Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą paveldėjimo byloje, suinteresuotas asmuo notarė Jurga Prižgintienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) panaikinti notarės Jurgos Prižgintienės 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą paveldėjimo byloje Nr. 24/2024, kuriuo notarė nutarė neišduoti R. B. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į 373 000 Eur grynuosius pinigus;

2) įpareigoti notarę Jurgą Prižgintienę išduoti R. B. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į 373 000 Eur grynuosius pinigus; 3) priteisti iš notarės Jurgos Prižgintienės pareiškėjo R. B. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad notarei atsirado abejonių, ar nėra nuslėpta jokia reikšminga paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimui reikalinga informacija dėl pinigų kilmės, pinigų priklausymo asmeniškai tik mirusiai motinai, o ne pačiam pareiškėjui. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo ir jo motinai priklausiusių įmonių bankroto procedūros, laikymas grynųjų savo ir motinos pinigų kartu, kelia abejonių dėl pinigų nuosavybės teisės. Taip pat nurodė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba paveldimo turto apyraše užfiksuotas grynųjų pinigų buvimo palikėjo gyvenamojoje vietoje faktas nėra pakankamas įrodymas, jog šie pinigai palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausė palikėjui, nes antstolis, sudarydamas šiuos dokumentus, nuosavybės teisės fakto nenustatinėja. Papildomai paaiškino, kad notarė negalėjo nustatyti ar grynieji pinigai nuosavybės teise priklausė palikėjai iš pareiškėjo pateiktų dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad N. B. (pareiškėjo mama) mirė (duomenys neskelbtini). 2024-03-01 pareiškėjas kreipėsi į notarę, pareikšdamas, kad priima (duomenys neskelbtini) mirusios palikėjos palikimą, bei prašydamas išduoti vykdomąjį pavedimą paveldimo turto apyrašo sudarymui. Notarė 2024-03-01 vykdomuoju pavedimu pavedė pareiškėjo parinktam antstoliui sudaryti turto po palikėjos mirties apyrašą. Antstoliui, sudarinėjusiam turto apyrašą, notarė 2024-05-03 raštu Nr. S-40 pateikė jo prašomus dokumentus, t. y. 2018-02-13 pirkimo–pardavimo sutartį notarinio reg. Nr. 1537, 2018-03-06 pirkimo–pardavimo sutartį notarinio reg. Nr. 1-1234, 2018-05-31 kasos išlaidų orderį Nr. 867048, 2018-03-30 kasos išlaidų orderį Nr. 862407. 2024-05-07 antstolis parengė paveldimo turto apyrašą Nr. SIJ-11604, kuriame, vadovaujantis 2024-05-03 pareiškėjo liudijimu, buvo užfiksuota, kad palikėjos turtą sudaro taip pat ir 373 000 Eur grynieji pinigai. 2024-06-06 notarė išdavė pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1778 pagal apyrašą, į kurį neįtraukė apyraše nurodytų 373 000 Eur grynųjų pinigų, laukdama iš pareiškėjo paaiškinimo dėl grynųjų pinigų įsigijimo pagrindo. 2024-07-19 pareiškėjas pateikė notarei paaiškinimą su dokumentais dėl apyraše užfiksuotų 373 000 Eur grynųjų pinigų. 2024-08-02 notarė priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo pareiškėjo prašymą išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į 373 000 pinigines lėšas grynaisiais pinigais atmetė.

Teismas nurodo, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – privalo atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Tokia notaro funkcijų samprata reiškia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, atsisakymas negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją.

Byloje kilo ginčas dėl notarės veiksmų, t. y. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į pinigines lėšas. Šiuos veiksmu notarė argumentavo tuo, kad 373 000 Eur grynųjų pinigų užfiksavimo palikėjai priklausiančiame bute faktas nėra nustatytas ir antra, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis negalima nustatyti, jog šie pinigai (373 000 Eur) palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausė palikėjai. Darytina išvada, kad pareiškėjas skųsdamas notarės veiksmus turėjo pateikti duomenis – leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodyti, kad ginčo grynieji pinigai realiai buvo rasti palikėjai priklausančiame bute ir, antra, kad šios lėšos priklausė palikėjai.

Šios bylos nagrinėjimo kontekste reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad pareiškėjo skundas nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo pakartotinai. Pirmą kartą bylą nagrinėjant teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes antstolis 373 000 Eur grynuosius pinigus į apyrašą įtraukė remdamasis vien tik pareiškėjo paliudijimu, tačiau palikėjos gyvenamojoje vietoje rastų grynųjų pinigų faktas, paties antstolio fiksuotas nebuvo; pareiškėjas daugiau nepateikė jokių įrodymų, jog antstolio parengtame Apyraše nurodyti 373 000 Eur grynieji pinigai išvis egzistuoja. Be to, net ir darant prielaidą, kad 373 000 Eur grynieji pinigai buvo rasti palikėjos gyvenamojoje vietoje, kas ir yra užfiksuota paveldimo turto apyraše, šis faktas taip pat nėra pakankamas įrodymas, jog šie pinigai palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausė būtent palikėjai, nes antstolis, sudarydamas Apyrašą, nuosavybės teisės fakto nenustatinėja.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytų faktinių aplinkybių, teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos visetą, konstatavo, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimus, neatsižvelgė į ypatingąja teisena nagrinėjimų bylų specifiką, nepasiūlė pareiškėjui pateikti papildomų įrodymų, leidžiančių spręsti apie pinigų realaus egzistavimo faktą ir jų priklausymą nuosavybės teise palikėjai, todėl nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių ir dėl šio procesinio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Esant tokiai situacijai bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui pakartotinai.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismui reikšmingi apeliacinės instancijos teismo nurodyti įpareigojimai. Pirmiausia reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje esančių duomenų nėra pakankama dėl piniginių lėšų egzistavimo fakto ir/ar jų priklausymo pareiškėjai. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, kad turto – ginčo lėšų, įtraukimas į apyrašą yra pakankamas faktas dėl jų realumo, kad apyrašas nėra nuginčytas, todėl jo teisingumas nekvestionuotinas, jau aptarti tiek bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas perdavė bylą nagrinėti iš naujo iš esmės tuo pagrindu, kad pareiškėjui papildomai pasiūlytų pateikti papildomus duomenis dėl piniginių lėšų realumo ir jų priklausymo palikėjai.

Šioje byloje teismas vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nurodymus 2025-02-18 nutartimi įpareigojo pareiškėją R. B. per 30 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos pateikti teismui papildomus įrodymus dėl grynųjų pinigų 373 000 Eur, realaus (ne) buvimo toje vietoje faktą bei duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį bei jos pokytį, apimant laikotarpį nuo 2018 m. vid. – 2023 m. pb., t. y. pareiškėjo gautas (gaunamas) pajamas (Sodros ir kt. duomenys), pareiškėjo įsigytą turtą ir finansines galimybes jį įgyti ir kt. Darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo pateikti teismui dvejopo pobūdžio duomenis, t. y. kad jo nurodomos piniginės lėšos realiai, objektyviai egzistuoja grynųjų pinigų pavidalu ir jos priklausė pareiškėjai.

Pareiškėjas vykdydamas teismo įpareigojimą 2025-03-24 pateikė tokio pobūdžio duomenis dėl palikėjos galimybių mirties dieną turėti 373 000 Eur sumą grynaisiais pinigais. Nurodė, kad palikėja mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) neabejotinai galėjo turėti ir turėjo 373 000 Eur sumą grynaisiais pinigais, nes laikotarpiu nuo 2014-02-12 iki mirties dienos ji grynaisiais pinigais gavo ne mažiau kaip 1 088 582,02 Eur: 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur) ir 35 000 Eur grynųjų pinigų palikėja paveldėjo pagal 2014-02-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą mirus sutuoktiniui. Ji taip pat paveldėjo ir itin didelės vertės akcijas pinigines lėšas bankų sąskaitose bei kreditorinius reikalavimus, kurių ½ suma, atitekusi palikėjai, sudarė 3 250 051,18 Lt (941 279,88 Eur); 200 000 Eur grynaisiais pinigais palikėjai buvo išmokėti kaip skolos pagal sutartį Nr.FIN-139/2016 grąžinimas; 50 000 Eur grynaisiais pinigais palikėja gavo pagal 2017-09-14 pirkimo pardavimo sutartį už parduotą nekilnojamąjį turtą; 205 000 Eur grynaisiais pinigais palikėja gavo pagal 2018-03-06 pirkimo–pardavimo sutartį už parduotą nekilnojamąjį turtą; 190 000 Eur grynaisiais pinigais palikėja 2018-03-30 gavo iš banko pagal kasos išlaidų orderį; 5 000 Eur grynaisiais pinigais palikėja gavo pagal 2018-04-24 pirkimo pardavimo sutartį už parduotą nekilnojamąjį turtą; 85 000 Eur grynaisiais pinigais palikėja 2018-05-31 gavo iš banko pagal kasos išlaidų orderį; palikėja mirties dieną turėjo vienintelį nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), kurį ji įsigijo 2018-03-01 pirkimo–pardavimo sutartimi už 107 500 Eur, visą šią sumą sumokėdama bankiniu pavedimu. Palikėja 95 000 Eur sumą gavo bankiniu pavedimu pagal 2018-04-24 pirkimo–pardavimo sutartį už parduotą nekilnojamąjį turtą.

Dėl paties pareiškėjo pajamų 2017-2023 metais buvo pateikti tokio pobūdžio duomenys – VMI pateiktos deklaracijos bei duomenys apie pareiškėjo sudarytus sandorius. Pareiškėjas 2017-2023 metais iš viso pagal pridedamas VMI deklaracijas gavo – 1 905 644,89 Eur, už kurias sumokėjo 27 556,52 Eur gyventojų pajamų mokestį: 2017 metais pareiškėjas gavo 76 633,16 Eur pajamų, sumokėjo 9 841 Eur gyventojų pajamų mokestį; 2018 metais pareiškėjas gavo 58 157,80 Eur pajamų, sumokėjo 474 Eur gyventojų pajamų mokestį; 2019 metais pareiškėjas gavo 11 911,44 Eur pajamų, sumokėjo 371,92 Eur gyventojų pajamų mokestį; 2020 metais pareiškėjas gavo 917 327,62 Eur pajamų, sumokėjo 7 736,48 Eur gyventojų pajamų mokestį; 2021 metais pareiškėjas gavo 201 578,66 Eur pajamų, sumokėjo 418,35 Eur gyventojų pajamų mokestį; 2022 metais pareiškėjas gavo 156 252,02 Eur pajamų, sumokėjo 1 092,56 Eur gyventojų pajamų mokestį; 2023 metais pareiškėjas gavo 483 784,19 Eur pajamų, sumokėjo 7’622,21 Eur gyventojų pajamų mokestį. Pareiškėjas taip pat pateikė nekilnojamojo turto registro išrašą apie pareiškėjo turimą/turėtą visą nekilnojamąjį turtą laikotarpiu nuo 2010-03-14 iki 2025-03-14, iš kurio matyti, kad nurodytu laikotarpiu jis įsigijo tik vieną nekilnojamojo turto objektą, vieną objektą paveldėjo iš palikėjos, o pardavė 42 vienetus objektų. Pareiškėjas 2018-2023 metais transporto priemonių įsigijimui išleido 88 270 Eur, nes įsigijo transporto priemonių už 155 770 Eur, o pardavė už 67 500 Eur.

Visi aptarti ir pareiškėjo papildomai pateikti pareiškėjo duomenys susiję su jo nurodytų lėšų – 373 000 Eur, galimu priklausymu, tačiau jokių papildomų duomenų, kad ginčo pinginės lėšos realiai egzistuoja nebuvo pateikta. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolio sudarytas apyrašas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad piniginės lėšos realiai egzistuoja ir buvo rastos palikėjai priklausančiame bute. Su tokiu vertinimu nesutiko tiek pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjant pirmą kartą, tiek apeliacinės instancijos teismas.

Pakartotinai teismas nurodo apeliacinės instancijos nurodytas išvadas, dėl Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijų vertinimo ir jų privalomumo teismams. Apeliacinės instancijos teismas nurodė (nutarties 18 punktas), kad Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijų 651punkte nurodyta, kad jeigu įpėdiniai prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į rastus grynuosius pinigus, notaras gali jį išduoti esant šioms sąlygoms: 1) grynieji pinigai rasti palikėjui priklausiusiame name (ar kitoje jo gyvenamojoje vietoje); 2) šių pinigų buvimo toje vietoje faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba antstolio sudarytame paveldimo turto apyraše, arba Valstybinės mokesčių inspekcijos surašytame turto apžiūros akte; 3) įpėdinis raštu patvirtino, kad pinigai priklausė palikėjui; 4) notarui nėra žinoma, kad kas nors ginčytų pinigų priklausymo palikėjui faktą. Taigi nurodytas teisės aktas ir jose pateikti išaiškinimai yra skirti notarams ir tai tik rekomendacinio pobūdžio taisyklės, kurios turi / gali padėti notarams įgyvendinti jiems paskirtas funkcijas, užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, tačiau jose nėra numatytas imperatyvas dėl privalomo paveldėjimo liudijimo išdavimo Rekomendacijose numatytų sąlygų įgyvendinimo kontekste (notaras tik gali išduoti esant šioms sąlygoms). Taigi, net ir esant Rekomendacijose numatytas sąlygoms, notaras negali automatiškai atlikti tam tikro veiksmo, o bet jokiu atveju turi įsitikinti jo atliekamo notarinio veiksmo neprieštaravimu įstatymams ir atitinkamiems jų reikalavimams. Dar daugiau, nurodytos Rekomendacijos nėra privalomos teismams, kurie nagrinėdami ginčus dėl notarės veiksmų (neveikimo) teisėtumo, nagrinėja vadovaudamiesi įstatymais, kitais teisės aktais ir išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019).

Esant tokioms apeliacinės instancijos išvadoms ir nurodymui pareiškėjui pasiūlyti pateikti papildomus duomenis, akivaizdu, kad vien pareiškėjo paliudijimas dėl ginčo lėšų realaus buvimo nėra pakankamas spręsti dėl 373 000 Eur realaus egzistavimo ir jų buvimo palikėjos bute. Pažymėtina, kad teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kur konkrečiai bute (šis butas pagal NRT išrašą yra dviejų kambarių, 49,78 kv. m naudingo ploto), buvo rastos lėšos, kokios kupiūros ir kiek jų buvo ir kt. Nors tiek skundžiamu nutarimu, tiek teisminio proceso metu ne kartą buvo keltos abejonės dėl grynųjų pinigų egzistavimo, tačiau net bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jokie papildomi duomenys nebuvo pateikti, kad šios abejonės būtų pašalintos, t. y. nebuvo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nebuvo prašymo dėl galimų liudytojų apklausos, kurie būtų matę šias lėšas, fotonuotraukos ar kt. Teismas nurodo, kad palikėjos palikimas priimtas pareiškėjo pareiškimu dar 2024-03-01, tačiau, jeigu pareiškėjo nurodyti grynieji pinigai būtų realiai egzistavę, nebūtų jokių kliūčių šiuos duomenis teismui pateikti ir bylos nagrinėjimo metu, nes kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tol pareiškėjas neturėtų teisės šios lėšomis disponuoti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nustačius tokio pobūdžio duomenis pareiškėjo skundas vien šiuo pagrindu turėtų būti atmestas, nes į kitus skundo argumentus atsakė apeliacinės instancijos teismas ir jų pakartotinai nėra pagrindo perrašyti.

Teismas nurodo, kad pagal byloje esančius duomenis ir papildomai pateiktus duomenis matyti, kad palikėjos turtinė padėtis buvo gera, ji gavo didelėmis sumomis pinigines lėšas nuo 2014-02-12 iki mirties dienos. Atitinkamai ir paties pareiškėjo turtinė padėtis buvo gera, jis disponavo didelės vertės nekilnojamojo turto objektais, transporto priemonėmis, gavo ženklias pajamas ir jas deklaravo. Teismo vertinimu šių duomenų pagrindu būtų buvę galimą daryti pagrįstą prielaidą, kad piniginės lėšos galėjo priklausyti palikėjai, jeigu piniginių lėšų buvimo faktas būtų buvęs įrodytas (CPK 178 straipsnis).

Teismas pažymi, kad notaras turi teisę atsisakyti atlikti tam tikrus veiksmus, jei dėl tvirtintinų faktų ar teisių turinio ir teisėtumo jam kyla abejonių dėl atliekamo veiksmo. CK 5.66 straipsnyje, įpėdinis gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas. Atitinkamai Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis ir šio atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai išdėstomi raštu; atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys (vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data), veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai; atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo.

Skundžiamas notarės 2024-08-02 nutarimas iš esmės visiškai atitinka Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginys, kad skundžiamas nutarimas priimtas pažeidus materialines teisės normas, reglamentuojančias notaro dokumentų, įskaitant, atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, parengimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtinas išvadas, pirma, kad palikėjos mirties dieną, jos gyvenamojoje vietoje būtų rasta 373 000,00 Eur grynųjų pinigų suma (CPK 178 straipsnis), todėl pripažintina, kad notarė skundžiamu patvarkymu tinkamai įvertino faktines aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis pareiškėjo skundo argumentais skundžiamą nutarimą panaikinti ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į 373 000 Eur grynuosius pinigus.

Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atmetus pareiškėjo skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. B. skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą paveldėjimo byloje atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.