- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-04
- Bylos Nr.
- A20.-84-373/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00024-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Laima Dumskienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dmitrijus Korsakovas
dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamento) atstovui Laurynui Norkūnui,
vertėjams A. Z., R. Z.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi prisistatančio Irako piliečiu C. T. E. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) 2022-02-03 sprendimo Nr. 22S63962 dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Irako piliečiu C. T. E. prisistatantis užsienietis skundu prašo panaikinti 2022-02-03 Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S63962 dalį dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kadangi jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų, todėl jam gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau ir – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas prašė atsiliepime nurodytais motyvais skundą atmesti.
Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje prašė skundo netenkinti, palaikė pateiktą atsiliepimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.
Skundas netenkinamas.
Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas, kuriuo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė šalyje gali būti apribota.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės 2021-08-01 ir prisistatė kaip Irako Respublikos pilietis C. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.31-34). 2021-08-11 užsieniečių perdavimo ir priėmimo akte jo duomenys nurodyti C. T. E. (b.l.40). Užsienietis neturi asmens dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę.
Migracijos departamentas 2021-12-01 priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, uždraudžiant atvykti į šalį penkerius metus nuo išsiuntimo dienos ir įvedant į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Šį sprendimą prisistatantis C. T. E. apskundė teismui. Galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje dar nepriimtas ir jis Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme yra prieglobsčio prašytojas.
2022-01-27 Utenos apylinkės teismo sprendimu Nr. A20.-42-286/2022 nuspręsta skirti prieglobsčio prašytojui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki 2022-07-28 (b. l. 76- – 78).
Migracijos departamentas 2022-02-03 sprendimu nusprendė įleisti prisistatantį Irako Respublikos piliečiu C. T. E. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Pasibaigus Utenos apylinkės teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl vadovaujantis Įstatymo 140⁷ straipsnio 3 dalimi sprendžiant užsieniečių teisinės padėties klausimus taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, kitos šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jų grąžinimo ar išsiuntimo arba bus išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, kad užsieniečiai, neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022-01-01, gali būti laikinai apgyvendinami VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Taigi šešių mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS, bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Migracijos departamento 2021-12-01 sprendime nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (b.l.4-8)
nurodyta, kad jis 2021-10-21 žodžiu paprašė suteikti prieglobstį Lietuvoje. Taigi pareiškėjo laikino apgyvendinimo VSAT, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius terminas skaičiuojamas nuo 2021-10-21.
Pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, keitė informaciją apie savo pavardę. Jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 283 straipsnio („Riaušės“) 2 dalį, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.36-37, 41-56). Dėl išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, o jo buvimas šalyje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, t. y. egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 9 ir 10 punktuose numatyti rizikos veiksniai, kad pareiškėjas gali slėptis. Be to, pareiškėjas neprašė prieglobsčio Baltarusijoje, Lietuvoje neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių, todėl yra pagrįsta tikimybė, kad jis gali bėgti į užsienio valstybę ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje turėtų būti kontroliuojamas iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.
Esant šioms aplinkybėms, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, kelti grėsmę viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 9, 10 punktai). Todėl judėjimo laisvės suvaržymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Skunde prašoma skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, jei asmens tapatybė yra nustatyta, o nagrinėjamu atveju negalima vertinti, kad ji nustatyta, nes užsienietis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-575-57/2014).
Skunde prašoma skirti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau nuo 2022-01-01 įsigaliojus Įstatymo X2 skyriaus nuostatoms, užsieniečiui gali būti taikomos tik Įstatymo 140¹⁹ straipsnyje nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, tarp kurių nėra 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės. Savo turiniu analogiška alternatyvi sulaikymui priemonė įtvirtinta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, numatanti galimybę užsienietį apgyvendinti VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Byloje nenustatyta, kad Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises. Prisistatantis C. T. E. neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindo manyti, jog jam pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A-4459-815/2021, 26 punktas; Nr. A-4344-442/2021, 18 punktas; Nr. A-4354-261/2021, 27 punktas).
Dėl išdėstytų motyvų skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmetamas (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 117, 140⁸ straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo Irako Respublikos piliečiu C. T. E., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusio užsieniečio atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundą dėl Migracijos departamento 2022-02-03 sprendimo Nr. 22S63962 dalies panaikinimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.