- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- I-558-609/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00027-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK), jam priteisti 26 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 3) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2017 m. sausio 4 d. periodiškai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Areštinė) jis buvo laikomas perpildytose, pažeidžiant įstatymų nustatytą vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, kamerose, kuriose netinkamai įrengtas tualetas, kadangi kameroje buvo daug suimtųjų, tekdavo valgyti atšalusį maistą. Teigia, jog dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų jis patyrė dvasinius, psichologinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, diskomfortą. Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepime į skundą (b. l. 6-9) prašo pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstas. Nurodė, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas periodiškai laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2017 m. sausio 6 d., pareiškėjo laikymo Areštinėje metu teisės aktais nustatytas vienam laikomam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas galėjo būti pažeistas 7 paras. Areštinė, esanti adresu Kauno g. 6, Klaipėdoje, pradėta eksploatuoti nuo 2015 m. gruodžio 28 d. Nurodė, jog 2015 m. gruodžio 22 d. aktu Nr. IL-16783 „Dėl areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai“ komisija, į kurios sudėtį įėjo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai patvirtino, kad naujos Areštinės patalpos atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir gali būti eksploatuojamos. Teigia, jog Areštinė atitinka visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei yra pripažinta tinkama eksploatacijai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas 2016 m. balandžio 4 d. atliko Areštinės patalpų patikrinimą ir 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.3-8 (18.4.1.3.12) konstatavo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Teigia, jog Areštinės patalpų patikrinimas buvo atliktas 2016 m. spalio 6 d., buvo patikrinta kamera Nr. 2, kurioje laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. kovo 9 d. buvo laikomas pareiškėjas, nustatyta, kad visose Areštinės gyvenamosiose patalpose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, patalpas galima vėdinti per langus. Nurodė, jog Areštinėje sanitarinių mazgų zonos suprojektuotos ir įrengtos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ ir Areštinių veiklos taisyklių reikalavimais. Pažymi, jog duomenų, kad pareiškėjo buvimo Areštinėje metu jis kreipėsi į Areštinės administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų laikymo sąlygų, nėra.
Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai informuoti šaukimais, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiškė pažeminimu, dvasiniais, psichologiniais išgyvenimais, orumo pažeminimu ir diskomfortu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.
Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..
Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016 m. sausio 21 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).
Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2017 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-986 (b. l. 10-11) nurodyta, jog pareiškėjas kamerose Nr. 2, Nr. 5, Nr. 7, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 17, Nr. 26, Nr. 28, Nr. 29 periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2017 m. sausio 6 d..
Iš Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2017 m. sausio 16 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-986 matyti, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. balandžio 21 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas 11,30 kv. m., kartu su vienu asmeniu ir vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas sudarė 4,81 kv. m (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto), laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 11 d. – kameroje Nr. 28, kurios plotas 11,35 kv. m, kartu su vienu asmeniu ir vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas sudarė 4,84 kv. m., todėl akivaizdu, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko Taisyklių 80 punktu nustatyto laikomo vienam asmeniui tenkančio 5 kv. m minimalaus ploto reikalavimo.
Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2017 m. sausio 16 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-986, ginčo laikotarpiu pareiškėjas kameroje buvo laikomi vienas, kartu su vienu ar dviem asmenimis, todėl skundo argumentas, jog dėl kameroje laikomo didelio asmenų skaičiaus pareiškėjas turėdavo valgyti atšalusį maistą, laikytinas nepagrįstu.
Nors pareiškėjas teigia, jog Areštinėje kamerose netinkamai įrengtas tualetas, Klaipėdos apskrities VPK 2015 m. gruodžio 22 d. akte Nr. 30-IL-16783 „Dėl areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai“ (b. l. 33-34) nurodyta, jog komisija, kurios sudėtyje buvo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus atstovai, įvertino Areštinės patalpas ir patvirtino, kad jos atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintus reikalavimus areštinės eksploatacijai ir gali būti eksploatuojamos. Vadovaudamasis minėtu aktu, Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-1186 (b. l. 35) „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę“ Areštinę leido pradėti eksploatuoti nuo 2015 m. gruodžio 28 d.. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo akto Nr. PA.3-8 (18.4.1.3.12) (b. l. 36-37) matyti, jog 2016 m. balandžio 4 d. atlikus patikrinimą nustatyta, jog kameroje Nr. 4, Nr. 6, Nr. 15 yra natūralus apšvietimas, yra galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per varstomus langus, langai švarūs, sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pažymėtina, kad HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo akto Nr. PA.3-457 (18.4.1.3.12) (b. l. 38-39) matyti, jog 2016 m. spalio 7 d. atlikus patikrinimą kamerose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 13, HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Kadangi nustatyta, kad 7 paras Areštinėje pareiškėjas buvo laikomas, pažeidžiant Taisyklių 80 punkte reglamentuotą vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimą, vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta žala vertintina pinigais.
Atsižvelgiant į pareiškėjo buvimo Areštinėje trukmę, pažeidimų pobūdį, jų intensyvumą, aplinkybę, jog nėra įrodyta, jog Areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjo patirta neturtinė žala vertintina 56 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 56 Eur (penkiasdešimt šešių eurų) neturtinės žalos atlyginimą T. B..
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.