Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei R. L. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas M. L. ieškinyje teismo prašė įpareigoti atsakovę R. L. kasmet iki rugsėjo 30 dienos pateikti ieškovui ataskaitą apie iš jo gauto nepilnamečiams vaikams R. L. ir A. L. skirto išlaikymo panaudojimą, pripažinti ieškovui teisę į priverstinį 2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-29724-947/2015 priimto sprendimo 10 punkto dalies, kurioje nustatyta atsakovės R. L. prievolė „naudoti gaunamas vaikų išlaikymui skiriamas lėšas tik sutuoktinių bendrų vaikų poreikiams patenkinti“ vykdymą 3 673,04 Eur apimtimi už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., nustatant šios prievolės įvykdymo terminą 6 mėnesius nuo šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29724-947/2015 iš ieškovo priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį šalių nepilnamečiams vaikams R. L. ir A. L. dydį, sumažinant jį kiekvienam iš šių nepilnamečių vaikų nuo 348,39 Eur iki 217 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė greičiausiai nevykdė šalių susitarimu nustatyto įsipareigojimo ir ieškovo vaikų išlaikymui pervedamų piniginių lėšų neišnaudojo jų poreikiams patenkinti, o naudojo savo asmeninėms reikmėms arba tiesiog sutaupė, kadangi grįžusi į Lietuvą beveik nedirbo, o vaikus dažnai palikdavo pas ieškovo tėvus. Ieškovui paprašius atsakovės pateikti gautų lėšų panaudojimo ataskaitą, atsakovė nepagrindė, kokiam tikslui per 14 mėnesių išleido 3 673,04 Eur iš ieškovo gautų piniginių lėšų sumą. Mano, kad vaikų poreikiams patenkinti pakankama yra 434 Eur išlaikymo suma per mėnesį, todėl išlaikymo dydis mažintinas iki 217 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.Atsakovė R. L. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Ieškovo reikalavimas pripažinti teisę į priverstinį 2015 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-29724-947/2015 priimto sprendimo 10 punkto dalies vykdymą 3 673,04 Eur apimtimi už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. rodo ieškovo siekį pakeisti jau priteistą vaikų išlaikymą atgaline data ir skirtumą tarp teismo nustatytos sumos bei jo prašomos sumažintos sumos, kuri neva sudaro 3 673,04 Eur, priteisti ir sugrąžinti jam, tačiau toks ieškovo reikalavimas prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Teismo patvirtinta 348,39 Eur išlaikymo mėnesiui suma kiekvienam iš vaikų nėra per didelė. Teismo sprendime nurodytas 250 svarų išlaikymas kiekvienam vaikui yra tinkamas ir protingas dydis, kadangi tenkinami ne tik minimalūs (būtinieji), bet ir papildomi vaikų ugdymo poreikiai. Būtent dėl to, kad šalys (abu tėvai) norėjo, jog vaikams nieko netrūktų, juo labiau, kad vaikų tėvo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį išlaikymą, jos bendrai nusprendė ir nustatė, kad vaikų tėvas kiekvienam iš vaikų mokės 348,39 Eur išlaikymą. Tokiomis sąlygomis ir buvo patvirtinta 2015 m. gruodžio 15 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė netinkamai panaudoja ir realiai nepatiria 696,78 Eur išlaidų abiem vaikams per mėnesį, bei tai, kad pati neprisideda prie vaikų išlaikymo, nepagrįsti. Atsakovė pati save išlaiko ir ieškovo priteistų pinigų dviejų mažamečių sūnų išlaikymui savo reikmėms ir interesams tenkinti nenaudoja. Ieškovas įrodymų, jog pablogėjo jo turtinė padėtis, nepateikė, ir jo turtinė padėtis tikrai leidžia prisidėti didesne dalimi prie sūnų išlaikymo nei tai leidžia atsakovės turtinė padėtis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad šalys – buvę sutuoktiniai, turintys du nepilnamečius vaikus: sūnų R., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A., gimusį (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29724-947/2015 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovas, nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, įsipareigojo iki kiekvienam vaikui sukaks 18 metų mokėti kiekvienam vaikui po 348,39 Eur (arba po 250 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų – GBP) kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis, o R. L. įsipareigojo naudoti gaunamas vaikų išlaikymui skiriamas lėšas tik sutuoktinių bendrų vaikų poreikiams patenkinti.Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir ieškovo skiriamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams tinkamo panaudojimo. Ieškovas ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę R. L. (L.) kasmet iki rugsėjo 30 dienos pateikti jam ataskaitą apie iš jo gauto nepilnamečiams vaikams R. L. ir A. L. skirto išlaikymo panaudojimą, taip pat prašė pripažinti ieškovui teisę į priverstinį 2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-29724-947/2015 priimto sprendimo 10 punkto dalies, kurioje nustatyta atsakovės R. L. prievolė „naudoti gaunamas vaikų išlaikymui skiriamas lėšas tik sutuoktinių bendrų vaikų poreikiams patenkinti“, vykdymą 3 673,04 Eur apimtimi už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., nustatant šios prievolės įvykdymo terminą 6 mėnesius nuo šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo, pakeisti nurodytu teismo sprendimu iš ieškovo priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį šalių nepilnamečiams vaikams R. L. ir A. L. dydį, sumažinant jį kiekvienam iš šių nepilnamečių vaikų nuo 348,39 Eur iki 217 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi sprendė, jog byloje nėra įrodyta, kad ieškovo teikiamas išlaikymas yra naudojamas ne tik vaikų, bet ir pačios atsakovės poreikiams patenkinti, o šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo susitarę dėl atsiskaitymo už išlaikymo lėšų panaudojimą, todėl atsakovė negali pateikti visų rašytinių įrodymų apie vaikams skirtų lėšų panaudojimą praėjusiu laikotarpiu. Kadangi teismas nenustatė, kad atsakovė iki šiol būtų veikusi priešingai vaikų interesams, vaikai visą šį laiką augo jos prižiūrimi, ugdomi ir lavinami, todėl atmetė ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę jam teikti ataskaitas apie tokių lėšų panaudojimą. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis nėra ženkliai pablogėjusi, išskyrus šiek tiek padidėjusį išlaikymo dydį (87,76 Eur) dėl svaro kurso pasikeitimo, o išlaikymo dydis šalių susitarimu buvo nustatytas vos prieš 1,5 metų, ieškovui įvertinus savo turtinę padėtį kaip pakankamą nustatyto dydžio išlaikymo prievolei vykdyti. Teismas taip pat nenustatė, kad vaikų poreikiai būtų sumažėję. Ieškovas, nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, nurodo, kad teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog nebuvo įrodytas atsakovei sumokėtų lėšų vaikų išlaikymui netinkamas panaudojimas, be to, jo nuomone, teismas netinkamai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias vaiko išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise. Nesutikdamas dėl sprendimo dalies dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, ieškovas nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog vaikų poreikiai yra pasikeitę, nes nebereikia mokėti už buto nuomą, samdyti auklės, sūnui R. nebereikalingos sauskelnės, sūnus A. nebelanko būrelių, taip pat teismas be pagrindo neįvertino aplinkybės, kad išlaikymo dydis šalių buvo nustatytas atsižvelgiant išimtinai į pragyvenimo lygį Anglijoje, kuris yra ženkliai aukštesnis nei Lietuvoje, teismas netinkamai įvertino svaro nuvertėjimo pasekmes ieškovo turtinei padėčiai.

Dėl ieškovo lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, netinkamo panaudojimo ir atsakovės įpareigojimo teikti ieškovui ataskaitas apie šių lėšų panaudojimą

CK 3.203 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o 2 dalyje – kad vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį.Tokiu būdu nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Todėl išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, jį maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama. Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) CK 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimus, susijusius su atsakovės pareigos išlaikymui skirtas lėšas naudoti tik vaikų interesais vykdymu, grindžia tuo, kad vaikų motina, iš ieškovo jų vaikų išlaikymui gautas lėšas tvarkydama uzufrukto teisėmis, dalį jų panaudojo savo reikmėms. Pirmosios instancijos teismui atmetus šiuos atsakovo reikalavimus tuo pagrindu, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė būtų netinkamai naudojusi nepilnamečiams vaikams skirtas lėšas, ieškovas tokias teismo išvadas ginčija nurodydamas, kad teismas netinkamai įvertino įrodymų visumą, o tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje pakako. Ieškovo teigimu, aplinkybes, kad ieškovo pervedamas lėšas vaikų išlaikymui atsakovė naudojo ne tik jų poreikiams, patvirtina atsakovės banko sąskaitos išrašas nuo 2015-10-01 iki 2016-09-23, iš kurio matyti, kad iš ieškovo pervedamų piniginių lėšų buvo apmokama visa buto nuoma, visi komunaliniai mokesčiai, kasmėnesinės įmokos už automobilį, automobilio draudimas, o į šią sąskaitą kitų, išskyrus jo mokėtas sumas, įplaukų nebuvo, tuo tarpu atsakovė per 14 mėnesių dirbo tik 2 mėnesius ir kitokių pajamų neturėjo. Tačiau ir pats ieškovas pareikšdamas ieškinį nurodė, kad esant tokiems įrodymams atsakovė tik galimai apmokėjo savo ir kitų su ja susijusių asmenų (sugyventinio, vėliau gimusios dukros) poreikiams skirtas išlaidas, o neva nepagrįstai panaudoto išlaikymo sumą nustatė, remdamasis prašomo sumažinti priteisto išlaikymo dydžio dalimi, paskaičiuota per praėjusį laikotarpį, t. y. retrospektyviai. Tokiu būdu net pats ieškovas negali konkrečiai nurodyti, kokia konkreti suma buvo išleista ne vaikų poreikiams, kas patvirtina, kad jis reiškia tik tam tikras abejones ir daro tik tam tikras prielaidas dėl netinkamo lėšų panaudojimo, bet ne pagrindžia konkrečius faktus. Kolegija nagrinėjamos situacijos atveju pripažįsta reikšmingu tai, kad šalys dėl ieškovo vaikams teiktino išlaikymo dydžio susitarė gera valia, iš esmės patvirtindamos, kad vaikų poreikiai bus tenkinami tokia apimtimi, kokia leidžia jų turtinė padėtis. Nors konkretūs vaikų poreikiai nebuvo aptarti, tačiau laisvanoriškas šalių susitarimas leidžia preziumuoti, kad tėvo (ieškovo) prisiimta poreikių tenkinimo dalis nebuvo nepagrįstai didelė ir faktiškai buvo skirta vaikų poreikiams patenkinti. Be to, nors ir buvo nustatytas pakankamai didelis iš ieškovo vaikams teikiamo išlaikymo dydis, ieškovui tuo metu nekilo abejonių, kad reikia būtent tokios išlaikymo apimties vaikų poreikiams patenkinti. Ieškovui pasirašant susitarimą, nekilo jam abejonių ir dėl šių lėšų panaudojimo pagrįstumo, kadangi šalys nesusitarė dėl ataskaitų apie atsakovės turėtas vaikų išlaikymo išlaidas pateikimo ir atsakovė nebuvo įpareigota rinkti išlaidas pagrindžiančius kvitus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomi pateikti duomenys apie išlaikymo lėšų panaudojimą per praėjusį laikotarpį apsunkina atsakovės galimybes teikti tokius įrodymus. Vaikų išlaikymas yra susijęs su kasdien turimomis daugkartinėmis išlaidomis, kurios tuo pačiu metu yra susiję ir su kitų toje pačioje šeimoje esančių asmenų išlaidomis, todėl jų pagrindimas yra itin apsunkintas ir reikalauja papildomų pastangų.Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad atsakovė neturėjo jokių savo pajamų, kadangi byloje nustatyta, kad ji kurį laiką dirbo UAB „Gitoma‘ ir UAB „Elektra.Lt“, be to, gavo 9 000 Eur pajamų už parduotą žemės sklypo dalį. Pažymėtina, kad jei atsakovė nebūtų turėjusi savo pajamų, akivaizdu, kad trims asmenims išgyventi iš 700 Eur per mėnesį, kai vien buto nuoma ir mokesčiai buvo apie 400 Eur, be to, buvo mokamos 150–250 Eur kasmėnesinės įmokos už automobilį, ką nurodo ir pats ieškovas, nebūtų įmanoma. Nesutiktina, kad atsakovės turėtos su automobilio išpirkimu ir jo eksploatavimu susijusios išlaidos nėra susijusios su vaikų poreikių tenkinimu, kadangi mažamečius vaikus neabejotinai reikėjo vežioti, o atsakovei neįsigijus automobilio dėl to tektų turėti žymiai didesnes pvz. taksi paslaugų išlaidas. Apelianto nurodomi argumentai, kad atsakovės pateikti mokėjimo kvitai neva patvirtina, jog iš jo pervedamų lėšų buvo įgyjamos ir prekės, skirtos pačios atsakovės, galimai ir jos sugyventinio bei jų naujagimio poreikiams, kadangi pagal savo pobūdį negalėjo būti skirtos jų sūnums, taip pat nepagrindžia netinkamo vaikams skirto išlaikymo lėšų panaudojimo. Kvitai, išduoti už tokias atsakovės įgytas prekes, jokiu būdu nepatvirtina, kad šios prekės buvo įgytos būtent už ieškovo vaikų išlaikymui pervestas lėšas. Tai, kad atsakovė dėl tos priežasties, kad turėjo su vaikais persikelti gyventi į naują gyvenamąją vietą ir turėjo papildomų kambarių apstatymo, virtuvės įrangos įsigijimo išlaidų, taip pat iš dalies patvirtina ir vaikų poreikių tenkinimą, nes vaikų buities ir jų gyvenimo sąlygas turi užtikrinti tėvai, o atsakovė persikėlusi į Lietuvą neturėjo nei buto, nei tokių patalpų apstatymo ar įrangos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodomi įrodymai neįrodo, kad buvo pažeisti vaikų interesai, o jiems skirtos lėšos buvo naudojamos atsakovės, uzufrukto teise tvarkančios išlaikymo lėšas, poreikiams. Įrodymų apie tenkintus ir tenkinamus nepilnamečių vaikų poreikius visuma rodo, kad yra tenkinami ne tik jų minimalūs, t. y. būtini vaikų poreikiai, bet rūpinamasi ir jų lavinimu, jų pomėgių vystymu, pilnaverčiu laisvalaikiu ir pan. Pažymėtina, kad įstatymo nuostatų, jog išlaikymą privalu naudoti išimtinai vaikų interesais, pažeidimas nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį, o vaiko turtinės teisės tokiu atveju gali būti ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atlyginant padarytus nuostolius (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Tačiau ieškovas būtent ir siekia retrospektyviai įrodinėdamas, kad išlaikymo pakanka ir pačios ieškovės poreikių patenkinimui, sumažinti vaikams teiktino išlaikymo dydį. Teigdamas, kad atsakovė vaikams skirtas išlaikymo lėšas naudoja ne jų interesams, būtent ir ginčija atsakovės turėtas išlaidas (pvz. auklei, sveikatai), kaip nepagrįstas. Kolegija išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi teismo sprendimo motyvus ir jų pagrindimą bei byloje pateiktų įrodymų visumą, nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes dėl išlaikymo vaikams lėšų panaudojimo, tinkamai pritaikė ir materialines teisės normas, reglamentuojančias vaiko išlaikymo lėšų tvarkymą uzufrukto teise. Kadangi teismas pagrįstai nenustatė, kad atsakovė, uzufrukto teise tvarkydama vaikų išlaikymui skirtas lėšas, būtų pažeidusi vaikų interesus ir lėšas būtų naudojusi ne pagal paskirtį, pagrįstai atmetė ir ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę teikti ataskaitas ieškovui apie jo pervedamų lėšų vaikų išlaikymui panaudojimą. Nenustačius, kad būtų pažeisti vaikų interesai, nėra jokio poreikio juos ginti, įpareigojant atsakovę teikti ieškovui detalias ataskaitas apie lėšų panaudojimą, ypač, kai atsakovei, pas kurią auga 2 mažamečiai šalių vaikai, o šiuo metu yra gimęs ir trečias iš naujų atsakovės santykių, ir taip tenka didesnė vaikų priežiūros ir jų išlaikymo našta.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003 ir kt.). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaikų poreikių pasikeitimą, nurodė, kad vaikų poreikiai nepasikeitė, kadangi nuo šalių susitarimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo praėjo labai nedidelis laiko tarpas, to neteigė ir šalys bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad vaikų poreikiai vis tik pakito, t. y. kad jie išnykus tam tikriems poreikiams sumažėjo, pvz. nebereikalingos buto nuomos išlaidos, nes atsakovė su vaikais persikėlė gyventi pas faktinį sutuoktinį, nebeliko auklės paslaugų poreikio, nes vaikai eina į darželį, be to, neliko poreikio sūnaus R. sauskelnėms įsigyti, nes jis užaugo, o sūnus A. nebelanko anksčiau lankytų būrelių. Tačiau poreikių sudėties pokyčiai savaime nereiškia išlaidų sumažėjimo, kadangi vietoje vienų poreikių atsiranda kiti, kaip pvz. atsakovei reikėjo įsikurti gyventi naujoje vietoje, vaikų kolektyvo lankymas taip pat susijęs su papildomomis išlaidomis, be to, vaikams augant atsiranda naujų pomėgių ir naujų išlaidų jiems lavinti ir pan. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas faktiškai siekia tik peržiūrėti šalių susitarimu nustatytą išlaikymo dydį kaip per didelį, o ne įrodinėja, kad iš esmės pasikeitė vaikų poreikių ar šalių turtinė situacija, o tai neteikia pagrindo keisti išlaikymo dydį, remiantis CK 3.201 straipsniu. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šalims pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių išlaikymo dydis buvo nustatytas įvertinus pragyvenimo lygį Anglijoje, o ieškovui nebuvo žinoma, kiek jis skiriasi Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovui apie pragyvenimo lygį Lietuvoje turėjo būti žinoma, o atsakovo argumentai, jog išlaikymo dydis buvo nustatytas pagal pragyvenimo lygį Anglijoje, neatitinka faktinių aplinkybių. Pats ieškovas nurodo, kad atsakovė su vaikais išvyko į Lietuvą 2015 m. rugsėjo mėnesį, o sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pasirašyta Lietuvoje ir patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu, išlaikymo mokėjimą įvertinus Lietuvos valiuta – eurais. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis nėra esmingai pablogėjusi, kadangi vien svaro kurso pokyčiai, dėl kurių ieškovo teikiamas išlaikymas padidėjo 87,76 Eur, nenulemia ieškovo turtinės padėties esminio pablogėjimo. Šalys dėl išlaikymo dydžio būtent ir susitarė, jo dydį nustatydami Lietuvos valiuta, o valiutų pokyčiai tuo metu jau vyko ir ieškovas tai galėjo įvertinti pasirašydamas sutartį, o ne prašyti dėl to pakeisti išlaikymo dydį. Duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis būtų pagerėjusi, byloje nėra, atvirkščiai, atsakovei atsirado pareiga išlaikyti dar vieną vaiką. Todėl sumažinus ieškovo teikiamo išlaikymo vaikams dydį, dėl pasikeitusios atsakovės turtinės padėties (jos pablogėjimo) gali nukentėti vaikų interesai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinio skundo netenkinus, netenkinamas ir ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei iš ieškovo priteistinos 400 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.