Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-135/2015

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00331-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.1.1.; 1.2.18.2.; 1.1.4.2.; 1.2.18.3.; 1.2. 14.5; 2.4.; 2.4.5.2.; 2.4.7. (S)

2015 m. gegužės 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. ir jam skirti 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. ir jam skirti 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. ir jam skirtas 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir jam skirti 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei skirta subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 str. 1d., 2 d., paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2012 m. spalio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-02-20 iki 2013-03-01 ir nuo 2014-11-14 iki 2015-02-11.

Bausmė paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. vasario 11 d.

Iš V. M. ir M. M. solidariai priteista nukentėjusiajam K. B. 388,40 Eur (tris šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 40 ct) turtinės žalos atlyginimui (Ši žala buvo priteista 2014m. lapkričio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu išskirtoje baudžiamojoje byloje 1-373-616/2014 iš M. M., a.k(duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013-02-17 apie 23.00 val. iki 2013-02-18 apie 10.00 val., viešbučio (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. M. ir pasinaudodami nukentėjusiojo K. B. bejėgiška būkle dėl girtumo, iš jo kelnių kišenės pagrobė K. B. priklausantį geltono metalo vestuvinį žiedą, 700 litų vertės, viso padalydami 202,89 Eur turtinę žalą;

be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013-02-17 23.00 val. iki 2013-02-18 00.18 val., viešbučio (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. M. ir pasinaudodamas nukentėjusiojo K. B. bejėgiška būkle dėl girtumo, neteisėtai įgijo vieną svetimą nukentėjusiajam K. B. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš K. B. sužinojo šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo - K. B., tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti;

be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013-02-17 23.00 val. iki 2013-02-18 00.18 val., viešbučio (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. M. ir pasinaudodamas nukentėjusiojo K. B. bejėgiška būkle dėl girtumo, neteisėtai įgiję svetimą, K. B. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš K. B. sužinoję jos naudotojo -K. B. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, M. M. trimis analogiškais veiksmais:

2013-02-18 0.17 val. įdedant į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini)3, išduotą K. B. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikiant save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvedant kortelės PIN kodą pinigų išduoti neprašant;2013-02-18 0.18 val. įdedant į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. B. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikiant save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvedant kortelės PIN kodą ir paimant 640 Lt;2013-02-18 0.18 val. įdedant į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. B. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikiant save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvedant kortelės PIN kodą pinigų išduoti neprašant;

tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją bei neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. B. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis;

be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013-02-17 apie 23.00 val. iki 2013-02-18 00.18 val., veikdamas su M. M., inicijavus pagrobtos svetimos elektroninio mokėjimo priemonės - K. B. vardu išduotos AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelės „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimą, išimant bankomate iš K. B. sąskaitos jam priklausančius pinigus, o M. M. 2013-02-18 00.18 val. įdėjus K. B. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini)3 į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įvedus PIN kodą, atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu išėmė iš K. B. sąskaitos 640 litų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą K. B. priklausantį turtą – 185,50 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 20 str. 1 d. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną bylai reikšmingą aplinkybę. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes, ir nors įrodinėjimas jais yra sudėtingesnis, tačiau jie taip pat svarbūs, jei faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys Nr. 2K-178/2009, 2K-627/2010 ir kt.). Teisėjai vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismas nesilaikė šių reikalavimų, nėra pagrindo.

Ir nors apeliantas skunde apygardos teismui tvirtina, kad ne jis nukentėjusiajam liepė nusiimti žiedą ir ne jis naudojosi nukentėjusiajam priklausančia banko mokėjimo kortele, o M. M., tačiau tai jo atsakomybės nešalina.

V. M. inkriminuota tai, kad jis bendrais veiksmais su M. M. pagrobė nukentėjusiajam K. B. priklausantį geltono metalo žiedą, veikdamas kartu su M. M. neteisėtai įgijo svetimą nukentėjusiajam K. B. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, veikdamas kartu su M. M. neteisėtai įgiję K. B. išduotą mokėjimo kortelę ją panaudojo inicijuodami finansines operacijas bei veikdamas kartu su M. M. atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu išėmė iš K. B. sąskaitos 640 litų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą K. B. priklausantį turtą – 185,50 Eur.

Ir nors iš V. M. skundo galima daryti išvadą, jog jis neveikė kartu su M. M. darant nusikaltimus, todėl turėtų būti išteisintas, tačiau toks jo teiginys prieštarauja baudžiamojo kodekso normoms ir baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms.

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BK 26 str. 1 d. numatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-245/2006). Bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-235/2001).

Nukentėjusysis K. B. parodė, kad įvykio dieną susitiko su V. M., kartu vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau susitiko M. M., nuo savo banko sąskaitos norėjo nusiimti 400 Lt, tačiau M. M. užkalbinus nespėjo pasiimti ir bankomatas pinigus įtraukė atgal, nuimant pinigus greta stovėjo V. M., po to jis nusiėmė 20 Lt. Vyko į viešbutį, ten vartojo alkoholį, prieš vykdamas į viešbutį nusimovė žiedą, kurį pakabino ant raktų pakabuko ir įsidėjo į kišenę, viešbutį užmigo, o ryte pabudęs pamatė, kad jo daiktai išmėtyti, piniginėje nebuvo pinigų ir banko kortelių. Paklausė V. M. ir M. M. apie tai, tačiau jie atsakė, kad nieko nežino, patikrinus sąskaitą pamatė, jog joje trūko pinigų, apie įvykį pranešė policijai. Nukentėjusiojo teigimu, tą vakarą nei V. M., nei M. M. pinigų neturėjo, o jis (nukentėjusysis) juos vaišino. K. B. prisiminti, ar sakė PIN kodą V. M., negalėjo (4 t., 40-41 b. l.).

Iš 2013-02-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. B. pateikė savo banko sąskaitos išrašus 2013-02-17 ir 2013-02-18 dienomis, kuriuose nurodyta, kad 2013-02-17 bankomate (duomenys neskelbtini), iš K. B. sąskaitos išgryninta per tris kartus: 23:28 val. 400 Lt, 23:31 val. 20 Lt, 23:33 val. 200 Lt, o 2013-02-18 iš K. B. sąskaitos bankomate (duomenys neskelbtini), 00.19 val. išgryninta 640 Lt (1 t., 63-66 b. l.).

AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kurioje užfiksuoti K. B. mokėjimo kortelės panaudojimo operacijų sąrašas 2013-02-17 ir 2013-02-18 (1 t., 93-95 b. l.). Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų fotonuotraukų matyti, kaip asmuo naudojasi mokėjimo kortele AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate H388, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., 95 b. l.).

Apeliantas neneigia, kad jis žinojo nukentėjusiojo elektroninės mokėjimo kortelės PIN kodą, kurį, jo teigimu, jam pasakė nukentėjusysis, tačiau neigia ją naudojęs pinigų išgryninimui, o tvirtina, kad ja naudojosi tik nukentėjusiajam paprašius patikrinti jo sąskaitos likutį. Taip pat apeliantas neigia, kad būtent jis liepė nukentėjusiajam K. B. nusimauti žiedą ir bankomatuose inicijavo ir atliko finansines operacijas su nukentėjusiojo mokėjimo kortele, o tvirtina, kad tai darė M. M..

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. M. ir M. M., po to, kai viešbutyje paliko užmygusį nukentėjusįjį, lankėsi kazino, finansinės operacijos bankomate buvo inicijuojamos ir pinigai iš banko sąskaitos naudojantis elektronine mokėjimo kortele taip pat buvo nuimami tuo laikotarpiu, kai nukentėjusysis miegojo viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ 510B kambaryje. Taip pat byloje nustatyta, jog nukentėjusysis žiedo pasigedo po to, kai vartojo alkoholį su V. M. ir M. M., o vėliau užmigo. Byloje yra duomenų, kad V. M. po įvykio pardavė lombarde auksinį žiedą (4 t., 55, 56 b. l.).

Nuteistasis M. M. teismui nurodė, jog K. B. užmygus ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, jis paėmė žiedą ir piniginę ir su V. M. vyko į kazino, jis žiedą pardavė lombarde ir nuėmė pinigus iš nukentėjusiojo sąskaitos naudodamasis nukentėjusiojo mokėjimo kortele, matė K. B. naudojamos elektroninės mokėjimo kortelės PIN kodą. Taip pat parodė, kad V. M. pinigų neturėjo, jis visus pinigus išleido kazino, su V. M. nesidalino, vogti nesitarė (4 t., 47 b. l.). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu M. M. tvirtino, kad jis jokio nukentėjusiojo žiedo nebuvo matęs, jam nukentėjusiojo mokėjimo kortelę davė V. M., V. M. pasakė PIN kodą ir liepė patikrinti sąskaitą, vėliau kortelę atidavė V. M., žinojo, kad V. M. jokių pinigų iki įvykio neturėjo, nes už viską mokėjo K. B., iš kur V. M. buvo gavęs pinigų, nežinojo (2 t., 61 b. l.). Be to, iš pateiktos lombardo informacijos matyti, kad M. M. per laikotarpį nuo 2013-02-16 iki 2013-03-31 jokių sandorių lombarde nesudarė, o V. M. sudarė (4 t., 54 b. l.).

V. M. teismui parodė, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbutyje užmigus K. B. jis su M. M. išėjo į kazino, matė, kaip M. M. vaikščiojo prie bankomato, tačiau nežinojo, ko jis ten eina, tvirtino, kad žiedą ir piniginę paėmė M. M., o jis pats savų pinigų turėjo, kortelės PIN kodo M. M. nenurodė (4 t., 109-110 b. l.). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu V. M. tvirtino, kad buvo prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, kartu su M. M., nors matė, jog M. M. paėmė K. B. piniginę, tačiau neįtarė, kad jis naudoja K. B. kortele, kazino jis lošė iš M. M. duotų pinigų, kiek buvo duota pinigų, neatsiminė, matė, kaip M. M. paėmė K. B. žiedą, bet iš kur, kokiu momentu, neprisiminė (1 t., 187, 190 b. l.).

Taigi, proceso metu M. M. ir V. M. duoti parodymai dėl Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymo aplinkybių yra nenuoseklūs. V. M. versija, kad jis nesuprato, kad M. M. naudojasi K. B. banko kortele, nematė, kaip M. M. pagrobė žiedą, yra neįtikėtina. Visų pirma, byloje nustatyta, kad nei V. M., nei M. M. neturėjo savų pinigų, iki įvykio už viską mokėjo K. B.. Be to, kiekvienam asmeniui, kuriam duodami pinigai lošimui kazino, kiltų klausimas, žinant, kad duodantysis jų neturėjo iki tol, iš kur jis juos gavo, tačiau, pasak V. M., jis tuo visai nesidomėjo ir neklausė M. M., iš kur jis ima pinigus lošimams kazino.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. tvirtino, kad jis matė kaip nukentėjusiojo piniginę ir žiedą paėmė M. M., o M. M. teigė, kad nukentėjusiojo banko kortelę jam padavė V. M. ir pasakė jos PIN kodą. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu abu kaltinamieji, siekdami išvengti atsakomybės, kaltę vertė vienas kitam, o bylos tyrimo metu, po to, kai išskyrus bylą M. M. atžvilgiu anksčiau už V. M. buvo pripažintas kaltu, M. M. visą atsakomybę siekė prisiimti sau ir taip padėti išvengti atsakomybės V. M..

Įvertinus visas aplinkybes, minėtos nuteistųjų versijos pagrįstai atmestos kaip nepagrįstos, kadangi byloje nustatyta, jog jie abu naudojosi iš nukentėjusiojo sukčiavimo būdu įgytais pinigais, inicijavo finansines operacijas naudodami pagrobtą banko mokėjimo kortelę, dalyvavo pagrobiant iš nukentėjusiojo geltono metalo žiedą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad aptarti V. M. bendri veiksmai su M. M. patvirtina jo tyčią pagrobti svetimą turtą, tyčią neteisėtai disponuoti elektronine mokėjimo kortele ir jos duomenimis, tyčinį elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimą bei svetimo turto įgijimą apgaule, todėl jis pagrįstai pripažintas bendrais veiksmais padaręs Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. 182 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Esant tokioms aplinkybėms keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.