- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- e2-460-330/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Dalia Kačinskienė, Tomas Venckus
- Suinteresuotas asmuo
- X, W
- Pareiškėjas
- Q
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens X atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Q pareiškimą dėl vaiko grąžinimo, suinteresuoti asmenys X (ankstesnė pavardė – X) ir W , išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Q kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl jos sūnaus W neteisėto laikymo Lietuvos Respublikoje, prašydama grąžinti vaiką W į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – Nyderlandų Karalystę.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji su suinteresuotu asmeniu X yra nepilnamečio vaiko W , gimusio (duomenys nevieši), tėvai. Pareiškėjos teigimu, ji su X susituokė Jungtinėse Amerikos Valstijose 2009 m. (duomenys nevieši). Kanados Aukštesniojo teisingumo teismo filialas Otavoje 2011 m. (duomenys nevieši), pareiškėjai patikėjo vienintelę tėvų valdžią vaiko atžvilgiu. Be to, pareiškėja nurodė, kad Kanados Aukštesnysis teisingumo teismas 2012 m. (duomenys nevieši), paskelbė Q ir X skyrybas bei patvirtino, kad mama Q turi vienintelę tėvų valdžią sūnui W . Nyderlandų Karalystės teismas 2014 m. (duomenys nevieši) taip pat patvirtino, kad mama turi vienintelę tėvų valdžią vaikui W. Pareiškėjos tvirtinimu, nepilnametis sūnus nuo 2011 m. gyveno tik su ja, o su tėvu X sūnus bendraudavo telefonu ar per trumpus vizitus Nyderlanduose. 2021 m. liepos 26 d., pareiškėjai leidus, sūnus W su tėvu išvyko atostogauti į Graikiją bei paviešėti kelias dienas Lietuvoje. Pareiškėja akcentavo, kad su vaiko tėvu sudarė susitarimą dėl atostogų trukmės, pagal kurį W turėjo sugrįžti į Nyderlandų Karalystę ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. Nepaisydamas susitarimo X informavo pareiškėją, jog neplanuoja grąžinti vaiko į jo nuolatinę gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo X su Q pareiškimu nesutiko, prašė teismo atsisakyti sugrąžinti W į Nyderlandų Karalystę, remiantis tiek tarptautinėje sutartyje numatytomis išimtimis, kurioms esant teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, tiek ir dėl vaiko neteisėto laikymo sudėties nebuvimo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. X tvirtinimu, sūnus W kategoriškai atsisako sugrįžti pas motiną į Nyderlandus, vaikas turi galimybes bendrauti su motina. X aiškinimu, sūnus W pats pranešė motinai, kad pasilikti gyventi Lietuvoje yra jo sąmoningas pasirinkimas. Pasak X, pareiškėja nepasirūpino jų sūnaus gydymu, draudė skiepytis, be to, sūnus ištisus mėnesius nelankydavo mokyklos, o pareiškėjos partneris fiziškai ir psichologiškai smurtavo prieš vaiką.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių tarnyba) nurodė, kad tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai šio skyriaus patalpose 2021 m. rugpjūčio 16 d. bendravo su X ir W. X paaiškino, kad 2011-2014 m. sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, tačiau vaiko motina pagrobė sūnų ir išsivežė į Nyderlandų Karalystę, kur X neturėjo galimybės matytis su vaiku. W papasakojo, kad mėgsta sportuoti ir žiūrėti futbolo rungtynes, jam patinka Lietuvoje. W teigė, kad motina su juo nesikalba, aptaria tik būtinus dalykus, jog būdamas Nyderlandų Karalystėje jis su tėvu bendraudavo pokalbių programėlės pagalba.
6. Vaiko teisių tarnyba nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas pagal X pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Q šeimoje. Atlikus vertinimą nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį bei rekomenduota vaikui lankyti psichologo konsultacijas, o vaiko tėvams – pozityvios tėvystės įgūdžių kursus. Vaiko teisių tarnyba 2021 m. spalio 8 d. gavo Vilniaus miesto socialinės paramos centro kreipimąsi, kuriame pateikti duomenys, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. X šeimai yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ir (ar) ugdymo palaikymo paslaugos. Vaiko teisių tarnyba pažymėjo, kad 2022 m. sausio 13 d. raštu Nyderlandų Karalystės centrinė institucija pateikė informaciją apie galimas taikyti vaiko teisių apsaugos priemones Nyderlandų Karalystėje, jeigu nepilnametį W būtų nuspręsta sugrąžinti į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.
7. Vaiko teisių tarnyba, be kita ko, nurodė, kad (duomenys apie mokymosi įstaigą nevieši), kurią lanko nepilnametis W , pateikė duomenis, jog vaikas nuo (duomenys nevieši) mokyklos nelankė dėl ligos, šią mokyklą W pradėjo lankyti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ir yra ugdomas pagal bendrąsias ugdymo programas, jam teikiamos papildomos lietuvių kalbos pamokos. Mokymosi įstaiga pažymėjo, kad vaikas kalba tik anglų kalba, yra tylus, menkos mokymosi motyvacijos, nebendrauja su bendraklasiais ir sunkiai bendrauja su pedagogais, jam teikiama mokytojo padėjėjo, psichologo ir socialinio pedagogo pagalba. Mokymo įstaigos teigimu, vaiko tėvas su mokykla bendradarbiauja, tačiau ne visada atsižvelgia į rekomendacijas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjos Q pareiškimo grąžinti W į Nyderlandų Karalystę netenkino.
9. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad vaiko neteisėto išvežimo ir (arba) negrąžinimo pasekmės pasireiškia tuo, jog pažeidžiamos vaiko globos teisės. Asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės šią teisę realizuoti vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kurią turėjo savo gyvenamojoje vietoje iki neteisėto išvežimo ar laikymo. Tai yra žalingi padariniai, kurie atsiranda tiek asmeniui, turinčiam globos teisę vaikui, tiek vaikui, jį neteisėtai išvežus iš gyvenamosios vietos ar neteisėtai negrąžinant. Sprendžiant klausimą dėl vaiko grąžinimo į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas, turi būti siekiama užtikrinti tinkamą vaiko, tėvų bei viešosios tvarkos interesų balansą, vaiko interesams turėtų būti teikiamas pagrindinis dėmesys. Pirmenybė turi būti teikiama vaiko interesų apsaugai.
10. Teismas konstatavo, kad Nyderlandų Karalystės Overijssel teismas 2014 m. (duomenys nevieši) nutartimi, be kita ko, nustatė nepilnamečio vaiko W priežiūros ir ugdymo išlaidas, kurias turi mokėti vaiko tėvas X. Nyderlandų Karalystės Overijssel teismas 2014 m. (duomenys nevieši) nutartimi nutarė panaikinti tėvų bendras nepilnamečio W globos teises ir nustatė, kad globos teises dėl nepilnamečio W turės tik vaiko motina Q. Nyderlandų Karalystės teismas atsisakė pripažinti analogišku klausimu priimtą Kanados Ontarijo Aukštesniojo teisingumo teismo 2011 m. (duomenys nevieši) nutartį, kuria vaiko motinai taip pat buvo patikėta vienintelė tėvų valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nes nusprendė, kad vaiko globos klausimas Nyderlandų Karalystės teisme gali būti nagrinėjamas iš naujo. Nyderlandų Karalystės teismas pažymėjo, kad pagal šios šalies teisės aktus vaiko globa gali būti skiriama tik vienam iš tėvų tais atvejais, jeigu: a) kyla nepriimtina rizika, kad vaikas gali atsidurti tarp tėvų nesutarimų, ir nesitikima, jog artimiausioje ateityje įvyks pakankamas pagerėjimas; b) globos institucijos pakeitimas yra kitaip būtinas, atsižvelgiant į vaiko interesus. Nyderlandų Karalystės teismas nurodė, jog bendravimas tarp šalių sutriko, pastebėta, jog tarp X ir Q vyrauja didelis abipusis nepasitikėjimas, abu tėvai labai neigiamai vertina vienas kitą ir nepaiso savo veiksmų pasekmių. Nyderlandų Karalystės teismo vertinimu, tėvas X atsisako dialogo su motina, turi savo nuomonę ir nėra atviras kitoms nuomonėms. Kadangi tarp tėvų kelerius metus vyko nuožmi kova, ypač dėl bendravimo su vaiku, šalys nesutarė dėl vaiko, Nyderlandų Karalystės teismas deklaravo, jog tai neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų, todėl šalys neturėtų kartu priimti spendimų dėl W. Nyderlandų Karalystės teismas nurodė šalims nutraukti teisinę kovą ir koncentruotis į vaiko interesus. Be kita ko, Nyderlandų Karalystės teismas netenkino X pageidavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą Lietuvoje, nes vaikas niekada negyveno Lietuvoje, nekalbėjo lietuviškai.
11. Byloje nustatyta, kad Nyderlandų Karalystės Overijssel teismas 2014 m. (duomenys nevieši) sprendimu atsisakė Nyderlandų Karalystėje pripažinti ir leisti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. (duomenys nevieši) priimto sprendimo dalis dėl X ir Q santuokos nutraukimo, vaiko W gyvenamosios vietos nustatymo su motina, išlaikymo vaikui priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, tačiau pripažino ir leido vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. (duomenys nevieši) sprendimo dalis dėl tėvo X bendravimo su vaiku tvarkos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. (duomenys nevieši) nutartimi atsisakė vykdyti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. (duomenys nevieši) nutartį, kuria nustatyta, jog X nuo 2012 m. gegužės 18 d. mokės atitinkamo dydžio pragyvenimo išmokas Q bei vaiko W nustatyto dydžio išlaikymą. Nurodyta nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nutarė nepripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. (duomenys nevieši) nutarties, kuria panaikintos tėvų bendros nepilnamečio W globos teisės ir nustatyta, kad globos teises dėl nepilnamečio W turės tik vaiko motina Q. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nutraukė civilinės bylos dalį dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. (duomenys nevieši) sprendimo nepripažinimo Lietuvos Respublikoje.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėja Q ir suinteresuotas asmuo X sudarė susitarimą dėl W atostogų 2021 m. vasarą kartu su tėvu, o iki atvykimo į Lietuvą nepilnametis W nuolat gyveno Nyderlandų Karalystėje. Teismas konstatavo, kad bylos šalys nesiginčija, jog vaikui W iš anksto buvo nupirkti grįžimo į Nyderlandų Karalystę lėktuvo bilietai, tačiau vaikas į gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, kur gyveno nuo 2011 metų iki pat išvykimo į Lietuvą, nesugrįžo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad W laikymas Lietuvoje, negrąžinant vaiko į Nyderlandų Karalystę, yra neteisėtas.
13. Įvertinęs suinteresuoto asmens X argumentus, kad, grąžinus W į Nyderlandų Karalystę, vaikas pateks į netoleruotiną situaciją ir (ar) jam bus padaryta nepataisoma žala, teismas konstatavo, jog tokie argumentai yra grindžiami paaiškinimais apie X ir pareiškėjos Q tarpusavio nesutarimus bei konfliktus, kas iš esmės yra susiję su šeimos narių tarpusavio santykiais ir bendravimu tuo laikotarpiu, kai jie gyveno kartu ir vėliau atskirai, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą apie motinos neigiamą įtaką vaiko psichikai. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šeimos bendras gyvenimas faktiškai yra iširęs, X nurodė neplanuojantis grįžti gyventi į Nyderlandų Karalystę, nors, pasak pareiškėjos, šioje valstybėje turėjo darbo santykius ir net šios bylos proceso metu buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos būtent į Nyderlandų Karalystę.
14. Šioje byloje teismas tiesiogiai išklausė vaiko W nuomonę, dalyvaujant psichologei, vaiko pasirinkta kalba (teismas užtikrino tiek anglų kalbos, tiek olandų kalbos vertėjo buvimą apklausos metu), W esant vaiko kambaryje, tėvams nedalyvaujant (jiems stebint apklausą ekrane). Apklausos metu vaikas išreiškė kategorišką nenorą būti sugražintas į Nyderlandų Karalystę. Įvertinęs vaiko išsakytus motyvus ir jo atsakymus į klausimus, kuriuos adaptavo psichologė, teismas susiformavo abejonių nekeliantį vidinį įsitikinimą dėl būtinybės atsižvelgti į vaiko W nuomonę, kadangi vaikas suvokia savo žodžių prasmę ir savo apsisprendimo padarinius. Teismas pastebėjo, kad W tokią pat nuomonę dėl savo gyvenamosios vietos buvo išreiškęs ir Vaikų teisių tarnybos specialistams 2021 m. rugpjūčio mėn.
15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju reikšmingas yra ir vaiko noras atkurti šeimos santykius su antruoju iš tėvų (tėvu – suinteresuotu asmeniu X), kurių (santykių) dėl tėvų ankstesnio konfliktiško ir įtempto elgesio bei nepakankamo bendradarbiavimo vaikas buvo netekęs. Teismas pabrėžė, jog esant situacijai, kai paauglys atsisako būti sugrąžinamas, sprendimui dėl vaiko grąžinimo įgyvendinti būtų reikalinga procesinė prievarta, o tai ne tik neatitiktų geriausių vaiko interesų, bet galimai sukeltų emocinę žalą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo X suformulavo alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį dėl absoliučių negaliojimo pagrindų ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, palikti nutartį nepakeistą, bet išnagrinėti, kokia žala gali būti padaryta vaikui, jei jis būtų sugrąžintas į Nyderlandų Karalystę, bei kokia žala būtų padaryta, jei vaikas bus atskirtas nuo tėvo ir pakeista aplinka iš Lietuvos, kur vaikas pilnai prisitaikė; 3) pakeisti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad taikytina 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) 13 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis dėl didelės rizikos, kad grąžinimo atveju vaikas patirs didelę žalą, bus pažeisti jo interesai ir vaikas pateks į netoleruotiną aplinką; 4) pakeisti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad „vaiko grąžinimas negalimas, nes pareiškėja nesinaudojo globos teisėmis, kylančiomis iš Nyderlandų ir Kanados teismų sprendimų, kuriais išimtinai paremtas jo prašymas“. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo pateikė užsienio kalba surašytas dvi Nyderlandų Karalystės mokyklų inspekcijos pažymas.
17.1. 2022 m. kovo 16 d. teismo posėdyje X pareiškė nušalinimą pirmosios instancijos teismo teisėjai, tačiau nušalinimas nebuvo išspręstas, todėl teismas negalėjo priimti skundžiamos nutarties ir tokia situacija sudaro absoliutų procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Teismas nepagrįstai netyrė vaiko motinos gyvenimo aplinkos, ignoravo visus X prašymus gauti įrodymus apie motinos aplinką, atsisakė priimti įrodymus apie vaiko nelankymą mokyklos, sveikatos priežiūros apleidimą, neapklausė liudytojų dėl vaiko sveikatos ir mokymosi nepriežiūros pareiškėjos šeimoje, nesiaiškino su tuo susijusios didelės rizikos vaikui.
17.3. W situacija ypatinga, nes prie jo, kaip vaiko ir žmogaus, teisių pažeidimų, smurto ir nepriežiūros žymia dalimi prisidėjo Nyderlandų Karalystė savo teismų sprendimais, vaiko teisių įstaigų neveikimu, trukdymu vykdyti Lietuvos teismo sprendimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu bei sprendimus dėl tėvų pareigų ir bendravimo tvarkos.
17.4. Vaikas negali būti grąžinamas, nes gali patekti į netoleruotiną aplinką – ši išimtis taikytina dėl vaiko sveikatos nepriežiūros, kuri tęsėsi ypač ilgai, motina nesirūpino sūnaus sveikata, vaiko sugrąžinimas motinai gali turėti ypač neigiamų pasekmių vaiko sveikatai ir gyvybei.
17.5. W atsisako grįžti pas motiną į Hagą dėl netoleruotinos aplinkos jo buvusioje (duomenys nevieši) mokykloje – pasak vaiko, šioje mokykloje vartojami narkotikai, smurtaujama, musulmonų gaujos ne kartą prieš jį psichologiškai ir fiziškai smurtavo.
17.6. W gyvenant pas motiną, ji ir jos sugyventinis vartojo prieš vaiką fizinę prievartą, mušė.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja Q su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą.
19. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:
19.1. Suinteresuotas asmuo X savo prašymo dėl teisėjos nušalinimo nepagrindė tinkamais argumentais ir nenurodė tinkamų pagrindų, kuriems esant teisėja turėtų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, be to, X jau anksčiau buvo pareiškęs prašymą nušalinti teisėją ir nušalinimo klausimas byloje buvo išspręstas.
19.2. Atskirajame skunde nepagrįstai keliamas reikalavimas pakeisti skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį ir pripažinti, kad pareiškėja nesinaudojo vaiko globos teisėmis, nes šis prašymas pagrįstas išimtinai Nyderlandų ir Kanados teismų sprendimais, o tie sprendimai Lietuvos Respublikoje nepripažįstami.
19.3. Į bylą pateikta daug įrodymų, kurie pagrindžia tinkamas nepilnamečio W gyvenimo sąlygas Hagoje, Nyderlandų Karalystėje.
19.4. Nyderlandų Karalystėje vaikas lankė mokyklą, futbolo būrelį, turėjo draugų.
19.5. X vaiku deramai nesirūpino – bylos medžiaga pagrindžia, kad X neteikė vaikui tinkamo dydžio išlaikymo, nuo pat gimimo vaiku praktiškai daugiausia rūpinosi pareiškėja.
Žemesnės instancijos teismas
20. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. balandžio 15 d. gauta pažyma apie Q valstybės suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir X elektroniniu parašu pasirašytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės pagalbos teikimo X (sprendime asmens, kuriam teikiama teisinė pagalba, gimimo data ar asmens kodas nenurodyti).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nurodytos proceso taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimui.
22. Atskirajame skunde teigiama, kad egzistuoja absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas, kadangi nebuvo išspręstas teismo 2022 m. kovo 16 d. posėdyje pareikštas nušalinimas pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusiai teisėjai.
23. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu yra atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 16 d. paskelbė skundžiamą nutartį. Iš 2022 m. kovo 16 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad dalyvaujantys byloje asmenys į procesinio sprendimo paskelbimą neatvyko. Vien nurodyta aplinkybė paneigia atskirojo skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė 2022 m. kovo 16 d. teismo posėdyje pareikšto prašymo nušalinti teisėją, kadangi neatvykusi šalis žodinio prašymo pareikšti negalėjo.
25. 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdyje suinteresuoto asmens X atstovas, posėdžio pradžioje atsakydamas į klausimą dėl nušalinimo teisėjai, vertėjai, sekretorei, atsakė „mes manome, kad Jūs šioje byloje esate šališka, nes Jūsų atžvilgiu yra pateiktas prokuratūrai pareiškimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, kadangi uždrausto vykdyti Olandijos teismo sprendimo vykdymas Jūsų veiksmais yra nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnį, todėl nors mes reiškiame <...> informuojame teismą, kad pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą, pareiškėjas, turiu omenyje X, su prašymu spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį dėl teismo sprendimo nevykdymo, <...> įtariamaisiais nurodyta <...> taipogi teisėja Eglė Surgailienė <...>. Teismui pakartotinai uždavus klausimą, ar X ir jo atstovas turi suformuluotų nušalinimo pareiškimų, X atstovas atsakė, kad „gerbiama teisėja, mes siūlome, kadangi dėl Jūsų yra pareikštas pareiškimas prokuratūrai, Jums pačiai nuo šios bylos nusišalinti <...> mes siūlome Jums nusišalinti“. Gavęs tokį siūlymą, teismas pažymėjo, kad teisėja neturi pareigos nusišalinti, nes tam nėra CPK numatytų pagrindų, ir byloje dalyvaujantiems asmenims paaiškino nušalinimo pareiškimo suformulavimo bei pateikimo tvarką. 2022 m. sausio 31 d., po teismo posėdžio, elektroninėmis ryšių priemonėmis pirmosios instancijos teisme gautas X prašymas dėl teismo (ne)nušalinimo, kuriame nurodyta, kad teismo posėdžio metu buvo pasiūlyta teismui pačiam nusišalinti dėl šališkumo, tačiau nušalinimas nepareikštas, o rašytinis prašymas pateikiamas „kad nekiltų neaiškumų dėl X atstovo pasiūlymo teismui pačiam nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo turinio“. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2022 m. vasario 3 d. nutartimi X pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo paliktas nenagrinėtas, atsižvelgiant į X atstovo rašte išdėstytą valią nereikšti nušalinimo.
26. 2022 m. vasario 25 d. pirmosios instancijos teisme gautas X atstovo pareiškimas dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nušalinimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2022 m. vasario 25 d. nutartimi suinteresuoto asmens X pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo atmestas – konstatuota, kad ta aplinkybė, jog dėl klaidos posėdžio data nebuvo įvesta į Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“, nepaneigia, kad byloje vykusiame posėdyje dalyvavę asmenys buvo informuoti apie kito posėdžio (po pertraukos) datą ir laiką, o teismo posėdžio atidėjimo nagrinėjimas CPK nustatyta tvarka ir teismo procesinis sprendimas dėl tokio prašymo patys savaime nesudaro teismo nušalinimo pagrindų.
27. 2022 m. kovo 9 d. teismo posėdyje prieš pradėdamas teikti paaiškinimus X teisėjai nurodė „noriu pasisakyti dėl nušalinimo“, į tai teismas atsakė ir paaiškino, kad ne šioje stadijoje turi būti reiškiami nušalinimai. Po to X atstovas nurodė, kad „yra reiškiamas nušalinimas“, o teismas pakartojo, kad ne ta stadija ir nušalinimas negali būti pareikštas. Reaguodamas į teismo paaiškinimą, X atstovas teigė, kad „galima ir yra reiškiamas bet kuriuo atveju ir Jums, gerbiama teisėja, yra pareikštas nušalinimas dėl akivaizdaus šališkumo, todėl mes manome, kad šis klausimas pirmiausiai turėtų būti išspręstas, kad X baigtų išsakyti savo nušalinimo pareiškimą“. Pirmosios instancijos teismo teisėja dar kartą plačiau paaiškino, kad pagal CPK 68 straipsnį nušalinimas gali būti pareikštas prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės. Po teismo paaiškinimo X atstovas išdėstė poziciją, kad „byloje mes matome gerbiamo teismo visiškai neatidų bylos nagrinėjimą, kuris pasireiškia prašymų nenagrinėjimu, pavėluotu nagrinėjimu <...> mes, matydami akivaizdų nenorą gilintis į šio klausimo esmę, nenorą matyti, kad Olandijos tarnybos bemaž 10 metų ignoravo vaiko teisių pažeidimus, kaip ignoruojat šiuos pažeidimus ir Jūs, gerbiama teisėja, taip pat vykdote nepripažintus sprendimus, kreipėmės, kad Jums pradėtas tyrimas ir pradėta byla, laukiama atsakymų į šiuos prašymus ir matydamas visas iki šiol priimtas Jūsų nutartis, kurios tiesiog persunktos šališkumu, kuriose nėra vadovaujamasi vaiko interesais, kuriose, be abejo, nėra net pėdsako teisingumo, todėl mes nesitikime, kad Jūs šioje byloje sugebėsite priimti teisingą sprendimą, būtent dėl to X ir pareiškė nušalinimą“.
28. CPK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Rašytiniame procese nušalinimas turi būti pareiškiamas raštu.
29. Analizuojamu atveju suinteresuotas asmuo X (jo atstovas) norą (siūlymą), kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja pati nusišalintų dėl suinteresuoto asmens siekiamo inicijuoti ikiteisminio tyrimo, išreiškė 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdyje, kuriame teismas išsamiai paaiškino, kaip turi būti formuluojami pareiškimai dėl nušalinimo. Po minėto teismo posėdžio X raštu išdėstė poziciją, kad jis nereiškia nušalinimo pirmosios instancijos teismo teisėjai. 2022 m. vasario 25 d. X pareikštas nušalinimas buvo išnagrinėtas ir atmestas kaip nepagrįstas. Bylą nagrinėjant teismo 2022 m. kovo 9 d. posėdyje, šalių pasisakymo metu, pirmosios instancijos teismui išklausius kitas šalis ir suteikus žodį X bei jo atstovui pateikti paaiškinimus, X ir jo atstovas nurodė norintys pareikšti nušalinimą tuo pačiu pagrindu, kaip ir 2022 m. sausio 31 d. išreiškus siūlymą teismui pačiam nusišalinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 68 straipsnio 2 dalies nuostata yra siekiama apriboti byloje dalyvaujančių asmenų piktnaudžiavimo procesu galimybes, o toks pareiškimo dėl nušalinimo pateikimo draudimas reiškia tai, kad pateiktas pareiškimas yra nepriimamas ir CPK 69 straipsnio tvarka nesprendžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2012).
30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti teismo posėdyje įpusėjus bylos nagrinėjimą X ir jo atstovo išsakytą nušalinimo pareiškimą, kuris nebuvo grindžiamas jiems naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
31. Atskirajame skunde taip pat nėra išdėstyta aplinkybių, kurios patvirtintų, kad suinteresuotas asmuo X apie galimą teisėjos nušalinimo pagrindą sužinojo tik vykstant 2022 m. kovo 9 d. teismo posėdžiui. Skunde pateikta nuoroda į CPK 68 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad kol nėra išspręstas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, byloje gali būti atliekami tik neatidėliotini procesiniai veiksmai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 68 straipsnio 3 dalis taikoma tuomet, kai yra pagrindas spręsti teisėjo nušalinimo klausimą, tai yra tais atvejais, kai yra priimtas pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo. Šiuo atveju pagal CPK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismo 2022 m. kovo 9 d. posėdyje pareiškimas dėl nušalinimo negalėjo būti priimtas. Be to, ta aplinkybė, kad galimas teismo nušalinimo priežastis (kaip pasiūlymą teismui) suinteresuotas asmuo teikė teismo 2022 m. sausio 31 d. posėdyje, suponuoja tai, jog ir pats suinteresuotas asmuo nelaikė, kad tokios priežastys sudaro CPK numatytus teisėjo nušalinimo pagrindus.
32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad šioje byloje ne tik nenustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte apibrėžtas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, bet nenustatytas ir joks CPK normų pažeidimas sprendžiant teisėjo nušalinimo klausimą. Priešingai – konstatuotina, kad skunde aprašytoje situacijoje teismas tinkamai taikė CPK normas. Taigi, absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų bei reikalavimų
33. Susipažinus su atskirojo skundo turiniu matyti, kad antruoju skundo reikalavimu yra kvestionuojami pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, pageidaujama, kad atmetant pareiškėjos Q prašymą grąžinti nepilnametį sūnų į nuolatinę gyvenamąją vietą Nyderlanduose, teismo procesinis sprendimas (nutartis) būtų pildomas 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalyje numatytos išimties taikymu.
34. Aiškindamas asmens teisę kasacine tvarka skųsti teismo motyvus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę: tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Priešingas aiškinimas nesiderintų su asmens teisės į teisminę gynybą realumo ir veiksmingumo imperatyvais. Kita vertus, aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis). Toks kasacinio teismo išaiškinimas analogiškai turi būti taikomas ir vertinant asmens teisę apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2021 26 punktas ir jame nurodyta praktika, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-67-241/2021 39 punktas ir jame nurodyta praktika).
35. Atskirajame skunde nėra atskleista, kokias papildomas su bylos nagrinėjimo dalyku susijusias pasekmes byloje dalyvaujantiems asmenims sukeltų pareiškėjos Q pareiškimo netenkinimas būtent Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies pagrindu. Įvertinusi tai, kad vaiko poreikiai, jo pasirinkimai bei aplinka gali kisti, ir ateityje iškilsiančius klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos gali tekti spręsti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju teismo motyvų dėl atsisakymo grąžinti nepilnametį W į Nyderlandus pildymas kitais pagrindais dalyvaujančių byloje asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui nedaro. Priėjus prie tokios išvados, konstatuojama, kad analizuojamu atveju apskųstoje nutartyje išdėstyti motyvai dėl vaiko negrąžinimo pagrindo nėra apeliacijos objektas, todėl aptarti atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo nevertinami.
36. Be kita ko, atskirajame skunde pareikštas reikalavimas pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį papildyti nurodymu „vaiko grąžinimas negalimas, nes pareiškėja nesinaudojo globos teisėmis, kylančiomis iš Olandijos ir Kanados teismų sprendimų, kuriais išimtinai paremtas jo prašymas“. Pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai pastebėta, kad toks suinteresuoto asmens X reikalavimas prieštarauja bylos nagrinėjimo metu X teiktiems atsikirtimams, jog Kanadoje ir Nyderlanduose priimti teismų sprendimai yra neteisėti ir negalėjo būti vykdomi.
37. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjos Q pareiškimas grąžinti nepilnametį vaiką į jo ankstesnę gyvenamąją aplinką Nyderlanduose, priešpriešiniai suinteresuoto asmens X materialieji teisiniai reikalavimai byloje nebuvo pareikšti. CPK 270 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti: 1) teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti; 2) įstatymų numatytais atvejais – priteistų palūkanų dydis ir laikotarpis, iki kada jos išieškomos; 3) nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; 4) teismo išvados dėl kitų sprendimu išspręstų klausimų; 5) sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas. Nurodyta CPK norma nenustato pareigos teismui, atmetusiam nagrinėtą pareiškimą, į sprendimo (nutarties) rezoliucinę dalį įrašyti dar ir motyvą (ar motyvus), dėl kurio pareiškimas atmestas. Vadinasi, teismo rezoliucinės dalies pildymas CPK 270 straipsnio 5 dalyje nenumatytais aspektais – šiuo atveju atskirajame skunde išreikštu pageidavimu pagrįsti pareiškimo atmetimą suinteresuoto asmens vertinimu – apeliacinės instancijos teisme nėra galimas (trečiasis atskirojo skundo reikalavimas apeliacinės instancijos teisme taip pat negali būti nagrinėjamas).
38. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Dėl papildomų dokumentų priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo X pateikė du elektroninius dokumentus. Atskirajame skunde nurodyta, kad dokumentai teikiami, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti.
40. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme – apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, net ir tais atvejais, kai yra taikoma CPK 314 straipsnyje numatyta išimtis, tokie teismui pateikti duomenys turi atitikti CPK keliamus reikalavimus. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Remiantis CPK 113 straipsnio 3 dalimi visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis.
41. Analizuojamu atveju suinteresuoto asmens prašomi priimti duomenys neatitinka valstybinės kalbos reikalavimo. Be to, teikiamais duomenimis suinteresuotas asmuo grindė atskirojo skundo dalį dėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų. Ši atskirojo skundo dalis apeliacinės instancijos teismo nebuvo nagrinėjama, todėl tokie duomenys neatitinka ir CPK keliamo sąsajumo reikalavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, kartu su atskiruoju skundu pateiktus duomenis atsisakoma priimti.
42. CPK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju į bylą pateikti duomenys apie tai, kad tiek pareiškėja Q, tiek suinteresuotas asmuo X turi teisę į antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (atlyginimo) klausimas nesprendžiamas.
Dėl baudos skyrimo
43. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą.
44. Teismų praktikoje pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
45. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas pateiktas byloje, kurioje ginčas išspręstas palankiai suinteresuotam asmeniui X. Suinteresuotas asmuo X prieštaravo nepilnamečio W grąžinimui į Nyderlandų Karalystę, o pirmosios instancijos teismas atmetė Q pareiškimą dėl vaiko grąžinimo į Nyderlandų Karalystę. Šiame kontekste yra reikšminga aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo X tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame teisme buvo atstovaujamas artimo giminaičio, turinčio aukštąjį teisinį išsilavinimą ir vykdančio profesinę veiklą (advokato padėjėjas). Pateiktas atskirasis skundas, be kita ko, buvo grindžiamas aplinkybe dėl pareiškimo nušalinti teisėją nepriėmimo, nors pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti tokį pareiškimą, tris kartus nurodė teisės norma pagrįstą tokio teismo procesinio veiksmo priežastį (pareiškimas pareikštas ne laiku, netinkamoje proceso stadijoje) bei citavo konkretų CPK įtvirtintą pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl nušalinimo.
46. Šios nutarties 44-45 punktuose išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo X sąmoningai pateikė aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, todėl yra pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją. Įvertindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas skiria suinteresuotam asmeniui X 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pasireiškusį aiškiai nepagrįsto atskirojo skundo pateikimu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Paskirti suinteresuotam asmeniui X (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą. Bauda mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 6800 ir mokėjimo paskirtyje įrašant bylos, kurioje priimta nutartis paskirti baudą, numerį.