- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-02
- Bylos Nr.
- 2-997/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- K. L., uždarajai akcinei bendrovei ,,KL Handel import eksport“
- Ieškovas
- Bloemert
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-668-524/2010 pagal ieškovo Bloemert&Dundink B.V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,KL Handel import eksport“ ir K. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas priteisti subsidiariai iš atsakovų UAB „KL Handel import eksport“ ir K. L. 92 250 EUR (318 520,80 Lt) skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo K. L. turto areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nutarė areštuoti atsakovui K. L. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Tokio turto nesant ar esant nepakankamai, teismas leido areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 318 520,80 Lt sumos.
Teismas nurodė, jog atsakovas UAB „KL Handel import eksport“ vengia įvykdyti prievolę, o atsakovas K. L. sandorio sudarymo ir vykdymo metu veikė įmonės vardu. Kadangi prašoma išieškoti suma yra didelė, todėl teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendė nepranešęs atsakovui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas K. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį. Nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nepranešęs atsakovui, todėl pažeidė atsakovo teisę į tinkamą teismo procesą. Tvirtina, jog teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra be motyvų, todėl turi būti panaikinta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimai reiškiami subsidiariai abiems atsakovams, todėl pirmiausia laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos pagrindiniam skolininkui, o šiam turto neturint ar turint nepakankamai – subsidiariai atsakingam skolininkui. Teismas neįvertino ir aplinkybės, jog pagal ieškovo prašymą yra areštuotos atsakovui UAB ,,KL Handel import eksport“ priklausančios transporto priemonės, kurių vertė yra 93 611,13 Lt. Esant areštuotoms transporto priemonėms, teismas turėjo užtikrinti tik likusios ieškinio sumos dalies, t.y. 224 909,67 Lt užtikrinimą. Be to, nurodo, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas yra nesąžiningas ir, kad dėl jo kaltės sumažėjo UAB „KL Handel import eksport“ turto vertė.
Atsiliepimas
Ieškovas Bloemert&Dundink B.V. atsiliepimu į atskirąjį skundą ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį ir pagrįstai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs atsakovui, kadangi iki pareiškiant ieškinį atsakovas K. L. elgėsi nesąžiningai (gautas lėšas už automobilius pervedė ne į įmonės, bet į savo asmeninę sąskaitą), todėl kaip atsakovo UAB „KL Handel import eksport“ akcininkas gali imtis visų priemonių teismo sprendimo vykdymui išvengti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009). Nagrinėjamu atveju, ginčas yra kilęs dėl 318 520,80 Lt sumos priteisimo. Nors atsakovas yra verslininkas, tačiau minėta ieškinio suma yra didelė, kas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, turėjo pagrindo atsakovo atžvilgiu imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Kita vertus, vadovaujantis CPK 145 straipsnio antraja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Kaip žinia, ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Tačiau, kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo nutarties, teismas, atsakovui taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia nurodė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o tik tuo atveju, jei tokio turto atsakovas neturi arba turi nepakankamai, ir pinigines lėšas. Kaip jau buvo minėta, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bei parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai.
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą jam nepranešęs, pažeidė jo teisę į tinkamą teismo procesą. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, kad pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Todėl esant didelei reiškiami reikalavimo sumai, teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešęs atsakovui. Nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl, pranešus atsakovams apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų taikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, jog tokiu atveju, kai ieškinio reikalavimai reiškiami subsidiariai abiems atsakovams, pirmiausia laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos pagrindiniam skolininkui, o šiam turto neturint ar turint nepakankamai – subsidiariai atsakingam skolininkui. Būtent dėl to, kad atsakovas UAB ,,KL Handel import eksport“ nekilnojamojo turto neturi, jam priklausančios transporto priemonės ir lėšos bankuose yra areštuotos 2009 m. gegužės 21 d. turto aprašu, laikinąsias apsaugos priemones taikė bendraatsakovui, UAB ,,KL Handel import eksport“ vadovui ir vieninteliam akcininkui K. L. . Be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra galimybės nustatyti, kuria dalimi ieškovui yra skolingas kuris atsakovas, o kiekvieno iš atsakovų atsakomybės ribos bus sprendžiamos nagrinėjant bylą iš esmės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškinio reikalavimų užtikrinimui pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, pagrįstai ėmėsi laikinųjų apsaugos priemonių.
Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, jog dėl to, kad pagal ieškovo prašymą jau yra areštuotos atsakovui UAB ,,KL Handel import eksport“ priklausančios transporto priemonės, kurių vertė yra 93 611,13 Lt, teismas turėjo užtikrinti tik likusios ieškinio sumos dalies, t.y. 224 909,67 Lt, užtikrinimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui UAB ,,KL Handel import eksport“ priklausančios transporto priemonės buvo areštuotos 2009 m. gegužės 21 d. turto aprašu, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartį. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių asmenų nuomones. Skolininkas ir išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos (CPK 681 str. 3 d.). Antstolio pažymoje apie vykdymo eigą nėra nurodyta areštuotų transporto priemonių vertė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nežinant tikrosios transporto priemonių vertės, nėra galimybės spręsti apelianto prašymą dėl turto arešto masto sumažinimo.
Atsakovui išaiškintina, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovas gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. O taip pat atsakovas, manydamas, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti žalą, turi teisę prašyti teismo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Taigi atsakovas turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovui taikė laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n utaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą.