- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2S-2254-794/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05392-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Jurga Prižgintienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4837-944/2025 pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą paveldėjimo byloje, suinteresuotas asmuo notarė Jurga Prižgintienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą kuriuo prašė: 1) panaikinti notarės Jurgos Prižgintienės 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą paveldėjimo byloje Nr. 24/2024, kuriuo notarė nutarė neišduoti R. B. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į 373 000 Eur grynuosius pinigus; 2) įpareigoti notarę Jurgą Prižgintienę išduoti R. B. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į 373 000 Eur grynuosius pinigus; 3) priteisti iš notarės Jurgos Prižgintienės pareiškėjo R. B. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nusprendė paveldėti motinos turtą pagal antstolio sudarytą apyrašą. Antstolis, vykdydamas notarės pavedimą, parengė paveldimo turto apyrašą (toliau – Apyrašas), kuriame, be kita ko, užfiksavo, kad po palikėjos mirties yra likę, jai priklausę 373 000 Eur grynieji pinigai, „esantys adresu (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjui išduotame 2024-06-06 liudijime grynieji pinigai nebuvo įtraukti, nes notarė suabejojo dėl jų „įsigijimo pagrindo“. Pareiškėjas papildomai pateikė notarei paaiškinimą ir dokumentus dėl piniginių lėšų. Notarė skundžiamu nutarimu atmetė pareiškėjo prašymą išduoti Liudijimą, nurodydama, kad ji „negali nustatyti, ar 373 000 Eur rasti grynieji pinigai yra šiai dienai palikėjos bute“. Be to, notarės vertinimu, pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo, kad „grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti palikėjai jos mirties dieną“. Pareiškėjas nurodo, kad nutarime nėra įvardintas įstatymas, kuriame būtų nustatyta notarės teisė atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl to, kad antstolis, rengdamas paveldimo turto apyrašą, atskirai nefiksavo į jį įtraukiamo turto. Taip pat skundžiamame nutarime nėra įvardintas įstatymas, kuriame būtų nustatyta notarės teisė atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl to, kad nutarimo priėmimo dieną notarė neturi duomenų apie palikimą sudarančio turto buvimą konkrečioje vietoje. Be to, nutarimas priimtas, pažeidus materialines teisės normas, reglamentuojančias notaro dokumentų, įskaitant, atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, parengimą. Galiausiai, nutarimas priimtas, pažeidus Notariato įstatymo 40 straipsnyje nustatytą terminą, per kurį turi būti parengtas rašytinis atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, nes notarė, nusprendusi neišduoti liudijimo, privalėjo parengti atsisakymą atlikti šį veiksmą ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 29 d., tačiau skundžiamas nutarimas buvo parengtas tik 2024 m. rugpjūčio 2 d. Pareiškėjo vertinimu skundžiamas nutarimas neatitinka CK, CPK, Notariato įstatymo nuostatų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, kad atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindas negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu. Pareiškėjo nuomone nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad bute palikėja laikė ne savo, o nenustatytų asmenų neva svetimus grynuosius pinigus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo notarė Jurga Prižgintienė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjo R. B. skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą paveldėjimo byloje atmesti. Nurodė, kad iš pareiškėjo jai pateikto 2024-07-19 paaiškinimo dėl grynųjų pinigų, notarė būdama atidi ir rūpestinga negali įsitikinti, ar pareiškėjo pareiškimai ir paaiškinimai yra sąžiningi ir teisingi. Paaiškina, kad notarei atsirado abejonių, ar nėra nuslėpta jokia reikšminga paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimui reikalinga informacija dėl pinigų kilmės, pinigų priklausymo asmeniškai tik mirusiai motinai, o ne pačiam pareiškėjui. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo ir jo motinai priklausiusių įmonių bankroto procedūros, laikymas grynųjų savo ir motinos pinigų kartu, kelia abejonių dėl pinigų nuosavybės teisės. Taip pat nurodė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba paveldimo turto apyraše užfiksuotas grynųjų pinigų buvimo palikėjo gyvenamojoje vietoje faktas nėra pakankamas įrodymas, jog šie pinigai palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausė palikėjui, nes antstolis, sudarydamas šiuos dokumentus, nuosavybės teisės fakto nenustatinėja. Papildomai paaiškino, kad notarė negalėjo nustatyti ar grynieji pinigai nuosavybės teise priklausė palikėjai iš pareiškėjo pateiktų dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjo R. B. skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą paveldėjimo byloje atmetė.
5. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl notarės veiksmų, t. y. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į pinigines lėšas. Šiuos veiksmus notarė argumentavo tuo, kad 373 000 Eur grynųjų pinigų užfiksavimo palikėjai priklausiančiame bute faktas nėra nustatytas ir antra, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis negalima nustatyti, jog šie pinigai (373 000 Eur) palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausė palikėjai.
6. Teismas reikšminga aplinkybe laikė tai, kad pareiškėjo skundas nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo pakartotinai, todėl nurodė, jog pirmosios instancijos teismui reikšmingi apeliacinės instancijos teismo nurodyti įpareigojimai, t. y. apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje esančių duomenų nėra pakankama dėl piniginių lėšų egzistavimo fakto ir/ar jų priklausymo palikėjai.
7. Taigi teismas darė išvadą, kad pareiškėjas skųsdamas notarės veiksmus turėjo pateikti duomenis – leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodyti, kad ginčo grynieji pinigai realiai buvo rasti palikėjai priklausančiame bute ir, antra, kad šios lėšos priklausė palikėjai.
8. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, kad turto – ginčo lėšų, įtraukimas į apyrašą yra pakankamas faktas dėl jų realumo, kad apyrašas nėra nuginčytas, todėl jo teisingumas nekvestionuotinas, jau aptarti tiek bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo. Be to, teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas perdavė bylą nagrinėti iš naujo iš esmės tuo pagrindu, kad pareiškėjui papildomai pasiūlytų pateikti papildomus duomenis dėl piniginių lėšų realumo ir jų priklausymo palikėjai.
9. Teismas įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus įrodymus, t. y. pareiškėjas turėjo pateikti teismui dvejopo pobūdžio duomenis, t. y. kad jo nurodomos piniginės lėšos realiai, objektyviai egzistuoja grynųjų pinigų pavidalu ir jos priklausė palikėjai.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo papildomai pateikti duomenys susiję su jo nurodytų lėšų – 373 000 Eur, galimu priklausymu, tačiau jokių papildomų duomenų, kad ginčo pinginės lėšos realiai egzistuoja nebuvo pateikta.
Šalies argumentai
11. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolio sudarytas apyrašas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad piniginės lėšos realiai egzistuoja ir buvo rastos palikėjai priklausančiame bute, tačiau su tokiu vertinimu nesutiko tiek pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjant pirmą kartą, tiek apeliacinės instancijos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas sprendė, jog vien pareiškėjo paliudijimas dėl ginčo lėšų realaus buvimo nėra pakankamas spręsti dėl 373 000 Eur realaus egzistavimo ir jų buvimo palikėjos bute.
13. Teismas pažymėjo, kad teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kur konkrečiai bute (šis butas pagal NRT išrašą yra dviejų kambarių, 49,78 kv. m naudingo ploto), buvo rastos lėšos, kokios kupiūros ir kiek jų buvo, ir kt., t. y. nebuvo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nebuvo prašymo dėl galimų liudytojų apklausos, kurie būtų matę šias lėšas, fotonuotraukos ar kt.
14. Teismas nurodė, kad palikėjos palikimas priimtas pareiškėjo pareiškimu dar 2024-03-01, tačiau, jeigu pareiškėjo nurodyti grynieji pinigai būtų realiai egzistavę, nebūtų jokių kliūčių šiuos duomenis teismui pateikti ir bylos nagrinėjimo metu, nes kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tol pareiškėjas neturėtų teisės šios lėšomis disponuoti.
15. Taip pat teismas nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis ir papildomai pateiktus duomenis matyti, kad palikėjos turtinė padėtis buvo gera, ji gavo didelėmis sumomis pinigines lėšas nuo 2014-02-12 iki mirties dienos. Atitinkamai ir paties pareiškėjo turtinė padėtis buvo gera, jis disponavo didelės vertės nekilnojamojo turto objektais, transporto priemonėmis, gavo ženklias pajamas ir jas deklaravo. Teismas vertino, kad šių duomenų pagrindu būtų buvę galimą daryti pagrįstą prielaidą, kad piniginės lėšos galėjo priklausyti palikėjai, jeigu piniginių lėšų buvimo faktas būtų buvęs įrodytas (CPK 178 straipsnis).
16. Teismas sprendė, kad skundžiamas notarės 2024-08-02 nutarimas iš esmės visiškai atitinka Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginys, kad skundžiamas nutarimas priimtas pažeidus materialines teisės normas, reglamentuojančias notaro dokumentų, įskaitant, atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, parengimą, atmestinas kaip nepagrįstas.
17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtinas išvadas, kad palikėjos mirties dieną, jos gyvenamojoje vietoje būtų rasta 373 000,00 Eur grynųjų pinigų suma (CPK 178 straipsnis), todėl pripažintina, kad notarė skundžiamu patvarkymu tinkamai įvertino faktines aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis pareiškėjo skundo argumentais skundžiamą nutarimą panaikinti ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į 373 000 Eur grynuosius pinigus.
III. Atskirojo skundo argumentai
18. Pareiškėjas R. B. pateikė atskirąjį skundą (DOK-33905), kuriuo prašo panaikinti 2025 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-4837-944/2025 ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo R. B. skundą dėl 2024-08-02 notarės Jurgos Prižgintienės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą paveldėjimo byloje Nr. 24/2024; priteisti iš notarės Jurgos Prižgintienės pareiškėjo R. B. naudai pareiškėjo patirtas 110 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 3300 Eur išlaidas už advokato/advokato padėjėjos teisinę pagalbą bei visas kitas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:
18.1. Teismas nutartyje nenurodė konkretaus įstatymo, kuris suteiktų teisę notarei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą dėl grynųjų pinigų.
18.2. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad: net ir darant prielaidą, kad 373 000 Eur grynieji pinigai buvo rasti palikėjos gyvenamojoje vietoje, kas yra užfiksuota paveldimo turto Apyraše, šis faktas taip pat nėra pakankamas įrodymas, jog šie pinigai palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausė būtent palikėjai. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad piniginių lėšų buvimo faktas nėra įrodytas. Teismas neatsikirto į skundo argumentą ir visiškai neįvertino ir nenurodė, kokiu teisės aktu vadovaujantis notarė turi teisę nesivadovauti antstolio, kuris įvykdo jos pačios pavedimą, apyrašu, šio apyrašo neginčydama.
18.3. Notarė, nepaisydama nurodyto teisinio reglamentavimo, nusprendė Apyrašo dalimi dėl grynųjų pinigų nesivadovauti, tačiau tuo pačiu Apyrašo nustatyta tvarka neginčijo. Todėl šiuo atveju susiklostė teisinu požiūriu negalima situacija – Apyrašas galioja, tačiau juo notarė nesivadovauja.
18.4. Pažymi, kad mirus pareiškėjo tėčiui, palikėja, pareiškėjo mama, 2014-02-12 paveldėjo 1100000 litų (318 582,02 Eur) ir 35 000 Eur grynųjų pinigų pagal 2014-02-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Šių grynųjų pinigų paveldėjimo pagrindas – 2014-02-06 antstolio turto apyrašas (kuris pateikiamas kaip priedas prie atskirojo skundo), kurio sudaryme pareiškėjas asmeniškai dalyvavo. Tiek sudarant 2014-02-06 apyrašą, tiek ir 2024-05-07 apyrašą - galiojo tas pats teisinis reguliavimas, todėl pareiškėjas objektyviai neturėjo pagrindo manyti, kad jam būtina atlikti dar kokius nors kitus papildomus veiksmus, susijusius su grynaisiais pinigais.
18.5. Nutartyje nurodomas pareiškėjo atliktinas veiksmas - liudytojų, kurie galėtų patvirtinti matę grynuosius pinigus, iškvietimas, pareiškėjo nuomone, tik sudarytų prielaidas manyti, kad situacija su grynaisiais pinigais ir jų suradimu bute yra sukurta fiktyviai, nes kas kviečiasi pašalinius asmenis į butą ieškoti piniginių lėšų – tai būtų tikrai neįprasta.
18.6. Notarė, prieš priimdama 2024-08-02 nutarimą, privalėjo tinkamai įvykdyti LR Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punkte nustatytą funkciją ir pasinaudoti LR Notariato įstatymo 34 straipsnyje numatyta teise. Notarė savo pareigos neatliko ir todėl visiškai nepagrįstai konstatavo, kad neįmanoma nustatyti „pagal kokius sandorius gautos piniginės lėšos buvo įneštos į banko sąskaitą ir po to išmokėtos“. Jeigu notarė būtų tinkamai atlikusi savo pareigas, būtų priėjusi tokios pačios išvados, kurią padarė teismas nutartimi - kad piniginės lėšos galėjo priklausyti palikėjai.
18.7. Palikėja laikotarpyje nuo 2014-02-12 iki 2018-05-31 vien tik grynaisiais pinigais neginčijamai gavo iš viso 1 128 582,02 Eur. Palikėja nei savo reikmėms, nei vienintelio sūnaus – pareiškėjo reikmėms, objektyviai negalėjo išleisti 1 128 582,02 Eur grynųjų pinigų, nes tai reikštų, kad laikotarpiu nuo 2014-02-12 iki 2023-12-13 (mirties), iš viso per 3 592 kalendorines dienas, kiekvieną kalendorinę dieną palikėja išleisdavo po 314,19 Eur. Tuo labiau, kad palikėja disponavo didelėmis pinigų sumomis sąskaitose, iš kurių taip pat atlikdavo einamuosius mokėjimus.
18.8. Teismo nutartis akivaizdžiai neatitinka teisinio aiškumo reikalavimo (CPK 263 str. 1 d., 265 str. 2 d.). Teismas ją priėmė, pažeisdamas materialines normas, reglamentuojančias notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą sudarymą (LR notariato įstatymo 40 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
21. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą paveldėjimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
22. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2014 m. vasario 6 d. antstolio Sauliaus Užkuraičio sudarytą turto apyrašą Nr. S-17937. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad palikėja (pareiškėjo mama) 2014 m. vasario 12 d. paveldėjo 1 100 000 litų (318 582,02 Eur) ir 35 000 Eur grynųjų pinigų pagal 2014-02-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, šių grynųjų pinigų paveldėjimo pagrindas – 2014 m. vasario 6 d. antstolio turto apyrašas, kurio sudaryme pareiškėjas asmeniškai dalyvavo.
23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas įrodymas neturės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo, be to, pareiškėjas nesuformulavo prašymo priimti šį teikiamą įrodymą bei nenurodė objektyvių argumentų, kodėl šis įrodymas nebuvo teikiamas pirmosios instancijos teisme ir turėtų būti priimamas apeliacinės instancijos teisme.
26. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujo įrodymo į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
27. Byloje nustatyta, kad N. B. (pareiškėjo mama) mirė (duomenys neskelbtini). 2024-03-01 pareiškėjas kreipėsi į notarę, pareikšdamas, kad priima (duomenys neskelbtini) mirusios palikėjos palikimą, bei prašydamas išduoti vykdomąjį pavedimą paveldimo turto apyrašo sudarymui. Notarė 2024-03-01 vykdomuoju pavedimu pavedė pareiškėjo parinktam antstoliui sudaryti turto po palikėjos mirties apyrašą. Antstoliui, sudarinėjusiam turto apyrašą, notarė 2024-05-03 raštu Nr. S-40 pateikė jo prašomus dokumentus, t. y. 2018-02-13 pirkimo–pardavimo sutartį notarinio reg. Nr. 1537, 2018-03-06 pirkimo–pardavimo sutartį notarinio reg. Nr. 1-1234, 2018-05-31 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-03-30 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Šie duomenys pateikti pagal įpėdinio R. B. paliudijimą (2024-05-03 paliudijimas).
28. 2024-05-07 antstolis parengė paveldimo turto apyrašą Nr. SIJ-11604, kuriame, vadovaujantis 2024-05-03 pareiškėjo liudijimu, buvo užfiksuota, kad palikėjos turtą sudaro taip pat ir 373 000 Eur grynieji pinigai.
29. 2024-06-06 notarė išdavė pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1778 pagal apyrašą, į kurį neįtraukė apyraše nurodytų 373 000 Eur grynųjų pinigų, laukdama iš pareiškėjo paaiškinimo dėl grynųjų pinigų įsigijimo pagrindo. 2024-07-19 pareiškėjas pateikė notarei paaiškinimą su dokumentais dėl apyraše užfiksuotų 373 000 Eur grynųjų pinigų. 2024-08-02 notarė priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo pareiškėjo prašymą išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į 373 000 pinigines lėšas grynaisiais pinigais atmetė, nurodydama, kad 373 000 Eur grynųjų pinigų buvimo faktas antstolio sudarytame Apyraše nurodytas pagal R. B. pareiškimą, po palikėjo mirties palikėjos bute antstolis grynųjų pinigų nefiksavo, todėl negalima nustatyti, kad 373 000 Eur suma yra palikėjos bute; taip pat neįmanoma nustatyti, kad 2018 m. palikėjos gauti pinigai galimai turėti 373 000 Eur yra išlikę ir iki šios dienos, nepateikta įrodymų, kad grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti jai mirties dieną.
30. 2024-10-03 Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10897-1071/2024 atmetė pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų, argumentuodamas, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtinas išvadas, pirma, kad palikėjos mirties dieną, jos gyvenamojoje vietoje būtų rasta 373 000,00 Eur grynųjų pinigų suma, ir antra, kad ši suma būtų priklausiusi palikėjai (CPK 178 straipsnis).
31. 2024-02-04 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-123-480/2025 Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-03 nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimus, neatsižvelgė į ypatingąja teisena nagrinėjimų bylų specifiką, nepasiūlė pareiškėjui pateikti papildomų įrodymų, leidžiančių spręsti apie pinigų realaus egzistavimo faktą ir jų priklausymą nuosavybės teise palikėjai, todėl nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių ir dėl šio procesinio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
32. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas 2025-02-18 nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti teismui papildomus įrodymus dėl grynųjų pinigų 373 000,00 Eur, realaus (ne) buvimo toje vietoje faktą bei duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį bei jos pokytį.
33. Pareiškėjas pateikė duomenis dėl palikėjos galimybių mirties dieną turėti 373 000 Eur sumą grynaisiais pinigais, nurodydamas, kad: laikotarpiu nuo 2014-02-12 iki mirties dienos (2023-12-23) ji grynaisiais pinigais gavo ne mažiau kaip 1 088 582,02 Eur: 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur) ir 35 000 Eur grynųjų pinigų palikėja paveldėjo pagal 2014-02-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą mirus sutuoktiniui. Ji taip pat paveldėjo ir itin didelės vertės akcijas pinigines lėšas bankų sąskaitose bei kreditorinius reikalavimus, kurių ½ suma, atitekusi palikėjai, sudarė 3 250 051,18 Lt (941 279,88 Eur); 200 000 Eur grynaisiais pinigais palikėjai buvo išmokėti kaip skolos pagal sutartį Nr.FIN-139/2016 grąžinimas; 50 000 Eur grynaisiais pinigais palikėja gavo pagal 2017-09-14 pirkimo pardavimo sutartį už parduotą nekilnojamąjį turtą; 205 000 Eur grynaisiais pinigais palikėja gavo pagal 2018-03-06 pirkimo–pardavimo sutartį už parduotą nekilnojamąjį turtą; 190 000 Eur grynaisiais pinigais palikėja 2018-03-30 gavo iš banko pagal kasos išlaidų orderį; 5 000 Eur grynaisiais pinigais palikėja gavo pagal 2018-04-24 pirkimo pardavimo sutartį už parduotą nekilnojamąjį turtą; 85 000 Eur grynaisiais pinigais palikėja 2018-05-31 gavo iš banko pagal kasos išlaidų orderį; palikėja mirties dieną turėjo vienintelį nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), kurį ji įsigijo 2018-03-01 pirkimo–pardavimo sutartimi už 107 500 Eur, visą šią sumą sumokėdama bankiniu pavedimu. Palikėja 95 000 Eur sumą gavo bankiniu pavedimu pagal 2018-04-24 pirkimo–pardavimo sutartį už parduotą nekilnojamąjį turtą.
34. Dėl paties pareiškėjo pajamų 2017-2023 metais buvo pateikti tokio pobūdžio duomenys: VMI pateiktos deklaracijos bei duomenys apie pareiškėjo sudarytus sandorius. Pareiškėjas 2017-2023 metais iš viso pagal pridedamas VMI deklaracijas gavo – 1 905 644,89 Eur, už kurias sumokėjo 27 556,52 Eur gyventojų pajamų mokestį: 2017 metais pareiškėjas gavo 76 633,16 Eur pajamų, sumokėjo 9 841 Eur gyventojų pajamų mokestį; 2018 metais pareiškėjas gavo 58 157,80 Eur pajamų, sumokėjo 474 Eur gyventojų pajamų mokestį; 2019 metais pareiškėjas gavo 11 911,44 Eur pajamų, sumokėjo 371,92 Eur gyventojų pajamų mokestį; 2020 metais pareiškėjas gavo 917 327,62 Eur pajamų, sumokėjo 7 736,48 Eur gyventojų pajamų mokestį; 2021 metais pareiškėjas gavo 201 578,66 Eur pajamų, sumokėjo 418,35 Eur gyventojų pajamų mokestį; 2022 metais pareiškėjas gavo 156 252,02 Eur pajamų, sumokėjo 1 092,56 Eur gyventojų pajamų mokestį; 2023 metais pareiškėjas gavo 483 784,19 Eur pajamų, sumokėjo 7 622,21 Eur gyventojų pajamų mokestį. Pareiškėjas taip pat pateikė nekilnojamojo turto registro išrašą apie pareiškėjo turimą/turėtą visą nekilnojamąjį turtą laikotarpiu nuo 2010-03-14 iki 2025-03-14, iš kurio matyti, kad nurodytu laikotarpiu jis įsigijo tik vieną nekilnojamojo turto objektą, vieną objektą paveldėjo iš palikėjos, o pardavė 42 vienetus objektų. Pareiškėjas 2018-2023 metais transporto priemonių įsigijimui išleido 88 270 Eur, nes įsigijo transporto priemonių už 155 770 Eur, o pardavė už 67 500 Eur.
Dėl teismo nutarties (ne)teisėtumo
35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teismui reikšmingi apeliacinės instancijos teismo nurodyti įpareigojimai, t. y. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 4 d. nutartyje nurodė, kad byloje esančių duomenų nėra pakankama dėl piniginių lėšų egzistavimo fakto ir/ar jų priklausymo palikėjai. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, skųsdamas notarės veiksmus, turėjo pateikti duomenis – leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodyti, kad ginčo grynieji pinigai realiai buvo rasti palikėjai priklausančiame bute ir, antra, kad šios lėšos priklausė palikėjai. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal byloje esančius duomenis ir papildomai pateiktus pareiškėjo duomenis matyti, kad palikėjos turtinė padėtis buvo gera, ji gavo didelėmis sumomis pinigines lėšas nuo 2014-02-12 iki mirties dienos, ir šių duomenų pagrindu būtų buvę galimą daryti pagrįstą prielaidą, kad piniginės lėšos galėjo priklausyti palikėjai, tačiau jokių papildomų duomenų, kad ginčo pinginės lėšos realiai egzistuoja nebuvo pateikta, t. y. teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kur konkrečiai bute buvo rastos lėšos, kokios kupiūros ir kiek jų buvo, ir kt., nebuvo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nebuvo prašymo dėl galimų liudytojų apklausos, kurie būtų matę šias lėšas, fotonuotraukos ar kt. Todėl vien pareiškėjo paliudijimas dėl ginčo lėšų realaus buvimo pirmosios instancijos teismo vertinimu nėra pakankamas spręsti dėl 373 000 Eur realaus egzistavimo ir jų buvimo palikėjos bute.
36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad: 1) teismas nutartyje nenurodė konkretaus įstatymo, kuris suteiktų teisę notarei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą dėl grynųjų pinigų, taip pat kokiu teisės aktu vadovaujantis notarė turi teisę nesivadovauti antstolio, kuris įvykdo jos pačios pavedimą, apyrašu, šio apyrašo neginčydama; 2) notarė privalėjo tinkamai įvykdyti Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punkte nustatytą funkciją ir pasinaudoti Notariato įstatymo 34 straipsnyje numatyta teise, todėl jeigu notarė būtų tinkamai atlikusi savo pareigas, būtų priėjusi tokios pačios išvados, kurią padarė teismas nutartimi - kad piniginės lėšos galėjo priklausyti palikėjai; 3) teismo nutartis akivaizdžiai neatitinka teisinio aiškumo reikalavimo (CPK 263 str. 1 d., 265 str. 2 d.), teismas ją priėmė, pažeisdamas materialines normas, reglamentuojančias notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą sudarymą (Notariato įstatymo 40 str.), antstolio Apyrašo teisinę reikšmę ir jo privalomumą notarei, notarės pareigą priimti Apyrašą arba jį ginčyti įstatymo nustatyta tvarka, tiek procesines normas, nustatančias įrodinėjimą, įrodinėjimo pareigą, įrodymų vertinimą.
37. Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Pagal Notariato įstatymo 34 straipsnį, notaras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Informacija, dokumentai ir duomenys turi būti pateikti per notaro nurodytą terminą.
38. Apeliantas teigia, jog notarė privalėjo tinkamai įvykdyti Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punkte nustatytą funkciją ir pasinaudoti Notariato įstatymo 34 straipsnyje numatyta teise, ko pasėkoje, būtų priėjusi tokios pačios išvados, kurią padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad piniginės lėšos galėjo priklausyti palikėjai.
39. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio apelianto argumento nurodo, kad nepriklausomai nuo to, ar notarė pasinaudojo įstatyme nustatyta teise, nagrinėjamu atveju pagrįstą prielaidą dėl piniginių lėšų galimo priklausymo palikėjai, įvertinęs byloje esančius duomenis pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, padarė pirmosios instancijos teismas, taigi duomenys apie palikėjos finansinę padėtį neliko neįvertinti. Vis dėlto, lėšų priklausymo palikėjai faktas nebuvo vienintelė būtina nustatyti aplinkybė – pareiškėjui leistinomis įrodinėjimo priemonėmis reikėjo įrodyti ir tai, jog ginčo grynieji pinigai realiai buvo rasti palikėjai priklausančiame bute. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 4 d. nutartimi konstatavo, kad šiuo atveju svarbu nustatyti grynųjų pinigų 373 000,00 Eur sumai, pareiškėjo teigimu, rastų palikėjai priklausiusiame name (ar kitoje jos gyvenamojoje vietoje), realaus (ne) buvimo toje vietoje faktą (nutarties 28 punktas).
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad piniginių lėšų buvimo faktas nebuvo įrodytas, t. y., kad pareiškėjo nurodomos piniginės lėšos realiai, objektyviai egzistuoja grynųjų pinigų pavidalu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi bylos duomenimis, jokių papildomų duomenų, kad ginčo pinginės lėšos realiai egzistuoja, nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis).
41. Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Taigi apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė konkretaus įstatymo, kuris suteiktų teisę notarei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą dėl grynųjų pinigų, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir citavo Notariato įstatymo 40 straipsnio nuostatas, pagal kurias notarei tokia teisė suteikta minėto įstatymo.
42. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Pažymėtina, kad notarė, spręsdama dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, privalo vadovautis visuma duomenų, reikalingų paveldėjimo faktui ir apimčiai nustatyti.
43. Antstolio apyrašas, nors ir surašytas vykdant notarės pavedimą, savaime nenustato piniginių lėšų nuosavybės priklausomybės ir/ar realaus jų buvimo fakto, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, antstolis 373 000 Eur grynuosius pinigus į apyrašą įtraukė remdamasis vien tik pareiškėjo paliudijimu, t. y. antstolis rėmėsi pareiškėjo parodymais ir todėl fiksavo turto apyraše duomenis apie 373 000 Eur grynuosius pinigus. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę, byloje nėra. Tačiau turto apyrašas nėra prilyginamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui, t. y. apyraše fiksuojami duomenys ne visada reiškia tiesioginį faktinės situacijos konstatavimą. Todėl notarei kyla pareiga įvertinti antstolio turto apyrašą kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Notarė nėra teisiškai įpareigota besąlygiškai vadovautis antstolio apyrašu, jeigu pagal jos vertinimą šis dokumentas nesudaro pakankamo pagrindo paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Turto apyrašas yra pradinis, bet ne pakankamas įrodymas, kad pinigai egzistavo ir buvo palikimo masėje.
44. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, neperžengdamas skundo nagrinėjimo ribų ir vertindamas notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagrindą, nusprendė, kad notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą buvo teisėtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
45. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra nesusiję su apeliacijos dalyku, teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, dėl to atskirai dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su notarės priimtu nutarimu neišduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į 373 000 Eur grynuosius pinigus, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o atskiruoju skundu skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
47. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.