- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1760-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40308-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- R. K., A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. K. ir A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai R. K. ir A. K., atstovaujamas tėvo R. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovui A. K. 2 000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant tėvą ieškovą R. K., ir ieškovui R. K. priteisti 1 000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovų R. K. ir A. K. ieškinį atmetė.
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. 2A-536-619/2018) ieškovų R. K. ir A. K. bei trečiojo asmens R. K. apeliacinius skundus atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Teisme 2018 m. gruodžio 10 d. gautas trečiojo asmens R. K. prašymas atnaujinti terminą papildomam sprendimui priimti ir priimti papildomą sprendimą priteisiant jai iš ieškovo R. K. 620,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašyme nurodė, kad trečiasis asmuo apeliaciniu skundu prašė priteisti šias išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad reikia kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Paaiškino, kad anksčiau su tokiu prašymu nesikreipė dėl laiko stokos, nes su ieškovu bylinėjosi teisme kitoje byloje dėl ieškovo R. K. tėvo valdžios apribojimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi atnaujino trečiajam asmeniui R. K. terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti.
Atsiliepimas
6. Ieškovas R. K. atsiliepime prašė atmesti trečiojo asmens prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad R. K. į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu tik dėl to, kad ji buvo vieno iš ieškovų – nepilnamečio sūnaus motina. Ieškovo manymu, trečiasis asmuo neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi trečiojo asmens tikslas byloje buvo atitolinti tėvą nuo sūnaus.
7. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama teisingumo ministerijos, pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas tenkinti trečiojo asmens prašymą ir papildomu sprendimu priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. papildomu sprendimu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. K. pareiškimą tenkino. Teismas priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. K. iš ieškovo R. K. 620,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.
9. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad teismo posėdžio, vykusio 2017 m. kovo 24 d., metu buvo priimti trečiojo asmens R. K. atstovės advokato padėjėjos K. A. pateikti įrodymai apie trečiojo asmens patirtas 620,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; prašymas priteisti pastarąsias išlaidas buvo pateiktas raštu bei išsakytas žodžiu teismo posėdyje. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendime trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas išspręstas nebuvo.
10. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 2 dalimi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų turi visas šalies teises (įskaitant ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Vadinasi, nepaisant to, kurioms trečiojo asmens teisėms/pareigoms (susijusioms su motinos pareigų įgyvendinimu ar kitomis) teismo sprendimas gali turėti įtakos, trečiasis asmuo visais atvejais turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jei sprendimas buvo priimtas tos šalies, kurios pusėje jis veikė, naudai (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo R. K. argumentus, kad trečiajam asmeniui neturi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi ji į byla buvo įtraukta vien dėl to, jog yra kito ieškovo motina.
11. Teismas, įvertinęs ieškovo R. K. argumentus, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismas neįžvelgia trečiojo asmens kaltės ar sąmoningo piktnaudžiavimo papildomo sprendimo institutu vien dėl to, jog į teismą su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo kreiptasi tik 2018 m. gruodžio mėnesį. Teismas šios išvados priėjo atsižvelgęs į tai, kad įstatymo leidėjas yra suteikęs ne tik procesinę teisę byloje dalyvaujantiems asmenims kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, bet ir numatęs bylą nagrinėjusiam teismui prerogatyvą savo iniciatyva (ex officio) išspręsti papildomo sprendimo priėmimo klausimą. Tuo tarpu ieškovo R. K. teisėti lūkesčiai vien dėl to, kad papildomas sprendimas buvo priimtas atnaujinus terminą, nėra pažeisti, nes ieškovas kaip bylą pralaimėjusi šalis turi procesinę pareigą atlyginti kitų byloje dalyvavusių asmenų bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jokių papildomų apsunkinimų (pavyzdžiui, palūkanų) ieškovas nepatyrė vien dėl to, kad papildomas sprendimas priimtas vėliau nei per 20 dienų teismo sprendimo priėmimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apylinkės teismo 2019-01-22 papildomą sprendimą ir nepriteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. Trečiasis asmuo dėl papildomo sprendimo kreipėsi itin reikšmingai praleidęs terminus, o teismas terminus pratęsė, nors neturėjo to daryti.
12.2. Trečiasis asmuo piktnaudžiavo teise ir veikė priešingai vaiko interesams – šios aplinkybės teismas nenagrinėjo ir nevertino. Trečiasis asmuo šioje byloje siekė, kad ieškovų pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo jos mažamečiam sūnui A. K. iš valstybės nebūtų tenkintas. Taigi trečiasis asmuo – vaiko mama – teisme aršiai kovojo, kad jos vaikui iš valstybės nebūtų priteisti pinigai. Akivaizdu, kad trečiasis asmuo kovojo ne dėl vaiko interesų, ir netgi ne dėl savo, nes trečiojo asmens interesai dėl vienokios ar kitokios bylos baigties nebūtų nukentėję.
12.3. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, niekaip nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad trečiasis asmuo, kaip nustatyta 2017-04-03 teismo psichologinės ekspertizės akte siekė supriešinti ieškovą su jo sūnumi dėl ko nutrūko ieškovo ir jo sūnaus ryšys. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu elgėsi priešingai mažamečio A. K. ir skyrium gyvenančio tėvo R. K. interesams.
12.4. Vadovaujasi CPK 93 str. 4 d. turi būti įvertinta, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos, ar šalies procesinis elgesys buvo tinkamas. Šiuo atveju, įvertinant trečiojo asmens nesąžiningą veikimą prieš mažamečio sūnaus interesus, bei į tai, kad vienoks ar kitoks teismo sprendimas niekaip nebūtų pabloginęs trečiojo asmens padėties, o procese trečiasis asmuo dalyvavo tik dėl to, kad yra priešiškai nusiteikusi prieš ieškovą, todėl trečiojo asmens naudai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. K. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
13.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atnaujindamas terminą ir priimdamas pareiškimą dėl papildomo sprendimo, teisingai pastebėjo, jog trečiasis asmuo klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kėlė netrukus po sprendimo priėmimo ir nors tą darė ne pareiškime dėl papildomo sprendimo , bet apeliaciniame skunde, toks procesinis trečiojo asmens elgesys aiškiai rodo, kad terminas praleistas ne dėl aplaidaus trečiojo asmens elgesio.
13.2. Kadangi trečiasis asmuo į bylą buvo įstojęs atsakovo pusėje, jis pagal CPK 98 str. 48 str. 2 d. turėjo teisę gauti patirtų išlaidų atlyginimą, ką teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas.
Šalies argumentai
13.3. Apeliantas, akcentuodamas tėvo atstūmimo procesą, pamiršta dėl kokių priežasčių jis kreipėsi į teismą pareikšdamas absoliučiai nepagrįstą ieškinį atsakovui, kaip ir pamiršta tai, jog jo tėvo valdžia apribota nepilnamečiam sūnui yra apribota įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Todėl apeliaciniame skunde dėstomi ieškovo teiginiai dėl jo pridėto pavienio dokumento, kuris jau buvo įvertintas byloje, nepaneigia papildomo sprendimo teisėtumo, tačiau įrodo, kad ieškovo vienintelis tikslas yra įrodyti tėvo atstūmimo sindromą, tokiu būdu atsakomybę perkeliant trečiajam asmeniui, sūnui ir netgi valstybei, tik ne sau.
13.4. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad sprendimas neturėjo įtakos trečiojo asmens teisėms ir interesams. Pažymi, kad ieškovas, reikalaudamas žalos iš valstybės, įrodinėjo, kad ankstesnį ginčą nagrinėjusių teismų sprendimų išvados nepagrįstos. Trečiasis asmuo, ginantis dar ir vaiko interesus, suinteresuotumas bylos baigtimi buvo didelis.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Byloje kilo ginčas dėl priimto byloje papildomo sprendimo teisėtumo.
16. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovų R. K. ir A. K. ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Teisme 2018 m. gruodžio 10 d. gautas trečiojo asmens R. K. prašymas atnaujinti terminą papildomam sprendimui priimti ir priimti papildomą sprendimą priteisiant jai iš ieškovo R. K. 620,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas. Nustačius, kad mokama advokato teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog trečiojo asmens išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti laiku – iki išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi teismo sprendimas buvo priimtas ne tik atsakovo, bet ir trečiojo asmens naudai (trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti), iš esmės šiuo atveju priimant papildomą sprendimą buvo ištaisyta teismo sprendime padaryta klaida, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiajam asmeniui priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino trečiajam asmeniui pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti. Visų pirma pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis, kuria trečiajam asmeniui terminas kreiptis su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo yra atnaujintas yra neskundžiama ir nutartis negali būti apeliacijos objektu. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo turėjo teisėtą lūkestį, kad jam laiku pateikus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas tinkamai išspręs bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir priteis visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, prioritetas turėtų būti teikiamas teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principams, o ne reikalavimui formaliai taikyti įstatyme nustatytus tam tikrų procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo terminus.
20. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, nepagrįstai nesivadovavo 2017-04-03 teismo psichologinės ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, kad ieškovo sūnui būdingas tėvo atstūmimo sindromas. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka ir pažymi, kad priimant papildomą sprendimą negali būti iš naujo vertinami byloje pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su materialiniu ginču. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, o ne iš naujo vertinami šalių pateikti byloje įrodymai, sprendžiami materialinio pobūdžio klausimai ir pagal tai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
21. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas netinkamai taikė CPK 93 str. 4 d., kuriame įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Byloje nėra nustatytas trečiojo asmens piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar nesąžiningų procesinių pareigų atlikimas. Trečiojo asmens veiksmų, turinčių piktnaudžiavimo procesu požymių, nenurodo ir ieškovas. Šiuo atveju akivaizdu, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo nepagrįstai pareikšto ieškinio (įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas) trečiajam asmeniui siekiant atsikirsti į ieškovo argumentus.
22. Apelianto argumentas, kad teismo sprendimas trečiojo asmens pareigoms negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, nes apeliantas gynė tik savo sūnaus interesus, laikytinas nepagrįstu. Susipažinus su bylos medžiaga ir teismo sprendimu matyti, kad nors ieškovas, inicijuodamas šią civilinę bylą dėl žalos iš valstybės priteisimo laikė, kad jis gynė savo vaiko interesus, tačiau trečiasis asmuo įrodinėjo, kad tarp ieškovo dėstomų tariamai neteisėtų teismo veiksmų ir susilpnėjusio sūnaus ir tėvo tarpusavio ryšio nėra būtinojo priežastinio ryšio. Trečiasis asmuo byloje iš esmės laikėsi pozicijos, kad pats ieškovas savo veiksmais daro vaikui žalojantį poveikį. Atsižvelgus į apelianto ir trečiojo asmens kardinaliai priešingą suinteresuotumą byloje ir į tai, kad apelianto ieškinys buvo atmestas, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad jis gynė vaiko interesus, o trečiojo asmens suinteresuotumo byla nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nepaisant to, kurioms trečiojo asmens teisėms/pareigoms (susijusioms su motinos pareigų įgyvendinimu ar kitomis) teismo sprendimas gali turėti įtakos, trečiasis asmuo visais atvejais turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jei sprendimas buvo priimtas tos šalies, kurios pusėje jis veikė, naudai (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
23. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.