- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-251-544/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02112-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- O. M.
- Ieškovas
- G. M.
- Kategorijos
- 2.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-251-544/2017
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. M. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo ir 2016 m. lapkričio 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9-228/2016 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui O. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo O. M. priešieškinį ieškovei G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius bei pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ieškovei G. M. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė patikslintu ieškiniu atsakovui O. M. prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti M. pavardę, atsakovui – M.; nustatyti nepilnamečio sūnaus A. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti išlaikymo įsiskolinimą 7560 Eur už 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos, pinigines lėšas pervedant į nurodytą banko sąskaitą, lėšų tvarkytoja paskirti G. M.; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi; padalinti santuokoje įgytą turtą bei priteisti kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį. Ieškovė nurodė, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes, laikui bėgant, jie pradėjo nepaisyti savo, kaip sutuoktinių, pareigų, nuo 2010 metų nesutaria tarpusavyje, o nuo 2017 metų lapkričio mėnesio gyvena atskirai. Atsakovas neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, dėl ko yra pagrindas priteisti išlaikymą po 210 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas O. M., patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti jo bendravimo su sūnumi Augustu tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti iš ieškovės kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą bei bylinėjimosi išlaidas.Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu ieškiniu prašė išreikalauti iš ieškovės G. M. svetimo neteisėto valdymo bendrovei priklausantį turtą: stovą su lentynomis – 4 vnt., vertė 25 Eur, spintelę „(duomenys neskelbtini)“, vertė 300 Eur, spausdintuvą „(duomenys neskelbtini)“, vertė 30 Eur, kėdes 4 vnt., vertė 120 Eur, stalą „(duomenys neskelbtini)“, vertė 400 Eur, dulkių siurblį „(duomenys neskelbtini)“, vertė 30 Eur, dujinę kaitlentę „(duomenys neskelbtini)“ ir elektrinę orkaitę „(duomenys neskelbtini)“, bendra vertė 330 Eur, laikiklį užuolaidai kablį, 2 vnt., vertė 3,5 Eur, žiedą karnizui „(duomenys neskelbtini)“ 1 vnt., vertė 2,3 Eur, laikiklį karnizui „(duomenys neskelbtini)“, vertė 1,5 Eur, karnizų komplektus „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt., vertė 18 Eur, laikiklį užuolaidai mini kablį, 3 vnt., vertė 1,8 Eur, spinteles 8 vnt., vertė 440 Eur, viso turto vertė - 1702 Eur, ir įpareigoti ieškovę grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtus bendrovei nuosavybės teise priklausančius daiktus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės G. M. ieškinį ir atsakovo O. M. priešieškinį tenkino iš dalies, o trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmetė. Teismas nusprendė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – M., atsakovui – M.; nustatė nepilnamečio sūnaus A. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove G. M.; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. gruodžio 12 d.) iki 2015 m. liepos 7 d. po 180 Eur, nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2016 m. sausio 1 d. - po 162,50 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. - po 175 Eur, nuo 2016 m. liepos 1 d. - po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistas sumas pervedant į banko sąskaitą kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos, pavedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti ieškovei uzufrukto teise; priteisė 140 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Skundžiamu sprendimu ieškovės G. M. asmeninėn nuosavybėn priteista: bambukinės žaliuzės, vertė 50 Eur, kavamalė, vertė 15 Eur, stelažas, vertė 40 Eur, virtuvės komplektas, vertė 727 Eur, dujinė viryklė su orkaite, vertė 396 Eur, karnizas ir kiti priedai užuolaidoms: 2 vnt. užuolaidų laikiklių – kabliai, žiedas karnizui, laikiklis karnizui, karnizų komplektai „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt., laikikliai užuolaidoms mini kabliai, 3 vnt., bendra vertė 31,65 Eur, pietų stalas, vertė 461 Eur, kėdės 4 vnt., vertė 164,26 Eur, komoda su stalčiais, vertė 333,50 Eur, dulkių siurblys „(duomenys neskelbtini)“, vertė 54,82 Eur, maišytuvas, vertė 16,22 Eur, plautuvė, vertė 43,44 Eur. Viso ieškovei priteista turto už 2332,09 Eur.Atsakovo O. M. asmeninėn nuosavybėn priteista: puodas metaline rankena, vertė 15,53 Eur, metalinė kabykla rūbams, vertė 15 Eur, metalinis suoliukas su pasoste, vertė 15 Eur, puodukai su užrašu „S. P.“, vertė 2 Eur, elektrinė plyta su orkaite, vertė 217 Eur, trimeris, vertė 199,84 Eur, užuolaidos (dvigubos), vertė 30 Eur, pagalvėlės 3 vnt., vertė 6 Eur, pagalvėlių užvalkalai 3 vnt., vertė 3,24 Eur, lovatiesė (lininė juostuota), vertė 17,09 Eur, stalo įrankiai (šakutės, peiliai, šaukštai, šaukšteliai po 6 vnt.), vertė 9,60 Eur, lėkštės (baltos su mėlynu piešiniu) 6 vnt., vertė 11,97 Eur, dubuo (baltas su mėlynu piešiniu), vertė 5,26 Eur, dubenys (balti su mėlynu apvadu) 3 vnt., vertė 11 Eur, dubenys (balti su mėlynu apvadu) 2 vnt., vertė 11 Eur, medinis padėklas, vertė 23,46 Eur, rudas molinis indas troškinimui, vertė 15,64 Eur, pūkinė antklodė, vertė 21,72 Eur, vielos tinklas, vertė 4,26 Eur, sodinukai: obelys 3 vnt., vyšnios 3 vnt., bendra vertė 21 Eur, tvoros skydas, vertė 15,85 Eur, 8 metrų laistymo žarnas, vertė 6 Eur, purkštukas, vertė 4,34 Eur, karutis, vertė 13,03 Eur, drėlė su grąžtų rinkiniu, vertė 22 Eur, kalninės pušys 10 vnt., vertė 26,70 Eur, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2/3 dalis akcijų, vertė 1930,80 Eur. Viso atsakovui priteista turto už 743,53 Eur.Iš atsakovo O. M. ieškovės G. M. naudai priteista 1114,20 Eur dydžio piniginė kompensacija už jai tenkančią mažesnę turto dalį.Kitos ieškinio ir priešieškinio dalys skundžiamu sprendimu buvo atmestos.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių išreikštą valią teismo sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę, sprendė, jog šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnametis sūnus išreiškė norą gyventi kartu su ieškove, kad ieškovės gyvenimo sąlygos atitinka nepilnamečio sūnaus interesus, o atsakovas tam neprieštaravo, teismas nustatė šalių sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Nustatydamas iš atsakovo priteistiną išlaikymo dydį nepilnamečiam sūnui, teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį: jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 4685 Eur vertės nekilnojamasis turtas, po ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, kurių vertė 12557 Eur (bendra turto vertė 25114 Eur), ½ dalis 0,2500 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio vertė 14770,62 Eur (bendra turto vertė 29541 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2896 Eur vertės akcijos, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pajamos buvo minimalios, kitų nepilnamečių išlaikytinių nėra. Kartu teismas įvertino ir tai, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, kurio viešai skelbiama vidutinė rinkos vertė yra 22500 Eur, kad ji nuosavybės teise registruotino kilnojamojo turto neturi, nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. liepos 7 d. nedirbo, o nuo darbo pradžios 2015 m. liepos mėnesį jos pajamos (neatskaičius „Sodros“ mokesčių) sudarė nuo 359 iki 484 Eur per mėnesį. Teismas nurodė, kad nustatydamas išlaikymo dydį atsižvelgia į tai, jog šalių sūnus yra 7 metų amžiaus, kad jis visą laiką gyvena kartu su ieškove, kuri jam suteikė būstą, kurį išlaikė, jai teko ir tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis jo gyvenimo bei auklėjimo klausimais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo ir turi pakankamas finansines galimybes reikiamam šalių sūnaus išlaikymui teikti, o bylos nagrinėjimo metu neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, būtent gaunamų pajamų dydžio. Tokią išvadą teismas padarė todėl, kad, nors pagal byloje esančius duomenis, atsakovo pajamos buvo minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), jis bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad prisidėjo prie santuokos metu įsigyto turto įgijimo, remonto ieškovės bute, teikė išlaikymą sūnui, dukroms 2014 – 2015 metų laikotarpiu. Įvertinęs šalių turtines padėtis, teismas padarė išvadą, kad nuo ieškinio padavimo dienos iki 2015 m. liepos 7 d., kol ieškovė nedirbo, jos finansinė padėtis buvo ženkliai sunkesnė, todėl už šį laikotarpį iš atsakovo priteisė didesnę išlaikymo dalį. Nuo 2015 m. liepos 7 d. iki šiol abiejų šalių finansinę padėtį teismas įvertino panašia, todėl iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė: nuo ieškinio padavimo dienos iki 2015 m. liepos 7 d. - po 180 Eur, nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2016 m. sausio 1 d. - po 162,50 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. - po 175 Eur, nuo 2016 m. liepos 1 d. - po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas neteikė sūnui išlaikymo nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. lapkričio 17 d., tačiau pripažino, jog, šalims nevedant bendro ūkio nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki ieškinio padavimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 12 d.), atsakovo išlaikymo įsiskolinimas yra 140 Eur už 28 dienas, skaičiuojant pagal tuo metu galiojusią 300 Eur MMA. Nustatydamas atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vaiko interesus, kiekvienos iš šalių pasiūlymus ir pageidavimus, institucijos, teikiančios išvadą, pateiktas išvadas, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas savo elgesiu daro ar gali daryti neigiamą įtaką vaiko interesams bei sprendė, jog yra pagrindas nustatyti maksimalų tėvo bendravimą su sūnumi. Kadangi atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka yra nekonkreti, nenurodytas konkretus vaiko pasiėmimo ir parvežimo motinai laikas, nepagrįstas atsakovo pageidavimas bendrauti su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje, esant konfliktiniams šalių santykiams, o ieškovės siūloma bendravimo tvarka konkreti ir aiški, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką pagal jos pasiūlymą, atsižvelgiant į atsakovo nuomone, išdėstytą priešieškinyje ir posėdžio metu.Spręsdamas klausimą dėl šalių santuokoje įgyto turto sudėties ir vertės, teismas nusprendė iš bendro dalintino kilnojamojo turto sąrašo išjunti: stalo įrankių komplektą, pagalvę, pagalvės užvalkalus 2 vnt., patalynės komplektą, pagalves 2 vnt. (atsakovas 2016 m. kovo 2 d. posėdžio metu pritarė šio turto išjungimui iš dalintino turto sąrašo), sofą – lovą šviesiu juostuotu audiniu (yra asmeninė ieškovės nuosavybė, yra pas atsakovą namuose, ieškovė neprašo kompensacijos), kėdę metaline pasoste, roletus, esančius ieškovės bute, kampinę vonios lentyną, taures, 6 įvairius puodukus, keptuvę su dangčiu, užuolaidas margas – 2 dalių komplektas, pagalvėles margas (atsakovas neįrodė, kad įgyta santuokoje, ieškovė teigė, kad tai asmeninė nuosavybė ir tai patvirtino liudytoja L. Š.), kastuvą su oranžine rankena ir grėblį (ieškovė neįrodė, kad įgyta santuokoje), patalynės komplektus 2 vnt., paklodes 4 vnt., pagalves 3 vnt., užvalkalus pagalvėms 4 vnt., užvalkalus antklodei 4 vnt., antklodę vilnonę, antklodę medvilninę (dalis daiktų neapibrėžti individualiais požymiais, atsakovas neįrodė, jog šie daiktai įgyti santuokoje, ieškovė teigė, jog visa patalynė bei antklodė įgytos iki santuokos,), sofą – lovą pilku gobelenu su juodais raštais (atsakovas pripažino, kad įgyta iki santuokos, nepateikė įrodymų, jog įgyta iš bendrų lėšų, atsakovė teigė, jog įgyta iki santuokos, tai patvirtino liudytoja L. Š.), puodą metalinį 2,5 litro (skirtas vaikui valgiui gaminti, ką pripažino abi šalys), stalo įrankių komplektą (sesers dovana ieškovei pirmųjų vestuvių proga), 7 litrų talpos puodą (draugės dovana ieškovei – tai patvirtino liudytoja L. Š., liudytoja A. D.). Šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto sudėtį teismas nustatė remdamasis šalių paaiškinimais, liudytojų L. Š., A. D., A. S. N. V., J. Š., R. P. parodymais, rašytinių įrodymų duomenimis, nuotraukomis. Teismo nuomone, nors atsakovas teigė, jog dalis daiktų yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau šių aplinkybių neįrodė jokiais įrodymais, o atsakovė savo teiginius dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto įrodė nuotraukose užfiksuotais vaizdais, liudytojų L. Š., A. D. ir A. S. parodymais bei rašytiniais įrodymais. Atsakovas teigė, jog elektrinė plyta su orkaite, molinis indas troškinimui, karutis, plautuvė, maišytuvas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, o ieškovė liudytojos L. Š. parodymais, nuotraukose fiksuotais vaizdais įrodinėjo, jog tai yra buityje jos bute bei atsakovo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojami daiktai. Teismas sprendė, kad atsakovo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktų įsigijimo dokumentai nepatvirtina, jog tiek ieškovės bute, tiek atsakovo gyvenamajame name esantys ginčo daiktai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, juolab, kad atsakovo liudytoja įmonės buhalterė N. V. parodė, jog jai nieko nežinoma apie įmonės daiktų naudojimą šeimos buityje. Todėl buvo padaryta išvada, kad elektrinė plyta su orkaite, molinis indas troškinimui, karutis, kurie yra (duomenys neskelbtini) esančiame atsakovo gyvenamajame name, bei plautuvė ir maišytuvas, įmontuoti ieškovės buto virtuvėje (to neneigia ir atsakovas), yra santuokoje šalių įgytas turtas. Atmesdamas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl daiktų išreikalavimo iš neteisėto ieškovės valdymo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrodė, kad būtent bendrovei priklausantys daiktai yra ieškovės bute ir atsakovo gyvenamajame name. Teismo nuomone, atsakovas, kaip įmonės direktorius, neįrodė, kad ieškovės bute buvo planuojama registruoti ir steigti įmonės ofisą. Ieškovės liudytojos patvirtino, kad niekada tokių planų nebuvo. Liudytoja N. V., kuri yra įmonės buhalterė, nepatvirtino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl ofiso steigimo ieškovės bute bei nurodė, kad jai nieko nežinoma apie įmonės daiktų naudojimą šeimos buityje. Byloje pateikta patalpų nuomos sutartis patvirtina apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų nuomą. Atliktų inventorizacijų rezultatai ir kiti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo apskaitytas buhalterinėje įmonės apskaitoje ir kiekvienais metais patikrintas, atliekant inventorizacijas, aprašuose nurodant ilgalaikiam turtui įmonės suteiktus inventorinius numerius. Tuo tarpu ant ieškovės bute esančių stalo ir komodos inventorinių numerių nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto inventorizacija už 2014 metus atlikta 2015 m. sausio 2 d., inventorizacijos apraše aprašytas ginčijamas ilgalaikis turtas pagal inventorinius numerius, kai tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas O. M. ieškovės bute nebegyvena nuo 2014 metų lapkričio mėnesio. Todėl elektrinė plyta su orkaite, molinis indas troškinimui, karutis, kurie yra (duomenys neskelbtini) esančiame atsakovo gyvenamajame name, bei plautuvė ir maišytuvas, įmontuoti ieškovės buto virtuvėje, buvo pripažinti šalių santuokos metu įgytu turtu. Atmetęs trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, pirmosios instancijos teismas kartu sprendė ir daiktų – stovo su lentynomis – 4 vnt., spintelės „(duomenys neskelbtini)“, spausdintuvo „(duomenys neskelbtini)“, kėdžių 4 vnt., pietų stalo, dulkių siurblio (duomenys neskelbtini), dujinės kaitlentės „(duomenys neskelbtini)“ ir elektrinės orkaitės (duomenys neskelbtini), karnizų su priedais, virtuvės spintelių 8 vnt. statuso klausimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad virtuvės komplektas, susidedantis iš 8 spintelių, buityje naudojama dujinė viryklė su orkaite, stovas su lentynomis, pietų stalas, kėdės 4 vnt., komoda su stalčiais, dulkių siurblys, 2 vnt. laikiklių užuolaidų – kablių, žiedas karnizui, laikiklis karnizui, karnizų komplektai „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt., laikikliai užuolaidoms mini kabliai, 3 vnt. yra įsigyti iš jos asmeninių lėšų, todėl laikė, jog šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.Teismo nuomone, dalijant sutuoktinių turtą buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatant, jog ieškovei priklauso 3/5 dalys, o atsakovui – 2/5 dalys santuokoje įgyto turto. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad ieškovės sąskaitoje, esančioje AB SEB bankas, 2009 m. birželio 1 d. (iki santuokos sudarymo) buvo 1485,53 Eur, šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ieškovė santuokoje už 244,50 Eur pardavė asmeninės nuosavybės teise valdytą automobilį, ir, nors atsakovas nepripažino ieškovei motinos dovanotų pinigų pagal tris paskolos sutartis, tačiau jis bylos nagrinėjimo eigoje pripažino, jog ieškovės motina duodavo pinigų ieškovei dukros mokslams, o, atsižvelgiant į tai, kad santuokos metu abi šalys teikė paramą savo vaikams iš kitų santuokų, atsakovas sutiko, kad galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Be to, su ieškove liko gyventi šalių sūnus, o iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui sudaro ½ dalį MMA.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos ieškinys, ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti – išreikalauti iš ieškovės G. M. neteisėto valdymo 1345 Eur vertės turtą: stovą 2000 (A551-040-074702) su lentynomis ((duomenys neskelbtini)), 4 vnt., įgytus pagal 2011 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą AAA Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 25 Eur, spintelę „(duomenys neskelbtini)”, 1 vnt., įgytą pagal 2009 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 300 Eur, spausdintuvą „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt., įgytą pagal 2008 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 30 Eur, kėdes (beržas, beicas), 4 vnt., įgytas pagal 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą VLT Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 120 Eur, stalą „(duomenys neskelbtini)”,1 vnt. įgytą pagal 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą JASA Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 400 Eur, dulkių siurblį „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt., įgytą pagal 2011 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą AV-UTE Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 30 Eur, spinteles, 8 vnt., įgytas pagal 2011 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą VAI Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 440 Eur.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų turinčių reikšmę bylai aplinkybių, tinkamai neįvertino įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovė yra užvaldžiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, į kurį teisę bendrovė prarado ne savo valia. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovė G. M. niekada nebuvo ginčo daiktų valdytoja, o juos užvaldė tik atsakovą O. M. išsikeldinus iš šeimos gyvenamų patalpų priverstine tvarka.Pabrėžia, kad viso 19 punkte nurodyto turto įsigijimo faktą patvirtino sąskaitos – faktūros, kvitai, kasos išlaidų orderiai, išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu yra pripažinusi faktą, jog ginčijami daiktai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, kadangi pripažino, kad minėtus daiktus yra pavadinusi įmonės daiktais. Aplinkybę, jog minėti daiktai yra įmonės, iš dalies patvirtina ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnai R. P. ir J. Š. parodymai apie tai, kad O. M., išsikeldamas iš namų, pasiėmė įmonės dokumentus, minėjo apie ten liekančius įmonės daiktus, kurių dėl kiekio ir dydžio negalėjo tuo metu pasiimti. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma, jog, vykdydamas įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios patalpos, 2014 m. gruodžio 12 d. buvo atvykęs su policijos pareigūnais pasiimti būtiniausių daiktų, jis, kaip įmonės direktorius, sutikrino įmonei priklausančius daiktus, nes buvo metų pabaiga ir inventorizacijos atlikimo laikas. Vėliau buvo parengti įsakymai dėl inventorizacijos, daiktai buvo sutikrinti su įmonės duomenimis ir įtraukti į turto inventorizacijos aprašus, ką patvirtino įmonės buhalterė N. V.. Inventorizacija buvo atlikta tokia eiga dėl susiklosčiusių nestandartinių aplinkybių. Paaiškino, jog faktą, jog butas ir rūsys buvo naudojami kaip įmonės sandėlis, patvirtina tai, kad laikinai išsikeldamas iš buto pasiėmė ne tik įmonės dokumentus ir kitus asmeninius daiktus, bet ir įmonės automobilio padangas, akumuliatorius pakrovėją ir kitus daiktus, susijusius su profesine veikla. Tai nurodyta ir jo 2014 m. lapkričio 19 d. ir 2014 m. gruodžio 12 d. oficialiuose prašymuose leisti pasiimti asmeninius daiktus, dokumentus ir kitus daiktus, dėl kurių smurtą patyręs asmuo neprieštarauja. Be to, oficialaus sandėlio įmonė neturi, todėl daiktus laiko ir nuomojamame ofise, ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kur registruota įmonė, ir sodyboje (duomenys neskelbtini) k., ir bute, kuriame tuo metu gyveno. Todėl pirmosios instancijos teismo abejonės dėl inventorizacijos atlikimo dokumentų surašymo laiko ir atitikimo tikrovei bei buto naudojimo daiktų sandėliavimui nepagrįstos. Apeliantės nuomone, reikšminga ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė fakto, jog įmonė savo apskaitoje turi daugiau daiktų, analogiškų ginčo daiktams, o teismo išvada, kad liudytoja N. V. nepatvirtino aplinkybių dėl įmonės ofiso vietos nepagrįsta, nes tiek ji, tiek direktorius O. M. dirbo namuose. Be to, faktas, jog bute nebuvo įregistruotas oficialus įmonės ofisas, nedraudžia įmonės daiktus laikyti ir kitose vietose. Negana to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas O. M. nėra pripažinęs, jog ant ginčo daiktų yra nesudėti inventoriniai numeriai, nes jis yra pripažinęs tik tai, kad negali pateikti įrodymų, patvirtinančių, jog šie numeriai yra, juo labiau, kad ieškovė galėjo juos panaikinti arba daiktus nufotografuoti taip, jog numerių nesimatytų. Ieškovė, teigdama, kad daiktai yra jos asmeniniai, nepateikė jų įsigijimo dokumentų ir tikslių jų įsigijimo aplinkybių. Pateikti spausdintuvo instaliavimo kompaktiniai diskai nėra konkretaus spausdintuvo identifikavimo įrodymas, juo labiau, kad pateikti įrodymai patvirtino, kad spausdintuvo eksploatavimo išlaidos būdavo apmokamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis. Apeliantės vertinimu liudytojų L. Š., A. S., A. D. parodymai nepatvirtino ginčo daiktų įsigijimo aplinkybių, nes jos tik patvirtino, kad daiktai yra bute. Liudytojos A. S., A. D. liudijo apie faktus, susijusius ginčo daiktais, jau po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, o tuo metu ieškovė jau buvo užvaldžiusi daiktus ir galėjo su jais elgtis savo nuožiūra. Pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti šių liudytojų parodymus dėl ginčo daiktų naudojimo šeimos poreikiams, kadangi L. Š. yra finansiškai nuo ieškovės priklausoma jos dukra, o A. S. ir A. D. yra artimos ieškovės draugės, susijusios su ieškove finansiniais reikalais, todėl suinteresuotos palaikyti draugiškus tarpusavio santykius.Apeliaciniu skundu atsakovas O. M. prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, šiose dalyse priimti naują sprendimą ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalį, CK 3.177 straipsnį, pažeidė nepilnamečio sūnaus interesus, nukrypo nuo teismų praktikos materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams išlaikyti klausimu, todėl skundžiamose dalyse priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Pabrėžia, jog priteisto išlaikymo dydis yra pernelyg didelis, nustatant bendravimo su vaiku tvarką nebuvo paisoma vaiko interesų, be pagrindo tik atsakovas įpareigotas paimti ir pristatyti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 4 punktas yra nekonkretus ir nepagrįstai imperatyvus, tarp šalių dalijant santuokoje įgytą turtą buvo pažeistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei atsakovo teises, teismas buvo šališkas, apgynė tik išimtinai ieškovės teises, buvo nusistatęs prieš atsakovą, nepagrįstai netenkino jo prašymų, dėl ko liko neatskleista tikroji ieškovės turtinė padėtis, neskyrė termino šalims susitaikyti, sumenkino atsakovo darbinę veiklą. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, be pagrindo vadovavosi MMA dydžiu (380 Eur), nepagrįstai sureikšmino prioritetinį vaiko teisių ir interesų principą, neatžvelgė, jog 7 metų amžiaus vaiko poreikiai yra mažesni, nei suaugusiojo. Sutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį. Būtinų vaiko išlaikymui išlaidų sumos ieškovė nepagrindė jokiais dokumentais bei neįrodė, kiek pati skyrė lėšų vaiko išlaikymui. Byloje yra duomenys, kad ieškovė nėra linkusi prisidėti prie vaiko išlaikymo, kadangi moka skolas draugėms, dengia neišmokėtą dukros mokslo paskolą bei išlaikė savo dukrą. Mano, kad turėjo būti pripažinta, jog turtinė šalių padėtis panaši, nes jo realios pajamos apie 317 Eur neviršija MMA, dividendų ir kitų pajamų negauna, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuostolingai, todėl nėra galimybės gauti didesnį darbo užmokestį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Pastatai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra paveldėti, priklauso ir kitiems bendraturčiams, be kurių sutikimo turtu disponuoti negali. Pastatai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) rajone yra menkaverčiai, be to, tai yra vienintelė jo gyvenamoji vieta. Šių duomenų pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, dėl jų motyvuotai nepasisakė, o tai procesinis pažeidimas. Dėl išlaikymo įsiskolinimo apeliantas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog jis neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. policijos nutarimu skubiai buvo įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, todėl ieškovė užvaldė ir disponavo šeimos santaupomis, kurios buvo skirtos ir vaiko išlaikymui. Todėl išlaikymo įsiskolinimo argumentacija, kaip ir paskaičiavimas, yra nelogiški ir neteisingi.Apelianto nuomone, teismas, nustatydamas jo bendravimo su sūnumi tvarką, neatsižvelgė į jo siūlymus, kurie buvo logiškesni, vaikui labiau priimtini ir būtų užtikrinę kokybiškesnį bendravimą. Mano, kad nereikėjo nustatyti konkretaus vaiko pasiėmimo ir parvežimo laiko, kadangi tuo metu gali vykti įdomūs užsiėmimai ar renginiai, kuriuos pertraukti dėl formalumo būtų nepagrįsta. Be to, sūnus ir jis pats gali norėti bendrauti daugiau, dažniau, vakarais, per „Skype“ programą, ieškovės gyvenamojoje vietoje, todėl bendravimo tvarkoje tokios galimybės turėtų būti numatytos. Mano, kad nustatyti per ilgi laikotarpiai, prieš kuriuos atsakovas turi pranešti ieškovei apie susitikimus, atostogas ar neįvyksiančius susitikimus. Kadangi neturi automobilio, gyvena ne Utenos mieste, neturės realios galimybės tiksliai ieškovės nurodytu laiku pasiimti vaiko ir jį grąžinti, o tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Dėl skundžiamu sprendimu padalinto šalių santuokoje įgyto turto apeliantas nurodė, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad nutarties 19 punkte nurodytas turtas yra šalių santuokoje įgytas turtas ir jį padalino, nes jis yra trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)” nuosavybė. Tai faktiškai pripažino ir teismas, nes, priteisdamas daiktus ieškovės nuosavybėn, jų vertes nustatė remdamasis trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinyje nurodyta ir įmonės dokumentais pagrįsta daiktų verte. Kartu atsakovas nesutinka, kad jam būtų priteistas trimeris, kadangi tokio turto nėra. Mano, kad nepagrįstai ieškovės nuosavybe pripažintas, todėl tarp šalių nepadalintas, turtas: kėdė metaline pasoste 15 Eur., kampinė lentyna 8 Eur., roletai 45 Eur., kampinė vonios lentyna 8 Eur., taurės 18 vnt. 30 Eur., 6 puodukai 6 Eur., keptuvė su dangčiu 20 Eur., užuolaidos margos 30 Eur., pagalvėlės margos 6 Eur., patalynės komplektai, 2 vnt. 80 Eur., paklodės 4 vnt. 24 Eur., pagalvės 3 vnt. 30 Eur., užvalkalai pagalvėms 4 vnt. 12 Eur., užvalkalai antklodei 4 vnt. 32 Eur., antklodė vilnonė 50 Eur., antklodė medvilninė 25 Eur., sofa – lova pilko gobeleno juodais raštais 120 Eur.Apeliantas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų L. Š., A. D. ir A. S. parodymus, kurie buvo tendencingi, o liudytojos – šališkos. Liudytoja L. Š. yra ieškovės dukra, nuo jos finansiškai priklauso ir negyveno kartu su šalimis, o tik epizodiškai aplankydavo. Liudytojos A. D. ir A. S. yra ieškovės draugės ir kreditorės, suinteresuotos bylos baigtimi. Apelianto vertinimu, teismas, nesant įstatymo nustatytų sąlygų ir be pagrindo, nukrypo nuo sutuoktinių turto padalijimo lygių dalių principo bei nepagrįstai nurodė, kad jis su tuo sutiko. Jis taip pat turėjo asmeninių santaupų ir jas panaudojo šeimos interesams, o iš ieškovės pateiktų išrašų iš bankų paaiškėjo, kad ji neturėjo santaupų, bet turėjo skolų. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei nepagrįstai priteisė ir neteisingai nelygiomis dalimis tarp šalių paskirstė kompensaciją už stogo dangos pakeitimą, nes stogo danga buvo įsigyta dar iki santuokos, darbai atlikti paties atsakovo bei jo draugų pagalba, ženklios piniginės išlaidos nebuvo patirtos, tai nebuvo atsakovo asmeninio turto pagerinimas, kadangi šiltuoju metų laiku šia sodyba naudojosi visa šeima. Ieškovė atsisakė ekspertizės dėl stogo vertės nustatymo. Ieškovės liudytojų V. R. ir V. S. parodymai prieštaringi (garso įrašai neatitinka posėdžio protokolo). Nei stogo pakeitimo vertė, nei bendrų lėšų panaudojimo faktas nebuvo įrodyti. Byloje A. U. sudaryta lokalinė sąmata vertintina kritiškai, kadangi jis nėra nei ekspertas, nei specialistas, nei faktiškai dalyvavo sąmatos sudaryme. Kadangi durys buvo nemokamai gautos atsakovo ir pati ieškovė tai posėdyje pripažino, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei kompensacija už durų pakeitimą. Taip pat apeliantas nesutinka ir su teismo sprendimu dėl ieškovės asmeninio turto pagerinimo, kadangi turtas buvo pagerintas šalims gyvenant kartu, tai buvo jų bendroji nuosavybė. Ieškovės bute yra sumontuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktai. Ieškovės nurodomos dovanojimo sutartys galimai yra suklastotos, nes ji neturėjo asmeninių lėšų. Be to, nuo remonto praėjus keleriems metams bute sumontuoti daiktai netampa beverčiais. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu nuo 3183,95 Eur iki 2163 Eur sumažinta ieškovei priklausančio buto pagerinimo vertė ir kaip apskaičiuota iš atsakovo priteista 1114,20 Eur kompensacija ieškovei.Atsakovo nuomone, ieškovei turi būti priteistas šis turtas: kėdė metalinė minkšta pasoste,15 Eur; roletai langams geltonos spalvos 3 vnt., 45 Eur; žaliuzės bambukinės 5 vnt.,50 Eur; vonios lentyna, 8 Eur; kavamalė, 15 Eur; metalinis puodas su rankena, 15,52 Eur; keptuvė su dangčiu, 20 Eur; taurės 18 vnt., 30 Eur; puodukai, 6 vnt., 6 Eur; patalynės komplektas, 2 vnt.; 80 Eur; paklodės 4 vnt., 24 Eur; pagalvės 3 vnt., 30 Eur; užvalkalkai pagalvėms 4 vnt., 12 Eur; užvalkalai antklodei 4 vnt., 32 Eur; antklodė vilnonė, 50 Eur; antklodė medvilninė, 25 Eur; užuolaidos dvigubos 2 spalvų, 30 Eur; pagalvės, 3 vnt., 6 Eur; pagalvėlių lininiai užvalkalai, 3 vnt.,3,24 Eur; lovatiesė lininė juostuota,17,09 Eur; dubuo baltas su mėlynu apvadu, 17,5 cm, 3 vnt., 9 Eur; dubuo baltas su mėlynu apvadu, 20 cm. 2 vnt., 11 Eur; medinis padėklas 23,46 Eur; vielos tinklas sodinukams 4,26 Eur; laistymo žarna, 8 m, 6 Eur; medinės durys naudotos 10 Eur; dujinė viryklė su orkaite, 396 Eur; karnizai ir kiti priedai užuolaidoms: užuolaidų laikikliai-kabliai, 2 vnt., žiedas karnizui, laikiklis karnizui, karnizų komplektai „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt., laikikliai užuolaidoms - mini kabliai, 3 vnt., bendra vertė - 31,65 Eur; maišytuvas 16,22 Eur; plautuvė 43,44 Eur;Mano, kad jam turėtų būti priteistas šis turtas: sofa-lova gobeleno juodais raštais - 120 Eur; metalinė kabykla - 15 Eur; suoliukas metalinis su pasoste - 15 Eur; puodukai „S. P.“, 2 vnt., margos užuolaidos - 75 Eur; margos pagalvės 2 vnt. - 20 Eur; stalo įrankiai 6 vnt. - 9,60 Eur; lėkštės baltos su mėlynu piešiniu 6 vnt. - 11,97 Eur; baltas dubuo su mėlynu piešiniu - 5,26 Eur; pūkinė antklodė - 21,72 Eur; sodinukai 6 vnt. - 21 Eur; tvoros skydas - 15,85 Eur; purkštukas - 4,34 Eur; drėlė su grąžtų rinkiniu - 22 Eur; kalninės pušaitės 10 vnt. - 26,70 Eur. Kadangi ieškovei atitenka didesnė santuokoje įgyto turto dalis, jam iš ieškovės G. M. turėtų būti priteista 341,72 Eur piniginė kompensacija. Atsiliepimu į atsakovo O. M. apeliacinį skundą tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.Atsiliepimu į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atsakovas O. M. sutinka su trečiojo asmens apeliaciniame skunde dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo išdėstytais argumentais. Atsiliepimu į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą, ieškovė G. M. prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.Nurodė, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog ji pripažino faktą, kad ginčijami daiktai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sudariusi buto nuomos, panaudos ar kitokią sutartį, kuri įrodytų, jog buvo susitarimas dėl įmonės daiktų sandėliavimo ieškovės bute. Tokią galimybę paneigė ir įmonės buhalterė N. V.. Beje, visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog sutuoktinei ne kartą buvo pabrėžęs, jog daiktai laikomi laikinai ir jų nereikia naudoti asmeniniams poreikiams, juo labiau, kad visi ginčo daiktai buvo įsigyti gyvenamojo būsto funkcionavimui ir nuo jų įsigijimo buvo naudojami tik šeimos poreikių tenkinimui.Atsiliepimu į atsakovo O. M. apeliacinį skundą ieškovė G. M. prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė jam trukdo bendrauti su sūnumi. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog pats atsakovas O. M. nesirūpina bendravimu su vaiku. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra tinkama, o atsakovo pasiūlyta tvarka buvo neaiški, sunkiai įvykdoma, prieštaravo sūnaus darbo dienų užimtumo grafikui, sunkiai įgyvendinama dar pakankamai mažo amžiaus vaikui, būtų reikalavusi papildomų išlaidų bei galėjo riboti ieškovės teises bei pagrįstus interesus. Papildomai ieškovė pabrėžia ir tai, jog skundžiamu sprendimu atsakovo turtinė padėtis nustatyta ir įvertinta tinkamai. Atsakovas, gaudamas minimalias pajamas, ne tik išlaikė šeimą, tačiau ir teikė išlaikymą dviem dukroms. Nepilnamečio šalių sūnaus poreikių vertinimas atsižvelgiant į MMA pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra preziumuojamas. Atsakovas neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Ieškovės manymu, skundžiamu sprendimu buvo tinkamai nustatytas ir nepilnamečiam sūnui iš atsakovo priteistas išlaikymo ir įsiskolinimo dydis.Atsiliepime ieškovė taip pat nurodo ir tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrodė, kad jos bute yra bendrovei priklausantys daiktai, o skundžiamu sprendimu bylos šalių turtas nustatytas ir įvertintas teisingai, kompensacija apskaičiuota tinkamai, atsižvelgus ir įvertinus visus reikšmingus byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta. Atsižvelgus į tai, jog trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 19 nutarties punkte nurodytų daiktų išreikalavimo iš ieškovės neteisėto valdymo, o atsakovas O. M. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų skundžiamo teismo sprendimo dalių teisėtumo bei pagrįstumo nepasisako ir nagrinėja bylą pateiktų apeliacinių skundų ribose.
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo bei atsakovo O. M. apeliacinio skundo dalies dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvirtina, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino dalies daiktų, kurių bendra vertė 1345 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe ir jų neišreikalavo iš neteisėto ieškovės valdymo. Teisėjų kolegija su šio apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pirmiausia pažymėtina tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas. Reikalavimas reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, įrodyti, kad daikto valdymo teisę prarado be savo valios bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-44/2009, Nr. 3K-3-452/2010; Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrodė, kad įmonei priklausantys daiktai yra ieškovės bute bei nepaneigė prezumpcijos, jog ieškovė yra teisėta daiktų, kurie yra jai nuosavybės teise priklausančiame bute, valdytoja. Pabrėžtina, jog aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsigijusi tokios pat rūšie ir/ar kiekio daiktus, kokius nurodo esant ir pas ieškovę, bei pateikė šių daiktų įsigijimo dokumentus, niekaip nepatvirtina fakto, jog nurodytą turtą ieškovė G. M. valdo neteisėtai, nes tai yra būtent įmonės turtas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie tai, kad byloje nebuvo įrodytas įmonės ketinimas registruoti ar steigti ofisą ieškovės bute. Liudytoja apklausta įmonės buhalterė N. V. nurodė, kad apie tokius ketinimus nebuvo informuota ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi patalpas kitu adresu, nei ieškovės butas (1 t., 118 – 121 b. l.). Ji taip pat parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo apskaitytas buhalterinėje įmonės apskaitoje ir kiekvienais metais patikrintas atliekant inventorizacijas, aprašuose nurodant ilgalaikiam turtui įmonės suteiktus inventorinius numerius. Byloje nėra paneigta, jog pas ieškovę namuose esantis turtas neturi inventorizacinių numerių. Nei ieškinyje, nei posėdžių metu iki 2015 m. rugsėjo 18 d. atsakovės nebuvo nurodęs aplinkybės, kad ieškovės bute yra įmonės sandelis, kuriame laikomas bendrovės turtas, apie daiktų buvimo vietą nėra nurodyta ir inventorizacijos aprašuose. Taigi visų šių aplinkybių visuma išties leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog byloje nebuvo pateiktų įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovės namuose yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys daiktai, kurie yra neteisėtai ir be savininko valios yra valdomi ieškovės. Apeliantė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė patikimų įrodymų, paneigiančių ieškovės bei liudytojų L. Š., A. D. ir A. S. nurodytas aplinkybes, jog ginčo daiktai, kurie pagal tiesioginę paskirtį akivaizdžiai gali būti naudojami buityje, buvo naudojami ilgą laiką šeimos poreikių tenkinimui. Nors sutiktina su skunde išdėstytais argumentais, jog šios liudytojos yra susijusios su ieškove giminystės ir draugystės ryšiais, tačiau, nesant jų paaiškinimus paneigiančių duomenų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog šiais duomenimis buvo remiamasi nepagrįstai. Be to, liudyti apie aplinkybes, susijusias su šeimos teisiniais santykiais, paprastai ir gali tik artimesniais ryšiais susiję asmenys, nes visiškai pašaliniai asmenys tokių aplinkybių paprastai nežino. Apelianto O. M. nurodoma aplinkybė, kad jis, vykdydamas įpareigojimą laikinai išsikelti iš ieškovės gyvenamosios patalpos ir 2014 m. gruodžio 12 d. atvykęs pasiimti būtiniausių daiktų, kaip įmonės vadovas spėjo sutikrinti įmonei priklausančius daiktus, t. y. atliko inventorizavimą, ir tik vėliau parengė įsakymus dėl inventorizacijos, ne tik neįrodyta, bet ir leidžia pagrįstai abejoti inventorizacinių aktų patikimumu dėl jų pildymo datos, tvarkos ir juose nurodytų aplinkybių tikrumo. Be to, atsakovas O. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pas ieškovę yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys dujinė viryklė su orkaite bei užuolaidų laikikliai.. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas O. M. ieškinyje ir 2016 m. rugsėjo 21 d. posėdžio metu nurodė, jog jis, kaip įmonės vadovas, šiuos daiktus atpirko ir grąžino įmonei. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ir dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ieškinio reikalavimo teisės dėl šių daiktų išreikalavimo iš ieškovės G. M.. Kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma.
Dėl atsakovo O. M. apeliacinio skundo
Apeliaciniu skundu atsakovas O. M. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai didelį išlaikymo dydį nepilnamečiam sūnui, netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties bei nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovo apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, su atsakovo išdėstytais argumentais nesutinka bei atmeta juos kaip nepagrįstus.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija (38 straipsnio 6 dalis), tiek CK (3.192 straipsnis), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-528/2011, Nr. 3K-3-276/2013; 3K-3-195-915/2015 ir kt.) įtvirtina tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios pareigos apeliantas iš esmės neginčija, nes mažesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui teikti sutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, jog minimali mėnesinė alga yra orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-276/2016; Nr. 3K-3-534/2013 ir kt.). Taigi MMA kriterijus yra reikšminga, svarbi, nors ir ne vienintelė aplinkybė sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovas O. M., tvirtindamas, jog nepilnamečio sūnaus poreikiai yra kur kas mažesni, nei minimalios mėnesinės algos dydis, subjektyviai bei sau naudinga linkme vertina susiklosčiusią situaciją nesant tam pagrįstų duomenų – byloje nenustatyta aplinkybių, jog ieškovė gautų ženkliai didesnes pajamas, nei atsakovas; kad ji disponuotų gerokai didesniu turtu; kad šalių nepilnametis sūnus turėtų didelės vertės asmeninio turto ar kokį nors turtą atsakovas nepilnamečiui sūnui būtų dovanojęs ar kitaip perleidęs, įskaitant ir kaip išlaikymą. Nesant tokių duomenų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti skundžiamame sprendime nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus poreikių apimtimi bei nenustatė pagrindo šį dydį mažinti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į ieškovės bei atsakovo darbinį užimtumą skirtingais laikotarpiais (nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. liepos 7 d. ieškovė nedirbo), gautas pajamas, šalių nuosavybės teise valdomą turtą, kasdieninei vaiko priežiūrai tenkančias nuolatines didesnes išlaidas, kitų nepilnamečių išlaikytinių nebuvimą, o taip pat MMA dydžio kitimą ir priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui virš nurodytas sumas periodinėmis išmokomis. Vienas iš esminių skundo argumentų, susijusių su per didelio išlaikymo dydžio nepilnamečiui sūnui nustatymu, yra tas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties bei neatsižvelgė į aplinkybes, jog, įmonei veikiant nuostolingai, neturi galimybės gauti didesnių pajamų. Tačiau su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo teisme metu pats atsakovas nurodė, jog jis, gaudamas minimalias pajamas, prisidėjo ir prie santuokos metu įsigyjamo turto, atliekamo remonto ieškovės bute, gyvendamas kartu su ieškove, teikė išlaikymą sūnui, dviem savo dukroms (1 t., 49 – 50, 51 – 52 b. l.), kurios šiuo metu yra pilnametės, 2014 – 2015 metų laikotarpiu (1 t., 55 – 70 b. l.). Tokios paties atsakovo pripažintos išlaidos yra akivaizdžiai didesnės, nei atsakovo gaunamos pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi apeliantas tvirtina, jog kitų pajamų negauna, pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties (gaunamų pajamų), yra pagrįsta. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti priešingai. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas privalo teikti išlaikymą pilnametėms dukroms (dukros gimusios (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), taigi, jo anksčiau turėtų išlaidų dukrų išlaikymui neliko, vadinasi, jis turi pakankamas finansines galimybes skirti nustatyto dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui.Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu sprendimu išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas visiškai pagrįstai. Atsakovas neįrodė, kad šalims nebevedant bendro ūkio nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki ieškinio padavimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 12 d.) jis teikė išlaikymą vaikui. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, jog, jam išsikėlus iš gyvenamosios vietos, ieškovė užvaldė šeimos santaupas, įskaitant ir tas, kurios buvo skirtos vaiko išlaikymui, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie jo nurodomas tuo metu turėtas šeimos santaupas. Todėl tokie argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti bei nesudaro pagrindo keisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kartu pabrėžtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas nereiškė reikalavimo dėl ieškovės užvaldytų šeimos santaupų, kaip santuokoje įgyto turto, padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo keisti ir skundžiamu sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Iš teismo sprendimo matyti, kad juo patvirtinta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek abiejų jo tėvų teises ir teisėtus interesus bei lūkesčius, nes patvirtintoje tvarkoje yra nustatyta kassavaitinio bendravimo laikas, bendravimas vaiko atostogų laikotarpiu, švenčių dienomis, telefonu, per „Skype“ programą, aptartas vaiko paėmimo ir grąžinimo laikas ir vieta, pranešimų apie negalėjimą bendrauti su vaiku tvarka, terminai ir formos, pareigos norint išvykti į užsienį, siekiant užtikrinti vaiko dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse, pareiga pranešti ketinant pakeisti savo nuolatinę gyvenamąją vietą, apie vaiko ligą ir kt. Be to, šalims palikta teisė nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką šalių susitarimu sms žinutėmis keisti. Nors atsakovas nurodo, jog tokia tvarka yra nelogiška ir nepakankamai konkreti, tačiau apeliaciniame skunde nėra pagrįstų argumentų bei objektyvių aplinkybių, kodėl taip išsamiai išdėstyta ir detalizuota bendravimo su vaiku tvarka jam yra aiški. Vien teorinio pobūdžio argumentai, jog tikslaus sūnaus pasiėmimo bei grąžinimo į jo gyvenamąją vietą laiko nustatymas galėtų trukdyti užsiimti įdomia veikla ar kad gali tekti nutraukti sūnui įdomius užsiėmimus, savaime neįrodo nustatytos tvarkos nelogiškumo, juo labiau, kad atsakovas, žinodamas konkretų bendravimo su sūnumi laiką, gali jį iš anksto planuoti bei užtikrinti tokį užsiėmimų pobūdį, kuris nepažeistų nustatytos tvarkos, tačiau būtų kokybiškas. Kartu pažymėtina, jog atsakovo siūlyta nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka, į kurią teismas taip pat atsižvelgė ir kurioje nėra konkrečiai apibrėžtas bendravimo laikas, galėtų sukelti papildomų ginčų tarp tarpusavyje konfliktuojančių šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-507/2004; 3K-3-129-421/2015). Pabrėžtina, jog pats apeliantas, apeliaciniame skunde tvirtindamas, jog nustatyta bendravimo tvarka yra neaiški, siūlo nustatyti nekonkrečias ir neapibrėžtas nuostatas, kas, teisėjų kolegijos nuomone, kaip tik nustatytą bendravimo tvarką padarytų netikslią ir neaiškią. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatant bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pirmiausia turi būti užtikrinami vaiko interesai, o ši tvarka turi kiek įmanoma labiau apriboti konfliktų tarp buvusių sutuoktinių kilimą tam, jog nepilnametis asmuo nepatirtų neigiamos įtakos. Taigi ir šiuo atveju abi šalys privalo siekti užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, o ne konfliktuoti tarpusavyje bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo plotmėje. Aplinkybė, jog atsakovas neturi automobilio, jam esant įmonės, kuri turi transporto priemonę, savininku, nėra pagrįsta priežastis nustatyti ar keisti jau nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, juo labiau, kad atsakovas turi teisinių galimybių naudotis tokia transporto priemone (nuomos ar panaudos sutarčių pagrindu), o atsiliepime į patikslintą ieškinį pats O. M. buvo nurodęs, jog gyvendamas ne per toli nuo vaiko gyvenamosios vietos gali sau leisti ir trumpus susitikimus (2 t., 42 b. l.). Apeliaciniame skunde atsakovas O. M. taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai padalino šalių santuokoje įgytą turtą, nepagrįstai dalį daiktų pripažino asmenine ieškovės nuosavybe, be pagrindo rėmėsi liudytojų L. Š., A. D. ir A. S. parodymais, nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių pricipo bei ieškovei priteisė piniginę kompensaciją. Tačiau ir su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.Kaip jau minėta, liudytojos L. Š., A. D. ir A. S. yra su ieškove nurodyti asmenys, tačiau vien ši aplinkybė, nesant objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą jų parodymus vertinti kritiškai, nesudaro pagrindo visiškai nesivadovauti jų parodymais, juo labiau, kad liudytojos buvo įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (3 t., 39, 141, 142 b. l.), o jokie pašaliniai asmenys, kurie nebūtų tiesiogiai susiję su ginčo šalimis, iš esmės neturėtų galimybės paliudyti aplinkybių apie buvusių sutuoktinių turėtą turtą ir buitį. Tokių asmenų nenurodė ir pats apeliantas. Iš bylos duomenų matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto sudėtį teismas nustatė remdamasis ne tok šalių paaiškinimais, liudytojų L. Š., A. D., A. S., N. V., J. Š., R. P. parodymais, tačiau ir byloje esančių rašytinių įrodymų duomenimis, nuotraukomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padalindamas kilnojamąjį turtą, pagrįstai atsižvelgė į daiktų paskirtį, jų buvimo vietą, pritaikymą būstui, pačių šalių pageidavimus, į tai, jog visi ieškovei perduotini daiktai yra ieškovės bute, jie turi tikslinę paskirtį šioje aplinkoje; į tai, jog atsakovui perduotini daiktai taip pat yra jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, yra pritaikyti ir naudojami toje aplinkoje. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog dalis daiktų nepagrįstai buvo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, tačiau šių aplinkybių atsakovas neįrodė jokiais įrodymais. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip jam atitenkantį turtą nurodė trimerį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad toks turtas byloje buvo nurodomas ieškovės (1 t., 155 b. l., 2 t., 19 b. l.), o atsakovas tokių aplinkybių nei pateiktuose atsiliepimuose, nei priešieškinyje, neginčijo. Tačiau, nepaisant šios aplinkybės, skundžiamu sprendimu trimeris buvo vertintas kaip atsakovui asmeninės nuosavybes teise priklausantis daiktas, kas nedaro jokios įtakos šalių dalintino turto apimčiai bei nėra aktualus nagrinėjamos bylos kontekste. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį ir į tai, jog aplinkybė, kad, priešingai nei nurodo apeliantas O. M. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistinų daiktų vertes, vadovavosi ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, tačiau ir ieškovės nurodomomis daiktų vertėmis išvesdamas šių sumų vidurkį (5 t., 23 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais pats atsakovas įrodinėjo turto vertę, taigi, teismas pagrįstai vertino visus faktinius duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių turtą padalijo nelygiomis dalimis nustatant, jog ieškovei priklauso 3/5 dalys, atsakovui – 2/5 dalys santuokoje įgyto turto (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą pagrindžia aplinkybės, kad su ieškove lieka gyventi šalių sūnus, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui sudaro ½ dalį MMA, kad po santuokos sudarymo buvo panaudotos ieškovės asmeninės santaupos ir pinigai, gauti už parduotą automobilį, kad ieškovės artimieji prisidėjo materialiai remdami ieškovės dukrą iš kitos santuokos. Be to, priešingai nei nurodo atsakovas, byloje išties yra duomenų, jog jis nurodė sutinkantis nukrypti nuo lygių dalių principo – tą jis pats pažymėjo pirmosios instancijos teismui pateiktame priešieškinyje. Nepaisant to, ši aplinkybė, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, nebuvo nei vienintelis, nei esminis argumentas, dėl kurio šalių turtas buvo padalintas nelygiomis dalimis. Byloje esantys duomenys – lokalinė sąmata, liudytojų L. Š., V. R., V. S. parodymai bei nuotraukos patvirtina ne tik stogo dangos bei durų keitimo laiką, t. y., kad stogas buvo keičiamas po šalių santuokos, gimus vaikui, tačiau ir patį keitimo faktą. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nebuvo įrodyta nei stogo keitimo vertė, nei bendrų lėšų panaudojimo faktas, yra atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes bei patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, jog stogo dengimui buvo panaudotos iki santuokos įsigytos medžiagos ar kad darbams nebuvo išleistos piniginės lėšos. Be to, atsakovas nepaneigė fakto, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagerinimo darbai (durų pakeitimas ir stogo pakeitimas) sudaro 4110,18 Eur, o ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto remonto darbai (langas ir jo pakeitimas, parketlentės, durys ir jų pakeitimas) sudaro 2163,98 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nes objektyvių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis) ir pripažino, jog neturi galimybių juos pateikti (pvz. įrodymų dėl skardos įsigijimo prieš sudarant santuoką). Kartu pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodomą rašytinį įrodymą – A. U. pasirašytą lokalinę sąmatą vertino kitų įrodymų kontekste. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tarp šalių padalintu turtu bei priteistos kompensacijos dydžiu yra deklaratyvaus pobūdžio, dėl ko atmetami, kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog jam nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas apskaičiavo priteistą kompensaciją. Kaip minėta, teismas sprendė, kad yra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatant, jog ieškovei priklauso 3/5 dalys, atsakovui - 2/5 dalys bendro turto (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, o taip pat į aplinkybę, jog ieškovei tekusio turto ir darbų vertė yra 4496,87 Eur, o atsakovui – už 4854,92 Eur (pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog bendra santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertė yra 3077,63 Eur, atsakovui O. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagerinimo darbai sudaro 4110,18 Eur, o ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto remonto darbai sudaro 2163,98 Eur), iš atsakovo visiškai pagrįstai buvo priteista 1114,20 Eur kompensacija taip įgyvendinant nustatytą nukrypimo nuo lygių dalių principą (3/5 dalys ieškovei bei 2/5 dalys atsakovui). Atsakovas O. M. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo bylą, kadangi netenkino jo prašymų, dėl ko liko neatskleista tikroji bylos esmė, nepagrįstai neskyrė termino šalims susitaikyti, nors to prašė atsakovas, sumenkino atsakovo darbinę veiklą ir apgynė išimtinai ieškovės interesus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismui pateiktų įrodymų vertinimas ir nustatytų bylos aplinkybių konstatavimas yra teismo pareiga, teismas įvertina įrodymus ir pripažįsta nustatytomis aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą tinkamu bylos aplinkybių ištyrimu. Kai teisėjas daro išvadas apie bylos faktinių aplinkybių įrodytumą ar neįrodytumą pagal prieštaringus įrodomuosius duomenis, netiesioginius įrodymus, esant sudėtingoms bylos aplinkybėms, tai, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių objektyvių duomenų dėl bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumo nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neatitinka subjektyvių bei nepagrįstų atsakovo lūkesčių bei norų, neleidžia vertinti, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Priešingai, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas itin kruopščiai, detaliai bei išsamiai išnagrinėjo šią civilinę bylą, aptarė praktiškai kiekvieną šalių argumentą bei išdėstė tinkamai taikytas teisės normas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, yra atmetami, kaip nepagrįsti.Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas ne kartą šalims siūlė bylą išspręsti taikiai bei pasinaudoti teismine mediacija (2015 m. kovo 25 d., 2015 m. spalio 22 d., 2016 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdis), tačiau šalims taikos pasiekti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovo O. M. apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės apribojo galimybę šalims susitaikyti. Kartu pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismo šališkumo nerodo ir atsakovo prašymo dėl ieškovės banko sąskaitų duomenų išreikalavimo išsprendimas, kadangi pats atsakovas atsisakė reikalavimo reikalauti dokumentų iš vieno banko, o pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo prašymą dėl ieškovės piniginių lėšų judėjimo duomenų išreikalavimo iš Swedbank, AB ir SEB banko laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2014 metų.Atsižvelgdamas į visa tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei padarius pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškinus ir pritaikius teisės normas. Apeliaciniuose skunduose pateikti argumentai bei išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atmestus trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei atsakovo O. M. apeliacinius skundus bei atsižvelgiant į tai, jog 2017 m. sausio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.4.(NTP-2)-17-t-34-689 ieškovei G. M. buvo nuspręsta teikti 50 procentų antrinę teisinę pagalbą, valstybei priteisiamos turėtos teisinės pagalbos išlaidos 208,44 Eur lygiomis dalimis iš atsakovo O. M. bei trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ė valstybės biudžetą iš atsakovo O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), po 104,22 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamą surenkamoji sąskaita, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).