Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus jame išdėstytais motyvais bei prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiektą karštą vandenį ir šilumos energiją laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu, minėtas butas skolos susidarymo laikotarpiu bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausė J. V. ir M. V. pagal 2008 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SN43-1268.

8. Nors tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsakovai faktiškai patalpoms tiekiamą šilumos energiją naudojo, todėl laikoma, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Tokiu atveju atsakovas privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

9. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją. Pagal CK 6.385 straipsnio 1 dalį ir 6.388 straipsnį vartotojui patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu, t. y. abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.

10. Ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad atsakovas už šildymą ir karštą vandenį minėtame bute tinkamai nemokėjo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Pagal pateiktus duomenis bendra priskaičiuota suma 890 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė J. V. 2020 m. liepos 20 d. sumokėjo savo skolos dalį (104,14 Eur), iš atsakovo M. V. priteistina 785,86 Eur skola (681,73 Eur + 104,13 Eur).

Dėl netesybų ir palūkanų priteisimo.

11. Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovas tinkamai neatsiskaitė su ieškove, todėl privalo sumokėti ieškovei delspinigius, kurie sudaro 28,12 Eur (0,02 proc./d. norma) už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Vadovaujantis išdėstytu ir tenkinant ieškovės reikalavimą, bei atsižvelgiant į tai, kad J. V. sumokėjo savo skolos dalį (3,29 Eur delspinigių) ieškovei iš atsakovo M. V. priteistina 24,83 Eur delspinigių (21,54 Eur + 3,29 Eur) (CK 6.71, 6.73 straipsniai; Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Taigi, ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (810,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

13. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (ar išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (ar išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

14. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

16. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas prašo sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesiams. Nurodo, kad ieškinio suma nėra maža, be to atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo finansinė padėtis pasunkėjusi.

17. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad byloje galimas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, leidžiant atsakovui įvykdyti teismo sprendimą dalimis – šiuo atveju per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant ieškovei lygiomis dalimis priteistą sumą. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis ieškovės interesų, nes jai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, toks išdėstymas skatins atsakovą kuo operatyviau atsiskaityti su ieškove, taip pat sudarys galimybę atsakovui sumokėti skolą ne visą iš karto; kaip minėta, nurodyta skola atsirado pakankamai seniai (nuo 2017 m.), atsakovas turėjo galimybę tinkamai atsiskaityti su ieškove, todėl skolos išdėstymas ilgesniam laikotarpiui nebūtų teisingas ieškovės atžvilgiu.

18. Išaiškinti atsakovui, kad jam tinkamai nevykdant teismo sprendimo bei nesumokėjus ieškovei bent vienos įmokos, ieškovė turi teisę į visos teismo sprendimu priteistos ir nesumokėtos sumos išieškojimą priverstine tvarka.

19. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

20. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinos 17,66 Eur bylinėjimosi išlaidos.

21. Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios byloje sudaro 14,68 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 785,86 Eur skolos, 24,83 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 810,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,66 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 14,68 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti nustatant, kad atsakovas M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą vykdo dalimis – per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant ieškovei akcinei bendrovei ,,Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, lygiomis dalimis priteistą 828,35 Eur sumą, t. y. pirmą mėnesį sumokant 276,11 Eur, antrą mėnesį – 276,12 Eur, trečią mėnesį – 276,12 Eur.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.