Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-832-475/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-06-12
Bylos Nr.: e2-832-475/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-24497-2016-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Simanavičienė
Ieškovas: M. L.
Atsakovas: R. L.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-832-475/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24497-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginijai Simanavičienei,sekretoriaujant J. B.,dalyvaujant ieškovui M. L., jo atstovui advokatui D. V.,atsakovei R. L. (buvusi L.), jos atstovei advokatei E. Š.,

išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms M. K., E. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei R. L. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę R. L. (buvusią L.) kasmet iki rugsėjo 30 dienos pateikti ieškovui M. L. ataskaitą apie iš jo gauto nepilnamečiams vaikams R. L., ir A. L., skirto išlaikymo panaudojimą; pripažinti ieškovui M. L., teisę į priverstinį 2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-29724-947/2015 priimto sprendimo 10 punkto dalies, kurioje nustatyta atsakovės R. L., prievolė „naudoti gaunamas vaikų išlaikymui skiriamas lėšas tik sutuoktinių bendrų vaikų poreikiams patenkinti" vykdymą 3 673,04 Eur apimtimi už laikotarpį nuo 2015 m. spalio1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., nustatant šios prievolės įvykdymo terminą 6 mėnesius nuo šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo; pakeisti 2015 m. gruodžio 15 d. d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29724-947/2015 iš ieškovo M. L. priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį šalių nepilnamečiams vaikams R. L., ir A. L., dydį, sumažinant jį kiekvienam iš šių nepilnamečių vaikų nuo 348,39 Eur iki 217 Eur kas mėnesį; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (2 t., el. b. l. 154).

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-29724-947/2015 šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu, patvirtinant sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2013 ir 2010 metais gimusių šalių 2 nepilnamečių vaikų R. L. ir A. L. gyvenamoji vieta šalių susitarimu buvo nustatyta su atsakove, kadangi atsakovė su vaikais viena grįžo gyventi į Lietuvą, o ieškovas pasiliko gyventi ir dirbti Greenhithe mieste, Jungtinėje Karalystėje. Pagal 2015 m. lapkričio 13 d. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas teismas sprendimu taip pat nustatė ieškovo pareigą mokėti po 348,39 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui (iš viso 696,78 Eur per mėnesį) bei nurodė, kad R. L. minėtas lėšas valdo uzufrukto teise. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovui kilo abejonių dėl lėšų, skirtų vaikų išlaikymui, panaudojimo, mano, jog liekančias laisvas lėšas atsakovė naudoja savo reikmėms. Tokias prielaidas patvirtina tai, kad per daugiau kaip metus atsakovė Lietuvoje beveik nedirbo (išskyrus 25 dienų laikotarpį nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. kovo 14 d.), tačiau abu šalių vaikus labai dažnai palikdavo bei prašydavo leisti palikti pas ieškovo tėvus (t.y. buvusius uošvius), jiems ir ieškovui nurodydama, kad negali būti su vaikais, nes turi kur nors išvykti su savo draugu ar kitais netikėtai atsiradusiais savo reikalais. Kadangi gana didelė po 348,39 Eur per mėnesį išlaikymo suma šalims skiriantis geruoju buvo nustatyta atsižvelgiant išimtinai į atsakovės nuolatinius reikalavimus ir aiškinimą, kad šalių vaikams Lietuvoje bus reikalingas būtent tokio ir ne mažesnio dydžio išlaikymas (atitinkantis maždaug po 250 Didžiosios Britanijos svarų kiekvienam vaikui), kokį vaikams šalys skirdavo gyvendamos daug didesnio pragyvenimo lygio valstybėje – Jungtinėje Karalystėje, ieškovas su tuo sutiko neturėdamas žinių apie Lietuvoje vaikams reikalingą vidutinį išlaikymo dydį ir tiesiog pasitikėdamas atsakove. Pabrėžtina, kad jaunesnysis šalių sūnus R. L. (duomenys neskelbtini) gimė Jungtinėje Karalystėje, o vyresnis sūnus A. L. (duomenys neskelbtini) gimė taip pat iš karto po šeimos faktinio išvykimo iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę (išvykimas buvo deklaruotas kiek vėliau – 2011 m. vasario 24 d.). Dėl to ieškovas objektyviai neturėjo jokių žinių apie vaikų poreikius ir tam reikalingą išlaikymo sumą gyvenant Lietuvoje. Po santuokos nutraukimo atsakovė su ieškovu nederindavo išlaidų šalių vaikams būtinumo ar dydžių.

Ieškovui ėmus aktyviai domėtis ir pareikalavus atsakovės pateikti metinę už 2015 m. spalio - 2016 m. rugsėjo mėnesius ataskaitą apie išlaikymo, mokamo uzufrukto pagrindu, panaudojimą, atsakovė atsiuntė 69 puslapių savo banko sąskaitos išrašą laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d., kuriame matyti visi ieškovo išlaikymo vaikams mokėjimai, ir atsakovės kas mėnesinius mokėjimus už buto nuomą po 370 Eur + už jo komunalines paslaugas, už automobilio lizingą A. L. po 150-250 Eur, ir 2016 m. sausio 29 d. 2 500,00 Eur pavedimą A. L. (už automobilio lizingą), 2016 m. vasario 1 d. 50 Eur S. R. ir nedidelius mokėjimus už šalių vaikų darželio lankymą, ir kitas išlaidas, pvz., 2016 m. gegužės 7 d. 57,60 Eur vertės pirkinį - paslaugą iš UAB KURHAUZASBIRSTONAS, ir 2016 m. birželio 13 d. 39,10 Eur vertės pirkinį - paslaugą iš UAB MONTE PACIS RESTORANAKAUNAS, 2016 m. rugsėjo 6 d. 25 Eur už Girstučio baseino paslaugas, ir „pirkinių restorane“, ir „kitų pirkinių“, ir nuolatinius pinigų išgryninimus bankomate bei kitų su išimtinai vaikų poreikiais nesusijusių ar visiškai su jais nesusijusių mokėjimų (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Pažymi, kad atsakovė jokių kitų įplaukų, išskyrus ieškovo nuolat pervedamą 700 Eur išlaikymą, šioje banko sąskaitoje negavo. Iš viešojo registro duomenų matyti, kad atsakovė 2016 m. gegužės 25 d. pardavė turėtą 1/3 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo bendras plotas 8.4000 ha), kurio vidutinė vertė 2016 metais yra 28 600 Eur, t.y. ieškovės parduota dalis verta apie 9 533 Eur. Atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/6 dalimi taip pat disponuoja dar vienu 0,0260 ha žemės sklypu, vienu butu ir vienu garažu Plieno g.28, Kaune, bei 1/114 dalimi mažo slėgio dujotiekio tinklų. Pagal registro duomenis, šis turtas nėra niekaip apsunkintas, įkeistas ar kitaip suvaržytas. Ieškovas uždirba apie 2 250 GBP į rankas, sumoka apie 625 GBP savo 2 vaikų išlaikymui, 1 000 GBP skiria būsto nuomai ir mokesčiams, 300 GBP maistui ir transportui, iš likusių 325 GBP apmoka dažnus skrydžius į Lietuvą pas vaikus ir kitas smulkesnes išlaidas, o nenumatytoms išlaidoms (sveikatai, vaistams, automobilio ar kitų daiktų remontui ir pan.) nelieka jokių pinigų. Atsakovė ieškovui yra nurodžiusi, kad nuo 2016 metų gegužės gyvena jos sugyventinio M. R. bute. Iš žemiau pateikiamų atsakovės teiginių galima daryti prielaidą, kad ieškovo skiriamomis vaikų išlaikymo lėšomis atsakovė galimai apmoka ir savo, ir kitų asmenų, kuriems išlaikymas iš ieškovo nepriteistas, poreikių tenkinimo sąskaitas bei jų asmeninius įsipareigojimus, arba šias lėšas tiesiog išsigrynina ir saugo neišleistas. Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais.; Uzufruktorius turi teisę naudoti daiktą taip, kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta, – kaip tai darytų pagal daikto paskirtį rūpestingas savininkas. Kasmet uzufruktorius savo lėšomis turi pateikti uzufrukto objekto savininkui ataskaitą, jeigu uzufrukto sąlygose nenumatyta kas kita. Ieškovas daro prielaidas, kad atsakovė supranta ieškovo skiriamą šalių vaikų išlaikymą kaip ir jos pačios išlaikymą, kadangi dar 2016 m. rugsėjo 22 d. atsakovė ieškovui atsiuntė teksto pranešimą telefonu, kuriame nurodė, jog ieškovas ją privalo išlaikyti: „arba mokėk pagal įstatymus nutartą alimentų mokestį koks priklauso, t.y. su manęs išlaikymu, nes esu bedarbė ir tu privalai pagal įstatymą mane irgi išlaikyti iki kol vaikui 6 m. bent vienam sukanka“. Pažymėtina, kad 2015 m. spalio 13 d. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktu šalys aiškiai susitarė: Nereikalaujame vienas iš kito išlaikymo, nes kiekvieno sutuoktinio pajamos yra pakankamos save išlaikyti. Teismas tokį susitarimą, kaip ir visą šalių 2015 m. lapkričio 15 d. sudarytą sutartį, patvirtino, ieškovė šio teismo sprendimo neskundė, ji juo vadovaujasi jau virš 11 mėnesių. Be to, šios 2016 m. rugsėjo 22 d. atsakovės žinutės rašymo metu atsakovė ne tik savo noru jau buvo išėjusi iš darbo, bet ir gyveno savo draugo M. R. bute adresu (duomenys neskelbtini) Kauno rajonas (už atsakovės nuomoto buto (duomenys neskelbtini) nuomą 370 Eur mokestis paskutinį kartą sumokėtas 2016 m. balandžio 29 d.), neturėjo jokių papildomų būsto nuomos išlaidų rūpesčių. Akivaizdu, kad išlaikymas pačiai atsakovei nėra nei priteistas, nei reikalingas, tik ji galimai neteisingai supranta iš ieškovo gaunamų lėšų panaudojimo teises ir pareigas. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas prašo įpareigoti atsakovę teikti ataskaitas apie lėšų skirtų vaikų išlaikymui panaudojimą. Ieškovui nėra suprantama, kokia pinigų suma išleidžiama šalių vaikams per kiekvieną mėnesį ar bent vidutiniškai (pateikiant išklotinę, iš ko susidaro vidutinė išlaidų suma). Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar ir ateityje atsakovė taip pat, be teismo įpareigojimo sutiks suprantamai pagrįsti jos tariamai išleidžiamos ne mažiau kaip po 700 Eur per mėnesį 2 vaikų išlaikymo sumos, kurią skiria ieškovas, išimtinai vaikų interesams. Ieškovas yra įsitikinęs ir iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad šalių vaikų poreikiams nebuvo skiriamos 700 Eur lėšos kas mėnesį, kadangi tokio fakto nepatvirtina nei atsakovės atsiųstas banko sąskaitos išrašas, nei nekonkretus paaiškinimas „savais žodžiais“ - pvz., apie nedirbančios atsakovės samdymą trijų auklių dviem vaikams po 300, 450, 500 ir daugiau eurų per mėnesį ir daugiau kaip po 50 Eur savaitgaliais, 2 150 Eur vertės žaidimų konsolės, kuri verta 300-400 Eur, poreikį ir įsigijimą iš nenustatyto asmens (internetu), apie 200 Eur paramą atsakovės sugyventiniui dėl jo kelionės į JAV, 740 Eur buto nuomos mokesčio depozito praradimą ir pan. Ieškovas daro prielaidą, jog šalių vaikams išlaikyti Lietuvoje reikėjo po 432 Eur, o puse šios sumos turėjo prisidėti pati savo pasirinkimu beveik nedirbusi atsakovė (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys), gavusi apie 9 533 Eur pajamas už sklypo dalies pardavimą. Akivaizdu, kad nuo grįžimo į Lietuvą 2015 m. rugsėjo 30 d. t.y. faktiškai 14 mėnesių laikotarpiu atsakovė gavo, tačiau išimtinai tik šalių vaikų poreikiams nepanaudojo visos 700 Eur kas mėnesį ieškovo skirtos išlaikymo sumos. 2015 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimu dėl atitinkamos prievolės nustatymo ieškovė įsipareigojo ją panaudoti pagal labai konkrečią paskirtį. Atlikęs atsakovės pateiktų įrodymų vertinimą, ieškovas prašo teismo pripažinti ieškovui teisę į priverstinį 2015 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimo 10 punkto 4 sakinio vykdymą 3 673,04 Eur apimtimi (šiuo metu 2016 m. lapkričio 30 d. susidariusi suma) bei konstatuoti, kad atsakovė iš ieškovo vaikų išlaikymui gautų sumų realiai pagal paskirtį panaudojo ne po 348,39 Eur, o ne daugiau kaip po 217,21 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, - tokiu būdu per 14 mėnesių susidarė 3 673,04 Eur suma (skirtumas 131,18 Eur x 2 vaikai x 14 mėnesių). Atsakovė nepagrindė, kokiam tikslui per 14 mėn. išleido 3 673,04 Eur iš ieškovo gautą pinigų sumą iš bendros daugiau kaip 9800 Eur gautos išlaikymo sumos. Ši konkreti pinigų suma teismo nustatytina tam, kad ieškovas turėtų teisinį pagrindą kreiptis į antstolį su prašymu priverstinai įvykdyti teismo sprendime nustatytą atsakovės pareigą panaudoti gautą išlaikymo dalį išimtinai tik šalių bendrų vaikų poreikiams patenkinti. Nustatant po 217,21 Eur per mėnesį vaikui sumą ieškovas prašo taikyti atsakovės nenuginčytą prezumpciją, jog šalių vaikai turi vidutinius (t.y. ne minimalius ir ne maksimalius) poreikius, kurie teismų praktikoje apibrėžiami tokiomis konkrečiomis sumomis. Atsakovo manymu, šioje byloje nėra jokios priežasties taikyti minimalų ar maksimalų „vidutinio“ išlaikymo poreikio dydį, dėl to, atsižvelgiant ir į šalių vaikų 3 ir 6 m. amžių, sąžininga ir protinga būtų teigti, jog šalių vaikų išlaikymo poreikis per mėnesį kiekvienam yra ne didesnis nei 1500 Lt ekvivalentas eurais, t.y. 434,43 Eur suma, kurią abu tėvai turi skirti proporcingomis dalimis, t.y. lygiomis 217,21 Eur dalimis.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo pakeisti išlaikymo dydį pakeitimo iki vaikų poreikius atitinkančio 217 Eur dydžio. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013 išaiškinta, jog vidutiniams vaiko poreikiams paprastai skiriama nuo 1000 Lt (pvz., Lietuvos A. T. 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-7/2013; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr., 3K-3-37/2010) iki 2000 Lt (pvz., Lietuvos A. T. 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011). Šie orientaciniai kriterijai sudarytų nuo 289 iki 579 Eur. Dėl to šiuo ieškiniu reiškiamas ieškovo materialinis reikalavimas pakeisti priteistą iš ieškovo 348,39 Eur per mėnesį vienam vaikui išlaikymo sumą yra visiškai pagrįstas tiek teismų praktikos išaiškinimais, tiek ir ekonominiais paskaičiavimais, tiek ir atsakovės nepaneigta prezumpcija apie vidutinius šalių vaikų poreikius. Kadangi ateityje, nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo mokėtina kiekvieno šalių vaiko išlaikymo suma tiek pagal konkrečias ieškovės tik iš dalies pagrįstas išlaidas (vaikų darželio, maisto, rūbų ir kitų reikiamų prekių įsigijimui), tiek ir pagal formuojamą teismų praktiką dėl išlaikymo poreikio Lietuvos Respublikoje, nesiekia 348,39 Eur iš vieno iš tėvų (šis dydis svyruoja vidutiniškai nuo 289 iki 579 Eur bendrai iš abiejų tėvų), pripažintina, kad vaikų poreikiai sumažėjo, dėl to nauju teismo sprendimu šioje byloje pakeistinas anksčiau priimtu 2015 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, jį nustatant po 217 Eur per mėnesį kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimu priteistas išlaikymas mažintinas 131,39 Eur per mėnesį suma, t.y. nuo 348,39 Eur iki 217 Eur kiekvienam vaikui.

Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad prašo sumažinti šalių sutartą ir teismo sprendimu patvirtintą 348,39 Eur išlaikymą vienam vaikui iki 217 Eur vienam vaikui, nes dėl svaro kurso jis patiria nuostolius (buvo sutarta mokėti po 250 svarus, kas sutarties pasirašymo metu atitiko 348,39 Eur), be to, ženkliai padidėjo išlaidos susitikimams su vaikais. Stengiasi, kuo dažniau matytis su vaikais, nes vaikai atsakovės draugą pradėjo vadinti tėčiu. Mano, kad tokį vaikų elgesį įtakoja atsakovė. Pareiškėjas nurodo, kad neturi nekilnojamojo turto, nuosavo automobilio (naudojasi darbo automobiliu), santaupų. Ieškovo manymu, vaikų poreikiai užaukštinti, o atsakovės teikti įrodymai į bylą nepatvirtina tokių didelių vaikų poreikių. Nurodo, kad sudarant sutartį sutiko, su ieškovės siūlomu 348,39 Eur išlaikymu vienam vaikui, nes ieškovui tuo metu nebuvo žinomas realus vaikų poreikių dydis, kadangi gyvenant kartu buvo bendras šeimos biudžetas. Ieškovas manė, kad Lietuvoje toks pat brangus pragyvenimas, kaip ir Anglijoje. Mano, kad vieno vaiko poreikius patenkinti užtektų 350 Eur per mėnesį, sutiktų prisidėti didesniąja dalimi, tai yra sutiktų mokėti po 217 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Ieškovas taip pat palaiko reikalavimą kasmet teikti ataskaitą apie vaikams skirtų lėšų panaudojimą, kurioje būtų išvardintos sritis kur panaudotos lėšos.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties pasirašymo svaro kursas pasikeitė 17 proc., tai yra ieškovui nuo 348,39 Eur mokamo išlaikymo vienam vaikui prisididėjo 59,43 Eur keičiant svarus į eurus. Viso ieškovas perveda 500 svarų. Ieškovas neturi jokio turto, tuo tarpu atsakovė turi turto už 25000 Eur, yra darbingo amžiaus, turi galimybę dirbti. Atsakovė neįrodė, kad prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kur išleido pinigus už parduotą sklypą. Mano, kad atsakovės elgesys iššaukė ieškovo išlaidų padidėjimą, nes vaikai jos draugą vadina tėčiu. Atstovo manymu, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada remtis byloje negalima, nes ją pateikė atstovė nesusipažinusi su byla. Siūlo nustatyti 217 Eur išlaikymą vienam vaikui. Pažymi, kad atsakovės pateikti kvitai nėra skirti tik vaikų poreikiams tenkinti, taip pat ir atsakovės automobilis nėra skirtas vaikų poreikiams tenkinti. Palaiko reikalavimą pripažinti teisę į nepanaudotas lėšas, nes pati atsakovė nurodė, kad nėra pateikusi duomenų, kur panaudojo 3 000 Eur skirtų vaikų poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė mano, kad jis prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams Iš ieškinio turinio aiškiai matyti, kad ieškovas gina tik savo teises, nepripažindamas jokių pareigų vaikams. Jis rūpinasi tik savo paties gerove, savo interesus iškeldamas aukščiau vaikų interesų visiškai neatsižvelgdamas į mažamečių vaikų poreikius jų išlaikymui, maistui ir lavinimui, neįvertina to, kad vaikai negali gyventi blogesnėmis sąlygomis, nei gyveno iki nutraukiant šalių santuoką, nes vaikai nekalti dėl šeimos iširimo. Ieškovas siūlo 2015 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo priteistą išlaikymą pakeisti, t. y. sumažinti nuo 348,39 Eur iki 217 Eur per mėnesį. Toks ieškovo reikalavimas nepagrįstas, neįrodytas, todėl negali būti tenkinamas. Atsakovės manymu, ieškinio pareiškimą sąlygojo tai, jog vaikų tėvui tapo žinoma, kad atsakovė laukiasi vaiko nuo savo draugo, nes būtent tada kai atsakovė jam apie tai pranešė, jis pagrasino, kad kreipsis į teismą dėl išlaikymo sumažinimo.

Atsakovė nesutinka su ieškovo antruoju reikalavimu, kuriuo jis prašo pripažinti ieškovui teisę į priverstinį 2015 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-29724-947/2015 priimto sprendimo 10 punkto dalies, kurioje nustatyta atsakovės prievolė naudoti gaunamas vaikų lėšas tik sutuoktinių bendrų vaikų poreikiams patenkinti vykdymą 3 673,04 Eur apimtimi už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Ieškovas nori pakeisti jau priteistą vaikų išlaikymą atgaline data, ir skirtumą tarp teismo nustatytos sumos ir jo prašomos sumažintos sumos kuri neva sudaro 3 673,04 euro priteisti ir sugrąžinti jam. Atsakovės manymu, toks ieškovo reikalavimas prieštarauja CK 1.5 straipsnio reikalavime numatytam teisingumo ir protingumo kriterijui. Atsakovė pažymi, kad nutraukiant santuoką ji nebuvo teismo įpareigota rinkti vaikų išlaidų patvirtinančių čekių ir sąskaitų, ir pateikinėti ieškovui patirtų išlaidų ataskaitų, todėl ji negalėjo žinoti, kad ieškovas kada nors ateityje sugalvos pareikalauti vaikams išlaikyti patirtų išlaidų kvitų. Dalį išlaidų, kurias patyrė atsiskaitydama banko kortele atsakovė gali pateikti, tačiau tai tik dalis patiriamų išlaidų. Be to, kasacinio teismo praktika šiuo klausimu yra formuojama taip, jog ataskaitos dėl patiriamų išlaidų kitam iš tėvų yra teikiamos tik dėl brangių prekių įsigijimo, kurių suma viršija 30 ar daugiau eurų, o ne dėl kiekvieno euro. Įvertinus, kad atsakovė šiuo metu (atsiliepimo pateikimo dieną) turi du vaikus, kurių prižiūrėti ir auginti jų tėvas, ieškovas, atsakovei nepadeda, bei į tai, kad laukiasi trečiojo (atsiliepimo pateikimo dieną), atsakovei kasdieninis kvitų rinkimas būtų per didelė našta. Teismui galimai nusprendus, kad atsakovė visgi turi atsiskaityti už kiekvieną išleistą eurą, atsakovė sutiktų įsipareigoti kvitus pateikti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, kad teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu patvirtinta 348,39 eurų išlaikymo mėnesiui suma kiekvienam iš vaikų yra per didelė. 2015 m. gruodžio 15 d. teismo sprendime nurodytas 250 svarų išlaikymas kiekvienam vaikui yra tinkamas ir protingas dydis vaikų išlaikymui, kadangi tenkinami ne tik minimalūs (būtinieji) vaikų poreikiai, bet ir papildomi vaikų ugdymo poreikiai. Būtent dėl to, kad šalys (abu tėvai) norėjo, kad jų vaikams nieko netruktų, juo labiau, kad vaikų tėvo turtinė padėtis leidžia jiems teikti didesnį išlaikymą, šalys bendrai nusprendė ir nustatė, kad vaikų tėvas kiekvienam iš vaikų mokės 348,39 eurų išlaikymą. Būtent tokiomis sąlygomis ir buvo patvirtinta 2015 m. gruodžio 15 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Atsakovė neigia ieškovo teiginius, neva ji netinkamai panaudoja ir realiai nepatiria 696,78 eurų išlaidų abiem vaikams per mėnesį, bei tai, kad pati atsakovė neprisideda prie vaikų išlaikymo. Atsakovė nurodo, kad be visų būtinųjų poreikių vaikų lavinimui ir laisvalaikiui perka knygeles, žaidimus, vedu į žaidimų kambarius, važiuoja atostogauti, su vaikais lankosi kino ir lėlių teatruose, cirke. Vyresnysis sūnus lanko kovos menų būrelį, kurio mėnesio įmoka yra 30 eurų. Tam reikia pirkti ir kovose bei treniruočių metu dėvimą kimono (40 eur), mokėti varžybų starto mokestį bei mokėti už šventes ir dalyvavimą jose (šių metų gruodį sūnūs dalyvavo Kalėdinėse darželio šventėse, o vyresnysis A. — dar ir savo lankomo kovos menų klubo šventėje). Su sūnumis atsakovė leidžia visą savo laisvalaikį, juos lavina – jiems skaito, kartu piešia, mokosi apie gamtą. Atsakovė nurodo, kad pati taip pat prisideda prie sūnų išlaikymo. Atsakovė teigia kad iki 2016m. gegužės mėnesio dirbo pilną darbo dieną, tačiau pradėjus lauktis vaiko, dėl nėščiųjų toksikozės tapo laikinai nedarbinga. Nuo 2016 rugsėjo mėnesio abu sūnus leidžia į darželį, kuris kainuoja apie po 50 eurų kiekvienam vaikui. Iki tol abiem vaikams samdė auklę, kuriai mokėdavo 450-500 eurų per mėnesį už abu vaikus, arba 300 eurų vien tik už jaunesnįjį R., kartais ir daugiau, jei vaikus reikėdavo prižiūrėti ir savaitgaliais. Apie šias išlaidas ieškovas buvo informuotas ir pats norėjo, kad vaikai kol yra sąlygos nelankytų darželio. Jaunesnysis sunūs R. L. tik neseniai nustojo naudotis sauskelnėmis, o iki 2016 m. rugsėjo jam pirkdavo „Pampers“ firmos sauskelnes, kurių sunaudodavo po 6 vnt. per dieną (mėnesio kaina apie 40 eurų). Vyresnėlis nuo 2015 m. gegužės iki 2016 m. rugsėjo lankė tenisą, už kurį buvo mokamas 60 Eur eurų mėnesinis mokestis. Prie treniruočių prisidėdavo ir dar didesnės kuro sąnaudos (jos padvigubėjo), kadangi nuvežus vyresnėlį į treniruotę, tekdavo paimti jaunesnįjį sūnų R. iš darželio Kauno rajone, ir važiuoti vėl į Kauno miestą paimti A. iš treniruotės, ir grįžti namo į Jonučių kaimą. Kas mėnesį vien tik vaikų vežiojimui į ugdymo įstaigas ir treniruotes, varžybas atsakovė kurui išleidžia iki 60 eurų. Iki balandžio mėnesio atsakovė su sūnumis nuomojosi butą adresu Juozapavičiaus pr. 27-44, kurio nuoma – 370 eurų per mėnesį, nuomos dalis vienam vaikui 92 eurai, komunalinės išlaidos svyravo nuo 70 iki 100 per mėnesį. Gyvenant bute vyresniajam prasidėjo alergija ir dusulys nuo bute esančio pelėsio, turėjo išsikraustyti. Dėl nuomoje nurodytų sąlygų turėjo sumokėti dviejų mėnesių avansą – 740 eurų, šių pinigų atsakovė neatgavo, kadangi nuomos sutartį nutraukė anksčiau nei buvo numatyta. Šiuo metu atsakovė su vaikais gyvena draugo bute, už kurio komunalinius mokesčius, bendru sutarimu, moka atsakovė. Atsikrausčius į naują būstą ir norėdama jį pritaikyti vaikams, ir padaryti jį kuo jaukesnį, nupirko sūnums lovą iš Berry baldų, kurios kaina buvo 700 eurų. Pažymėtina, kad iš Londono atsakovė grįžo tik su lagaminais, todėl visus vaikų baldus, patalynę, spinteles, kėdutes ir pan. reikėjo supirkti iš naujo, dėl ko patyrė ženklių išlaidų. Ši aplinkybė ieškovui yra žinoma. Atsakovė pažymi, kad žaidimų konsolė vaikams kainavo 150 Eur, o ne 2 150 kaip nurodo atsakovas. Ieškinyje ieškovas teigia, jog iš vaikams skirto išlaikymo atsakovė skyrė 200 eurų „paramą“ savo sugyventiniui, nors atsakovė yra informavusi ieškovą, kad tuos pinigus savo draugui Mantui pervedė, kad jis būdamas Amerikoje, nupirktų vaikams drabužių, kurie ten yra žymiai pigesni. Atsakovė teigia, jog pinigus skirtus išlaikymui naudoja taupiai ir jų nešvaisto. Dėl atsakovės rūpestingos kasdienės priežiūros vaikai beveik neserga, nes jiems gamina pagal specialią dietą – ekologišką maistą, kas dieną spaudžia šviežių vaisių ir daržovių sultis, perka homeopatinius maisto papildus, kurie stiprina imunitetą. Mėsos ir daržovių čekių pateikti negali, nes šiuos produktus perka Zanavykų turguje. Kadangi gyvena Kauno rajone, Garliavoje, Jonučių kaime, o vaikų darželis ir būreliai Kauno mieste, šiuo metu per mėnesį vien kuro išlaidoms skiria apie 100 eurų. Su automobiliu Opel Insignia (kurios kuro sąnaudos siekia 11-12 l/100km), atsakovė teigia, kad savo reikmėms nevažinėja. Kaip jau minėta, sūnus A. lanko kovos menų – dziudo – treniruotes klube „K. K.", jam šis sportas labai patinka, jis yra net kelis kartus apdovanotas už pasiekimus garbės raštais ir medaliu, todėl šalių kaip tėvų pareiga yra lavinti šiuos jo gebėjimus, o ne atsisakyti jų siekti. Atsakovė varžybų dieną kartu su sūnumi turi keliauti į kitą Lietuvos miestą, valgyti pietus, o tai sudaro pridėtines išlaidas kurui ir maistui. Už varžybas mokamas starto mokestis – 10 eurų už vienas varžybas ateinančiais metais varžybų tvarkaraštis nusimato kur kas intensyvesnis, nei praėjusiais, kai įvyko vienerios varžybos. Tuo būdu, vien tik sūnaus A. sportui per mėnesį atsakovė patiria apie 150 eurų išlaidas. Dar vyresnysis sūnus A. iki 2016 metų lapkričio mėnesio lankė Kudo užsiėmimus, kurie kainuodavo 15 eurų į mėnesį, A. taip pat lanko anglų kalbos pamokas, kurių kaina - 12 eurų per mėnesį. Atsakovė vaikų katei išlaikyti, jos maistui ir priežiūrai skiria apie 20 eurų per mėnesį. Atsakovė nurodo, kad turi papildomų išlaidų susijusių su abiejų vaikų pramogomis, nes vaikai lanko darželį, todėl abu turi daug draugų. Dauguma jų kviečiasi vaikus į savo gimtadienius, todėl vien dovanoms ir gėlėms per mėnesį aš vienam vaikui patiriu 30 eurų kiekvienam. Atsakovė nesutinka su ieškovo laikytinomis kaip teigia nepagrįstomis išlaidomis vaikų sfinksų veislės katei įsigyti, nes šis gyvūnas teikia daug džiaugsmo vaikams. Būtent jie išsirinko šią katės veislę (nes vyresnysis sūnus A. yra alergiškas gyvūnų kailiui), jie su ja žaidžia, ja rūpinasi, maitina, prižiūri. Tai ugdo jų rūpestingumą ir atsakomybę . Lygiai tokią pat katę vaikai augino gyvendami Anglijoje, tačiau jų tėvas katės į Lietuvą išsivežti neleido, todėl pirko kitą Lietuvoje.

Atsakovė nurodo, kad pati pilnai save išlaiko (iki gegužės mėnesio iš savo gaunamos algos, vėliau – iš pinigų gautų pardavus jai priklausančio sklypo dalį), ir ieškovo priteistų pinigų dviejų mažamečių sūnų išlaikymui savo reikmėms ir interesams tenkinti nenaudoja. Atsakovės manymu, ieškovas sąmoningai nurodo netiesą dėl atsakovės neprisidėjimo prie vaikų išlaikymo, teigdamas, kad atsakovė „nuo grįžimo į Lietuvą beveik nedirbo". Ieškovui žinoma, kad atsakovė dirbo UAB „Gitoma“, nes jis pats pasiūlė atsakovei įsidarbinti pas jo pažįstamus žmones. Ten atsakovė dirbo nuo 2016 m. vasario 17 d., gaudavo 598 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Sužinojus, kad nebuvo oficialiai įdarbinta iš karto susirado kitą darbą, ir nuo 2016 m. balandžio 16 d. pradėjo dirbti UAB „Elektra LT“ pardavimų vadove. Atsakovės vidutinis darbo užmokestis šioje darbovietėje buvo 700 eurų.

Nepagrįstai ieškovas teigia, jog jam sumokėjus išlaikymą vaikams, būsto nuomą ir komunalinius mokesčius, jam nelieka pinigų nenumatytoms išlaidoms. Visų pirma, melagingas teiginys jog ieškovas už buto nuomą moka 1 000 svarų kas mėnesį, neatitinka realybės. Tai atsakovei žinoma, nes ieškovas butą Anglijoje nuomojasi iš atsakovės brolio S. L. (jis yra buto adresu 50 Redwing Crescent, W. W., Greenhithe DA9 9TE savininkas), kuris jai patvirtino, jog buto nuomos kaina yra 450 svarų per mėnesį (susirašinėjimo su broliu nuotrauka pridedama). Atmestini argumentai, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis neleidžia mokėti teismo priteisto išlaikymo vaikams, nes ieškovo teigimu jo užmokestis Didžiojoje Britanijoje yra 2 250 svarų (t.y. -2800 eurų). Ieškovas nuslepia tikrą aplinkybę, dėl ko jam nuolat trūksta piniginių lėšų, taip yra ne dėl išlaidų vaikams, ar butui, o dėl jo priklausomybės azartiniams žaidimams, kur jis išleidžia didžiąją dalį savo lėšų. Svarbi aplinkybė ir ta, jog ieškovas šiuo metu gyvena ir išlaiko savo draugę (sugyventinę) Donatą, su kuria keliauja ir atostogauja po įvairias šalis. Vien tik per 2016-tus metus ieškovas atostogavo Italijoje, Tenerifėje, Monake, S. T., Kanuose, kituose pietų Prancūzijos kurortuose, Danijoje, Venecijoje, Nidoje.

Atsakovės paskaičiavimu teismo patvirtintas 696,78 Eur išlaikymas tesudaro ¼ dalį ieškovo gaunamo darbo užmokesčio tesudaro 1/4 dalį ieškovo gaunamo darbo užmokesčio (atsižvelgiant į jo teigiamą 2 250 svarų mėnesio algą). Netiesa ir tai, kad ieškovas, kaip jis teigia ieškinyje „..iš likusių 325 Didžiosios Britanijos svarų apmoka dažnus skrydžius į Lietuvą pas vaikus“, nes ieškovas į Lietuvą nuo 2016 m. pavasario buvo grįžęs tris kartus — gegužės, rugpjūčio, ir gruodžio mėnesiais, tačiau pagrindinė grįžimo priežastis buvo ne susitikimas su vaikais, o draugų šventės ir vestuvės. Bilietai į Kauną iš Anglijos miestų vidutiniškai kainuoja 150 eurų į abi puses, žiemos sezonu kaina tesiekia 60 eurų. Be to ieškovas savo ieškinyje nėra pateikęs įrodymų (lėktuvo bilietų), kuriuose yra užfiksuotos skrydžio datos bei įkainiai, todėl jo teiginiai apie dideles išlaidas skrydžiams atmestini, kaip neįrodyti. Ieškovas Lietuvoje aplankė vaikus gegužės, rugpjūčio, ir gruodžio mėnesiais, kas nėra dažnai kaip jis teigia, be to tuos tris vizitus Lietuvoje jis praleisdavo su savo drauge D. draugų vestuvėse ir pajūryje, tuo tarpu vaikus palikdavo prižiūrėti savo tėvams. Spalio mėnesį vaikai atsakovės iniciatyva, kartu savo močiute atsakovo mama, skrido į Angliją aplankyti tėčio, nes tėvas nereiškia noro daugiau laiko skirti savo vaikams . Už vaikų skrydžius pas tėvą ir atgal mokėjo atsakovė. Netgi esant būtinybei , t.y. atsakovės suplanuoto gimdymo metu 2017 m. sausio pradžioje, paprašius ieškovą bent savaitę pasiimti pažiūrėti vaikus, ar susitarti su tėvais (seneliais) dėl sūnų priežiūros, jis tai daryti atsisakė ir netgi paprašė už priežiūrą jam sumokėti 1 000 eurų. Tai patvirtina pridedama SMS, kurią atsiuntė ieškovas. Dėl to atsakovė vėl buvo priversta samdyti auklę vaikams prižiūrėti.

Atsakovė pažymi, kad ieškovas neatsakingai vykdo savo pareigą mokėti vaikams priteistą išlaikymą kas mėnesį. Jis dažniausiai pinigus perveda tik mėnesio paskutinę dieną. Atsakovė iš savo lėšų viena turi apmokėti darželio ir treniruočių mokesčius, bei padengti visas kitas išlaidas. Ieškovas išlaikymą moka nereguliariai, todėl atsakovė negali iš anksto planuoti vaikų atostogų ir kitų poreikių. Ieškovas 2016 m. liepos ir lapkričio mėnesiais iš viso nepervedė vaikams skirto išlaikymo. Atsakovė su gyvenimo draugu susilaukė dukters ir šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Tuo tarpu ieškovas kitų išlaikytinių atsakovės žiniomis neturi. Ieškovas įrodymų, jog pablogėjo jo turtinė padėtis, nepateikė. Priešingai, jo socialinių tinklų Facebook ir Instagram paskyrose nuolat keliamos nuotraukos iš jo kelionių Europos prestižiniuose kurortuose, kuriuose jis prabangiai leidžia laiką: nardo, plaukioja laivais, ir užsiima nepigiu jėgos aitvarų sportu, kas patvirtina tikrai gerą ieškovo turtinę padėtį ir galimybę teikti vaikams priteistą išlaikymą. Taigi, ieškovo teiginys, jog „nenumatomoms išlaidoms (sveikatai, vaistams, automobilio ar kitų daiktų remontui ir pan.) nelieka jokių pinigų yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovo turtinė padėtis tikrai leidžia prisidėti didesne dalimi prie sūnų A. ir R. L. išlaikymo nei atsakovės turtinė padėtis. Ieškovo darbo užmokestis yra ženkliai didesnis nei atsakovės. Vaikų tėvo argumentai apie tai, kad jis patiria didesnes pragyvenimo išlaidas – moka būsto nuomą, buto išlaikymo išlaidas, negali būti vertinama kaip pagrindas mokėti mažesnį išlaikymą savo sūnums, nes vaikų interesai yra prioritetiniai. Manau, kad išlaikymo dydis 696,78 eurai per mėnesį mūsų sūnums A. ir R. (348,39 eurų kiekvienam vaikui) yra protingas dydis, kurį atsakovas būdamas sveikas ir darbingas vyras, neturintis kitų išlaikytinių tikrai gali teikti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, tai turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr. A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. L V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Su reikalavimu pripažinti ieškovui teisę į priverstinį teismo sprendimo įvykdymą 3 673,04 euro apimtimi už laikotarpį nuo 2015 spalio 1 d., iki 2016 lapkričio 30 dienos, atsakovė nesutinka, nes yra įsitikinusi, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas, prieštarauja ne tik elementariai logikai, bet ir materialinėms teisės normoms numatančioms, kad teisines pasekmes reikalavimas gali sukelti nuo teismo priimto sprendimo dėl išlaikymo pakeitimo dienos, o ne atgaline data.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo metu su vaikais gyvena pas draugą M. R., jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Su M. R. susilaukė dukters, gyvena kaip šeima. Atsakovė teigia, kad M. R. įsigijo kotedžą (didesnį bustą), kai atsakovė pradėjo lauktis trečio vaiko, nes prieš tai M. R. turėtas vieno kambario butas penkiems asmenims būtų buvęs per mažas. Naujajame būste berniukams įrengtas kambarys. Atsakovė teigia, kad pradėjo dirbti netrukus po to kai grįžo į Lietuvą, nors oficialiai įdarbinta nebuvo. Vėliau dėl nėščiųjų toksikozės tapo nedarbinga. Grįžusi į Lietuvą rugsėjo – spalio mėnesiais nuomojosi butą, iš kurio teko išsikelti, nes vyresniajam vaikui pasireiškė alergija pelėsiui. Gyventi jai nuosavybės teise priklausančioje 1/6 dalyje namo negali, nes namas nėra atidalintas, jame gyvena atsakovės tėvas, kuris turi savo gyvenimą. Atsakovė pažymi, kad ieškovas Anglijoje liko su šeimos gerbūviu, tuo tarpu atsakovei, grįžusiai į Lietuvą gerbūvį teko kurti iš naujo. Pinigus už parduotą jai priklausiusį žemės sklypą išleido vaikų poreikių tenkinimui. Atsakovė teigia, kad ieškovas skraido iš Anglijos į Lietuvą taip pat dažnai kaip ir gyvenant kartu. Be to, jo apsilankymai susiję ne tik su vaikais, bet ir tėvais, drauge D. ir kitais draugais.

Atsakovės atstovė posėdyje nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovė paaiškino, kad byloje kvestionuojami klausimai, kurie išspręsti 2015 m. gruodžio 15 d, teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Šalys laisva valia susitarė dėl vaikams reikalingo išlaikymo, o atsakovas nepraėjus ir metams kreipiasi į teismą dėl sutarto išlaikymo vaikams sumažinimo. Ieškovas turi įrodyti, kad jo turtinės padėtis pasikeitė, ir tas pasikeitimas turi būti esminis. Nepagrįstas atsakovo reikalavimas dėl ataskaitų rengimo, nes tokio susitarimo šalių patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nėra, šios kategorijos bylos nagrinėjamos išimtinai CK trečiosios knygos nuostatomis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad lėšos skirtos vaikų išlaikymui buvo netinkamai panaudotos. Ataskaitų teikimas sunkiai įgyvendinamas reikalavimas, nes atsakovė turi trečią vaiką. Atsakovės atstovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja D. S., ieškovo draugė, teismo posėdyje nurodė, kad jos manymu, vaikai turėtų būti daugiau lavinami. Mano, kad maitinimui pakaktų 100 Eur. Ieškovas su vaikais leidžia savaitgalius. Ieškovas išgyvena dėl to, kad vaikai atsakovės draugą pradėjo vadinti tėčiu, dėl to pradėjo dažniau lankytis Lietuvoje. Su ieškovu bendro ūkio neveda. Ieškovui teko skolinti pinigų, nes reikėjo pirkti bilietus į Lietuvą Kalėdoms, taip pat dovanoms. Be to, skolino pinigų apmokėti advokato paslaugoms. Iš viso ieškovui yra paskolinusi 1 100 Eur.

Liudytojas M. R., atsakovės draugas, teismo posėdyje paaiškino, kad vaikai gyvena pas jį, tai yra jam nuosavybės teise priklausančiame kotedže. Visi gyvena kaip normali šeima, naudojasi viskuo kartu. Vaikai turi savo kambarį, visiškai aprūpinti, prižiūrėti. Kiek jam žinoma, ieškovas vėluoja mokėti išlaikymą arba neprimoka. Abiem vaikams atsakovė išleidžia apie 1 500 Eur, jį patį tokia suma kiek stebina. Liudytojo pajamos per mėnesį yra apie 2 000 Eur. Jo gaunamų pajamų ne visada užtenka, skolinasi iš tėvų. Teigia, kad sumokėjo 600 Eur komunalinių paslaugų už mėnesį. Taip pat skolinosi, kad įsigytų didesnį būstą, nes gimė trečias vaikas. Apie atsakovės santaupas nieko pasakyti negali. Mano, kad atsakovė gautus pinigus už parduotą žemę panaudojo vaikų poreikių tenkinimui. Prie vaikų poreikių tenkinimo kartais ir jam tenka prisidėti. Atsakovė samdė aukles, nes nėštumo metu turėjo problemų su sveikata. Liudytojo manymu, atsakovė neišlaidauja, būtų sudėtinga vesti atskirą buhalteriją, nes gyvena kaip šeima. Nuo vaikų darželio iki namų 15 km į vieną pusę. (duomenys neskelbtini) lanko „Dziudo“ būrelį, vaikų kambarį, vaikai būna užimti. Atsakovė šiuo metu negauna išmokų, augina vaiką. Abu atsakovės sūnus maždaug kas antrą savaitgalį būna pas močiutę. Pasimatymai nei su vaiku tėvu, nei su seneliais nėra ribojami. Vaikai liudytoją tėčiu pavadina, nes natūraliai taip gaunasi, kai kartu gyvena.

Liudytoja G. L. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas prašo sumažinti išlaikymą, nes pasikeitė valiutų kursas. Sūnus yra sakęs, kad trūksta pinigų, pati liudytoja yra mokėjusi advokatui. Grįžęs ieškovas su vaikais leidžia laisvalaikį, keliauja prie jūros. Ieškovas turi draugę, bendrauja. Kai atskrenda, gyvena pas G. L.. Liudytoja džiaugiasi, kad anūkai atvažiuoja, bendrauja. Jos manymu, ieškovas išgyvena, dėl to, kad vaikai atsakovės draugą vadina antru tėčiu.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaikymas, atsižvelgiant į vaikų poreikius, ir atsižvelgiant į tėvo turtinę padėtį, negali būti mažinamas. Taip pat nurodė, jog šalys gali susitarti dėl išlaidų, patiriamų dažniau tėvui skraidant pas vaikus apmokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1-2 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomi vaikų poreikiai. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. L., gimęs (duomenys neskelbtini) ir R. L., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovo ir atsakovės sūnūs. Šalių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu, kuriuo taip pat patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Minėtoje sutartyje šalys sutarė, kad vaikai gyvens su atsakove, ieškovas teiks 348,39 Eur (250 svarų) išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį, vaikams skirtas lėšas uzufrukto pagrindu valdys atsakovė (1 t. el. b. l. 110-112).

Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, pastarasis turi nurodyti faktines aplinkybes bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus, kurie buvo nulemti ne paties ieškovo veiksmų, bei pateikti teismui įrodymus apie esminį jo turtinės padėties pablogėjimą, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio ar yra susijęs su jo darbingumo netekimu.

CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Taigi, teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 str. įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą (šiuo atveju šalių sutartą) išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčija savo pareigos mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, tačiau prašo sumažinti sutarto išlaikymo dydį dėl pasikeitusios jo finansinės padėties. Ieškovas nurodo, kad jo finansinė padėtis pablogėjo, nes pakito svaro kursas, jis turi dažniau skraidyti iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, kad neprarastų ryšio su vaikais (vaikai atsakovės draugą pradėjo vadinti tėčiu), be to, ieškovas akcentuoja tai, kad jo manymu, vaikų poreikiai yra stipriai užaukštinti ir tokio amžiaus vaikams mokamas išlaikymas yra aiškiai per didelis gyvenant Lietuvoje, o koks pragyvenimo lygis Lietuvoje pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atsakovui nebuvo žinoma. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu sumažinti priteistą išlaikymą, pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad šalių vaikų poreikiai atitinka teikiamą išlaikymo dydį ir nesumažėjo (1t., el. b. l. 83-85). Atsakovė nurodo, kad vaikams maistą ruošia pagal specialią - ekologišką dietą, spaudžia sultis kas rytą, vaikai lanko darželį, vyresnysis lanko dziudo būrelį, anglų kalbos pamokėles, vaikai leidžia laisvalaikį žaidimų kambariuose, eina į vaikų gimtadienius, cirką, vaikams perkami žaislai (pvz. lego, žaisliniai muzikiniai instrumentai). Atsakovė nurodė, kad iš Jungtinės Karalystės grįžo tik su lagaminais, todėl Lietuvoje jai su vaikais gerbūvį teko kurti iš naujo (susipirkti patalynę, baldus ir kt.).

Iš esmės šalys sutinka, kad vaikų poreikiai nepasikeitė (nesumažėjo ir nepadidėjo), nuo to laiko, kai buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (nepraėjo nei metai, kai ieškovas pareiškė ieškinį). Tačiau ieškovas mano, kad sutartas ir jo mokamas išlaikymo dydis vienam vaikui yra per didelis. Jam nebuvo žinomi vaikų poreikių kaštai gyvenant kartu, be to, manė, kad Lietuvoje pragyvenimo lygis toks pats kaip Jungtinėje Karalystėje, ir tik po to, kai pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, suvokė, kad pragyvenimo lygis Jungtinėje Karalystėje yra žymiai aukštesnis, todėl mano, kad išlaikymo dydis turi būti mažinamas nuo 348,39 Eur iki 217 Eur. Tuo tarpu atsakovė pateikė vaikų poreikių lentelės, nurodydama, kad per mėnesį R. L. skiriama 613 Eur, o A. L. – 760 Eur (1 t., el. b. l. 172-173).

CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (CK 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas; šią sutartį tvirtina teismas, prieš tai patikrinęs, ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnis). Šalių santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių; šios sutarties 10 punktu ieškovas įsipareigojo nuo sutarties sudarymo dienos (nuo 2015 m. lapkričio 13 d.) iki kiekvienam iš nepilnamečių vaikų sukaks 18 metų, mokėti kiekvienam vaikui skirtą išlaikymą – kiekvienam vaikui po 348,39 Eur (arba 250,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (GBP)) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnis) iki paskutinės mėnesio, už kurį yra mokama, dienos, pervesdamas pinigines lėšas į R. L. nurodytą banko sąskaitą. Taip pat susitarė, kad R. L. minėtas lėšas valdo uzufrukto teise. Sutartyje nurodyta, kad sutuoktiniams yra žinoma, kad išlaikymo suma gali būti keičiama šalių teismo sprendimu, jei pasikeičia vaikų poreikiai ar sutuoktinių turtinė padėtis. Atsakovė R. L. įsipareigojo naudoti gaunamas vaikų išlaikymui skiriamas lėšas tik sutuoktinių bendrų vaikų poreikiams patenkinti. Sutuoktiniai susitarė, kad kiekvienam vaikui sulaukus 14 metų amžiaus, 1/3 dalį jam skiriamo išlaikymo sumos M. L. kas mėnesį perves į to vaiko asmeninę banko sąskaitą, o likusią 2/3 dalį to kalendorinio mėnesio išlaikymo lėšų ir toliau mokės atsakovei R. L.. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė dėl vaikų išlaikymo, kurį teiks ieškovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią. Ieškovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas patvirtino, taigi ieškovas įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Iš pateiktų vaikų poreikių lentelių matyti, kad tenkinami ne tik vaikų būtinieji poreikiai, tačiau ieškovo gaunamas uždarbis yra kur kas didesnis nei minimalus, o tėvų santuokos nutraukimas neturėtų paveikti vaikų interesų. Ieškovo argumentai, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, kad Lietuvoje pragyvenimo lygis mažesnis nei Jungtinėje Karalystėje, atmestini, nes teismas laiko, kad tai visuotinai žinoma aplinkybė, o ieškovas nebuvo praradęs ryšio su Lietuva, nes bendravo su tėvais. Ieškovas teigia, kad jo turtinė padėtis pablogėjo ir dėl to, kad jam tenka dažnai skraidyti į Lietuvą, kad neprarasti ryšio su vaikais, kurie dėl atsakovės įtakos jos draugą pradėjo vadinti tėčiu (antru tėčiu). Ieškovas pateikė grafikus, fotonuotraukas, įrodinėdamas, kad vaikai daug laiko praleidžia su ieškovu arba su ieškovo tėvais (2 t., el. b. l. 2, 18, 24-34, 47-51, 3 t., el. b. l. 37), tačiau teismo vertinimu ieškovo ir vaikų senelių noras (siekis) dažnai matytis su vaikais šalims taip pat buvo žinomas ir turėjo būti įvertintas pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes šios sutarties 5 punktas numato, kad „M. L. turi teisę dalyvauti savo nepilnamečių vaikų R. L. ir A. L. auklėjime ne rečiau kaip ½ laiko per kalendorinius metus (nustatomas maksimalus tėvų bendravimo su vaikais režimas) ir kiekvienais neporiniais metais per didžiąsias metų šventes bei vaikų gimtadienius ...“. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ne tik dažnai skraido į Lietuvą, bet taip pat ir keliauja po kitas šalis, tokias kaip Italiją, Ispaniją, Monaką, Prancūziją, Airiją, Vengriją (1 t., el. b. l. 153-164, 3 t., el. b. l. 18, 21, 22, 23, 24, 27, 28). Atkreiptinas dėmesys, kad kelionių išlaidas sudaro ne tik pigūs bilietai (vertinant ir tai, kad ieškovo kelionių bilietus apmoka jo draugė (3 t., el. b. l. 17, 18, 19, 20, 25, 26, 29, 30) ir nieko nekainuoja pragyvenimas, kaip teigia ieškovas, bet ir laisvalaikio keliaujant praleidimo (pramogų – jėgos aitvarai, nardymas ir panašiai) išlaidos. Ieškovas teigia, kad jam šiuo metu dažnai tenka skolintis iš draugės ir pateikia tai patvirtinančius mokėjimo nurodymus, taip pat jį paremia mama (3 t., el. b. l. 14, 15, 16), tačiau teismui taip pat yra pateiktas skolos raštelis kur ieškovas nurodo, kad grąžins 1 500 GBP skolą atsakovei (1 t., el. b. l. 169), kas rodo, kad ieškovas skolinosi ir ankščiau prieš nutraukiant santuoką, o tai teismo vertinimu, rodo, kad ieškovas ne visada veda gyvenimo būdą, atitinkantį jo finansines galimybes.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, į tai, kad nuo šalių susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo labai neilgas laiko tarpas – tik 1,5 metų, todėl vaikų (kurie neturėjo ir neturi specialių poreikių) poreikiai negalėjo iš esmės pasikeisti, o be to, vaikams augant poreikiai tik didėja.

Pagal Lietuvos A. T. formuojamą teisminę praktiką, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki ir ji nėra ženkliai pablogėjusi, lyginant su 2015 metų pabaiga, kai šalių santuoka buvo nutraukta ir ieškovas sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsipareigojo mokėti po 348,39 Eur kiekvienam iš vaikų (abiem viso per mėnesį 696,78 Eur) materialinį išlaikymą. Ieškovo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 2 240 – 2 247 GBP per mėnesį (2 t., el. b. l. 70, 111, 112-134), kas sudaro 2 429,76 Eur. Ieškovas pateikė savo poreikių lentelę (3 t., el. b. l. 3), jo teigimu jo atlyginimas 2 250 Eur, o jo poreikiams tenka 2 596 Eur. Ieškovas pateikia metines sąskaitas už komunalinius mokesčius bei kvitus jų poreikių tenkinimui (3 t., el. b. l. 131-135, 136-149). Ieškovas nekilnojamojo turto ar automobilio neįgijo. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad dėl svaro kurso, jam tenka didesnė finansinė našta mokant išlaikymą vaikams. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo metu 348,39 Eur atitiko 250 GBP, šiuo metu norint pervesti 348, 39 Eur sumą ieškovui reikia turėti 290,45 GBP, taigi pokytis 40,45 GBP, atitinkamai 43,88 Eur vienam vaikui. Kaip jau buvo minėta, teismo sprendimas, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą (šiuo atveju šalių sutartą) išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis. Teismo vertinimu, 87,76 Eur per mėnesį šiuo atveju nėra esminis ieškovo turtinės padėties pasikeitimas, į kurį atsižvelgus būtų galima sumažinti vaikams skirtą išlaikymą.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės R. L. turtinė padėtis po Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo keitėsi. Nustatyta, kad atsakovė nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. kovo 14 d. UAB „Gitoma“, nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. UAB „Elektra LT“ (1 t., el. 147-148, b. l. 149-152, 2 t., el. b. l. 79-80) Dėl nėščiųjų toksikozės tapo nedarbinga. Iš pateiktos pažymos matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo (2 t., el. b. l. 77, 79-80). Atsakovė grįžusi iš Jungtinės Karalystės gyveno nuomojamame bute, tačiau dėl pelėsio, kuriam alergiškas vyresnysis šalių sūnus, teko išsikraustyti. Atsakovė apsigyveno su draugu M. R.. Atsakovė gyvendama su draugu natūralu, kad materialiai prisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, komunalinių mokesčių mokėjimo. Atsakovei su M. R. (duomenys neskelbtini) gimė dukra (2 t., el. b. l. 78). Taigi atsakovė turi trečią išlaikytinį, kuriuo turi rūpintis taip pat kaip ir kitais išlaikytiniais. Atsakovė iš VSDFV jokių pajamų negauna, nedirba, augina gimusią dukrą. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis buto, 1/6 dalis garažo, 1/6 dalis žemės sklypo (0,0260 ha), 1/114 mažo ir vidutinio slėgio dujų tinklų, adresu Plieno g. 28, Kaunas, (1 t., b. l. 87-89, 91-93, 94-100, 107-109). Atsakovė pardavė jai priklausiusią1/3 dalį žemės sklypo (8,4 ha ploto), esančio Netičkampio k., Liudvinavos sen., Marijampolės sav. (1 t., el. b. l. 101-104) už kurį gavo 16 133 Eur (2 t., el. b. l. 136, 137-147), teigia, kad pinigus panaudojo vaikų poreikių tenkinimui. Vertinant šalių turtinę padėtį, svarbu įvertinti ir tai, kad kai su vienu iš tėvų lieka vaikai jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovo turtinė padėtis ženkliai pablogėjo, o atsakovės – pagerėjo.

Pažymėtina tai, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas esminio savo turtinės padėties pablogėjimo ar nepilnamečių sūnų poreikių sumažėjimo neįrodė, todėl nėra pagrindo mažinti iš ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Ieškovo gaunamų nuolatinių mėnesio pajamų dydis duoda pagrindą teismui konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nėra įstatymo nustatytų sąlygų, kad priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams būtų sumažintas, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl teisės į priverstinį nepanaudotos vaikams skirtos išlaikymo dalies vykdymą ir dėl ataskaitų teikimo

Ieškovas taip pat prašo pripažinti jam teisę į priverstinį nepanaudoto išlaikymo 3 673,04 Eur apimtimi vykdymą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. nustatant šios prievolės įvykdymo terminą 6 mėnesius nuo šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovo manymu, atsakovė nepagrindė, kokiam tikslui per 14 mėnesių išleido 3 673,04 Eur iš ieškovo gautą pinigų sumą iš bendros daugiau kaip 9 800 Eur gautos išlaikymo sumos.

Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir 3.186 straipsnio 1 dalį atsakovė yra įstatyminė nepilnamečių sūnų turto uzufruktorė ir turi pareigą tvarkyti jiems priklausantį turtą išimtinai jų interesais, tai reiškia, kad jų turtas (įskaitant ieškovo teikiamą išlaikymą) gali būti panaudojamas tik jų asmeninių poreikių tenkinimui. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Vaiko išlaikymui skiriamos sumos pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti (pvz., maistui, aprangai, sveikatai, mokslams ir kt.), o nepanaudota suma taupoma. Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) CK 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Taigi vaiko turtiniai interesai nuo tėvų, valdančių jo turtą uzufrukto teise, aplaidaus ir netinkamo pareigų vykdymo, yra apsaugoti suteikiant teisę vaiko atstovams, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir prokurorui teisę išieškoti skolą iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto.

Atsakovė teisme nurodė, kad ieškovo teikiamas išlaikymas yra naudojamas tik vaikų interesais. Ieškovas, teigdamas priešingai, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o savo abejones dėl to, jog vaikui skirtas lėšas atsakovė naudoja savo poreikių tenkinimui arba taupo, grindė tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis. Teismas, ieškovo argumentus, jog atsakovė neįrodė vaikų pinigus naudojanti pagal paskirtį, vertina kaip nepagrįstus, kadangi šioje byloje būtent ieškovas turėjo įrodyti buvus priešingai, t. y., kad atsakovė tas lėšas naudoja ne vaikų interesams.

Savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad išlaikytinių lėšos, kurias teikia ieškovas, ir uzufrukto teise tvarko atsakovė, yra administruojamos per vieną banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančia banke DNB, AB, o iš šios sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. (1 t., el. b. l. 13-81) matyti, kad atsakovė šioje sąskaitoje esančias lėšas naudoja ne tik vaikų asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad ieškovo nurodoma sąskaita banke yra asmeninė atsakovės sąskaita, kurią ji gali naudoti ir savo asmeniniais tikslais. Ieškovas pats sau prieštarauja vieną kartą nurodydamas, kad atsakovė nedirbo ir jokių lėšų negavo, o kitą kartą teigdamas, kad atsakovės padėtis labai pagerėjo, nes ji pardavė sklypą. Ieškovas teigia, kad atsakovė nepateikė duomenų, kur panaudojo 3 673,04 Eur, o atsakovės pateikiamus kvitus kvestionuoja kaip neįrodančius vaikams skirto išlaikymo panaudojimo visa apimtimi. Teismas pažymi, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-29724-947/2015, šalys nesitarė dėl atsiskaitymo apie išlaikymo lėšų panaudojimą. Ieškovas prašo, kad atsakovė pateiktų laikotarpio nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. rugsėjo ataskaitas , t. y. prašo pateikti duomenis retrospektyviai, toks reikalavimas neatitinka CK 1.5 straipsnyje numatytų protingumo ir sąžiningumo principų. Tai neatitinka išlaikymo esmės, išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir nuolat turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikams augti, vystytis, realizuotis ir tobulinti įgimtus bei įgytus gebėjimus. Atsakovė spręsdavo, kaip paskirstyti išlaikymo lėšas, ir, nesant ieškovo reikalavimo bei teismo sprendimo dėl įpareigojimo teikti ataskaitas, nedetalizuodavo ir nesaugodavo duomenų apie lėšų panaudojimą, todėl sutiktina su atsakove, kad ji negali pateikti visų rašytinių įrodymų apie nurodytu laikotarpiu vaikams skirtų lėšų panaudojimą, nes, nesant ieškovo reikalavimo, atsakovė nedetalizuodavo ir nesaugodavo tokių dokumentų. Kadangi ieškovas tinkamai laiku nerealizavo savo teisės kontroliuoti išlaikymo panaudojimą, jis turi prisiimti tokių duomenų nepateikimo riziką (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-517-368/2014).

Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos A. T. 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Ieškovas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė savo abejonių, kad vaikams skirtos išmokos yra naudojamos ne pagal paskirtį, jog atsakovė savo pareigą rūpintis vaikais vykdo netinkamai. Tiek vaiko teisių apsaugos atstovė, tiek liudytojai teismo posėdyje nepatvirtino, kad vaikai neprižiūrimi. Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad atsakovė R. L. nėra įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaita; duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų atsakovę neturi (1 t., b. l. 125).

Teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę teikti ieškovui ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą. CK 3.203 straipsnis numato galimybę išieškoti netinkamai panaudotas lėšas vaiko išlaikymui iš asmens, tą padariusio, tačiau CK III Knygos nuostatos nenumato besąlyginės prievolės periodiškai teikti išlaidų suvestines išlaikymą teikiančiam asmeniui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė iki šiol būtų netinkamai naudojusi motinos valdžią vaikų atžvilgiu, vaikai visą laiką augo jos prižiūrimi, ugdomi ir lavinami, todėl tokie įpareigojimai pažeistų atsakovės laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka vaikų interesus. (Lietuvos A. T. 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-596/2013).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra neprotinga apsunkinti atsakovę papildoma pareiga rinkti įrodymus, vesti papildomą apskaitą dėl išlaikymo lėšų panaudojimo, kadangi jai ir taip tenka didesnė našta, vienai auginant šalių sūnus ir savo naujagimę dukterį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas šioje dalyje taip pat netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 200,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimą teisme. Teismas nenustatė pagrindo mažinti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 t., el. b. l. 158, 161).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 200,00 Eur (tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei R. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Simanavičienė