Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino bei parodė, kad 2022-01-26 vakare kartu su šeima buvo (duomenys neskelbtini)“. Apie 21.00 val., grįždami (duomenys neskelbtini). Sustojo prie pat šaligatvio, pėsčiųjų perėjos, 30 cm. nuo važiuojamosios dalies. Šeimos nariai buvo šalia. Iš kairės pusės stovėjo G., I.. Iš dešinės pusės stovėjo J.. Gatvė buvo apšviesta, važiuojančių automobilių nesimatė. Staiga (duomenys neskelbtini)išgirdo nuo (duomenys neskelbtini)atvažiuojančio automobilio variklio garsą. Suprasdamas, kad automobilis greitai važiuoja, iš kairės kišenės išsitraukė žibintuvėlį. Palaukė, kol automobilis pradės (duomenys neskelbtini)į jų pusę. Po to žibintuvėliu pašvietė į vairuotojo pusę. Tuo metu automobilis buvo 70 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Šviesdamas žibintuvėliu į vairuotojo pusę, juo mojavo iš viršaus į apačią. Po šio veiksmo vairuotojas atleido greičio pedalą. Tai suprato pagal nukritusias variklio apsukas. Įvertinęs didelį atstumą iki (duomenys neskelbtini)ir tai, kad automobilis lietėjo, (duomenys neskelbtini)Kai jis įžengė į pėsčiųjų perėją, tarp jo ir automobilio buvo 60 m. atstumas. Bent jau tiek metrų išmatavo ikiteisminio tyrimo tyrėja. Jis įžengė pirmas, laikydamas kairėje rankoje G. dešinę ranką. Toje pačioje rankoje laikė žibintą. Dešinėje rankoje už virvutę rogutes. Kad tempiamos rogutės neskleistų nemalonaus garso, virvutę laikė suėmęs maždaug ties viduriu. Rogučių priekis buvo truputi pakeltas. Jam iš paskos į pėsčiųjų perėją įžengė žmona su vyresniu sūnumi J.. Jis priartėjo arčiau vidurinės skiriamosios kelio juostos. Kadangi automobilis lėkė į juos, dar kartą pašvietė vairuotojui žibintuvėliu tris kartus. Matė, kad automobilis buvo apžergęs ratais eismą skiriamąją punktyrinę juostą. Vairuotojas pasuko vairą į dešinę ir automobilio dešinieji ratai kirto ištisinę juostą, esančią (duomenys neskelbtini)Tuo metu jis šūktelėjo šeimos nariams, kad pastarieji sustotų. Po to vairuotojas pasuko vairą į kairę pusę, taip, kad jo dešinieji ratai kirto ištisinę liniją ir visas automobilio korpusas išlėkė į priešpriešinę eismo juostą. Žmona supanikavo, čiupo vaiko ranką. Automobilis (duomenys neskelbtini)ir įlėkė į pėsčiųjų perėją. Mano, kad vairuotojas išsigando automobilių, pastatytų dešinėje kelio pusėje ir dėl to pasuko automobilį į dešinę. Jis sustojo maždaug 30-40 cm. atstumu nuo eismą skiriamos juostos. Kai pamatė vairuotojo susuktą ratą į dešinę ir į jį lekiantį automobilį, supanikavo, išsigando, padarė pasisukimą į kairę pusę stumdamas vaiką į šalį ir tuo pačiu metu iškeldamas dešinę ranką aukštyn. Tuo metu tarp jo ir pro šalį pravažiuojančio automobilio buvo atstumas per ištiestą ranką. Kai darė pasisukimą į kairę, dešinėje rankoje laikomos rogutės pajudėjo į dešinę pusę. Pasisukimo momentu rogės buvo jam už nugaros. Rogučių virvutė siekia apie 80 cm. Kai pakėlė dešinę ranką sukdamasis į kairę, rogutės taipogi pakilo. Rogučių pavažų galais užkliuvo už priekinio sparno. Jis paleido iš rankų virvutę. Rogutės atsitrenkė į automobilio dešinį priekinį sparną. Po įvykio matė, kad buvo įbrėžtas sparnas ir variklio gaubtas. Po to automobilis pasuko į dešinę pusę ir pilnai įvažiavo į dešinę eismo juostą bei sustojo. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu bei operatorei pranešė apie įvykį. Įvykio metu automobilio greitis buvo apie 50 km/h. Eismo įvykio metu vairuotojui niekas netrukdė matyti, automobilis buvo vidury važiuojamosios dalies. Vairuotojas puikiai matė visą kelią per visą jo plotį. Įvykio metu kelio danga buvo drėgna, bet neslidi. Ant važiuojamosios dalies sniego nebuvo. Parodymų patikrinimo įvykio vietoje buvo su rogutėmis dešinėje rankoje. Prožektorius buvo kairėje. Esminis dalykas, kad įvykio vakarą buvo išgąsdintas vairuotojo veiksmo ir iš išgąsčio darė pasisukimą. O apklausos metu, parodymų davimo metu nebuvo, kas jį gąsdina, parodė ikiteisminio tyrimo tyrėjai, kuria kryptimi sukosi. Nedarė staigaus judesio. Nesutinka, kad tyčia metė rogutes į automobilį.

Kaltinamajam parodžius nuotraukas (2 t., b. l. 83-84, 17 ir 19), jis parodė, kad pavaizduotoje 17 nuotraukoje taip tempė roges. Jo ūgis 173 cm, ranką pakėlė pečių lygyje, nuo žemės daugiau negu metras. 19 fotonuotrauka daryta po jo apsisukimo, jau nusisukus. Įvykio vietoje duodamas parodymus, ikiteisminio tyrimo tyrėjai parodė, kuria kryptimi sukosi, bet rogučių iš rankos nepaleido, nebuvo nei prašymo, nei priežasties. Nesisuko, kaip nurodyta nuotraukoje. Kai darė pasisukimą ir išgirdo rogučių ir automobilio kontaktą, išsigando, buvo netikėta. Nesitikėjo, kad automobilis ir rogutės atsitrenks vienas į kitą. Išgirdęs smūgį paleido virvutes iš rankos. Automobilis lekia 50 km/h greičiu, rogutės stovi vietoje, jų niekas nelaiko, automobilis jas nustūmė ir jos nukrito ant žemės.

Kaltinamajam parodžius nuotrauką (2 t., b. l. 85, 20 fotonuotrauka), jis parodė, kad nežiūrėjo per petį, kokiame aukštyje buvo rogutės ir kaip jas laikė. 20 nuotraukoje rodo, kaip apsisuko ir atsisuko į tyrėją. Tyrėja nufotografavo. Pasakė tyrėjai, kad sukosi į kairę pusę. Kaip pavaizduota nuotraukoje ne taip laikė, ne tokiame aukštyje rogutes laikė, bet labai panašiai. Tai yra du skirtingi epizodai. Sausio 26 dienos vakarą, darydamas pasisukimą buvo išsigandęs vairuotojo veiksmo, kuris buvo neprognozuotas, jis važiavo į jų dešinę pusę. Skrydžio trajektorija, rogutės tikrai turėjo išcentrinę jėgą. Jos tikrai skrido. Skridimo aukštyje rogučių apatinė dalis turėjo būti, mano, kad jam apie kelius. Apklausos metu, tai nebuvo išcentrinio pasisukimo, pasisuko į kairę ramiai laikydamas rogutes už virvutės, natūralu, kad jos kabo. Tai du skirtingi dalykai. Jos turėjo pakilti, jos skrido link kelio vidurio, o iš kelio iš priešingos juostos į jo pusę važiavo automobilis, rogutės skrido link automobilio, automobilis link rogučių judėjo. Daugelis vairuotojų važiuodami per pėsčiųjų perėją, kerta ją pėsčiajam peržengus vidurio liniją ir kerta pro nugarą, to paties veiksmo tikėjosi iš vairuotojo, kai pamatė, kad jis nestabdydamas važiuoja. Rogučių nepaliko, nes buvo įsitikinęs, kad vairuotojui nekils noras važiuoti prieš eismą, o važiuos pro nugarą. Padarė žingsnį į priekį, rogutes gal net iš dalies patemdamas į save, kad dar labiau atsistoti vidury. Automobiliai turi laikytis dešinio krašto. Patraukė rogutes, kad jos neliktų dešinėje pusėje. Vaiką pastūmė į kairę pusę nuo savęs tik tą akimirką, kai vairuotojas įvažiavo į pėsčiųjų perėją, iki to momento nedarė jokių veiksmų. Vairuotojas, kai važiavo priešinga eismo juosta ir buvo nukreipęs vairą į kairį kelkraštį, buvo ramu, nes jis nebūtų kliudęs, bet, kai jis įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir pasuko vairą į dešinę, mato padangos protektorių nukreiptą į save, suprato, kad automobilis tuoj lėks į jį, tą akimirką stūmė vaiką į kairę, dešinę ranką tiesė į priekį vairuotojui, norėdamas parodyti ką tu darai, apie rogutes tą akimirką negalvojo. Iš BODY kamerų įrašų matyti, kad kai pareigūnas paklausė ar jis metė, pasakė „taip“, emocijų ir išgąsčio tą vakarą toje vietoje apimtas. Pareigūnas pasakė „rogutės nebuvo pervažiuotos, tai taip išeina, kad tu jas metei“. Nesuprato pareigūno klausimo. Rogučių nemetė, kodėl atsakė, kad jas metė, nežino. Tai nebuvo tyčinis veiksmas į automobilį. Tai buvo išgąsčio veiksmas apsisaugoti nuo automobilio, apsaugoti savo šeimą. Po smūgio jis paleido rogutes, nesitikėjo smūgio. Užteko įvykio vietoje duotų parodymų, darė nuotrauką ikiteisminio tyrimo tyrėja, jau ten matosi, kad rogutės sukosi.

Nukentėjusysis V. M. parodė, 2022-01-26 įvykio metu automobiliu (duomenys neskelbtini)buvo pristatyta daug automobilių. Važiavo metru atstumu nuo dešinėje pusėje pastatytų automobilių. Buvo kirtęs važiuojamąją vidurio kelio juostą. Važiavo 40-45 km/h greičiu. Įvykio vietoje pėsčiųjų perėja apšviesta, todėl kaltinamąjį su šeimos nariais matė. Pastaruosius pamatė 30 metrų atstumu nuo jo vairuojamo automobilio. Atleido greičio pedalą, tačiau į savo eismo juostą nepasuko. Kaltinamasis pradėjo eiti per perėją, žengė du žingsnius. Šeimos nariai pradėjo eiti iš paskos. Matė, kaip kaltinamasis žengė ir trečią žingsnį. Likus iki kaltinamojo ir kitų asmenų 20 metrų, pagalvojo, kad jei suks į pastarųjų pusę ir stabdys, automobilis gali slysti. Priėmė sprendimą važiuoti toliau. Važiavo daugiau kaire kelio puse. Dešinėji ratai buvo dešinėje kelio pusėje. Manė, kad minėtus asmenys apvažiuos iš kairės, važiuodamas priešingos krypties eismo juosta. Važiuodamas pro pėsčiųjų perėja, pajuto smūgį į priekinį stiklą. Smūgio metu kaltinamasis nuo jo automobilio buvo maždaug 1 m. atstumu. Po smūgio jis sustojo bei išlipo iš automobilio. Matė, kaip kaltinamasis nuo važiuojamosios kelio dalies paėmė rogutes. Priėjęs artyn, kaltinamasis jam pasakė: „Kur tu taip leki, ką tu darai“. Jis atsakė, kad pravažiavo su tarpu. Kaltinamasis pareiškė, kad kvies policijos pareigūnus. Jis sutiko, kad būtų kviečiama policija. Kaltinamasis atsisėdo ant rogučių, o jis nuėjo apžiūrėti automobilio. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo, kad važiuojant per perėją kaltinamasis rogutėmis apgadino jo automobilį. Kaltinamasis pareiškė, kad jis nepraleido pastarąjį einantį per perėją. Policijos pareigūnas paklausė kaltinamojo, ar pastarasis „paleido“ iš tų rogučių. Kaltinamasis atsakė, kad taip, nes jis nepraleido per perėją. Po to kaltinamasis pareiškė, kad jis pervažiavo rogutes. Pareigūnai nuėjo apžiūrėjo automobilį, rogutes. Jo automobiliui buvo apgadintas iš viršaus priekinis sparnas, variklio gaubtas, priekinis stiklas. Buvo matomas įbrėžimas durelių viršutinėje dalyje, ant veidrodžio. Įbrėžimo pradžia buvo 1 m. aukštyje ant sparno viršutinės dalies. Palaiko pareiktą civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį sudaro paskaičiuotas servise automobilio remontas, jei automobilis būtų remontuojamas. Automobilį šiuo metu pardavė, jo neremontavo. Automobilį pardavė pigiau, nei būtų gavęs už neapgadintą automobilį. Prašo priteisti neturtinę žalą 1000 eurų ir advokato išlaidas. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dėl šios bylos yra atitrūkęs nuo darbų, beveik metai laiko vaikšto į teisėsaugos institucijas, dėl atliekamų procesinių veiksmų negalėjo važiuoti į komandiruotes. Šiuo metu jaučia nervinę įtampa. Įvykio metu išsigando. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis su juo nebandė taikytis ir atsiprašyti.

Liudytoja I. M. parodė, kad 2022-01-26 kartu su kaltinamuoju ir vaikais (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)apie 21 val.. Kartu su kaltinamuoju ir vaikais priėjo pėsčiųjų perėją (duomenys neskelbtini)Pėsčiųjų perėja buvo apšviesta. Kaltinamasis sustojo, liepė palaukti, nes išgirdo važiuojančią mašiną. Pamatė (duomenys neskelbtini)atvažiuojantį automobilį. Automobilis pradėjo stabdyti, todėl suprato, kad vairuotojas juos mato. Po to jie žengė į pėsčiųjų perėją. Kaltinamasis ėjo su G., o ji su J.. Dešinėje rankoje kaltinamasis už virvutės tempė rogutes. Rogučių priekį buvo pakėlęs nuo žemės, o užpakalinė dalis tempėsi per žemę. Dešinė ranka buvo pakelta aukštyje iki liemens. Neužfiksavo, (duomenys neskelbtini)stovėjo automobiliai. Kai vyras įžengė į perėją, tarp pastarojo ir minėto automobilio buvo atstumas maždaug per vieną automobilį. Kai įžengė į perėją, automobilis nesustojo. Girdėjo automobilio stabdymo garsą, kai tarp jų ir automobilio buvo apie 1-2 m. atstumo. Automobilis pasuko į priešingos krypties eismo juostą, tokiu būdu tikėdamasis juos apvažiuoti. Vairuotojui įvažiavus į pėsčiųjų perėją, jie visi jau buvo kelio važiuojamojoje dalyje. Ji griebė vyresnį sūnų ir sukosi į jaunesnį sūnų, tada išgirdo trenksmą. Ji paklausė kaltinamojo kas čia atsitiko. Pastarasis atsakė tik „matai“. Kaltinamasis pasakė, kad eina aiškintis, o ji su vaikais nuėjo namo.

Liudytojas M. J. parodė, kad dirba Šiaulių miesto VPK reagavimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. 2022-01-26 jis pagal iškvietimą nuvyko į (duomenys neskelbtini)Įvykio vietoje kaltinamasis labai įsikarščiavęs. Pasakojo, kad su šeima priėjęs (duomenys neskelbtini) perėjos, pamatė (duomenys neskelbtini)atvažiuojantį automobilį, kuris, jo manymu, net nesiruošė sustoti, bet pastarasis vis vien ėjo į perėją kartu su šeima. Matydamas, kad automobilis nesiruošė sustoti, trenkė iš rogučių per automobilio priekį, suėmęs už rogučių virvės. Automobilis nesustojo, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir sustojo už perėjos. Automobilio vairuotojas pripažino, kad pažeidė kelių eismo taisykles, nepraleisdamas per perėją einančius pėsčiuosius. Nurodė, kad kaltinamasis sugadino automobilį, mesdamas į jį rogutes. Kaltinamajam buvo paaiškinta, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sugadinto turto. Kaltinamasis pradėjo pasakoti, kad automobilis pervažiavo jo rogutes. Jis apžiūrėjo automobiliui padarytus apgadinimus. Automobilio sugadinimai prasidėjo, kiek pamena, nuo priekinio automobilio gaubto dešinės pusės priekinio stiklo statramsčio ir kliudyta buvo stogo dalis. Pagal pirminius parodymus automobilio sugadinimai atitiko kaltinamojo pasakymą, kad jis susinervinęs, ar iš pykčio, užsimojo rogutėmis ir trenkė. Policijos komisariate kaltinamasis parašė pareiškimą, kad vairuotojas pervažiavo per jo rogutes. Kaltinamasis įvykio vietoje buvo labai susijaudinęs, neadekvatus, nenorėjo klausyti, dėstė savo tiesas, mėtėsi parodymuose. Iš pradžių sakė, kad metė iš rogučių. Kai pastarajam buvo išaiškinta dėl atsakomybės už turto sugadinimą, pradėjo pasakoti, kad vairuotojas nutrenkė jo rogutes, pervažiavo. Šiuo metu pamena, kad kaltinamasis iš pradžių pasakojo, kad laikydamas už virvučių užsimojo, iš pykčio trenkė, kad automobilis jų nepraleidžia einančių per pėsčiųjų perėją. Pačioje pradžioje kaltinamasis rodė, kad laikė už virvutės ir jų nepaleido, trenkė ir po visko numetė šalia kelkraščio. Kaltinamasis pasakė, kad eina link pėsčiųjų perėjos, mato atvažiuojantį automobilį, kuris pagal jį, net nesiruošia jo praleisti ir vis tiek eina į perėją, ta grėsmė buvo dar jam net neįėjus į perėją. Pastarasis akcentavo matęs, kad automobilis nesiruošia jo praleisti, įėjo į perėją. Automobilis metėsi į priešpriešinę eismo juostą ir tuo metu iš pykčio trenkė. Rogutės nebuvo sulūžusios, suvirinimo vieta galinėje dalyje buvo atitrūkusi, galėjo būti nuo smūgio.

Teisiamųjų posėdžių metu taip pat ištirti šie bylos duomenys:

2022-01-27 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (t., 1, b. l. 18-20);

Pažyma iš policijos duomenų bazės, kurioje nurodyta, kad pagalbos telefonu 112 skambino ir policiją kvietė D. M., pranešdamas, kad ėjo per pėsčiųjų perėją su žmona ir vaikais ir automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vos spėjo juos praleisti ir kliudė vaiko rogutes (t. 1, b. l. 29-32);

2022-07-22 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)iš Lietuvos teismo ekspertizių centro, kurioje nurodoma, kad tyrimui pateiktos rogutės nebuvo pervažiuotos. Automobilio „Opel Zafita“ priekinio dešinės pusės sparne bei variklio dangtyje esantys įbrėžimai buvo padaryti, tikėtina, rogučių pavažų galais, jiems slystant minėtų automobilio dalių paviršiais įstriža kryptimi nuo automobilio priekinės dalies link galo, nuo dešiniojo šono link kairiojo bei viršaus žemyn. Kontakto metu, tikėtina, rogučių priekinė dalis buvo nukreipta link automobilio „Opel Zafira“ galinės dalies bei pasukta link automobilio dešiniojo šono. Automobilio „Opel Zafira“ priekinio dešinės pusės sparne bei variklio dangtyje esantys įbrėžimai buvo padaryti, tikėtina, rogučių pavažų galais, jiems slystant minėtų automobilio dalių paviršiais įstriža kryptimi nuo automobilio priekinės dalies link galo, nuo dešiniojo šono link kairiojo bei iš viršaus žemyn. Kontakto metu, tikėtina, rogučių priekinė dalis nukreipta link automobilio „Opel Zafira“ galinės dalies bei pasukta link automobilio dešiniojo šono. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių nustatyti automobilio „Opel Zafira“ priekinio stiklo, priekinio dešinės pusės statramsčio sugadinimų susidarymo pobūdžio bei kokiomis rogučių dalimis galėjo būti padaryti minėti sugadinimai, negalima (t. 2, b. l. 103-108);

2022-06-29 Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis D. M. parodė įvykio vietą, būtent pėsčiųjų perėją, (duomenys neskelbtini). Įtariamasis D. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini)pėsčiųjų perėjos, (duomenys neskelbtini)Parodė vietą, kur atėjo ir sustojo prie pėsčiųjų perėjos dešinėje rankoje laikydamas virvutę. kuria buvo pririštos rogutės ir eidamas jas tempė. Įtariamasis D. M. paaiškino ir parodė, kad kaire ranka laikė sūnaus rankytę su žibintuvėliu. Priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos D. M. parodė vietą prie jos, kur su vaiku sustojo ir gretimai iš kairės, prie pėsčiųjų perėjos, sustojo kartu ėjusi sutuoktinė su kitu sūnumi. Įtariamasis D. M. paaiškino ir parodė, kad sustojęs prie pėsčiųjų perėjos ir laikydamas kaire ranka sūnaus rankutę ir toje pačioje rankoje žibintuvėlį, o dešine ranka laikydamas rogutes už pririštos virvutės, pamatė atvažiuojantį automobilį. Po to parodė nuo pėsčiųjų perėjos apie 60 metrų atstumą, kur pamatė atvažiuojantį automobilį. Įtariamasis D. M. parodė, kad kaire ranka, kurioje laikė vaiko ranką ir žibintuvėlį, žibintuvėliu šviesdamas darė judesį aukštyn-žemyn, kad vairuotojas pamatytų juos su vaikais, stovinčius prie pėsčiųjų perėjos. Įtariamasis D. M. parodė, kad su vaiku taip ir laikydamas kairėje rankoje vaiko rankyte ir žibintuvėlį, ir vesdamas vaiką per perėją bei toje pačioje rankoje laikydamas žibintuvėlį, kuriuo švietė aukštyn žemyn įžengė į perėją ir parodė vietą, kur per pėsčiųjų perėją ėjo. Parodė vietą, kur sustojo pėsčiųjų perėjoje, kai automobilis jų nepraleido. Įtariamasis D. M. parodė vietą, kur buvo automobilio dešinys šonas, kai jie su vaiku stovėjo perėjoje. Įtariamasis D. M. parodė, kur jie stovėjo. Įtariamasis D. M. parodė vietą perėjoje, kai vairuotojas nepraleido jo su šeima einančių pėsčiųjų perėja ir norėdamas apsaugoti sūnų bei laikydamas dešinėje rankoje rogutes pats kūnu sukosi, tuo momentu sukosi už virvutės laikomos ir rogutės. Parodė vietą, kur per pėsčiųjų perėją tuo metu važiuodamas automobilis trenkėsi į rogutes dešinės pusės priekiniu sparnu. Įtariamasis D. M. parodė, kaip automobilis važiavo (duomenys neskelbtini)link pėsčiųjų perėjos nestodamas, kai jis su šeima stovėjo pėsčiųjų perėjoje. Po to įtariamasis D. M. parodė, kad automobilis važiavo (duomenys neskelbtini)vidurinę eismo juostą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą norėdamas jį su vaiku aplenkti pėsčiųjų perėjoje. Po to įtariamasis D. M. (duomenys neskelbtini)važiuojamojoje dalyje parodė vietą, apie 25 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, kur automobilis norėdamas aplenkti juos pėsčiųjų perėjoje ir artėdamas link jų kirto ištisinę eismo juostą, nerodydamas posūkio signalo išvažiavo į kairę, parodė, kur išvažiavo į priešpriešinę kelio pusę, ir parodė vietą, kad pėsčiųjų perėjoje padaręs lenkimo manevrą pradėjo važiuoti į savo eismo juostą taip pat nerodydamas posūkio signalo (t. 2, b. l. 69-86);

Protokolas pareiškimas, kuriame V. M. nurodė, kad 2022-01-26 apie 21.00 val., nuosavu automobiliu Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), važiuodamas matė, kad prie pėsčiųjų perėjos ant šaligatvio stovi asmenys, tačiau jie per pėsčiųjų perėją nėjo. Kadangi jo važiuojamoje kelio dalyje stovėjo automobiliai, todėl pasuko į priešpriešinę eismo juostą, norėdamas juos apvažiuoti. Artėjant prie pėsčiųjų perėjos, vienas iš asmenų užsimojo rogutėmis ir paleido jas į automobilį. Po smūgio iš karto sustojo. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis (t. 1, b. l. 10-15);

2022-06-20 Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis V. mačiulis parodė ir paaiškino apie 2022-01-26 dienos įvykio aplinkybes, kai buvo apgadintas jo automobilis Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nukentėjusysis V. M. sutiko parodyti įvykio vietą, paaiškinti aplinkybes ir buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje dalyvaujant įgaliotam atstovui advokatui H.Oseckiui. Nukentėjusysis V. M. parodė įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis V. M. parodė ir paaiškino, kad tą dieną į įvykio vietą atvažiavo (duomenys neskelbtini)važiavo automobiliu Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. T. gatvėje, apie 30 metrų atstumu (duomenys neskelbtini), esančios perėjos, parodė vietą ties kurią vairuodamas automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas pamatė (duomenys neskelbtini)perėjos einančius vyrą, moterį, ir du vaikus. V. M. (duomenys neskelbtini)parodė vietą ties kuria n(duomenys neskelbtini) buvo vyras, moteris ir du vaikai. Nukentėjusysis V. M. parodė vietą, kur maždaug apie 2 metrų atstumu iki perėjos ėjo vyras, šviesdamas žibintuvėliu, maždaug apie penkis metrus iki perėjos, parodė atstumą, kur ėjo moteris su vaiku, ir dar už jų apie porą metrų atstumu ėjo dar vienas vaikas. V. M. ant perėjos parodė vietą, kur stovėjo D. M., kai jis privažiavo perėją ir nepraleisdamas pėsčiojo važiavo per ją. V. M. parodė ir paaiškino, kad nepraleido D. M., einančio per perėją, nes važiavo kelio viduriu nekeisdamas krypties ir važiavo per pėsčiųjų perėją ties gatvės viduriu automobiliu Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) suprasdamas, kad tarp jo automobilio ir D. M. saugus, maždaug metro atstumas. V. M. parodė vietą ties kuria perėjoje buvo jo automobilio Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinys šonas, po to parodė vietą, kur perėjoje buvo jo automobilio Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekis, kai D. M., eidamas per perėją, tyčia trenkė rogutėmis vieną kartą į jo tuo metu vairuojamą automobilį Opel Zafira, valst. numeris (duomenys neskelbtini) ir taip jį apgadino būtent dešinės pusės statramstį, variklio dangtį, priekinį dešinės pusės sparną, priekinį arčiau dešinės pusės stiklą. Nukentėjusysis V. M. (duomenys neskelbtini) parodė vietą, kur sustojo po įvykio. Iki įvykio, rogučių pas D. M. nei nešamų rankose, nei tempiamų, nepastebėjo, ir kokiomis aplinkybėmis D. M. prie savęs turėjo rogutes paaiškinti negali, nematė. Nukentėjusysis V. M. nurodė, kad pats automobiliu į jokias rogutes ar kitus daiktus neatsitrenkė (t. 1, b. l. 122-132);

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Svarbu pažymėti, kad kvalifikuojant veiką kaip tyčinį svetimo turto sugadinimą, būtina nustatyti turto vertę, buvusią iki sunaikinimo, t. y. svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį, o ne vertinti tokio sunaikinimo pasekmes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015, 2K-73-677/2016 ir kt.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu.

Kaltinamasis D. M. savo kaltės nepripažino viso proceso metu, t.y. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis du kartus (2022-02-23 ir 2022-03-23) atsisakė duoti parodymus ir kaltės klausimo nekomentavo (t. 1, b. l. 163-165, 168-170). Teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad kaltu neprisipažįsta bei parodė, kad priėjęs prie pėsčiųjų perėjos, išgirdo atvažiuojantį automobilį. Įžengė į pėsčiųjų perėją, kai atstumas iki nukentėjusiojo automobilio buvo apie 60 m. atstumu. Dešinėje rankoje laikė rogutes, paėmęs jas už virvutės ties viduriu, truputį jas pakėlęs. Jiems būnant arčiau vidurinės skiriamosios kelio juostos, vairuotojas pasuko automobilio vairą į kairę pusę ir automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Įvažiavęs į pėsčiųjų perėją susuko vairą į dešinę, kad grįžtų į savo juostą. Važiavo pro jį, nes jis stovėjo šalia ištisinės linijos, iki kelio vidurio trūko 30-40 cm. Kai pamatė lekiantį automobilį į jį, supanikavo, išsigando, padarė pasisukimą į kairę pusę, kad nustumti vaiką į šalį. Kai darė pasisukimą rogutės pajudėjo į dešinę pusę ir atsitrenkė į automobilio dešinį priekinį sparną. Parodymai sausio 26 d. vakarą policijoje buvo duoti lygiai tie patys, kurie buvo duoti vėlesnėse apklausose. Netgi įvykio vietoje, kai skambino 112 jau tame skambutyje pripažino, kad yra kontaktas tarp automobilio ir rogučių. Iš BODY kamerų įrašų matyti, kad kai pareigūnas paklausė ar jis metė, pasakė „taip“. Nežino, kodėl taip pasakė, nes rogučių nemetė. Analogiškas aplinkybes kaltinamasis D. M. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus 2022-05-20 (t. 2, b. l. 58-61) bei savo rašytame paaiškinime (t. 2, b. l. 62-63). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo nurodytos aplinkybės, esminėse ir šioje byloje ypač svarbiose aplinkybėse nesutampa ir prieštarauja viena kitai. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis skirtingai nurodė automobilio atstumą iki pėsčiųjų perėjos, kai jie į ją įžengė. Savo paaiškinime jis nurodo, kad automobilis buvo 150 m. atstumu nuo pėsčiųjų perėjos (t. 2, b. l. 62). Duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kad iki pėsčiųjų perėjos buvo likę apie 60 m., kai jie įžengė į ją. Šias aplinkybes kaltinamasis patvirtino duodamas parodymus parodymų patikrinimo vietoje (t. 2, b. l. 69-86). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis viso proceso metu nurodydavo, kad pamatęs į jį važiuojantį automobilį jis ir jo šeima sustojo ir jis sukosi į kairę pusę, kad nustumtų (apsaugotų) vaiką, nors savo rašytame 2022-01-26 protokole pareiškime (t. 2., b. l. 17), jis nurodė, kad jie visi kartu įžengė į pėsčiųjų perėją ir sustojo pirmos eismo juostos viduryje, nes matė, kad atvažiuojantis automobilis nelėtina greičio, važiuoja kelio viduriu, nesiruošdamas sustoti priešais pėsčiųjų perėją ir jų praleisti. Matė, kad jei jie neis į priekį, vairuotojas pravažiuos nesustojęs pro juos. Tai įrodo aplinkybę, kad kaltinamasis suprasdamas, kad eiti per pėsčiųjų perėją yra nesaugu, vis tiek į ją įėjo ir ėjo toliau, nelaukdamas, kol automobilis sustos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis viso proceso metu nurodė skirtingas aplinkybes dėl rogučių. Apklausiamas teisme, jis nurodė, kad žengdamas į priekį, jis rogutes timptelėjo į save, kad dar labiau atsistoti perėjos vidurį ir rogutės neliktų dešinėje pusėje. Nors po to, kaltinamasis jau nurodo, kad jam sukantis į kairę, rogutės, esančios jo dešinėje rankoje, taip pat pajudėjo į dešinę pusę, nes jis pakėlė dešinę ranką, sukdamasis. Sukantis iš inercijos, rogutės pakilo ir skriejo link kelio vidurio, t. y. link atvažiuojančio nukentėjusiojo automobilio, ir atsitrenkė į dešinį automobilio šoną. Nesutinka, kad tyčia metė rogutes į automobilį, o jo įvykio vietoje duoti parodymai yra teisingi ir tokie pat buvo nurodomi viso proceso metu. Net skambindamas įvykio vietoje į 112, nurodė, kad buvo kontaktas tarp automobilio ir rogučių. Taip pat nesutiko su tuo, kad jis nurodė, jog nukentėjusiojo automobilis pervažiavo jo rogutes, nes jis taip nesakė. Tačiau šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais duomenimis ir jiems prieštarauja. Savo pateiktame 2022-02-23 paaiškinime (t. 2, b. l. 62-63), kaltinamasis nurodė, kad suprasdamas, kad toliau eiti visiškai nesaugu ir kad vairuotojas yra visiškai šalia jų, sukosi į kairę pusę, kad galėtų apsaugoti vaiką ir dešinėje rankoje laikytas rogutes, kliudė vairuotojas su savo automobilio priekinio sparno kaštu. Tuo tarpu, jau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2022-05-20, kaltinamasis pats nurodo, kad „Grįždamas į savo eismo juostą vairuotojas kliudė jo tempiamas už virvutės rogutes. Papildo, kad kai jis sukosi sulaikyti einantį sūnų ir pasisuko pats visu savo korpusu tai patempė ir rogutes, kurias vairuotojas ir užkabino ir jas kliudė dešiniu priekiniu sparnu“ (t. 2, b. l. 58). Iš šių kaltinamojo nurodytų aplinkybių matyti, kad jos tarpusavyje prieštarauja viena kitai ir kardinaliai keičia ne vien tik kad įvykių eigą, bet ir nukentėjusiojo važiavimo trajektoriją. Vienu atveju, nukentėjusysis turėjo pravažiuoti už kaltinamojo nugaros, kitu prieš kaltinamąjį. Jau vien šios aplinkybės daro kaltinamojo parodymus nepatikimus ir nelogiškus, prieštaraujančius nustatytai įvykio eigai. Kaltinamojo nurodytų aplinkybių dėl rogučių nepatikimumą patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga, video įrašai bei liudytojo M. J. parodymai.

Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. J., nurodė, kad kaltinamasis įvykio vietoje nurodė, jog matydamas, kad automobilis nesiruošė sustoti taip ir pasakė „trenkiau iš rogučių už virvės paėmęs, per automobilio priekį“. Automobilis nesustojo, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir netrukus vairuotojas sustojo už pėsčiųjų perėjos. Kaltinamajam buvo paaiškinta, kad jo atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sugadinto turto. Po to pastarasis pradėjo sakyti, kad automobilis pervažiavo jo rogutes. Automobilio sugadinimai prasidėjo, kiek pamena, nuo priekinio automobilio gaubto dešinės pusės priekinio stiklo statramsčio ir kliudyta buvo stogo dalis. Pagal pirminius parodymus automobilio sugadinimai atitiko kaltinamojo pasakymą, kad jis susinervinęs, ar iš pykčio, užsimojo rogutėmis ir trenkė. Kiek pamena kaltinamasis parašė pareiškimą, kad vairuotojas pervažiavo per jo rogutes. Nukentėjusysis sakė, kad iš rogučių paleido. Kaltinamasis įvykio vietoje buvo labai susijaudinęs, neadekvatus, nenorėjo klausyti, dėstė savo tiesas, mėtėsi parodymuose. Iš pradžių sakė, kad metė iš rogučių, kai jam buvo išaiškinta atsakomybė, po to pradėjo sakyti, kad vairuotojas nutrenkė jo rogutes, pervažiavo. Iš pradžių kaltinamasis sakė „laikydamas už virvučių užsimojo, iš pykčio trenkė, kad automobilis jų nepraleidžia einančių per pėsčiųjų perėją“. Pačioje pradžioje kaltinamasis rodė, kad laikė už virvutės ir jų nepaleido, trenkė ir po visko numetė šalia kelkraščio. Kaltinamasis akcentavo, kad matė, kad automobilis nesiruošia jo praleisti, įėjo į perėją, automobilis metėsi į priešpriešinę eismo juostą ir tuo metu iš pykčio trenkė. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis rašydamas protokolą-pareiškimą (t. 2, b. l. 17). Taip pat analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 149-152), kad D. M. įvykio vietoje elgėsi keistai, pradžioje pripažino rogutėmis tyčia užsimojęs ir metęs rogutes į automobilį, o po to tai neigė sakydamas, kad tas rogutes vairuotojas pervažiavo. Pagal padarytus automobilio sugadinimus akivaizdžiai matėsi, kad rogutėmis turėjo būti užsimota, ir tyčia trenkta į automobilį, nes sugadinimai ant automobilio buvo netoli stogo dalies, apgadintas statramstis. Šias liudytojo aplinkybes patvirtina tiek rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys, tiek byloje esantys video įrašai, iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų, užfiksuoti įvykio vietoje. Iš baudžiamojoje byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės (t. 1, b. l. 29) matyti, kad kaltinamasis paskambinęs 112, 2022-01-21 21.01 val. centro darbuotojai nurodė, kad automobilis kliudė vaiko rogutes; iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, 18-20); matyti, kad įvykio vietoje buvo užfiksuoti nukentėjusiojo automobiliui padaryti apgadinimai, kurie teismo vertinimu neatitinka apgadinimų, padarytų rogėms sukantis ir kliudant automobilį; iš kitų objektų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 42), kuriame aprašytas kaltinamojo skambutis į pagalbos centrą, matyti, kad jis operatorei nurodė, kad automobilis kliudė vaiko rogutes; iš kitų objektų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 35-36), kuriame apžiūrėti policijos pareigūnų įvykio vakarą „Boody“ kameromis užfiksuotos aplinkybės, matyti, kad kaltinamasis policijos pareigūnui nurodo, kad jis matydamas, jog vairuotojas nestabdo, metė roges į šalį ir saugojo vaikus, patvirtina, kad metė iš rogių, nes stovėjo pėsčiųjų perėjoje. Policijos pareigūnui nurodžius, kad jis meluoja ir bus keliama baudžiamoji byla už melagingus parodymus, kaltinamasis pasako „taip, jis atvažiuoja į mane, metu roges ir einu vaiko gaudyti“. Teismui pateiktame vaizdo įraše SIA-6034F6 2022-01-26 dienos, kaltinamasis nurodė, kad jis būdamas pėsčiųjų perėjoje tarp 2 ir 3 juostos, metė roges į šalį ir saugojo vaikus (vaizdo įrašo 01:07 - 01:18 min.); aiškindamas situaciją kaltinamasis mėtosi pasakodamas aplinkybes apie rogučių sugadinimą, t. y. jis jas metė pats, tai nukentėjusysis jas pervažiavo, atsitrenkė ir sulaužė (vaizdo įrašo 02:31 – 02:43 min); kaltinamasis patvirtina, kad nukentėjusysis juos apvažiavo (vaizdo įrašo 03:22 min.); vaizdo įraše SIA_5F865E, kaltinamasis nurodo, kad rogučių nemetė, laikė jas rankoje, kai pro jį važiavo nukentėjusiojo automobilis (vaizdo įrašo 03:42 min.); vaizdo įraše SIA_6043F6, kaltinamasis nurodo, kad metė rogutes ir ėjo vaiko gaudyti (vaizdo įrašo (00:11 min). Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės ir faktai kategoriškai paneigia kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad rogutės į nukentėjusiojo automobilį atsitrenkė jam sukantis į kairę, kadangi visur kaltinamasis nurodo, kad norėdamas apsaugoti šeimą, jis metė rogutes. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamojo duoti parodymai duoti parodymų patikrinimo vietoje, taip pat yra prieštaraujantys ne tik byloje esančiai vaizdo medžiagai, bet ir paties kaltinamojo nurodytoms aplinkybėms. Iš prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo esančių nuotraukų matyti, kaltinamasis nurodo, kad jis ir jo šeima buvo ties pėsčiųjų perėjos viduriu, t. y. ties 4 perėjos juosta (t. 2, b. l. 82), nors pats kaltinamasis nurodo, kad jis buvo tarp antros ir trečios perėjos juostos, kai nukentėjusiojo automobilis buvo prieš juos. Pažymėtina, kad šią kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad jie buvo tarp 2 ir 3 juostos, patvirtino ir pats nukentėjusysis duodamas parodymus, parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 122-132).

Taip pat kaltinamojo pateiktą versiją, kad rogutės atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, jam besisukant, o nemetant jų paneigia, byloje užfiksuoti nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, pirmiau aprašyta vaizdo medžiaga, užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kameromis įvykio vietoje, bei rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusysis v. M. teisme parodė, kad kaltinamąjį pamatė apie 30 m. iki pėsčiųjų perėjos, atleido greičio pedalą ir toliau važiavo gatvės viduriu. Kaltinamasis pradėjo eiti per perėją, vieną žingsnį padėjo, jis dar pavažiavo, pastarasis dar žingsnį padėjo. Visi kiti jam iš paskos, jam dar arčiau privažiavus, dar žengė. Matė, kad normaliai pravažiuos. Įvažiavęs į perėją, pajuto smūgį. Kai gavo smūgį, kaltinamasis nuo jo buvo per metrą. Atvykę policininkai, paklausė, kas atsitiko, pasakė, kad važiavo per perėją ir su rogutėmis jam sugadino automobilį. D. M. pasakė, kad jis nepraleido einant jų per perėją. Pareigūnai paklausė „tai tu paleidai iš tų rogučių“. D. M. atsakė taip, nes jis nepraleido per perėją. Kaltinamasis dar pagalvojęs pasakė, kad jis pervažiavo per tas rogutes. Įvykio vietoje pats kaltinamasis pasakė, kad rogutes paleido, pareigūnai jo paklausė kas buvo, jis taip ir pasakė, kad važiavo per perėją ir paleido iš rogučių. Analogiškas aplinkybes, nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus (t. 1, b. l. 52-54, 56-59, 18-121), bei protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 10-15), kad artėjant prie pėsčiųjų perėjos, vienas iš asmenų užsimojo ir paleido į automobilį rogutes. Šias nukentėjusiojo nurodytas pavirtina ne tik byloje esanti rašyti bylos medžiaga, vaizdo medžiaga, policijos pareigūno parodymai, bet ir byloje atliktas objektų trasologinis tyrimas. Specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 103-108) nurodyta, kad priekinio dešiniojo sparno priekinėje dalyje įbrėžimo vietoje yra įlenkta skarda, o įbrėžimų intensyvumas mažėja artėjant link priekinio stiklo, todėl minėti įbrėžimai buvo padaryti kontaktuojančiam objektui veikiant minėtas dalis įstriža kryptimi iš viršaus žemyn, nuo automobilio priekio link jo galo bei nuo automobilio dešiniojo šono link kairiojo šono. Tyrimui pateiktose rogutėse gniuždymo iš viršaus į apačią požymių, automobilio ratu pervažiuojant rogutes, nėra. Automobilyje sugadinimai aukščio atžvilgiu prasideda priekinio dešinės pusės sparno viršutinėje dalyje ir atitinkamai aukščiau, todėl apibendrinant nurodytų požymių visumą, tyrimui pateiktos rogutės nebuvo pervažiuotos. Taip pat padarytos išvados, kad: 1. tyrimui pateiktos rogutės nebuvo pervažiuotos. Automobilio „Opel Zafita“ priekinio dešinės pusės sparne bei variklio dangtyje esantys įbrėžimai buvo padaryti, tikėtina, rogučių pavažų galais, jiems slystant minėtų automobilio dalių paviršiais įstriža kryptimi nuo automobilio priekinės dalies link galo, nuo dešiniojo šono link kairiojo bei viršaus žemyn. Kontakto metu, tikėtina, rogučių priekinė dalis buvo nukreipta link automobilio „Opel Zafira“ galinės dalies bei pasukta link automobilio dešiniojo šono; 2. Automobilio „Opel Zafira“ priekinio dešinės pusės sparne bei variklio dangtyje esantys įbrėžimai buvo padaryti, tikėtina, rogučių pavažų galais, jiems slystant minėtų automobilio dalių paviršiais įstriža kryptimi nuo automobilio priekinės dalies link galo, nuo dešiniojo šono link kairiojo bei iš viršaus žemyn. Kontakto metu, tikėtina, rogučių priekinė dalis nukreipta link automobilio „Opel Zafira“ galinės dalies bei pasukta link automobilio dešiniojo šono. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių nustatyti automobilio „Opel Zafira“ priekinio stiklo, priekinio dešinės pusės statramsčio sugadinimų susidarymo pobūdžio bei kokiomis rogučių dalimis galėjo būti padaryti minėti sugadinimai, negalima. Neabejotinai, šis bylai itin svarbus rašytinis įrodymas – specialisto išvada, kategoriškai paneigia kaltinamojo keltas bei pateiktas versijas dėl automobilio apgadinimo.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto sugadinimu. Nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo D. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusiojo V. M. atstovas advokatas H. Oseckis baudžiamojoje byloje 2022-09-05 pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – 2025,67 Eur sumai (t. 3, b. l. 11-16). Ieškinyje nurodė, kad dėl nukentėjusiajam padarytos automobiliui turtinės žalos nustatyto buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)kur specialistų buvo sudaryta remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini)dienos. Pagal sudarytą sąmatą viso remonto kaina 975,67 Eur (t. 1., b. l. 72-77). Taip pat sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)už sąmatos sudarymą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini)– 50 Eur (t. 1, b. l. 75-77). Viso nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala – 1025,67 Eur. Kaltinamasis D. M. tyčia padarė nusikalstamą veiką, kurios pasekoje apgadino nukentėjusiojo turtą – automobilį, t. y. jo veiksmais padaryta turtinė žala, taip pat buvo patirtas ir psichologinis sukrėtimas, nes įvykdytas tyčinis nusikaltimas, patirti nepatogumai, nes teko vaikščioti į apklausas atliekant ikiteisminį tyrimą, gaišti laiką kreipiantis dėl padarytos žalos nustatymo, tuo tarpu kaltinamasis net nebandė atsiprašyti ar pašalinti sukeltas pasekmes, taip patirtas ir dvasinis sukrėtimas dėl kaltinamojo neteisėtų, neadekvačių veiksmų. Nukentėjusiojo patirta neturtinė žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įtariamojo nusikalstamais veiksmais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kitą skriaudą, todėl; nukentėjusysis prašo priteisti jam neturtinę žalą, kurią įvertino 1000 Eur. Taip pat prašo priteisti nukentėjusiajam patirtas advokato išlaidas, bei 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.