010 m. gruodžio 3 d. skaičiuotų palūkanų mokėjimo tvarką. 2011 m. gegužės 13 d. papildomu susitarimu Nr. 4 ieškovas ir atsakovas UAB „Veikuva“ pakeitė palūkanų normos skaičiavimo taisyklę, kredito grąžinimo grafiką, sumažino delspinigių dydį nuo 0,1 iki 0,03 proc., atidėjo pradelstų 102 252, 15 Eur palūkanų ir iki 2011 m. gegužės 13 d. papildomo susitarimo Nr. 4 pasirašymo dienos priskaičiuotų 219 69,18 Eur palūkanų bei nuo 2011 m. gegužės 13 d. papildomo susitarimo Nr. 4 iki 2011m. lapkričio 30 d. priskaičiuotų palūkanų mokėjimą, taip pat atidėjo atidėtų 12 753 Eur delspinigių ir iki 2011 m. gegužės 13 d. papildomo susitarimo Nr. 4 pasirašymo dienos priskaičiuotų delspinigių mokėjimą. 2011 m. gruodžio 13 d. papildomu susitarimu Nr. 5 ieškovas ir atsakovas UAB „Veikuva“ pakeitė kredito sutarties valiutą, palūkanų normos skaičiavimo taisyklę, kredito grąžinimo grafiką, atidėjo atidėtų pradelstų 128 702,85 Eur palūkanų ir iki 201 m. gruodžio 13 d. papildomo susitarimo Nr. 5 pasirašymo dienos priskaičiuotų 780,85 Eur palūkanų mokėjimą, atidėjo priskaičiuotų nesumokėtų atidėtų 30 871,96 Eur delspinigių ir iki 2011 m. gruodžio 13 d. papildomo susitarimo Nr. 5 pasirašymo dienos priskaičiuotų delspinigių mokėjimą. 2012 m. birželio 12 d. papildomu susitarimu Nr. 6 ieškovas ir atsakovas UAB „Veikuva“ atidėjo priskaičiuotų nesumokėtų atidėtų 447 080,49 Lt palūkanų, iki 2012 m. birželio 12 d. papildomo susitarimo Nr. 6 pasirašymo dienos priskaičiuotų ir nesumokėtų 10323,31 Lt palūkanų ir nuo 2012 m. birželio 12 d. papildomo susitarimo Nr. 6 iki 2012 m. liepos 31 d. priskaičiuotų palūkanų mokėjimą. Už atsakovą UAB „Veikuva“ 2008 m. lapkričio 28 d. laidavimo sutartimis laidavo D. B., J. U., P. U., R. U., R. U.. Šie asmenys įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui už atsakovą UAB „Veikuva“ visu savo turtu tokia pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas UAB „Veikuva“, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal kredito sutartį. Ieškovui pagal kredito sutartį įkeisti nekilnojamieji daiktai 2011 m. viduryje buvo parduoti, hipoteka išregistruota, ieškovo reikalavimas liko užtikrintas tik fizinių asmenų laidavimais. Atsakovas UAB „Veikuva“ nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nemokėjo ieškovui palūkanų, nuo 2013 m. sausio 3 d. negrąžino kredito dalių. Tokiais veiksmais atsakovas UAB „Veikuva“ pažeidė kredito sutarties 4.4 (paskutinį kartą pakeisto 2011 m. gruodžio 13 d. papildomu susitarimu Nr. 5), 2.6.1 (paskutinį kartą pakeisto 2011m. gruodžio 13 d. papildomu susitarimu Nr. 5), 6.1 ir 6.2 punktuose nustatytus įsipareigojimus mokėti palūkanas bei laiku grąžinti kreditą. Ieškovas 2014 m. vasario 15 d. raštu Nr. 13-1517 ir 2014 m. kovo 15 d. raštu Nr.13-2617 informavo atsakovus apie sutarties sąlygų pažeidimus bei paragino tinkamai vykdyti prisiimtas prievoles, tačiau atsakovai ieškovo reikalavimų nevykdė ir toliau. Ieškovas 2014 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 1165 nuo 2014 m. balandžio 30 d. nutraukė kredito sutartį. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Veikuva“ negrąžino viso kredito likučio ir nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių, nors paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.873 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad atsakovai D. B., J. U., P. U., R. U. ir R. U. yra UAB „Veikuva“ laiduotojai. Ieškovas ir atsakovė D. B. sudarė taikos sutartį, kuri teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo patvirtina, byla iškelta D. B. nutraukta. Taikos sutarties sudarymo metu atsakovė D. B. buvo padengusi 50 000 Lt įsiskolinimo. Atsakovė D. B. taikos sutarties 2 punktu įsipareigojusi ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 31 d. sugrąžinti ieškovui 125 000 Lt skolos, kuria bus dengiamos palūkanos. Tuo metu, kai ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, D. B. buvo padengusi 100 000 Lt įsiskolinimo. Visa šia pinigų suma buvo padengtos palūkanos. Teismas, remdamasis šiomis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, sprendė, kad atsakovė yra įsipareigojusi ieškovui grąžinti 175 000 Lt skolą, grąžino 100 000 Lt, kuriais padengtos palūkanos. Atsakovė D. B. ieškovui grąžins dar 75 000 Lt, kuriais bus dengiamos palūkanos. Ši aplinkybė leido teismui daryti išvadą, kad nepadengtų palūkanų lieka 312 794, 21 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovų UAB „Veikuva“, J. U., P. U., R. U. ir R. U. bendra skola yra 1 200 956,29 Lt - 770 319,89 Lt kredito, 312 794,21 Lt palūkanų, 117 842,19 Lt delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Veikuva“ prašė ieškinio dalį dėl palūkanų ir delspinigių atmesti, senaties taikyti neprašė. Teismas šioje dalyje pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 13 d. papildomu susitarimu Nr. 4 ieškovas UAB „Medicinos bankas“ ir atsakovas UAB „Veikuva“ pakeitė palūkanų skaičiavimo taisyklę, kredito grąžinimo grafiką, sumažino delspinigių dydį nuo 0,1 iki 0,003 proc. Šalių teisė susitarti dėl netesybų yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių nustatytos 0,003 proc. netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis neprieštarauja protingumo, sąžiningumo principams. Tą pačią išvadą teismas padarė ir dėl šalių susitartų palūkanų, todėl prašymą atmesti ieškinio dalį dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo laikė nepagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. papildomu sprendimu ieškovui UAB „Medicinos bankas“ priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Veikuva“, J. U., P. U., R. U., R. U. 1,48 proc. dydžio sutarties mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto 223 100,06 Eur kredito nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gegužės 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovui, ieškovui UAB „Medicinos bankas“ priteisė iš atsakovo UAB „Veikuva“ įstatymines kompensavimo funkcijas atliekančias 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos 347 821 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gegužės 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškovui UAB „Medicinos bankas“ priteisė solidariai iš atsakovų J. U., P. U., R. U. ir R. U. įstatymines kompensavimo funkcijas atliekančias 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos 347 821 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gegužės 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas nurodė, kad ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą ir dėl sutartinių mokėjimo funkciją atliekančių 1,48 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo prašomo priteisti 223 100,06 Eur negrąžinto kredito nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo dienos, taip pat iš atsakovo UAB „Veikuva“ priteisti 6 proc., o iš solidarių atsakovų – fizinių asmenų 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nepaisant to, kad buvo pareikšti tokie reikalavimai, šalys dėl palūkanų davė paaiškinimus, teismas dėl šių reikalavimų sprendimo nepriėmė. Dėl šios priežasties nurodytus reikalavimus teismas išsprendė priimdamas papildomą sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) R. U. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir 2015 m. vasario 25 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovams būtų atmestas; tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog dėl susidariusio įsiskolinimo civilinė atsakomybė kyla ir apeliantui R. U., atitinkamai sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistų palūkanų ir delspinigių dydžius.
Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nenurodyti pagrindiniai tokio sprendimo priėmimo argumentai ir pagrindai. Teismas neatsižvelgė į atsakovų pateiktus argumentus dėl nepagrįstai didelių delspinigių, be to, visiškai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. susikaupusius delspinigius. Netesyboms yra taikomas 6 mėnesių senaties terminas. Priteistų delspinigių suma yra lygi daugiau kaip 15 proc. priteisintos skolos dydžio, todėl neatitinka įstatyme nustatytos jų paskirties ir tampa pasipelnymo šaltiniu kreditoriui. Dėl šios priežasties teismas turėjo pareigą atitinkamai sumažinti ieškovo reikalaujamų palūkanų ir delspinigių dydį.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. galutinį sprendimą ir 2015 m. vasario 25 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Teismas sprendime glaustai atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, apeliantas skunde neįrodė, kad byla buvo išspręsta neteisingai. Byloje kilo ginčas tarp ieškovo ir tik kai kurių atsakovų, tačiau apeliantas jokia forma procese nedalyvavo ir jokių argumentų, susijusių su jo pozicija, neišreiškė. Kiti bylos atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimų neginčija, vadinasi sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimais ir byloje nustatytoms faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis. Dėl nurodytų priežasčių apelianto įvardintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas neegzistuoja. Teismo sprendimo dalis dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo yra pagrįsta. Priešingai nei teigia apeliantas, bet kuris asmuo turi teisę pareikšti ieškinį nepaisant to, ar ieškinio senatis yra praleista ar nepraleista. Apeliantas jokio prašymo taikyti ieškinio senatį ar sumažinti delspinigius byloje nebuvo pareiškęs. Ieškinio senatis didžiajai daliai netesybų bet kuriuo atveju nebuvo praleista. Papildomais susitarimais Nr. 3-6 delspinigių ir palūkanų mokėjimas buvo atidėtas vėlesniems laikotarpiams ir galiausiai atidėtas 2017 m. rugsėjo 3 d., t. y. ieškinio senatis didžiajai daliai netesybų nutrūko CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Ieškovas galėtų sutikti su ieškinio senaties taikymu 1 256,41 Eur netesybų sumai (už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. buvo apskaičiuoti 2 800,50 Lt delspinigiai už laiku negrąžintą kreditą, už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. buvo apskaičiuoti 1 537,63 Lt delspinigiai už laiku nesumokėtas palūkanas, kurių atžvilgiu senatis buvo nutraukta ir kurie yra senesni kaip už 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo), visų kitų delspinigių atžvilgiu ieškinio senatis buvo nutrūkusi arba senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs.Netesybos nėra akivaizdžiai nepagrįstos. Visus susitarimus dėl delspinigių ieškovas ir UAB „Veikuva“ sudarė laisva valia derybų būdu. Susitarimai dėl delspinigių dydžio sudaryti su juridiniu asmeniu, kuris užsiėmė verslu statybos ir nekilnojamojo turto projektų srityje. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, o atsakovai ieškovui iki šiol nėra grąžinę 223 100,06 Eur dydžio kredito. Delspinigiai pagal kredito sutarties sąlygas buvo skaičiuojami nuo atitinkamais laikotarpiais visų ieškovui nesumokėtų sumų – ir nuo laiku negrąžinto kredito ir nuo laiku nesumokėtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, todėl vertinant santykinį delspinigių dydį su skolos suma atitinkamu laikotarpiu, delspinigių dydis yra protingo dydžio. Be to, delspinigių suma tesudaro 10 procentų visos skolos sumos. Palūkanos nebuvo mokamos ir kreditas negrąžinamas nuo 2009 metų, t. y. UAB „Veikuva“ įsipareigojimų nevykdymas buvo tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio. Netesybų sumos dydžiui įtakos turėjo ir pačios UAB „Veikuva“ elgesys. Ieškovas patyrė ir iki šiol patiria nuostolius dėl to, kad UAB „Veikuva“ negrąžino suteikto kredito ir nesumokėjo palūkanų. Skunde nėra argumentų, susijusių su palūkanų normos dydžio nepagrįstumu ir atitinkamai dėl teismo pareigos sumažinti ieškovo reikalavimų priteisti palūkanų dydį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą
Šiuo procesiniu klausimu suformuota nuosekli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo Praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-421/2015, 2012 m. liepos 13 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012, 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasakyta, kad pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta pareiga teismui sprendimą motyvuoti t. y. glausta forma pasisakyti dėl bylos aplinkybių, įrodymų bei teisės aktų, kuriais teismas vadovavosi. Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas visiškas motyvų nebuvimas, nepakankamas sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Esant aiškiai suformuotai teismų praktikai (apeliaciniame skunde nurodoma į tas pačias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis), kai nėra ginčų dėl procesinio įstatymo normų aiškinimo, kiekvieno ginčijamo sprendimo motyvai (ar jų nebuvimas) turi būti aptariamas individualiai bei argumentuotai. Dalyvaujantis byloje asmuo privalo pagrįsti ne tik savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.), bet ir procesinių dokumentų teiginius. Apeliantas, teigdamas egzistuojant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą – motyvų nebuvimą – skunde išsamiai aptaria teismų praktiką ir motyvų sprendime nebuvimo neigiamus padarinius, tačiau nenurodo, kuo pasireiškė jo procesinių teisų pažeidimas, dėl kokių skundžiamo sprendimo aspektų atsakovas negalėjo tinkamai suformuluoti apeliacinio skundo argumentų. O iš skundžiamų Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo ir 2015 m. vasario 25 d. papildomo sprendimo matyti, kad jų motyvuojamosiose dalyse yra išdėstytos bylos aplinkybės, byloje dalyvaujančių asmenų teisiniai tarpusavio santykiai, jų atlikti (ar neatlikti) teisiniai veiksmai, prisiimtų prievolių įvykdymo apimtis, prievolių bei teisės normų pažeidimas ir tokio elgesio teisinės pasekmės. Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamų sprendimų motyvai yra pakankami suvokti būtent tokių sprendimų priėmimo argumentaciją bei pagrindus. Apeliacinio skundo argumentas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto absoliutaus negaliojimo pagrindo egzistavimo pripažįstamas nepagrįstu.
Dėl delspinigių ir palūkanų
Dalyje dėl delspinigių apeliaciniame skunde nurodoma, kad reikalavimams dėl netesybų yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d.), todėl ieškovas, kreipdamasis į teismą, galėjo prašyti priteisti netesybas tik už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio padavimo, o ne susikaupusias net nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d.
Apeliantas klaidingai aiškina ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovas, senaties termino pasibaigimas nėra kliūtis kreiptis į teismą, nes CK 1.126 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Tai reiškia, kad atsakovui nereikalaujant teismas ieškinio senaties (jos taikymo) klausimo nesprendžia, o iš esmės nagrinėja pareikštą reikalavimą. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškinio senaties termino taikyti neprašė, todėl apygardos teismas šio klausimo pagrįstai nespendė. Klausimo dėl CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto sutrumpinto ieškinio senaties termino iškėlimas apeliaciniame skunde negali būti laikomas prašymu šį terminą taikyti, nes, kaip minėta, tokį reikalavimą galima pareikšti pirmosios instancijos teisme iki baigiamųjų kalbų pradžios. Esant tokiems argumentams skunde, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė aptariamo termino (CPK XVI skyrius), tačiau negali spręsti dėl senaties termino taikymo apeliacinės instancijos teisme, nes apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios teisme (CPK 312 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas dėl senaties termino yra nepagrįstas.
Skunde taip pat nurodoma, kad apygardos teismas, turėdamas teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, privalėjo sumažinti reikalaujamų palūkanų bei delspinigių dydį. Skundo argumentas nepripažįstamas pagrįstu. Apygardos teismo sprendime aptartas palūkanų bei delspinigių dydis, jų skaičiavimas, nurodyta, kad skaičiavimo taisykles šalys derino ir tarpusavio susitarimais keitė, delspinigių dydį sumažino nuo 0,1 iki 0,003 procento. Įvertinęs šias aplinkybes, įsižvelgęs į atsakovo įsipareigojimų apimtį ir jų nevykdymo laikotarpį, teismas prašymą atmesti ieškinį dalyje dėl delspinigių ir palūkanų, teisėtai pripažino nepagrįstu.
Esant pirmiau šioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų neturi pagrindo keisti ar panaikinti teisėtus ir pagrįstus pirmosios instancijos teismo sprendimus, todėl jie paliekami nepakeisti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir 2015 m. vasario 25 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.