- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-1898-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06414-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- UAB „Royal Caviar“
- Ieškovas
- UAB „Auto šalna“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Royal Caviar“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-01 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Auto šalna“ ieškinį atsakovui UAB „Royal Caviar“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 17 242,50 Lt skolos, 65,90 Lt palūkanų, taip pat procesines palūkanas – 7,75 % nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nuo 2012-07-12 delsia atsiskaityti su ieškovu pagal pastarojo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą už ieškovo atsakovui parduotas prekes ir suteiktas paslaugas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bei nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – atsakovo pinigines lėšas. Nurodė, kad ieškovui nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, atsakovas gera valia vengia mokėti skolą, prievolės terminas pasibaigęs pakankamai ilgą laiką, o ieškovo reikalaujama priteisti suma yra didelė (17 308,40 Lt).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-08-01 nutartimi nutarė ieškovo prašymą tenkinti ir areštuoti atsakovo UAB „Royal Caviar“ turtą ne mažesnei kaip 17 308,40 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu UAB „Auto šalna“ pagal pateiktą ieškinį; turto nesuradus ar jo neužtekus, uždėti areštą piniginėms lėšoms, leidžiant atsakovui vykdyti atsiskaitymus su ieškovu UAB „Auto šalna“, valstybės biudžetu ir darbuotojais. Teismas nustatė, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl 17 308,40 Lt sumos, ši suma yra pakankamai didelė, kas gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje, todėl yra pagrindas atsakovui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Royal Caviar“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje nurodoma, kad prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes.Nepaisant to, kad UAB „Royal Caviar“ įsteigta tik šiais metais, tačiau įmonės turtinė padėtis yra daugiau nei pakankama, kad patenkinus ieškinį jis būtų įvykdytas. Šiais metais savo veiklai vykdyti įmonė įsigijo visiškai naują automobilį, kurio vertė yra daugiau nei 2 kartus didesnė už ieškovo reikalavimą. Per tris mėnesius įmonės apyvartą yra pakankamai didelė (UAB „Royal Caviar“ didžiosios knygos kopijos pridedamos). Ieškovas sąmoningai nutėjo aplinkybes, kurios leidžia akivaizdžiai teigti, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir neturėtų būti tenkinamas. Atsakovas pažymi, kad ieškovas suteikė atsakovui nekokybiškas paslaugas ir padarė žalos atsakovui – apgadino įmonei priklausančio automobilį, dėl ko atsakovas ne kartą su pretenzija kreipėsi į ieškovą.
Šalies argumentai
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nebuvo pateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.
Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2010-09-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010; ir kt.). Tačiau pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga pagrįsti šių aplinkybių egzistavimą tenka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškusiam ieškovui (CPK 178 straipsnis). Nors teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas, sprendžiant, ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti vertinama tai, ar ši suma subjektyviu požiūriu yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusą, turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-2 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 17 308,40 Lt sumos, kurią pirmosios instancijos teismas atsakovo UAB „Royal Caviar“ atžvilgiu laikė didele. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Įvertinęs apelianto (atsakovo) pateikto buhalterinėje veikloje naudojamo dokumento, t. y. didžiosios knygos, duomenis už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėn. iki birželio mėn. (b. l. 22-29), teismas sprendžia, kad atsakovo turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareikštas reikalavimas 17 308,40 Lt sumai atsakovo atžvilgiu nėra didelis ir UAB „Royal Caviar“ būtų pajėgus ieškinį patenkinus, įvykdyti galimai ieškovui UAB „Auto šalna“ palankų teismo sprendimą. Ieškovas UAB „Auto šalna“ nepateikė įrodymų, kad atsakovas UAB „Royal Caviar“ šiuo metu turėtų didesnių finansinių sunkumų, todėl ieškovo ieškinys paskatintų atsakovą bandyti paslėpti, parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims savo turtą ir tokiu būdu padidinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Be to, pažymėtina, kad vien tik aplinkybė, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo neatsikaitymo su ieškovu faktas sudaro pagrindą ieškovui kreiptis teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: ieškovo UAB „Auto šalna“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Royal Caviar“ netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsakovo UAB „Royal Caviar“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-01 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Auto šalna“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Royal Caviar“ atmesti.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registro tvarkytojui Centrinei hipotekos įstaigai bei šalims žiniai.