Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl notarės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl notarės veiksmų atsisakius pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į palikėjos grynųjų pinigų lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. B. (pareiškėjo mama) mirė (duomenys neskelbtini). Jos sūnus R. B. (pareiškėjas) kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą. Notarė 2024 m. kovo 1 d. išdavė vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat tą pačią 2024 m. kovo 1 d. išduotas Liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta, kad dėl palikimo priėmimo kreipėsi ir jį priėmė N. B. įpėdinis sūnus R. B.. Pagrindas 2024 m. kovo 1 d. pareiškimas, patvirtintas Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. P., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Matyti, kad antstoliui, sudarinėjusiam turto Apyrašą, notarė 2024 m. gegužės 3 d. raštu Nr. S-40 teikė jo prašomus pateikti dokumentus, t. y. 2018 m. vasario 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį notarinio reg. Nr. 1-1234, 2018 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 867048, 2018 m. kovo 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 862407. 2024 m. gegužės 7 d. antstolis sudarė paveldimo turto Apyrašą Nr. S1J-11604, į kurį be kito paveldėto turto 10 punktu įtraukė ir 373 000,00 Eur grynuosius pinigus, ,,esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, priklausančius N. B.“. Pažymėta, kad šie duomenys pateikti pagal įpėdinio R. B. paliudijimą (2024 m. gegužės 3 d. paliudijimas).

11. Notarė 2024 m. birželio 6 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į Apyraše nurodytą turtą (išskyrus 373 000,00 Eur grynuosius pinigus). Pareiškėjas dėl piniginių lėšų, kurios neįtrauktos į išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, 2024 m. liepos 19 d. notarei teikė paaiškinimus ir rašytinius įrodymus (minėtas pirkimo-pardavimo sutartis, kasos išlaidų orderius ir kt.). Tačiau 2024 m. rugpjūčio 2 d. notarė priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 373 000,00 Eur sumą, nurodydama, kad 373 000,00 Eur grynųjų pinigų buvimo faktas antstolio sudarytame Apyraše nurodytas pagal R. B. pareiškimą, po palikėjo mirties palikėjos bute antstolis grynųjų pinigų nefiksavo, todėl negalima nustatyti, kad 373 000,00 Eur suma yra palikėjos bute. Taip pat neįmanoma nustatyti, kad 2018 m. palikėjos gauti pinigai galimai turėti 373 000,00 Eur yra išlikę ir iki šios dienos, nepateikta įrodymų, kad grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti jai mirties dieną.

12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų atmetė argumentuodamas, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtinas išvadas, pirma, kad palikėjos mirties dieną, jos gyvenamojoje vietoje būtų rasta 373 000,00 Eur grynųjų pinigų suma, ir antra, kad ši suma būtų priklausiusi palikėjai (CPK 178 straipsnis).

13. Atskirajame skunde pareiškėjas (apeliantas) nurodo esminius argumentus: dėl antstolio Apyrašo teisinės reikšmės ir galios, dėl notaro teisių atsisakant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir dėl įrodinėjimo pareigos bei įrodymų vertinimo, nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka.

14. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – privalo atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Tokia notaro funkcijų samprata reiškia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, atsisakymas negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

15. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją.

16. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika suponuoja išvadą, kad notaras turi teisę atsisakyti atlikti tam tikrus veiksmus, jei dėl tvirtintinų faktų ar teisių turinio ir teisėtumo jam kyla abejonių. Tokį elgesio variantą t. y. notaro įsitikinimą, kad atliekamas notarinis veiksmas neprieštarauja įstatymams ir atitinka reikalavimus, įpareigoja teisinis reglamentavimas, numatantis notaro pagrindinį vaidmenį paveldėjimo procese. Kaip nurodyta CK 5.66 straipsnyje, įpėdinis gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas.

17. Apeliantas remiasi Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijomis (toliau - ir Rekomendacijos) pažymėdamas, kad grynųjų pinigų buvimo faktas gali būti užfiksuotas viename iš trijų dokumentų, t. y. arba antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, arba antstolio sudarytame turto Apyraše, arba Valstybinės mokesčių inspekcijos surašytame turto apžiūros akte. Laiko, kad antstolio sudarytas ir nenuginčytas Apyrašas yra galiojantis, o notarei nesutinkant su antstolio Apyrašu, antstolio veiksmų teisėtumo klausimas yra atskiros civilinės bylos objektas.

18. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Rekomendacijų 65¹punkte nurodyta, kad jeigu įpėdiniai prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į rastus grynuosius pinigus, notaras gali jį išduoti esant šioms sąlygoms: 1) grynieji pinigai rasti palikėjui priklausiusiame name (ar kitoje jo gyvenamojoje vietoje); 2) šių pinigų buvimo toje vietoje faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba antstolio sudarytame paveldimo turto apyraše, arba Valstybinės mokesčių inspekcijos surašytame turto apžiūros akte; 3) įpėdinis raštu patvirtino, kad pinigai priklausė palikėjui; 4) notarui nėra žinoma, kad kas nors ginčytų pinigų priklausymo palikėjui faktą. Taigi nurodytos Rekomendacijos ir jose pateikti išaiškinimai yra skirti notarams ir tai tik rekomendacinio pobūdžio taisyklės, kurios turi / gali padėti notarams įgyvendinti jiems paskirtas funkcijas, užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, tačiau jose nėra numatytas imperatyvas dėl privalomo paveldėjimo liudijimo išdavimo Rekomendacijose numatytų sąlygų įgyvendinimo kontekste (notaras tik gali išduoti esant šioms sąlygoms). Taigi, net ir esant Rekomendacijose numatytas sąlygoms, notaras negali automatiškai atlikti tam tikro veiksmo, o bet jokiu atveju turi įsitikinti jo atliekamo notarinio veiksmo neprieštaravimu įstatymams ir atitinkamiems jų reikalavimams. Dar daugiau, nurodytos Rekomendacijos nėra privalomos teismams, kurie nagrinėdami ginčus dėl notarės veiksmų (neveikimo) teisėtumo, nagrinėja vadovaudamiesi įstatymais, kitais teisės aktais ir išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019).

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų galima suprasti, kad notarei įvertinus aplinkybių visumą ir neturint pagrįsto įsitikinimo dėl antstolio Apyraše nurodytų ir prašomų paveldėti grynųjų pinigų buvimo palikėjo bute bei grynųjų pinigų nuosavybės teise priklausiusių palikėjai fakto, šioje dalyje paveldėjimo teisės liudijimą atsisakė išduoti.

20. Kasacinės instancijos teismo praktikoje aiškiai apibrėžta antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar / ir paveldimo turto antstolio turto Apyrašo teisinė reikšmė, notarui sprendžiant dėl paveldėjimo teisės liudijimo (ne) išdavimo, tuo pačiu paneigiant atskirojo skundo argumentus dėl neva nekvestionuojamos antstolio Apyrašo teisinės galios ir antstolio veiksmų ginčijimo atskiroje byloje. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar / ir paveldimo turto Apyrašo nustatytas grynųjų pinigų buvimo palikėjo gyvenamojoje vietoje faktas nėra pakankamas įrodymas, jog šie pinigai palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausė palikėjui, nes antstolis, sudarydamas šiuos dokumentus, nuosavybės teisės fakto nenustatinėja, todėl jais vienareikšmiškai remtis, esant pagrįstų abejonių, nėra pagrindo ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019).

21. Iš bylos duomenų matyti, kad notarei (kaip ir antstoliui) buvo pateikti papildomi įrodymai: 2018 m. vasario 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria palikėja pardavė nekilnojamąjį turtą už 395 000,00 Eur; 2018 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria palikėja padavė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą už 205 000,00 Eur (sumokėta grynaisiais), 2018 m. gegužės 31 d. palikėjai iš AB ,,Citadele“ banko grynaisiais išmokėta 85 000,00 Eur pagal kasos išlaidų orderį Nr. 867048, 2018 m. kovo 30 d. palikėjai iš AB ,,Citadele“ banko grynais pinigais išmokėta 190 000,00 Eur pagal kasos išlaidų orderį Nr. 862407, 2018 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi palikėja įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Kaunas, už 107 000,00 Eur. Pateikti įrodymai patvirtina, kad 2018 metais palikėja sudarydama įvairius sandorius tikėtina turėjo aktualios rūšies turto, t. y. grynųjų pinigų ir jais naudojosi (pvz:. pirko butą). Tačiau šios bylos kontekste aktualu nustatyti palikėjos turtinę padėtį jos mirties (tuo pačiu ir palikimo atsiradimo) momentu, t. y. šiuo atveju aktualu, ar palikėja (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turėjo grynųjų pinigų ir kiek (ar turėjo 373 000,00 Eur).

22. Kaip matyti, notarė atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl grynųjų pinigų nurodė, kad 2018 m. sudarius sandorius palikėja gavo pinigų, tačiau neaišku, ar jie nebuvo panaudoti kitiems tikslams; iš pateiktų kasos išlaidų orderių, kurių turinyje nurodyta ,,išmokama indėlio suma pagal Nr..., neįmanoma nustatyti, kokia indėlio suma ir kada palikėjos buvo įnešta į banko sąskaitą, kokios, kurios pagal kokius sandorius gautos piniginės lėšos buvo įneštos ir po to išmokėtos; nepateikta aktualių šių metų ir praėjusių metų palikėjos deklaracijų. Notarei dėl nutarime nurodytų aplinkybių kėlė abejonių, ar pareiškėjo nurodyta 373 000,00 Eur suma galėjo priklausyti palikėjai, ar dalis pinigų yra paties pareiškėjo, ar nėra ginčijama šių pinigų nuosavybė. Notarė pažymėjo, kad jos užklausimas bankui ir banko atsakymas apie palikėjos banko sąskaitos duomenis nuo 2018-01-01 iki 2018-06-30 būtų tik papildomas pareiškėjo įrodymas, tačiau įsitikinti, kad palikėjos nuosavybės teise šiai dienai yra 373 000,00 Eur notaras negalės be kitų papildomų įrodymų. Taigi iš notarės pateiktų argumentų matyti, kad ji nutarimo, kuriuo atsisakė išduoti pavedėjimo teisės liudijimą į grynąsias pinigines lėšas, priėmimo dieną pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus negalėjo įsitikinti dėl 373 000,00 Eur palikėjos piniginių lėšų realaus egzistavimo fakto, nesant pateiktų papildomų duomenų.

23. Tokiu atveju teismas vertina, kad tais atvejais, kai notarui kyla pagrįstų abejonių, ar palikėjo gyvenamojoje vietoje rasti grynieji pinigai tikrai galėjo jam priklausyti nuosavybės teise, notaras turi teisę pareikalauti, kad įpėdinis pateiktų notarui įrodymus, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti palikėjui jo mirties dieną, ir tai sudarytų pagrindą dėl šių pinigų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019). Šiuo atveju notarė, atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą išdėsto argumentus, kokie duomenys nepateikti ir kokios aplinkybės kelia abejonių dėl prašymo pagrįstumo. Taigi šiame kontekste notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl įrodymų nepakankamumo ir nutarime nurodytų kvestionuotinų aplinkybių.

24. Visgi nustačius, kad notarei nebuvo pateikti papildomi įrodymai, kurie sudarytų prielaidas manyti, jog turto Apyraše nurodyti grynieji pinigai galėjo nuosavybės teise priklausyti palikėjai, notarė pagrįstai suabejojo šių pinigų patekimo į palikimo sudėtį faktu, ir dėl to atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

25. Tokiu atveju teismas, gavęs skundą dėl notarės veiksmų, remiantis CPK 442 straipsnio 6 punktu, bylas dėl notarų veiksmų apskundimo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos, patikrindamas notarės atliktų veiksmų pagrįstumą, jai įstatymu suteiktų funkcijų ir kompetencijos apimtyje. CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas).

26. Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-916/2017 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Apibendrinant išdėstytų faktinių aplinkybių, teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos visetą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimus, neatsižvelgė į ypatingąja teisena nagrinėjimų bylų specifiką, nepasiūlė pareiškėjui pateikti papildomų įrodymų, leidžiančių spręsti apie pinigų realaus egzistavimo faktą ir jų priklausymą nuosavybės teise palikėjai, todėl nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių ir dėl šio procesinio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

28. Šiuo atveju grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, įgyvendinant aktyvų teismo vaidmenį ir įpareigojant pareiškėją teikti papildomus įrodymus, svarbu nustatyti grynųjų pinigų 373 000,00 Eur sumai, pareiškėjo teigimu, rastų palikėjai priklausiusiame name (ar kitoje jo gyvenamojoje vietoje), realaus (ne) buvimo toje vietoje faktą.

29. Vertinant dėl grynųjų pinigų galimo priklausymo palikėjai nuosavybės teise, aktualu vertinti ne tik notarės nutarime atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nurodytus duomenis dėl nepateiktų (nepakankamų) dokumentų (nutarties 22 pastraipa), bet ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie 2018 m. pareiškėjui ir palikėjai (jo mamai) priklausiusių įmonių bankroto procedūras, vėliau iš to sekusias teismines bylas su taikytu turto areštu (kaip nurodo pareiškėjas) bei jo ir palikėjos (mamos) lėšų laikymą grynaisiais pinigais (galima suprasti kaip bendrų pinigų laikymą), kas notarei sukėlė abejonių dėl dalies pinigų priklausymo pačiam pareiškėjui.

30. Kadangi byloje keliamos abejonės dėl dalies grynųjų pinigų galimo priklausymo pačiam pareiškėjui ir / ar dėl palikėjos turėtų grynųjų piniginių lėšų (jų dalies) panaudojimo iki jos mirties (pvz:. galėjo duoti sūnui ir kt.), apeliacinės instancijos teismo vertinimu palikėjos grynųjų pinigų turėjimo fakto, jų masto, galimo panaudojimo ir realaus egzistavimo palikėjos mirties momentu nustatymo kontekste aktualu įvertinti ir pareiškėjo turtinę padėtį bei jos pokytį, ypač 2018 m. vid. – 2023 m. pb. laikotarpiu, t. y. pareiškėjo gautas (gaunamas) pajamas (Sodros ir kt. duomenys), pareiškėjo įsigytą turtą ir finansines galimybes jį įgyti (pvz:. butas (duomenys neskelbtini), Neringa; keturi pakankamai prabangūs, nauji ar apynaujai automobiliai ir kt.).

31. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.