Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-23-524/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-28
Bylos Nr.: e2A-23-524/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
Ieškovas: A. S.
Trečiasis asmuo: Palangos miesto savivaldybės
Atsakovas: UAB „Palangos projektai“

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas

Civilinė byla Nr. e2A-23-524/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00450-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; (S) 2.4.2.9.1; 2.4.4.1; 3.3.1.18.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S., trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Palangos projektai“, trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybei, dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, ir pagal trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės savarankišką reikalavimą dėl negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų (jų dalies) – priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią 161,92 m2 bendro ploto patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „A ir S projektai“ parengtame projekte pažymėtą indeksais G1, G2, 2-20, 2-20a, 2-21, 2-22, 2-23, 2-24, 2-25, 2-26, 3-21, 3-22, 3-23, 3-24, 3-25, 3-26, o atsakovei UAB „Palangos projektas“ priteisiant likusią patalpų dalį, projekte pažymėtą indeksais 1-1, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-30, 1-31, 1-32, 1-33, 1-34, 1-35; 2) nustatyti atlygintinį neterminuotą servitutą tarnaujančiajam daiktui – atsakovui UAB „Palangos projektas“ priklausančiai 1,79 m2 bendro ploto patalpai, UAB „A ir S projektai“ parengtame projekte pažymėtai indeksu 1-28, bei 3,34 m2 bendro ploto patalpos daliai, UAB „A ir S projektai“ parengtame projekte pažymėtai indeksu 1-29, esančioms Patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešpataujančiojo daikto, t. y. ieškovui A. S. nuosavybės teise priklausančių 161,92 kv. m bendro atidalytinų patalpų atžvilgiu; 3) priteisti iš ieškovo A. S. atsakovei UAB „Palangos projektas“ 1379,20 Eur kompensaciją už neterminuoto servituto nustatymą; 4) priteisti iš atsakovo ieškovui visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė faktines aplinkybes, jog 1994 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Nr. 1208 buvusiai VĮ „Palangos projektas“ (šiuo metu UAB „Palangos projektas“) buvo pavesta perduoti buvusiai Palangos miesto valdybai (šiuo metu Palangos miesto savivaldybė) 75400/112111 dalį 754 m2 bendro ploto administracinių patalpų, esančių administracinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovo iniciatyva, vykdant šį potvarkį, 1994 m. gruodžio 20 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai, po kurių Savivaldybei nurodytos perduoti patalpos ir atsakovui teksiančios patalpos (likusi jų dalis po perdavimo) buvo padalytos į du atskirus turtinius kadastrinius vienetus, suteikiant jiems atskirus unikalius numerius: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Po atliktų kadastrinių matavimų 1995 m. rugsėjo 20 d. perdavimo–priėmimo aktu atsakovė buvo įpareigota perduoti Savivaldybei 754 m2 bendro ploto administracines patalpas, nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byloje pažymėtas indeksais 1-2, 1-15 ir 1-24 (pirmajame Pastato aukšte), taip pat pažymėtas indeksais nuo 2-1 iki 2-33 (t. y. visas Patalpas antrajame Pastato aukšte) bei indeksais nuo 3-1 iki 3-20 ir nuo 3-27 iki 3-33. Dėl 1995 m. rugsėjo 20 d. perdavimo–priėmimo akte įsivėlusios klaidos, atsakovė vietoj 754 m2, faktiškai perdavė Savivaldybei tik 695,42 m2 bendro ploto patalpų dalį, nes į 1995 m. rugsėjo 20 d. perdavimo–priėmimo akto Priedą Nr. 1 nebuvo įtrauktos Savivaldybei privalėtos perduoti antrajame pastato aukšte esančios patalpos, inventorizacinėje byloje pažymėtos indeksais nuo 1-20 iki 1-26. Po 1995-09-20 perdavimo–priėmimo akto sudarymo nuo 1995 m. rugsėjo 20 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d. atsakovė asmeninės nuosavybės teise oficialiai disponavo 367,11 m2 bendro ploto administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Savivaldybė – 754,00 m2 bendro ploto administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai atsakovės ir Savivaldybės disponuojamų patalpų plotai pastate nesutapo su NTR išrašuose nurodytais duomenimis, nes dėl Savivaldybei neperduotų 58,58 m2 bendro ploto patalpų atsakovė faktiškai disponavo 425,69 m2, o Savivaldybė – 695,42 m2 bendro ploto patalpomis. Atsakovei priklausančią 16192/36711 dalį administracinių patalpų 2004-05-31 antstolė M. T. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu pardavė ieškovo A. S. tėvui D. S.. Ieškovo tėvas bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 161,92 m2 bendro ploto administracinių patalpų dalį, inventorizacinėje byloje pažymėtą indeksais: G1 – 19,40 m2; G2 – 19,28 m2 (pirmajame pastato aukšte); 2-20 – 6,38 m2; 2-20a – 1,12 m2; 2-21 – 3,30 m2; 2-22 – 8,61 m2; 2-23– 12,21 m2; 2-24 – 8,83 m2; 2-25 – 8,48 m2; 2-26 – 8,80 m2 (antrajame pastato aukšte); 3-21 – 10,31 m2; 3-22 – 8,31 m2; 3-23– 12,79 m2; 3-24 – 14,37 m2; 3-25 – 10,11 m2; 3-26 – 9,62 m2 (trečiajame pastato aukšte). Atsakovė vykdymo proceso metu pardavė ieškovo tėvui antrame pastato aukšte esančias patalpas, pažymėtas indeksais nuo 2-20 iki 2-26, nors realiai šias patalpas atsakovė privalėjo perduoti Savivaldybei vykdydamas 1994 m. gruodžio 1 d. Vyriausybės potvarkį. Po patalpų pardavimo atsakovei oficialiai turėjo likti 205,19 m2 bendro ploto patalpų dalis, tačiau realiai liko faktiškai didesnė dalis, t. y. pirmajame pastato aukšte ir inventorizacinėje byloje pažymėtos indeksais patalpos 1-1, nuo 1-3 iki 1-14, nuo 1-16 iki 1-23 ir nuo 1-25 iki 1-35. 2005 m. balandžio 20 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovo tėvas D. S. perleido jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusią 161,92 m2 bendro ploto administracinių patalpų dalį savo sūnui ieškovui A. S.. Po 16192/36711 dalies patalpų įsigijimo 2004 m. gegužės 31 d. aktu buvo nustatyta ir naudojimosi patalpomis tvarka, atsižvelgiant į ginčo šalių turimą turto dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau susiklostė tokia faktinė situacija, jog ieškovo tėvas (o po to ieškovas) į jam priklausiančią patalpų dalį, esančią antrame ir trečiame pastato namo aukšte, galėjo patekti tik per bendro naudojimo laiptinę, į kurią patenkama pro vakarinį pastato įėjimą bei atsakovui priklausančias patalpas (koridorių), inventorizacinėje byloje pažymėtas indeksais 1-28 ir 1-29 (1,22 × 2,74 = 3,34 m2 ploto dalis), kurioms nebuvo nustatytas bendro naudojimo režimas. Ieškovas pasiūlė atsakovei atidalyti patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, ir šiuo tikslu ieškovo užsakymu UAB „A ir S projektai“ parengė ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų atidalijimo į du atskirus turtinius vienetus techninį projektą, pagal kurį ieškovo prašomas suformuoti atskiras nekilnojamasis daiktas visiškai atitiko idealiąją ieškovo kaip bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, kuria ieškovas faktiškai disponavo nuo pat 2005 m. balandžio 20 d. Atsakovė su ieškovo pateiktu pasiūlymu nesutiko ir savo sutikimo nemotyvavo, o tarp šalių kilus konfliktui dėl patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovės vadovo nurodymu buvo užrakintos vakarinio pastato įėjimo durys, tokiu būdu iš ieškovo atimant galimybę patekti į bendro naudojimosi laiptinę pro atsakovei priklausantį koridorių (patalpą, Inventorizacinėje byloje pažymėtą indeksu 1-28 bei 3,34 m2 ploto dalį, pažymėtą indeksu 1-29.), t. y. ieškovas neteko galimybės patekti į antrame ir trečiame aukšte esančią jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią patalpų dalį. Nurodoma, kad pagal ieškovo pateiktą projektinį pasiūlymą suformuoti du atskiri nekilnojamieji daiktai visiškai atitiktų idealiąsias ieškovo ir atsakovės kaip bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei visiškai tenkintų nuo 2004 m. gegužės 31 d. galiojusią patalpų naudojimosi tvarką, o po atidalijimo pastate iš viso būtų trys atskiri turtiniai vienetai – 161,92 m2 patalpos, asmeninės nuosavybės teise priklausančios ieškovui, 205,19 m2 (+ 58,58 m2) patalpos, priklausančios atsakovui, ir 754,00 m2 (- 58,58 m2) bendro ploto, priklausančios Savivaldybei, tai taip pat atitiktų šalių turimas ir šiuo metu faktiškai valdomas dalis pastate. Taip pat ieškovas nurodo, kad jam neturint jokių kitų galimybių patekti į antrame ir trečiame pastato aukšte esančias ir jo naudojamas patalpas, tik naudojantis bendrojo naudojimo laiptine, į kurią patekti galima tik pro atsakovei priklausančias patalpas 1-28 ir 1-29 (koridorių), prašo pagal analogiją taikyti CK 4.126 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teismo teisę nustatyti servitutą (teisę naudotis kitam asmeniui priklausančiu daiktu). Be servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį bei suteikti teisę bet kuriuo paros metu naudotis šiomis patalpomis ir vakariniu pastato įėjimu, t. y. įeiti, išeiti, nešti su ieškovui priklausančių patalpų naudojimu, valdymu ir disponavimu, remontu susijusius daiktus ir t.t. Kadangi ieškovas prašo nustatyti servitutą 5,12 m2 bendro ploto atsakovei priklausančių patalpų daliai neterminuotam laikui, tačiau šios patalpos ir toliau liks atsakovės nuosavybe, mano, jog atsakovui mokėtinos vienkartinės kompensacijos dydis turi neviršyti pusės 5,12 m2 bendro ploto patalpų vidutinės rinkos vertės – 1 379,20 Eur (538,75 Eur × 5,12 m2 ÷ 2 = 1379,20 Eur).

3. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė pateikė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo priteisti Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas-administracines patalpas (jų dalį), esančias (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir UAB „A ir S projektai“ parengtame plane (2017 m.) pažymėtas indeksais: patalpą, pažymėtą indeksu 3-20a (spinta, 1,65 m2); patalpą, pažymėtą indeksu 1-35 (salė, 48,69 m2); 1/2 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-16 (koridorius, 0,815 m2 iš bendro patalpos ploto 1,63 m2); 3767/10000 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-17 (ventiliatorinė, 7,425 m2 iš bendro patalpos ploto 19,71 m2).

4. Nurodo, kad vadovaujantis aktualiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ginčo objekto bendrą plotą sudaro 1121,11 m2. Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 754 m2 ploto negyvenamosios patalpos-administracinės patalpos (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), o likusį 367,11 m2 plotą bendrąja daline nuosavybės teise valdo atsakovė UAB „Palangos projektas“ (20519/36711 dalimi) ir ieškovas A. S. (16192/36711 dalimi). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-01 potvarkio Nr. 1208 „Dėl patalpų perdavimo“ pagrindu VĮ „Palangos projektas“ (dabar – UAB „Palangos projektas“) perdavė Palangos miesto savivaldybei (tuo metu – Palangos miesto valdyba) negyvenamąsias patalpas, esančias administraciniame pastate (duomenys neskelbtini). Tačiau 1995-09-18 perdavimo–priėmimo akte yra esminė skaičiavimo klaida, nes atlikus 1995-09-18 perdavimo–priėmimo akto priede nurodomų perduodamų patalpų plotų skaičiavimus, susidaro 695,42 m2 ploto, nors pagal Vyriausybės 1994-12-01 potvarkį ir 1995-09-18 perdavimo–priėmimo aktą buvo perduota 754 m2 ploto patalpų. Pastebi, kad nors 1995-09-18 perdavimo–priėmimo aktu Palangos miesto savivaldybei perduota patalpa, pažymėta indeksu 3-20 (kabinetas, 12,5 m2), tačiau neperduota spinta, pažymėta indeksu 3-20a (1,65 m2). Todėl prašo Palangos miesto savivaldybei priteisti patalpą, kurios plotas arčiausiai trūkstamo – patalpą, pažymėtą indeksu 1-35 (salė, 48,69 m2). O kad būtų užtikrintas realus patekimas į Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažymėtas indeksu 1-15 (3,74m2), prašo priteisti 1/2 dalį patalpų, pažymėtų indeksu 1-16 (koridorius, 0,815 m2 iš bendro patalpos ploto 1,63 m2), bei 3767/10000 dalį patalpų, pažymėtų indeksu 1-17 (ventiliatorinė, 7,425 m2 iš bendro patalpos ploto 19,71 m2). Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybė negali iki galo įgyvendinti savo nuosavybės teisių ginčijamo objekto – administracinių patalpų pastate (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kadangi neturi galimybių faktiškai valdyti, naudoti ir disponuoti visą jai priklausančią nuosavybę šiame pastate, tuo tarpu atsakovė UAB „Palangos projektas” yra nepagrįstai praturtėjęs trečiojo asmens sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovo A. S. patikslintus ieškinio ir trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės savarankiškus reikalavimus atmetė, priteisė iš ieškovo A. S. 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Palangos projektas“.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patikslinti ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimai grindžiami kadastro duomenimis, nustatytais 1994 m. gruodžio 20 d., pagal juos prašoma atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iš ieškovo į bylą pateiktos specialistės N. G. pastato (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad 2018 m. vasario 9 d. užfiksuoti pastato kadastro duomenys skiriasi nuo 1994 m. gruodžio 20 d. užfiksuotų pastato kadastro duomenų. 1994 m. gruodžio 20 d. pastato kadastro matavimo duomenys nesutampa ir su kitos specialistės R. A. užfiksuotais daikto kadastriniais matavimais, atliktais 2014 m. kovo 10 d. Dalyvaujančių byloje asmenų teigimu, duomenys nesutampa dėl vidaus patalpų perplanavimo ir dėl anksčiau netiksliai užfiksuotų duomenų. Specialisčių užfiksuoti aktualūs pastato (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai viešajame registre neįregistruoti, tačiau teismui nekelia abejonių specialisčių, turinčių matininko kvalifikacinius pažymėjimus, atlikti kadastriniai matavimai. Ieškovas atsisako aktualius kadastro duomenis registruoti ir prašo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyti pagal 1994 m. gruodžio 20 d. kadastro duomenis. Trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas priteisti – atidalyti jo dalį, taip pat grindžiamas 1994 m. gruodžio 20 d. kadastro duomenimis, tačiau ir trečiojo asmens prašomų priteisti – atidalyti – patalpų duomenys nesutampa su specialisčių N. G. ir R. A. užfiksuotais pastato (duomenys neskelbtini), patalpų kadastrinių matavimų duomenimis. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus nekilnojamieji daiktai formuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatytais būdais. Šioje nuostatoje pateiktas nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų sąrašas ir vienas iš jų atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimai atidalyti turtą turi būti pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, kurie atitiktų ne tik visų bendraturčių interesus, bet ir įstatymo reikalavimus dėl prašomo atidalyti turto kadastro duomenų teisingumo. Šiems duomenims esant netiksliems, turto atidalijimas iš esmės gali pažeisti kitų bendraturčių interesus, o tai prieštarautų turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagrindiniams principams – nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Pažymėtina, kad su pirminiu ieškiniu buvo pateiktas turto atidalijimo projektas, atitinkantis visų bendraturčių interesus, tačiau tikslindamas reikalavimus, ieškovas pakeitė poziciją ir patikslintais reikalavimais prašo atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal šiuo metu neaktualius 1994 m. gruodžio 20 d. kadastrinius pastato ir jame esančių patalpų duomenis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patikslintais reikalavimais, pagal kuriuos prašoma nagrinėti bylą, ieškovas prašo atsakovui priskirti patalpas, kurias priteisti – atidalyti prašo trečiasis asmuo savarankišku reikalavimu ir ši aplinkybė įrodo, kad ieškovo net ir patikslinti reikalavimai nėra tikslūs ir aiškūs. Be to, ieškovas ir trečiasis asmuo nepateikė teismui specialisto parengto nekilnojamojo turto pasidalijimo plano (schemos), rėmėsi tik 1994 m. gruodžio 20 d. kadastro matavimo duomenimis ir savo skaičiavimais, kaip jau teismas nustatė, kurie yra neaktualūs, netikslūs ir neatitinka realios pastato (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų padėties. Teismas mano, kad nesant turto kadastrinių duomenų patikslinimo, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės negalimas, todėl ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimai pagal pateiktus įrodymus ir duomenis negali būti tenkinami. Teismas, įvertinęs patikslintų ir trečiojo asmens reikalavimų pagrįstumą, daro išvadą, kad ieškovas ir trečiasis asmuo neįvykdė procesinės įrodinėjimo pareigos ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis reikalavimų neįrodė, siūloma atidalijimo tvarka grindžiama netiksliais turto kadastro duomenimis, neatitinka visų bendraturčių interesų, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo pagal esamus duomenis turtą atidalyti. Pažymėtina ir tai, kad atidalijus turtą pagal netikslius turto kadastro duomenis, gali būti pažeisti ne tik bendraturčių interesai, bet toks teismo sprendimas gali būti neįgyvendintas, nes, dalyvaujančių byloje asmenų teigimu, pastate yra pertvarkytų patalpų su pasikeitusiais plotais, todėl teismo sprendimas atidalyti turtą ir paskirstyti patalpas, kokių faktiškai nėra, būtų neįmanoma. Teismas daro išvadą, kad tokiu atveju būtų pažeistas esminis teismo sprendimo priėmimo principas – jo įgyvendinimas, taip pat nebūtų pasiektas teisinės taikos tikslas. Netenkintinas ieškovo reikalavimas dėl atlygintinio neterminuoto servituto nustatymo tais pačiais anksčiau paminėtais faktiniais ir teisiniais argumentais, nes tik įstatymų nustatyta tvarka patikslinus ir viešajame registre įregistravus ginčo objekto – pastato (duomenys neskelbtini), – duomenis, pagal juos pasirengus turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą (schemą) yra pagrindas spręsti dėl bendraturčio galimybės laisvai ir nevaržomai patekti į savo patalpas ir naudotis savo nuosavybe. Ieškovas su pirminiu ieškiniu pateikdamas turto atsidalijimo planą, nebuvo pateikęs reikalavimo dėl servituto ir ši aplinkybė įrodo, kad bendraturčiai turi galimybę savo nuosavybe naudotis netrukdomai nesuvaržant kito bendraturčio nuosavybės teisių.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

7. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį patenkinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinį netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas bei neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė klaidingas išvadas dėl 1994 m. gruodžio 20 d. NTR išviešintų ir iki šiol nenuginčytų (nepatikslintų) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų teisingumo bei galimybės jais vadovautis.

7.2. Pirmosios instancijos teismas padarė aiškias įrodymų vertinimo bei logikos klaidas iš pradžių konstatuodamas, jog su pirminiu ieškiniu pateiktas turto atidalijimo projektas (schema) buvo atitinkantis visų bendraturčių interesus ir pagal jį būtų buvęs galimas atidalijimas, tačiau tikslindamas reikalavimus, ieškovas neva pakeitė poziciją ir patikslintais reikalavimais prašė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ne pagal tą patį patikslintą projektą, o pagal šiuo metu neaktualius 1994 m. gruodžio 20 d. kadastrinius pastato ir jame esančių patalpų duomenis. Ieškovas patikslintu ieškinio pirmuoju reikalavimu prašė atidalyti jam priklausančias patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės ne 1994 m. gruodžio 20 d. kadastrinių matavimų bylos pagrindu, kaip klaidingai konstatavo teismas, o vadovaudamasis UAB „A ir S projektai“ parengta naujų nekilnojamojo turto objektų formavimo schema bei vėliau į bylą kartu su 2019 m. vasario 12 d. patikslintu ieškiniu pateiktu pakoreguotu pastato pirmojo aukšto eksplikacijos planu, kuris buvo tos pačios su pradiniu ieškiniu pateiktos schemos sudėtinė dalis.

7.3. Ieškovo kartu su pradiniu ieškiniu pateikta UAB „A ir S projektai“ naujų nekilnojamojo turto objektų formavimo schema visiškai atitiko LR aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 114 punkto reikalavimus. Schema buvo parengta vadovaujantis 1994 m. gruodžio 20 d. kadastrinių matavimų bylos duomenimis, kuri buvo pateikta į bylą kaip Schemos sudėtinė dalis. Schema atitinka visų bendraturčių interesus, yra akivaizdu, jog teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pirmąjį ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą remdamasis vien formaliais pagrindais bei nustatytu galimu 1994 m. gruodžio 20 d. kadastriniu duomenų netikslumu (klaidingumu).

7.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą neteisingai ir nevisapusiškai įvertino kartu su 2019 m. vasario 12 d. patikslintu ieškiniu ieškovo pateiktą Naują planą, jį vertindamas atskirai nuo ieškovo kartu su pradiniu ieškiniu pateiktos Schemos. Tokiu būdu teismas akcentavo ne tas faktines ir teisines aplinkybes, kurias turėjo vertinti kaip esmines, todėl neatskleidė bylos esmės. Kadangi ieškovo kartu su patikslintu ieškiniu pateiktas Naujas planas buvo su pirminiu ieškiniu pateiktos Schemos sudėtinė dalis, o pati Schema teismo ir atsakovės buvo pripažinta tinkama ir nepažeidžianti ginčo šalių interesų pusiausvyros, nagrinėjant bylą iš esmės teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo atmesti ieškinio pirmąjį reikalavimą dėl ieškovui priklausančių patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

7.5. Pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovės ir trečiojo asmens duotus paaiškinimus, jog jiems priklausančios patalpos niekada nebuvo perplanuotos, bei skundžiamame sprendime padarė priešingą išvadą, jog 1994 m. gruodžio 20 d. kadastriniai duomenys nesutampa su N. G. ir R. A. atliktais „neįregistruotais“ kadastriniais matavimais dėl patalpų perplanavimo. Netgi teismui ir nustačius, jog 1994 m. gruodžio 20 d. kadastro matavimo duomenys iš dalies nesutampa su naujesniais 2014 m. kovo 10 d. N. G. ir 2018 m. vasario 9 d. R. A. atliktų matavimų duomenimis, teismas spręsdamas klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ex officio negalėjo 1994 m. gruodžio 20 d. kadastro duomenų vertinti kaip neteisingų ar nepatikimų, nes nė viena iš ginčo šalių tokių kadastrinių matavimų duomenų neginčijo ir su jais sutiko. Be to, atlikus 1994 m. gruodžio 20 d. kadastrinių matavimų lyginamąją analizę su N. G. bei R. A. užfiksuotais pastato kadastriniais matavimais matyti, jog ieškovui priklausančių patalpų plotai visuose matavimuose idealiai sutampa.

7.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatenkino antrojo ieškinio reikalavimo dėl servituto nustatymo. Ieškovas nuo pat civilinės bylos iškėlimo įrodinėjo, jog vienintelis racionalus būdas jam patekti į bendrojo naudojimo laiptinę yra būtent per atsakovei priklausančias patalpas. Reikšdamas patikslintą reikalavimą ieškovas neprašė atsakovui priklausančių patalpų, pažymėtų indeksais 1-28 bei 1-29, priskirti prie bendro naudojimo patalpų, o tik prašė įpareigoti atsakovę, kad ši leistų ieškovui patekti per pirmiau nurodytas patalpas į bendro naudojimo laiptinę.

8. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo bei trečiojo asmens reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Byloje neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėtos faktinės aplinkybės ir byloje esančių įrodymų visuma. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę ir priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

8.2. Pirmosios instancijos teismo teigimu, kadastriniai duomenys yra netikslūs, tačiau buvo pateiktos trys skirtingų proceso dalyvių iniciatyva parengtos inventorinės bylos, todėl remiantis bent viena iš pateiktų inventorinių bylų teismas turėjo atidalyti patalpas ir priteisti Palangos miesto savivaldybei dalį atsakovės neteisėtai užimtų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

8.3. Jei atsakovė UAB „Palangos projektas“ atliko patalpų remonto, pertvarkymo darbus, dėl to pasikeitė patalpų plotai, tai yra pačios atsakovės atsakomybė, todėl teismo sprendimui atidalyti turtą ar priteisti patalpas įtakos tai negali turėti. Negalima situacija, kad negalima padalyti turto bei priteisti neteisėtai užimtas patalpas, nes atsakovas be kitų savininkų sutikimo atliko užimtų patalpų remonto darbus.

8.4. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo sprendimas gali būti neįgyvendinamas. Teismo sprendimą įvykdytų antstolis, o jei kas būtų neaišku, yra teisė kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – savarankišką reikalavimą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:

9.1. Ieškovas su pareikštu trečiojo asmens apeliaciniu skundu sutinka ir jame keliamus reikalavimus palaiko visa apimtimi.

10. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio bei trečiojo asmens reikalavimus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:

10.1. Trečiasis asmuo sutinka su ieškovo apeliaciniu skundu ir palaiko jame keliamus reikalavimus.

11. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apeliacinių skundų netenkinti. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

11.1. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo patalpų kadastro duomenys (jų plotas, pertvarkymai ir kt.) neatitinka esamos situacijos ir todėl neaišku, kiek iš tikrųjų patalpų ir kokio ploto kiekviena iš šios bylos šalių valdo nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog viešame registre esantys duomenys neatitinka faktinės padėties, dalis ginčo patalpų yra pertvarkytos (šios aplinkybės neginčijo ir apeliantai), todėl teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atliktas kadastrinių matavimų patikslinimas, kurių metu pagal Nuostatų 53.1. punktą būtų vietoje apžiūrėti pastatai, atskiri aukštai ir palyginama su esamais planais, taip pat atlikti kontroliniai matavimai bei parengta atnaujinta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Žemesnės instancijos teismas

11.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad tik tiksliai bei objektyviai nustačius ir įregistravus ginčo patalpų kadastro duomenis, būtų galima spręsti apie abiejų apeliantų reikalavimų teisėtumą, tačiau tokie įrodymai – įstatymų nustatyta tvarka patikslinti kadastro duomenys apie ginčo dalyką – teismui nebuvo pateikti, jie nėra teikiami ir apeliacinės instancijos teismui, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Procesas apeliacinės instancijos teisme

12. Bylą teisėjų kolegija išnagrinėjo apeliacine rašytinio proceso tvarka 2019 m. gruodžio 5 d., procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2020 m. sausio 6 d. 16.00 val., tačiau procesinio sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog reikia papildomai išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes dėl esamo įėjimo ir galimų įėjimų į ieškovo patalpas ir šios bylos nagrinėjimas buvo paskirtas žodinio proceso tvarka.

13. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvesto karantino ir jo pratęsimo, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo nustatytas terminas ieškovui A. S. ir atsakovei UAB ,,Palangos projektas“ pateikti papildomus paaiškinimus. Taip pat šalys buvo informuotos, kad gavus šalių rašytinius paaiškinimus bus sprendžiamas klausimas dėl šios bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

14. Vykdydamas šią nutartį 2020-04-16 ieškovas – apeliantas – pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai aiškina su apeliaciniu skundu pateiktas nuotraukas t. 2, b. l. 64–76 ir nurodo motyvus, kodėl negalima įrengti atskiro įėjimo į bendrą laiptinę, o būtina nustatyti servitutą. Be to, pateikė kadastrinės bylos planą, kuriame numeriais pažymėtos nuotraukos, ir projekto planą su pažymėtomis nuotraukomis.

Žemesnės instancijos teismas

15. Vykdydama šią nutartį 2020-04-20 atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog tarp pastato savininkų yra kilęs ginčas ne tik dėl atidalijimo būdo, bet ir dėl nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl atidalijimas nėra galimas. Nurodo motyvus dėl galimybės ieškovui įrengti atskirą įėjimą ir teikia dvi nuotraukas su galimais įėjimo variantais bei du papildomus naujus įrodymus – 2003 m. birželio 7 d. Palangos miesto savivaldybės raštą bei 2003 m. spalio 9 d. VĮ Registrų centras raštą.

16. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo paskirtas rašytinis apeliacinių skundų nagrinėjimo procesas šioje byloje ir ieškovui A. S. ir trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais Palangos miesto savivaldybei išsiųsti atsakovės pateikti nauji įrodymai – 2003 m. birželio 7 d. Palangos miesto savivaldybės bei 2003 m. spalio 9 d. VĮ Registrų centras raštai ir nustatytas terminas pateikti atsiliepimus dėl šių įrodymų.

17. 2020-04-29 ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pasisako dėl naujų įrodymų ir nurodo, jog kvadratūros skirtumas susidarė būtent dėl to, kad atsakovas nepagrįstai naudojasi Palangos savivaldybei neperduotomis patalpomis, t. y. 58,58 kv. m daugiau.

18. 2020-04-30 Palangos miesto savivaldybė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose palaiko savo savarankišką reikalavimą ir prašo jį tenkinti bei nurodo, jog kvadratūros skirtumas susidarė būtent dėl to, kad atsakovas nepagrįstai naudojasi Palangos savivaldybei neperduotomis patalpomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai tenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

20. Apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

21. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė nuotraukas, fiksuojančias įėjimus į bendrą laiptinę, bei su 2020-04-16 rašytiniais paaiškinimais pateikė kadastrinės bylos planą, kuriame numeriais pažymėtos nuotraukos, ir projekto planą su pažymėtomis nuotraukomis. 2020 m. balandžio 20 d. atsakovė su rašytiniais paaiškinimais pateikė du naujus įrodymus – 2003 m. birželio 7 d. Palangos miesto savivaldybės raštą bei 2003 m. spalio 9 d. VĮ Registrų centro raštą bei dvi nuotraukas, kuriose pavaizduoti galimi įėjimo variantai.

22. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „...apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Prašymai dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos tenkintini, nes apeliantai apeliaciniame skunde analizuoja faktines aplinkybes dėl patalpų, kurias iliustruoja nuotraukomis. Šios nutarties 14–18 punktuose šalių nurodytuose paaiškinimuose yra pasisakoma dėl nurodytų naujų įrodymų, todėl šių įrodymų pridėjimas nepažeis šalių teisių ir neužvilkins proceso.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

23. Byloje nustatyta, kad 1994 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Nr. 1208 buvusiai VĮ „Palangos projektas“ (šiuo metu UAB „Palangos projektas“) buvo pavesta perduoti trečiajam asmeniui 75400/112111 dalį 754 m2 bendro ploto administracinių patalpų, esančių administracinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

24. 1994 m. gruodžio 20 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai, po kurių administracinio pastato patalpos buvo padalytos į du atskirus turtinius kadastrinius vienetus, suteikiant jiems atskirus unikalius numerius: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudaryta nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byla nurodant du savininkus – Palangos m. Valdyba ir UAB ,,Palangos projektas“.

25. Ieškovas ir trečiasis asmuo nurodo, kad po atliktų kadastrinių matavimų 1995 m. rugsėjo 20 d. perdavimo–priėmimo aktu atsakovė buvo įpareigota perduoti Savivaldybei 754 m2 bendro ploto administracines patalpas, nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byloje pažymėtas indeksais 1-2, 1-15 ir 1-24 (pirmajame Pastato aukšte), taip pat pažymėtas indeksais nuo 2-1 iki 2-33 (t. y. visas Patalpas antrajame Pastato aukšte) bei indeksais nuo 3-1 iki 3-20 ir nuo 3-27 iki 3-33.

26. Ieškovas ir trečiasis asmuo nurodo, kad dėl 1995 m. rugsėjo 20 d. perdavimo–priėmimo akto priede Nr. 1 įsivėlusios klaidos atsakovė vietoj 754 m2 faktiškai perdavė Savivaldybei tik 695,42 m2 bendro ploto patalpų dalį, nes į 1995 m. rugsėjo 20 d. perdavimo–priėmimo akto Priedą Nr. 1 nebuvo įtrauktos Savivaldybei privalėtos perduoti antrajame pastato aukšte esančios patalpos, inventorizacinėje byloje pažymėtos indeksais nuo 2-20 iki 2-26.

27. Po 1995-09-20 perdavimo–priėmimo akto sudarymo nuo 1995 m. rugsėjo 20 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d. atsakovės Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 367,11 m2 bendro ploto administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Savivaldybės – 754,00 m2 bendro ploto administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai atsakovės ir Savivaldybės disponuojamų patalpų plotai pastate nesutapo su NTR išrašuose nurodytais duomenimis, nes dėl Savivaldybei neperduotų 58,58 m2 bendro ploto patalpų atsakovė faktiškai disponavo 425,69 m2, o Savivaldybė – 695,42 m2 bendro ploto patalpomis.

28. Atsakovei priklausančią 16192/36711 dalį administracinių patalpų 2004-05-31 antstolė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu pardavė ieškovo A. S. tėvui D. S.. Ieškovo tėvas bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 161,92 m2 bendro ploto administracinių patalpų dalį, inventorizacinėje byloje pažymėtą indeksais: G1 – 19,40 m2; G2 – 19,28 m2 (pirmajame pastato aukšte); 2-20 – 6,38 m2; 2-20a – 1,12 m2; 2-21 – 3,30 m2; 2-22 – 8,61 m2; 2-23– 12,21 m2; 2-24 – 8,83 m2; 2-25 – 8,48 m2; 2-26 – 8,80 m2 (antrajame pastato aukšte); 3-21 – 10,31 m2; 3-22 – 8,31 m2; 3-23– 12,79 m2; 3-24 – 14,37 m2; 3-25 – 10,11 m2; 3-26 – 9,62 m2 (trečiajame pastato aukšte).

29. Ieškovas 2019 m. vasario 13 d. patikslintame ieškinyje pripažįsta aplinkybę, kad atsakovė vykdymo proceso metu pardavė ieškovo tėvui antrame pastato aukšte esančias patalpas, pažymėtas indeksais nuo 2-20 iki 2-26, nors realiai šias patalpas atsakovė privalėjo perduoti trečiajam asmeniui, vykdydama 1994 m. gruodžio 1 d. Vyriausybės potvarkį. Po patalpų pardavimo atsakovei oficialiai turėjo likti 205,19 m2 bendro ploto patalpų dalis, tačiau realiai liko faktiškai didesnė dalis – 254,06 m2 , t. y. pirmajame pastato aukšte ir inventorizacinėje byloje pažymėtos indeksais patalpos 1-1, nuo 1-3 iki 1-14, nuo 1-16 iki 1-23; ir nuo 1-25 iki 1-35.

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. S. tiek pradinio, tiek vėliau patikslinto ieškinio pirmuoju reikalavimu prašė teismo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią 161,92 m² bendro ploto patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „A ir S projektai“ parengtame projekte pažymėtą indeksais G1, G2, 2-20, 2-20a, 2-21, 2-22, 2-23, 2-24, 2- 25, 2-26, 3-21, 3-22, 3-23, 3-24, 3-25, 3-26, o atsakovei UAB „Palangos projektas“ priteisiant likusią patalpų dalį, projekte pažymėtą indeksais 1-1, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1- 12, 1-13, 1-14, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-30, 1- 31, 1-32, 1-33, 1-34, 1-35, t. y. patalpas, kurias nurodo kaip nepriklausančias atsakovei, prašo palikti atsakovei (patalpos 1-1, nuo 1-3 iki 1-14, nuo 1-16 iki 1-23; ir nuo 1-25 iki 1-35).

31. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė pateikė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo priteisti Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise negyvenamąsias patalpas – administracines patalpas (jų dalį), esančias (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir UAB „A ir S projektai“ parengtame plane (2017 m.) pažymėtas indeksais: patalpą, pažymėtą indeksu 3-20a (spinta, 1,65 m2); patalpą, pažymėtą indeksu 1-35 (salė, 48,69 m2); 1/2 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-16 (koridorius, 0,815 m2 iš bendro patalpos ploto 1,63 m2); 3767/10000 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-17 (ventiliatorinė, 7,425 m2 iš bendro patalpos ploto 19,71 m2).

32. Iš atsakovės procesinių dokumentų nustatyta, kad atsakovė ginasi nuo ieškinio ir trečiojo asmens savarankiško reikalavimo netiksliais ieškovės plane nurodytais kadastriniais matavimais bei galimybe įrengti savarankišką įėjimą, nepasisakydama dėl jos nuosavybės teisių į trečiojo asmens prašomas priteisti patalpas.

33. Paminėti ieškinio ir trečiojo asmens reikalavimai sudaro pagrindą šioje byloje pasisakyti dėl bylos esmės atskleidimo ir atsakovės dalies bendrame turte nustatymo, dėl trečiojo asmens teisių gynimo būdo, dėl ieškinio atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios nuosavybės.

Dėl bylos esmės atskleidimo ir šalių dalies bendrame turte nustatymo

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo sprendžiant ginčą teisme bei galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007 ).

35. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra įpareigotas veikti aktyviai ir privalo aiškintis šioje byloje, ar ieškovo nurodomas atidalijimo būdas yra pagrįstas bendraturčių dalimis bendrame turte, ar yra įrodyta atsakovės nuosavybės teisė į visas patalpas, kurios lieka jai po atidalijimo.

36. Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Pagal atidalijimo instituto prasmę ir susiklosčiusią teismų praktiką po atidalijimo bendroji dalinė nuosavybė turi pasibaigti, kadangi šiuo atveju turi būti suformuoti atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie turi būti valdomi ir naudojami bei jais turi būti disponuojama jau savarankiškai. Atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį.

37. Šioje byloje nustatyta, kad nepasisakius dėl trečiojo asmens nuosavybės teisės į jos reiškiamą savarankišką reikalavimą dėl patalpų esančių atsakovės dalyje neįmanoma teisingai nustatyti atsakovei tenkančių patalpų po ieškovo prašomo atidalijimo.

38. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Formuluojant bendrosios dalinės nuosavybės teisės sąvoką įstatyme specialiai pabrėžta, kad turimos omenyje dalys nuosavybės teisėje į bendrą turtą, bet ne pačiame bendrame turte. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje bendrosios nuosavybės teisės dalys dažnai vadinamos idealiosiomis dalimis. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso, ir apibūdinamos tik matematine išraiška, pavyzdžiui, 1/2, 1/4, 3/8. Sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatomos realios bendraturčiams tenkančios turto dalys, įvertinama galimybė atsidalyti šalies prašomu būdu.

39. Remiantis Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenimis, nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nuosavybės teisės dalys bendrame pastate ieškovo yra nurodytos 16192/ 36711, t. y. 161,92 kv. m, ir atsakovės – 20519/36711, t. y. 205,19 kv. m (t.1, b. l. 103). Ieškovas, prašydamas atidalyti jam priklausančią bendro pastato su atsakove dalį, teikė su ieškiniu atidalijimo projektą, kuriame nurodyti suformuoti du turtiniai vienetai – Nr. 1 ieškovo – 161, 92 kv. m apimties ir atsakovės Nr. 2 – 205,19 kv. m apimties (t.1, b. l. 23). Ieškovo projekto dalis detalizuoja turtinį vienetą Nr. 2, t. y. atsakovei tenkančią dalį, ir joje, pvz., nurodyta 48,69 kv. m patalpa, pažymėta indeksu 1-35. Iš šios nutarties 35 p. išvardytų trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų nustatyta, kad į šią patalpą pretenduoja Palangos miesto savivaldybė prašydama iš atsakovės priteisti patalpą, pažymėtą indeksu 1-35 salę, 48,69 m2 nurodydama, jog ši patalpa atsakovei nepriklauso nuosavybės teise, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė.

40. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė byloje dėl nuosavybės teisių į trečiojo asmens reikalavime nurodytas patalpas, o atsakovė neteikė dokumentų, įrodančių, kokiu pagrindu įregistravo nuosavybės teises į patalpas, kurias prašo priteisti trečiasis asmuo. Ginčo dalis pagal trečiojo asmens reikalavimą šios nutarties 38 punkte paminėtais motyvais yra tiesiogiai susijusi su ieškovo įrodinėjama galimybe atsidalyti pagal jos teikiamą atidalijimo projektą. Pažymėtina tai, kad bendraturčio naudojimasis realia daikto dalimi (patalpa) negali nulemti jo idealiosios dalies dydžio – idealioji dalis turi būti nustatyta pagal nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018). Šioje byloje tai yra esminė aplinkybė, nes trečiasis asmuo iškėlė ginčą dėl ieškovo projekte nurodomų atsakovei tenkančių patalpų nuosavybės teisių, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir analizavo tik trečiojo asmens atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimą, nors toks reikalavimas nebuvo pareikštas.

41. Kasacinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701 /20 išaiškino atidalijimo teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus: 1) tais atvejais, jeigu įvyksta dalinis atidalijimas, bendraturtis, įgyvendinęs aptariamą subjektinę teisę, pasitraukia iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, t. y. pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė; 2) tais atvejais, jeigu įvyksta visiškas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 21 punktas).

42. Todėl šios bylos esmė yra – ar visos patalpos, nurodytos ieškovės atidalijimo projekte, nuosavybės teise priklauso atsakovei, nes į dalį jų savarankišku reikalavimu pretenduoja trečiasis asmuo.

Dėl trečiojo asmens reikalavimo

43. Iš trečiojo asmens ieškinio turinio nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybė gina savo nuosavybės teises, įgytas 1994 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Nr. 1208, kuriuo buvusiai VĮ „Palangos projektas“ (šiuo metu atsakovei) buvo pavesta perduoti trečiajam asmeniui 75400/112111 dalį 754 m2 bendro ploto administracinių patalpų, esančių administracinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir reiškia ieškinį prašydama priteisti patalpą, pažymėtą indeksu 3-20a (spinta, 1,65 m2); patalpą, pažymėtą indeksu 1-35 (salė, 48,69 m2); 1/2 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-16 (koridorius, 0,815 m2 iš bendro patalpos ploto 1,63 m2); 3767/10000 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-17 (ventiliatorinė, 7,425 m2 iš bendro patalpos ploto 19,71 m2), t. y. negautas patalpas pagal priėmimo–perdavimo aktą dėl ieškinyje nurodomos klaidos.

44. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017), tačiau šioje byloje ginčo patalpų trečiajam asmeniui iš atsakovės perdavimas buvo susietas prievoliniu santykiu – priėmimo–perdavimo aktu bei jo priedu, todėl šioje bylos dalyje įrodinėjimo dalyką sudaro ir atsakovės bei trečiojo asmens teisių ir pareigų tinkamas vykdymas pagal paminėtą aktą.

45. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokias patalpas atsakovė turėjo perduoti ir kokias realiai perdavė pagal šį aktą, kokias patalpas valdo nuosavybės teise, t. y. kokios patalpos priklauso atsakovei nuosavybės teise jos idealiojoje dalyje po jų dalies pardavimo varžytynėse ieškovo tėvui. Todėl nagrinėjant bylą būtina išreikalauti atsakovės nuosavybės teisės į jos valdomas patalpas dokumentus ir nustatyti, ar trečiojo asmens reikalavimas dėl jai neperduotų patalpų dalies yra pagrįstas, t. y. būtina nustatyti, ar atsakovei visos jos valdomos patalpos priklauso jai nuosavybės teise pagal jos turimus nuosavybės teisės dokumentus (CPK 179 straipsnis).

46. Išreikalavus atsakovės nuosavybės teisę į ginčo patalpas įrodančius dokumentus, siūlytina trečiajam asmeniui svarstyti, ar jo ieškinio nurodytos aplinkybės nėra pagrindas ginčyti sandorio, kurių pagrindu ji tapo ginčo patalpų savininkė, bet negavo jos nurodomų patalpų dėl padarytos klaidos, dalį. Trečiasis asmuo tokio reikalavimo nereiškė. CK 1.138 str. nustato, kad ginant civilines teises teisme pasirenkami straipsnyje išvardyti būdai, tarp kurių ir pripažinimas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, CK 1.3 str. 4 dalyje numatytais atvejais. Ieškiniu gali būti ginčijami turto perdavimo nuosavybėn aktai, pareiškus ieškinį dėl jų dalies negaliojimo.

47. Be to, svarstytinas klausimas dėl Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo, nes trečiojo asmens nurodomas nuosavybės teisių į ginčo patalpas įgijimo pagrindas yra 1994 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkis Nr. 1208 (CPK 47 str.).

Dėl ieškinio atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios nuosavybės

48. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje

Nr. e3K-3- 341-695/2019 konstatuota, kad bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti – šios teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, tačiau ši teisė bet kuriuo atveju, be paties bendraturčio valios, gali būti apribota tik įstatymu arba teismo sprendimu pagal įstatymą. Tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas.

50. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog patikslinti ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimai grindžiami kadastro duomenimis, nustatytais 1994-12-20, pagal juos prašoma atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iš ieškovo į bylą pateiktos specialistės N. G. pastato (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad 2018-02-09 užfiksuoti pastato kadastro duomenys skiriasi nuo 1994-12-20 užfiksuotų pastato kadastro duomenų. 1994-12-20 pastato kadastro matavimo duomenys nesutampa ir su kitos specialistės R. A. užfiksuotais daikto kadastriniais matavimais, atliktais 2014-03-10, tačiau šie nauji atlikti matavimai nėra įregistruoti. Dalyvaujančių byloje asmenų teigimu, duomenys nesutampa dėl vidaus patalpų perplanavimo ir dėl anksčiau netiksliai užfiksuotų duomenų.

51. Ieškovas apeliaciniame skunde pagrįstai kelia klausimą, ar atidalijimas yra galimas pagal kadastro duomenimis, nustatytus 1994-12-20, tačiau tokiu atveju jo pridedamas atidalijimo projektas turi atitikti įregistruotus pastato kadastro duomenis, t. y. patalpos turi būti nurodytos pagal įregistruotus kadastro duomenis, nurodant esamus patalpų vidinių pertvarkymų pakeitimus, jeigu tokie yra. Tačiau ieškovo pateiktame projekte prie kiekvienos tiek jam, tiek atsakovei skiriamos patalpos nėra nurodyti patalpų dydžiai, nenurodyti kvadratiniai metrai. Šis rodiklis yra kiekvieno projekto sudedamoji dalis pagal statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Ieškovo teikiamas atidalijimo projektas turi būti procedūriškai ir techniškai priimtinas, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių idealiąsias dalis. Šios bylos kontekste ši aplinkybė yra teisiškai svarbi, nes šios nutarties 56 punkte yra nurodyti šalių motyvai dėl kai kurių patalpų neatitikties įregistruoto kadastro duomenims, todėl ties kiekviena patalpa atidalijimo projekte turi būti nurodyti kvadratiniai metrai.

52. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo galima spręsti, kad savo išvadą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės negalimumo teismas grindė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsniu, nors iš esmės teisinio pagrindo nenurodė.

53. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą.

54. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jei šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. Taigi teisės aktai nustato du skirtingus jau esamo ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoto nekilnojamojo daikto naujų kadastro duomenų įrašymo atvejus: kai iš jo suformuojamas naujas daiktas arba kai daiktas išlieka, tik pasikeičia tam tikri jį apibūdinantys į kadastrą įtrauktini duomenys.

55. Nagrinėjamu atveju formuojant atskirus nekilnojamojo daikto objektus yra atlikti kadastriniai matavimai; dėl jų kokybės, atitikties faktinei dabartinei pastato būklei ginčų nėra, taigi atidalijamo pastato parametrai yra iš esmės aiškūs, tačiau kai kurių patalpų dydžiai skiriasi nuo įregistruotų NTR. Tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė, dėl kokios priežasties atsirado pastato ploto neatitikimai (dėl matavimų tikslumo laipsnio, dėl atliktų statybos darbų ar kt.).

56. Atsakovės nurodo, jog kai kurių patalpų plotai, užfiksuoti 1994-12-20 kadastriniuose matavimuose, nesutampa, be to, yra pakeistas vidinis patalpų išplanavimas. Atsakovė nurodo patalpą, pažymėtą indeksu 1-35 salę, 48,69 m2, į kurią pretenduoja trečiasis asmuo, tačiau N. G. IĮ neįregistruotuose matavimuose ši patalpa, pažymėta indeksu 1-23, ir jos plotas yra 58,91 m2. Taip pat nurodo nesutapimus dėl patalpų, pažymėtų indeksais 1-9, 1-18, 1-19, kurios užfiksuotos kaip atskiros patalpos, tačiau naujuose matavimuose nurodoma kaip viena 18,56 m2 patalpa, pažymėta indeksu 1-8. Be to, nurodo nesutapimus dėl patalpos G-2, kuri yra naujuose matavimuose žymima indeksais 1-36 ir 1-34 ir padalyta į dvi dalis. Tačiau atsakovė nurodo, jog pagal įregistruotus kadastrinius matavimus jos ir trečiojo asmens įregistruotų patalpų plotas yra 1121,11 m2, o N. G. IĮ neįregistruotuose matavimuose – 1126, 40 m2, t. y. neatitinka 5 m2. Ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad neatitikimas faktiškai yra nežymus, todėl bylą nagrinėjant iš naujo būtina nustatyti, dėl kokios priežasties atsirado pastato ploto ir paminėtų patalpų neatitikimas. Atkreiptinas dėmesys, jog atlikus siūlomą atidalijimą faktinė padėtis iš esmės nesikeistų, kiekviena iš šalių naudotųsi savo nuosavybe tiek pat, kiek naudojasi iki atidalijimo, pasikeistų tik nekilnojamojo turto objektų teisinė padėtis ir jei bylą nagrinėjant iš naujo bus nustatyti patalpų vidiniai pertvarkymai, jie esminės reikšmės šalių nuosavybės teisės idealiosioms dalims neturės.

57. Nesant ginčo dėl turto nuosavybės tarp ieškovo ir atsakovės, neegzistuoja kliūtys šalims įgyvendinti CK 4.80 straipsnyje įtvirtintą teisę atsidalyti savo turimas turto dalis, o vėliau jas savarankiškai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre asmeninės nuosavybės teise.

58. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien tai, jog prašomas atidalyti nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012, 2012 m. spalio 12 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012 , 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-480-701/2018).

59. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors atidalijama turto dalis turi kuo tiksliau atitikti atsidalijančio bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, tačiau nedideli, palyginus su visu bendru turtu, nukrypimai, ypač jei tai susiję su techninėmis atidalijimo natūra galimybėmis, negali būti kliūtis atidalyti nuosavybės dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).

60. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; kt.). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir pateikti teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį nekilnojamojo daikto atidalijimo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2013-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013).

61. Nagrinėjant bylą iš naujo būtina pasisakyti dėl objektyvių ieškovo galimybių įrengti atskirą įėjimą į bendrą laiptinę jo naudojamoje pastato dalyje. Remiantis CPK 178 straipsniu, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Todėl nagrinėjamu atveju būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad naujo įėjimo įrengimas yra objektyviai, techniškai galimas, nes atsakovė šią aplinkybę įrodinėja, tačiau nepakankamais įrodymais, nes pateikė tik galimo įėjimo eskizą, pasiūlymą (t.1, b. l. 151). Tačiau iš šio eskizo nustatyta, kad dėl įėjimo reikia kirsti kapitalinę sieną, laikančią laiptų aikštelę, keisti fasadą, įėjimui yra taikomi ir priešgaisrinės apsaugos matmenų reikalavimai, todėl atsakovė turėtų įrodyti, kad toks pastato pertvarkymas yra techniškai galimas.

62. Nustatyti servitutą galima tik tokiu atveju, kai daikto savininkas, siekiantis įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų, o servituto būtinybei esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, todėl byloje dėl šių aplinkybių turi būti pasisakyta.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

63. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą, pasikeitimą, todėl netinkamai nusistatė bylos nagrinėjimo ribas. Be to, nesiaiškino svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių dėl trečiojo asmens nuosavybės teisių į jos ieškinyje nurodomas ginčo patalpas, pagal CPK 179 straipsnį nesiūlė atsakovei pateikti jos valdomų patalpų, į kurias pretenduoja trečiasis asmuo, nuosavybės teisės dokumentų, nesudarė galimybės trečiajam asmeniui tikslinti ieškinio, įtraukiant į bylos nagrinėjimą Lietuvos Valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, netyrė byloje ieškovo nurodomų aplinkybių dėl atidalijimo bei atsakovės nurodomų aplinkybių dėl patalpų plotų ir indeksų neatitikimo bei atskiro įėjimo įrengimo, taigi neatskleidė bylos esmės. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis