Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. T. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2- ojo sektoriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012-10-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 str. 2 d. – 3 metams laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia –2013-10-07, bausmės pabaiga – 2016-10-07.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2014 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 93-357 nutarta nuteistajam R. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d., nuteistajam neatlikus 2 metų 4 mėnesių 22 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-05-20) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog įvertinus nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. Pažymėjo, kad išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Nuteistasis R. T. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 93-357, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų, bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo taikymui. Atkreipė dėmesį, jog skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytų veikų sunkumą, todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai minėti duomenys vertinami pakartotinai. Mano, kad teismas nepagrįstai vertino likusią neatliktos bausmės dalį, neatsižvelgė į nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jo, tai, kad asmuo nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, o padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Byloje esantys duomenys sudaro prielaidas, išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo taikant baudžiamojo poveikio priemones ir Probacijos įstatymo nuostatas. Pažymi, kad lygtinai paleistas asmuo nebūna be priežiūros, ne jį nuolat prižiūri Probacijos tarnybos pareigūnai, tokia praktika yra daug naudingesnė, nei paleidimas iš laisvės atėmimo vietos pasibaigus bausmės atlikimo laikui, kai jokia jo priežiūra jau negalima. Nurodo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema pagal Oasys metodiką – 9 balai. Prašo atsižvelgti į aplinkybes, kad turi mažametę dukrą, yra išsilavinęs, po paleidimo iš pataisos įstaigos ketina toliau dirbti UAB „Tranveta“ ir tęsti direktoriaus pareigas UAB „Medtorg Vilnius“. Tokiu būdu galėtų skirti daugiau lėšų civilinio ieškinio padengimui. Be to, yra numatęs namų valdos žemės sklypo pardavimą, tačiau to negali padaryti būdamas įkalinimo įstaigoje. Mano, jog atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankama bausmės tikslams pasiekti, kurios metu suprato savo veiksmų pasekmes, yra padaręs reikiamas išvadas, todėl yra pasiruošęs integruotis į visuomenę ir likusią bausmės dalį atlikti taikant intensyvią priežiūrą.

Nuteistojo R. T. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, R. T. yra atlikęs minimalią įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas R. T. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė, 2014-06-04 atsiliepimu nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu.

Nors nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vieną kartą skatintas, laisvėje turėtų darbą, palaiko ryšius su šeima, tačiau padarytos veikos sunkumas bei pavojingumas, nuteistojo asmenybė bei likusios neatliktos bausmės dydis šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.

Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo teiginiu, jog didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau pažymi, kad likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai 22 dienos (Komisijos posėdžio, vykusio 2014-05-20 dieną) dar yra labai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už sunkų tyčinį nusikaltimą, neatlikta bausmė dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos R. T., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.

Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis. Tai yra vertinamoji kategorija. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu tokiu likusios bausmės dydžio vertinimu.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti. Nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų, noras grįžti pas šeimą, dar nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Be to, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose nustatyta, kad nuteistojo riziką ateityje nusikalsti didina – lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas 94553,20 Lt civilinis ieškinys), mąstymas ir elgesys, nes apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.