Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. B. ir V. P. (V. P.), trečiasis asmuo G. P., dėl neterminuoto motinos ir laikino tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo (nutarties) dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) laikinai apriboti tėvo valdžią V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio vaiko D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti motinos valdžią V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio vaiko D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu; 3) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) jos vaikui D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas pervedant rūpintojai G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) jo vaikui D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 200,00 Eur, kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas pervedant rūpintojai G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad atsakovai V. B. ir V. P. (toliau kartu ir – atsakovai) turi nepilnametį vaiką D. P., kurio atžvilgiu neįgyvendina tėvų valdžios. 2019 m. liepos 2 d. V. B. paliko be priežiūros savo nepilnametį sūnų D. P. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Nuo vaiko motinos sklido alkoholio kvapas ir kalba buvo nerišli. Moteris kategoriškai atsisakė nustatyti girtumą. Tokiais veiksmais atsakovė panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams. 2020 m. gruodžio 7 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius) gavo pranešimą, kad nepilnametis D. P. 5 dienas gyvena pas senelę G. P., nes vaiko motina V. B. vartoja alkoholinius gėrimus, galimai artimai bendrauja su vyriškiais vaikui matant. Vaiko motina V. B. 2020 m. gruodžio 10 d. Skyriaus vyriausiajai specialistei pripažino, kad retkarčiais vartoja alkoholį iš vienatvės ir dėl sunkaus darbo. Moteris nurodė, kad konfliktų namuose nėra, tačiau supranta, kad vaikui nesmagu matyti neblaivią motiną. Vaiko tėvas V. P. patvirtino, kad dirba ir gyvena užsienyje, bei nurodė, kad šiuo metu negali pasirūpinti sūnumi. Vyras sutiko, kad D. P. būtų globojamas sesers E. P. šeimoje. V. P. žadėjo pasiimti vaiką pas save, į Norvegiją, tačiau iki šiol nesikreipė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo.

3. Kaip nurodyta ieškinyje, 2021 m. vasario 22 d. nepilnametis D. P. Skyriaus vyriausiajai specialistei nurodė, kad su senele ir teta jam patinka gyventi, teigė, kad su motina gyventi nenori, nebenori net svečiuotis pas ją, vaikas taip pat atsisako gyventi pas tėvą. Atsižvelgiant į esamą padėtį Skyrius kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir nuo 2021 m. vasario 22 d. mažametis D. P. buvo laikinai apgyvendintas E. P. šeimoje. 2021 m. kovo 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eS2-2924-1115/2021 priėmė nutartį leisti paimti D. P. iš jo įstatyminių atstovų motinos V. B. ir tėvo V. P. 2021 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) likusiam be tėvų globos D. P. buvo nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), o vaiko globėja (rūpintoja) tapo E. P. 2021 m. balandžio 9 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta, kad: „V. B. nuolat teisinosi, jog dėl darbo negali vykti pas specialistus, neturi laiko konsultacijoms, socialinės darbuotojos pagalbos neatsisakė, tačiau problemų iš esmės nepripažino. Teikiant socialines paslaugas klientei, pastebėta, kad sūnaus priežiūra motinai nėra prioritetas, išryškėjo silpna motyvacija auginti ir prižiūrėti savo sūnų“. Socialinis darbas su V. B. buvo neefektyvus: per visą socialinio darbo su šeima laikotarpį V. B. elgesyje pokyčių neįvyko, alkoholio vartojimo problema šeimoje neišnyko. Vaiko motina pripažįsta, kad kartais nuo karto vartoja alkoholį, nes jis padeda numalšinti stresą, nusiraminti. Vaiko motina neturi motyvacijos spręsti šią problemą ir nepripažįsta turintį priklausomybę nuo alkoholio. Visą laiką žada, tačiau nesiima jokių veiksmų, kad ši problema būtų išspręsta. Bendravimo metu su Skyriaus specialistais E. P. nurodė, kad vaiko motina savo gyvenimo būdo nepakeitė ir toliau vartoja alkoholį. Ji dažnai vaikui skambina būdama neblaivi, ypač vakarais. V. P. teigimu, V. B. nuolat jam skambina jam būdama neblaivi ir prašo pinigų. Vyras nurodė, kad pragyveno su atsakove 12 metų ir išsiskyrė. Jis išvyko dirbti į Norvegija, o V. B. pradėjo vedžiotis vyrus, toks motinos elgesys vaikui nepatiko. Anot vyro, vaiko motina dažnai vartojo alkoholį, dėl to sūnus pabėgo pas močiutę.

4. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2021 m. spalio 8 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pagalbos plane užfiksuota, jog: „Mokyklos bendruomenė bijo, jei vaikas bus sugrąžintas motinai. Pas mamą, jis darė ką norėjo – žaidė iki vėlyvos nakties, po to neatsikeldavo į pamokas, nuolat vėluodavo, ateidavo neišsimiegojęs, silpnas, pavargęs“. 2021 m. spalio 18 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pagalbos plane nurodyta, kad: „Motina nieko nedaro ir nesprendžia alkoholio problemos, o vaikas į tai labai skaudžiai ir jautriai reaguoja, dėl to nenori bendrauti su motina. Kai vaikas supranta, kad mama jam skambina jau išgėrusi, jis nenori su ja kalbėti <...>. V. P. žadėjo paimti sugyventinę ir bendrą vaiką D. kartu į Norvegiją gyventi, tačiau susirado sau užsienyje kitą širdies draugę ir paliko buvusią sugyventinę ir bendrą vaiką be išlaikymo, ir nedalyvavo vaiko auklėjime“. 2021 m. spalio 27 d. globos (rūpybos) peržiūros metu vaikas nurodė, kad su motina nebendrauja, kadangi nenori ir ja nepasitiki. Vaikas teigia, kad: „<...> gyvendamas su ja patyriau daug neigiamų išgyvenimų, ji vogdavo iš manęs pinigus“., po kurio laiko vaikas pasakė: „<...> jei paklausite, ar noriu su ja gyventi, tai aš turiu tvirtą atsakymą, kad “ne“, kadangi mama ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, ji blaiva būna retai, todėl nenoriu vėl patirti to siaubo iš naujo“. D. P. pasakė, jog gyvendamas pas globėją ir senelę jaučiasi saugus ir reikalingas, mylimas. Anot berniuko, jam su globėja geriau nei mamos namuose. Pasak vaiko, E. (globėja) ir senelė visada jį išklauso, pataria, pamoko. Anot E. P., su tėvu vaikas bendrauja dažnai 3-4 kartus per savaitę. Vaikas svečiavosi pas tėvą Norvegijoje praeitą vasarą ir šią vasarą, jam labai patiko. Vaiko tėvas perveda išlaikymą į vaiko sąskaitą ne eurais, o kriptovaliuta – bitkoinais. Paskutinį kartą, praeitą savaitę nusiuntė vaikui 100,00 Eur bitkointais. Atsakovui buvo suteikta informaciją dėl tėvo veiksmų siekiant grąžinti vaiką į šeimą, buvo pateikti teisininko kontaktai dėl nemokamos pirminės teisinės pagalbos Vilniaus rajone, tačiau iš atsakovo iki šiol nesulaukta jokių veiksmų siekiant sugrąžinti savo sūnų. 2021 m. spalio 20 d. G. P. pateikė prašymą dėl jos paskyrimo D. P. globėja (rūpintoja). E. P. dėl šeimos aplinkybių paprašė ją atleisti nuo globėjos pareigų. 2021 m. gruodžio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas vaiko globėjas (rūpintojas). Vaiko globėja (rūpintoja) buvo paskirta G. P.

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovai vaiko atžvilgiu nevykdo savo pareigų, tokia situacija tęsiasi ilgą laiką. Ieškovo atstovas turi informacijos, kad atsakovė vartoja alkoholį. Po metų vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko senele. Atsakovas tuo metu ir dabar gyvena Norvegijoje. Teismo leidimu vaikas buvo paimtas iš tėvų, atsakovai tam neprieštaravo. Vaiko laikinąja globėja buvo paskirta E. P. Atsakovė bendravimo metu pripažino, kad vartoja alkoholį. Socialinių darbuotojų teikiamos paslaugos jai buvo neefektyvios, t. y. tęsiant socialines paslaugas buvo įsitikinta, kad jokių pakyčių neįvyko. Vaikas paaiškino, kad gyvendamas pas globėją jaučiasi saugus. G. P. prašymu ji buvo paskirta vaiko globėja. Atsakovė negyvena su vaiku, juo nesirūpina, neišlaiko, todėl atsakovei turi būti taikomas neterminuotas motinos valdžios apribojimas. Taip pat nurodė, kad tarp atsakovo ir vaiko ryšys nėra visiškai nutrūkęs. Nors tėvas pilnai nevykdo tėvo valdžios, dalyvauja vaiko auklėjime, todėl yra tikslinga jam laikinai apriboti tėvo valdžią. 2022 m. rugsėjo 21 d. nustatyta, kad atsakovės situacija nepasikeitė nuo 2019 m. liepos mėn. Vaikas nori gyventi su globėja. Su atsakove 2022 m. rugsėjo 21 d. buvo atvejo vadybos posėdis, kurio metu nenustatyta jokių pokyčių iš atsakovės pusės. Vaiko tėvas, atsakovas, nuolatos, nuotoliniu būdu bendrauja su vaiku, vaikui perveda pinigų. Skyriaus turimais duomenimis, pinigus perveda periodiškai. Vaikas buvo svečiuose pas atsakovą Norvegijoje. Atsižvelgiant į išdėstytą manytina, kad atsakovai yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.

6. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Taip pat nurodė, kad ji vaiku rūpinasi, vaikas pas ją dažnai ateina. Ji perka vaikui rūbus, produktus, gegužės mėnesį davė vaikui perduoti globėjai 100,00 Eur, kas mėnesį perveda pinigų G. P. po 200,00 Eur. Atsakovė nuo šių metų birželio mėn. nedirba, pragyvena iš atsitiktinių darbų, renka braškes, avietes. Jei vaikui yra gerai su globėja, ji neprieštarauja, kad vaikas su ja gyventų. Sutinka mokėti vaikui išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį. Atsakovė nepaklausė, kodėl vaikas nenori su ja gyventi, tačiau vaikas pas atsakovę ateina. Paskutinį kartą vaikas buvo atėjęs šių metų gegužės mėnesį, tuomet atsakovė davė vaikui pinigų, o prieš tai pinigus pervesdavo G. P. Atsakovė turi dar du veikus: vienam iš jų 30 metų, kitam 25 metai.

7. Atsakovas V. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsakovo interesams atstovauja advokatas Algaudas Kirša, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

8. Atsakovų atstovas advokatas Algaudas Kirša nurodė, kad atsakovai turi nepilnametį vaiką, kurio atžvilgiu tėvų valdžios nerealizuoja. Pažymėjo, kad atsakovė su ieškiniu sutiko, t. y. sutiko, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia vaiko atžvilgiu ir vaiko išlaikymui būtų priteista po 200,00 Eur iki vaiko pilnametystės bei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko globėja. Atsakovė pasakė, kad vaikui duodavo pinigų, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Kodėl vaikas su ja nenori gyventi nepaaiškino. Kaip nurodė ieškovo atstovas, vaikui yra gerai gyventi su globėja. Vaiko tėvas, atsakovas, šiuo metu gyvena Norvegijoje, tačiau palaiko ryšį su sūnumi, nuolat perveda pinigų, bet pilnai tėvo valdžios neįgyvendina – su vaiku negyvena, jo neauklėja. Vaikas nuolatos gyvena su močiute, todėl būtina, kad atsakovui būtų laikinai apribota tėvo valdžia. Iš atsakovo prašoma priteisti po 200,00 Eur, tačiau atstovas nežino kiek atsakovas uždirba.

9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. P. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad vaikas D. P. yra jos anūkas, vaikas su ja gyvena nuo 2021 m. gruodžio 1 d., kai ji buvo paskirta globėja. Vaikas turi savo kambarį, namuose yra visi patogumai. Vaikas lanko devintą klasę (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mokytis sekasi gerai. Vaikas sakė, kad nori su ja gyventi, o, kai baigs mokyklą, gal apsigyvens pas tėvą. Vaikas nenori gyventi su atsakove. Atsakovė vaiku nesirūpina, jokių pinigų vaikui neduoda, anksčiau, prieš metus, atsakovė atsiųsdavo pinigų ir po 500,00 Eur, ir po 100,00 Eur, bet dabar ne. Atsakovė vaiko nelanko, pas vaiką neateina, ji sako vaikui, kad šis pas ją ateitų. Vaikas sako, kad nenori ir motina negali jo priversti ateiti. Atsakovas su vaiku susiskambina kiekvieną dieną. Ji (G. P.) prieš Kalėdas su vaiku buvo nuskridusi pas vaiko tėvą. Atsakovas teikia vaikui išlaikymą, apmoka vaiko telefono ir interneto paslaugas. Atsakovas kartu su vaiku negyvena gal apie 4 metus, o gal ir ilgiau. Mano, kad atsakovas galės mokėti po 200,00 Eur, nes dirba, tačiau nežino, kokio dydžio jo atlyginimas. Atsakovas sutinka, kad jam laikinai būtų apribota tėvo valdžia ir kad vaikas gyventų pas ją (G. P.). Atsakovas buvo atvažiavęs pas sūnų sausio mėnesį, jis grįžta 2-3 kartus per metus. Norvegijoje atsakovas gyvena apie 4-5 metus, dirba statybų sektoriuje.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).

12. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13, 23 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.161 straipsnio 1, 2, 3 dalys, kt.).

13. CK 3.165 straipsnis nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Pagal CK 3.180 straipsnio 3 dalį, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

14. Nustatyta, kad V. B. ir V. P. yra D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

15. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku: vaiko motina vartoja alkoholį, vaiko tėvas dirba ir gyvena užsienyje. 2021 m. vasario 22 d. nepilnametis D. P. Skyriaus vyriausiajai specialistei nurodė, kad su motina gyventi nenori, vaikas taip pat atsisako gyventi pas tėvą. Atsižvelgiant į esamą padėtį nuo 2021 m. vasario 22 d. mažametis D. P. buvo laikinai apgyvendintas E. P. šeimoje. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2021 m. vasario 26 d. Skyrius kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2924-1115/2021 leista paimti nepilnametį D. P. iš jo įstatyminių atstovų – motinos V. B. ir tėvo V. P.. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) likusiam be tėvų globos D. P. buvo nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėja (rūpintoja) paskirta E. P. 2021 m. balandžio 9 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte užfiksuota, kad: „<...> V. B. nuolat teisinosi, jog dėl darbo negali vykti pas specialistus, neturi laiko konsultacijoms, socialinės darbuotojos pagalbos neatsisakė, tačiau problemų iš esmės nepripažino. Teikiant socialines paslaugas klientei, pastebėta, kad sūnaus priežiūra motinai nėra prioritetas, išryškėjo silpna motyvacija auginti ir prižiūrėti savo sūnų. 2021-02-15 Skyrius gavo Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro raštą, kuriame socialinė darbuotoja darbui su šeimomis pažymėjo, jog V. B. nepripažįsta esančių problemų. Pagalbos plane numatytų uždavinių nevykdo, pateisina savo neveikimą laiko stoka, tačiau nuslepia nuo specialistų informaciją, kad turi nedarbingumą ir pasislėpusi nuo specialistų vartoja alkoholį.“

16. Iš byloje esančio Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakymo į 2021 m. rugpjūčio 11 d. paklausimą „Dėl aktualios informacijos apie šeimą“ matyti, kad vaiko tėvas V. P. gyvena užsienyje, Norvegijoje. Vaiko tėvas prie sūnaus išlaikymo neprisideda, auklėjimu neužsiima, tačiau periodiškai bendrauja su vaiku nuotolinių priemonių pagalba. Minėtame dokumente nurodoma, kad V. B. trūksta stiprios motyvacijos vykdyti pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, ją nuolat reikia skatinti, motyvuoti, priminti apie uždavinius, todėl darytina išvada, kad pokyčiai V. B. šeimoje nėra reikšmingi. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro 2021 m. spalio 8 d. pagalbos plane nurodyta, jog motina materialiai prie sūnaus išlaikymo neprisideda, tėvas jam atsiunčia pinigų. Vaikas palaiko ryšį su tėvu, gyvenančiu užsienyje, kartais vaikas nubėga pas motiną, tačiau būna ten neilgai. Motina piktnaudžiauja alkoholiu, jos gyvenimo būdas nepasikeitė. Minėtame dokumente užfiksuota, kad: „Mokyklos bendruomenė bijo, jei vaikas bus sugrąžintas motinai, kad nebūtų vėl, kaip buvo praeitų metų žiemą. <...> namie pas mamą, jis darė ką norėjo – žaidė iki vėlyvos nakties, po to neatsikeldavo į pamokas, nuolat vėluodavo, ateidavo neišsimiegojęs, silpnas, pavargęs.“ 2021 m. spalio 25 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta, kad vaikas su motina nebendrauja, nes nenori. Anot vaiko, gyvendamas su ja patyrė daug neigiamų išgyvenimų, motina vogdavo iš vaiko pinigus. Vaikas nenori gyventi su motina, ji retai būna blaivi. Vaikas su tėvu bendrauja, dažnai su juo susiskambina. 2021 m. spalio 27 d. Vaiko globos (rūpybos) priežiūros akte nurodyta, kad vaikas, gyvendamas pas globėją ir senelę, jaučiasi saugus, reikalingas, mylimas, ten jam patinka gyventi. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymu „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko globėja paskirta G. P. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro 2021 m. gruodžio 15 d. pranešimu „Dėl informacijos apie V. B. šeimą pateikimo“ nurodyta, kad sūnaus priežiūra tėvams nėra prioritetas, tėvai neskuba imtis veiksmų užtikrinančių vaiko gerovę, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą.

17. Ieškovas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad atsakovai vaiko atžvilgiu nevykdo savo pareigų, tokia situacija tęsiasi ilgą laiką. Atsakovė vartoja alkoholį. Socialinių darbuotojų teikiamos paslaugos atsakovės elgesiui nebuvo efektyvios, tęsiant socialines paslaugas buvo įsitikinta, kad jokių pakyčių neįvyko. Atsakovė negyvena su vaiku, juo nesirūpina, neišlaiko, todėl atsakovei turi būti taikomas neterminuotas motinos valdžios apribojimas. Atsakovas gyvena Norvegijoje. Tarp atsakovo ir vaiko ryšys nėra visiškai nutrūkęs, nors pilnai jis nevykdo tėvo valdžios, bet dalyvauja vaiko auklėjime – nuolatos, nuotoliniu būdu bendrauja su vaiku, periodiškai perveda pinigų, todėl tikslinga jam laikinai apriboti tėvo valdžią.

18. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-538/2018). Pagal byloje pateiktų faktinių aplinkybių visumą, nekyla abejonių, kad atsakovai įstatyminės pareigos rūpintis savo vaiku nevykdo: jie nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, ugdymu, sveikata. Atsakovė savo netinkamu, neatsakingu elgesiu (vartoja alkoholį, nedirba) neužtikrina ir negali užtikinti vaikui gerų gyvenimo sąlygų, materialiai vaiko neišlaiko. Atsakovai negali užtikrinti tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi bei tobulėjimo, savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai.

19. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reikalauja sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

20. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovams buvo suteikta pakankamai daug laiko spręsti savo ir šeimos problemas bei susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau atsakovai tinkamai nepasinaudojo jiems suteikta galimybe naudotis institucijų teikiamomis paslaugomis, nesiėmė konkrečių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką visam laikui į šeimą. Atsakovai dėl abejingumo savo pareigoms, t. y. ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl savo kaltės neatlieka tėvų pareigų. Duomenų, kad situacija atsakovų šeimose galėtų pasikeisti ir vaikas galėtų grįžti pas tėvus, šiuo metu nėra. Atsakovai nėra motyvuoti keisti gyvenimo, kurti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką savo vaikui. Teismas tokį atsakovų elgesį pripažįsta kaip kaltą vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaikus (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas atsakovei V. B. taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą ir atsakovui V. P. laikinai apriboti tėvo valdžią vaiko D. P. atžvilgiu.

21. Atsakovei V. B. išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaiko motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo

22. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Jų esmė yra ta, kad užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, tarp jų – išlaikymo vaikui teikimą. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas. Pagal šio straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

23. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią.

24. Kaip minėta, atsakovas dirba Norvegijoje, statybų sektoriuje, periodiškai perveda vaikui pinigų. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėtų vaikui išlaikymui skirti po 200,00 Eur kas mėnesį.

25. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad atsakovė niekur nedirba. Atsakovė šiuo metu pragyvena iš pavienių atsitiktinių darbų, tačiau neprieštarauja vaiko išlaikymui skirti po 200,00 Eur kas mėnesį. Teismas pastebi, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos problemų ji negali dirbti.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus prioritetinius vaiko interesus, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 200,00 Eur iš kiekvieno tėvo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192 straipsnis).

27. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo

28. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) likusiam be tėvų globos D. P. nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globos vieta nustatyta globėjo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), vaiko globėja (rūpintoja) paskirta E. P. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymu „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko globėja paskirta G. P., vaiko globos vieta nepakeista. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena nepilnametis vaikas, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga D. P. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo palikti nustatytą pagal 2021 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl civilinės bylos dėl globos nustatymo ir globėjo nepilnamečiams vaikams paskyrimo pradėjimo

29. Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečio vaiko D. P. atžvilgiu, o V. B. neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko D. P. atžvilgiu, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo vaikui paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, 183,00 Eur ((200,00 Eur × 2 × 12 mėn. × 3 %) + 100 Eur) × 75 %) dydžio žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis ir 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai).

33. Atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. vasario 9 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 406 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti tėvo valdžią V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio vaiko D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio vaiko D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) )gyvenamąją vietą nustatyti su G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vaiko D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vaiko D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio vaiko D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Pradėti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nustatymo ir nuolatinio globėjo skyrimo, kurioje pareiškėju laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Vilniaus rajone per dešimt dienų pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498–499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo ir globėjų paskyrimo.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.