Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto E. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį (patikslintą) atsakovei S. K. dėl faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, siekiant sukurti šeimą ir bendrąją dalinę nuosavybę, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir kt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė sudarė faktinę santuoką kuri turėtų būti pripažįstama jungtine veiklos sutartimi, siekiu sukurti šeimą ir bendrąją dalinę nuosavybę; 2) iš ieškovo asmeninių lėšų įgytus daiktus: „kavos aparatas „Jura“ – 900 Eur; dulkiu siurblys (belaidis) „Samsung“ – 130 Eur; oro drėkintuvas – 60 Eur; oro sausintuvas – 60 Eur; rūbų spinta (mažasis kambarys) – 900 Eur; balkono ruletė – 60 Eur; vonios spintelė – 50 Eur; vonios radijas – 50 Eur; spiningas ir priedai – 140 Eur; antklodė 220 cm - 200 cm – 220 Eur; foto aparatas „CANON“ – 500 Eur; automobilių detalės (ratlankiai su padangomis 4 vnt. – skersmuo 16) – 250 Eur“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažinti ieškovo asmeniniais daiktais ir įpareigoti atsakovę per septynių dienų terminą, po šios civilinės bylos sprendimo įsiteisėjimo, sudaryti sąlygas ieškovui juos saugiai pasiimti savo sąskaita; 3) iš ieškovo asmeninių lėšų įgytas transporto priemones, kelioninį automobilį Renault Master, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei BMW X3, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe; arba: 4) teismui atsisakius tenkinti šio ieškinio (patikslinto) 3 punkte keliamus reikalavimus, tuomet kelioninį automobilį Renault Master, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei BMW X3, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąją ieškovo ir atsakovės daline nuosavybe; 5) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas su atsakove susipažino 2015 metais, tais pačiais metais šventė Kalėdas. Nuo 2016 metų pabaigos šalys gyveno kartu. Šalys susitarė, kad ieškovas gyvens atsakovės namuose, o atsakovės sūnus ieškovo bute. Ieškovas iš asmeninių santaupų skyrė atsakovės sūnui 8000 Eur remonto darbams jo bute atlikti. Ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), o atsakovė (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad ieškovas bendrojoje jungtinėje veikloje su atsakove rūpinosi maisto pirkimu bei jo gaminimu, pramogomis, kelionėmis bei iš savo lėšų pirko įvairius apyvokos daiktus. Atsižvelgiant į tai, kad tiek šalis siejo gražūs ir darnūs santykiai, ieškovas iš asmeninių lėšų, tačiau atsakovės vardu, 2017 metais už 7000 Eur pirko 2002 metais pagamintą automobilį Renault Master bei 2018 metais pirko 2009 metais pagamintą automobilį BMW X3 už 7500 Eur. Atsakovė prie šių automobilių pirkimo neprisidėjo, tačiau sutartys buvo sudarytos jos vardu, ieškovui siekiant parodyti geros valios ir pasitikėjimo ženklus. Automobilių eksploatacijos metu ieškovas papildomai investavo 7000 Eur. Teigia, kad šalys gyveno kartu, tačiau 2020 metais liepos mėnesį, įvykus žodiniam konfliktui su atsakovės sūnumi, kuris ieškovo atžvilgiu demonstravo nepagarbą ir elgėsi nekultūringai, ieškovas su atsakove susipyko, ko pasėkoje ieškovas apleido atsakovei priklausančius namus. Mano, kad konfliktas buvo išprovokuotas, siekiant atsikratyti ieškovu.. Ieškovas gyvendamas pas atsakove, asmeninės nuosavybės teise taip pat įsigijo ir kitus daiktus, kurie teismo tūrėtų būti pripažinti ieškovo asmeninio naudojimo daiktais: Kavos aparatas „Jura“ – 900 Eur; Dulkiu siurblys (belaidis) Samsung – 130 Eur; Oro drėkintuvas - 60 Eur; Oro sausintuvas – 60 Eur; Rūbu spinta (mažasis kambarys) – 900 Eur; Balkono ruletė – 60 Eur; spintelė – 50 Eur; radijas – 50 Eur; spiningas ir priedai – 140 Eur; Antklodė – 220 Eur; Foto aparatas CANON – 500 Eur; automobilių detalės (ratlankiai ir kt.) – 250 Eur.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, atsiliepime nuodo, kad šalys susipažino 2015 metais. Su ieškovu bendraudavo jos namuose, kadangi atsakovė 3 savaites dirbdavo ir 3 savaites būdavo namuose. Ieškovui pradėjus būti dažniau atsakovės namuose, atsakovės sūnui su drauge šalys sudarė galimybę sūnui gyventi ieškovo bute. Ieškovo butas buvo neremontuotas, todėl esant ieškovo sutikimui, atsakovė su sūnumi pradėjo remontą. 2017 m. balandžio mėnesį pabaigus remonto darbus, sūnus su drauge apsigyveno ieškovo bute, už kurio komunalinius mokesčius mokėdavo atsakovės sūnus su drauge, kadangi tuo metu jie dirbo ir buvo nepriklausomi. Ieškovui su atsakove apsigyvenus kartu santykiai buvo geri, tačiau vėliau pradėjo ryškėti ieškovo priklausomybė alkoholiui, pykčio priepuoliai. 2020 m. balandžio mėn. pabaigoje ieškovas savo pyktį ir agresiją pradėjo lieti ne tik atsakovės, bet ir jos sūnaus atžvilgiu. 2020 m. birželio pabaigoje ieškovas apleido atsakovės namus ir nuo 2020 m. liepos šalys kartu negyvena. Pažymi, jog nuo pat santykių pradžios šalys aiškiai sutarė, jog jų turimos/gaunamos piniginės lėšos ir jų pagrindu įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė. Ieškovas nepagrindžia, kad nurodomi daiktai yra jo asmeninė nuosavybė, o dalį buitinių daiktų atsakovė jam yra atidavusi. Teigia, kad kavos aparatą atsakovė įsigijo iki ieškovui apsigyvenant kartu, atsakovė spintą taip pat įsigijo iš asmeninių lėšų. Dėl oro drėkintuvo nurodo, kad jis buvo pakeistas į drėgmės surinkėją (sausintuvą). Antklodę ieškovas pirko sau, kurią išsinešė į savo namus. Automobilių detalės (ratlankiai) – ieškovas turėjo automobilį, kurį pardavė su visais ratlankiais. Visas smulkmenas, detales, esančiais rūsyje, atsakovė sudėjo į dėžę ir atidavė ieškovui. Dėl automobilių įsigijimo ir jų nuosavybės nurodo, kad atsakovė automobilius įsigijo pati, ieškovas nepagrindžia, kokius pagerinimus buvo atlikęs. Teigia, kad Renault Master buvo saugojamas aikštelėje, už kurio saugojimą mokėjo atsakovė, be to, atsakovė 2017 m. liepos 10 d. pardavė jai priklausiusį automobilį Opel Vectra už 2100 Eur ir 2018 m. rugpjūčio 14 d.. Teigia, kad atsakovė dirba kelte barmene, jos vidutinės metinės pajamos siekia apie 16 632 Eur, be to, atsakovė gaudavo papildomų pajamų – arbatpinigių. Papildomai nurodo, kad atsakovė mokėjo už būsto paskolą, komunalinius mokesčius. Akivaizdu, jog šalys nekūrė bendros dalinės nuosavybės, atsakovei priklausančiame turte nėra ieškovo dalies ir tuo labiau toks turtas negali būti laikomas ieškovo asmenine nuosavybe. Šiuo atveju nors ir egzistavo šalių bendras gyvenimas, bendra buitis ar laisvalaikis, tačiau to nepakanka konstatuoti, jog yra pagrindas priteisti ieškovui atsakovei priklausantį ir jos vardu registruotą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį (patikslintą) tenkino iš dalies, pripažino, kad ieškovas ir atsakovė laikotarpiu nuo 2016 metų pabaigos iki 2020 metų liepos mėnesio gyveno faktinėje santuokoje, įpareigojo atsakovę per septynių dienų terminą, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, grąžinti ieškovui jo asmeninės nuosavybės teise įgytus daiktus: „kavos aparatą „Jura“ – 900 Eur vertės; dulkių siurblį (belaidis) „Samsung“ – 130 Eur vertės; oro sausintuvą – 60 Eur vertės; balkono ruletę – 60 Eur vertės; vonios spintelę – 50 Eur vertės; vonios radiją – 50 Eur vertės; fotoaparatą „CANON“ – 500 Eur vertės, kitą ieškinio (patikslinto) dalį atmetė, priteisė iš atsakovės 710 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui, priteisė iš ieškovo 1070 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1. Dėl faktinės santuokos teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2016 metų pabaigos pradėjo gyventi kartu. Ieškovas atsakovei pasipiršo 2016 m. kovo 5 d.. Atsakovė įrodinėja, kad tekėti sutiko, tačiau sprendimas buvo neapgalvotas, tačiau teismas šiuos argumentus, atsižvelgdamas į tai, jog šalys ilgą laiką gyveno kartu, vertino kritiškai. Pažymi, jog atsakovė neginčija, jog ieškovas atsikraustęs gerino gyvenimo buitį, pirko daiktus, bendrai kūrė šeimos gerovę. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog nors šalys nebuvo sudarę santuokos, tačiau nuo maždaug nuo 2016 metų pabaigos gyveno kartu, turėjo artimus šeiminiams santykius, todėl gyveno faktinėje santuokoje.

3.2. Dėl kilnojamųjų daiktų priteisimo teismas nurodė, kad atsakovė sutinka grąžinti dulkių siurblį, oro sausintuvą, ruletę, spintelę, fotoaparatą, todėl dėl šių daiktų teismas plačiau nepasisako. Dėl oro drėkintuvo, antklodės, spiningo su priedais, automobilio detalių priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovas nepateikia įrodymų, jog minėti daiktai yra pas atsakovę. Be to, atsakovės teigimu, antklodę išsikraustydamas išsinešė pats ieškovas, automobilių detalės jam buvo grąžintos, todėl ieškovui neįrodžius, jog minėti daiktai yra pas atsakovę, reikalavimų, dėl šių daiktų priteisimo netenkino. Dėl kavos aparato priteisimo teismas nurodė, kad kavos aparatą ieškovas įsigijo šalims pradėjus bendrauti iš asmeninių lėšų, todėl kavos aparatą priteisė ieškovui. Dėl spintos priteisimo teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovė pateikė įrodymus, jog būtent ji įsigijo spintą, už ją sumokėjo, todėl nusprendė reikalavimą dėl spintos priteisimo atmesti.

3.3. Dėl automobilių priteisimo ir (ar) jų pripažinimo daline nuosavybe teismas nurodė, kad bylos duomenimis automobilius įsigijo ir už juos faktiškai sumokėjo atsakovė. Atsakovė taip pat patyrė ir automobilio Renault Master saugojimo išlaidas. Ieškovas nepateikė įrodymų jog pirko ginčo automobilius iš asmeninių lėšų, jo paaiškinimai dėl automobilių įsigijimo yra prieštaringi. Teismas atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė, jog būtent jis įsigijo ginčo automobilius, todėl ieškovo reikalavimo dėl automobilių priteisimo netenkino. Dėl automobilių pripažinimo daline nuosavybe teismas nurodė, kad ieškovas neteikė įrodymų ir neįrodinėjo kokiomis dalimis jo vertinimu šalys įsigijo ginčo turtą, be to, šiuo konkrečiu atveju turtą asmenine nuosavybės teise įsigijo atsakovė, todėl ieškinio reikalavimo dėl turto pripažinimo daline nuosavybe nusprendė netenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą dalyje dėl turto pripažinimo apelianto asmenine nuosavybe, ar turto pripažinimo bendrąją dalinę nuosavybę panaikinti ir dalyje priimti naują sprendimą, tai yra iš apelianto asmeninių lėšų įgytus daiktus: oro drėkintuvas – 60 Eur; spiningas ir priedai - 140 Eur; antklodė 220 cm - 200 cm – 220 Eur; automobilių detalės (ratlankiai su padangomis 4 vnt. - skersmuo - 16) – 250 Eur“, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažinti apelianto asmeniniais daiktais ir įpareigoti atsakovę per septynių dienų terminą, po šios civilinės bylos sprendimo įsiteisėjimo, sudaryti sąlygas apeliantui juos saugiai pasiimti savo sąskaita; iš apelianto asmeninių lėšų įgytas transporto priemones, kelioninį automobilį Renault Master ir BMW X3 pripažinti apelianto asmenine nuosavybe arba teismui atsisakius tenkinti 2 punkte keliamus reikalavimus, tuomet kelioninį automobilį Renault Master ir automobilį BMW X3 pripažinti bendrąją apelianto ir atsakovės daline nuosavybe (1/2 dalies); priteisti iš atsakovės apelianto naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas jog atsakovė įsigijo automobilius asmeninės nuosavybės teise neįvertino, jog atsakovės pajamos įsigyti jiems nebuvo pakankamos. Teigia, kad atsakovės vidutinis metinis atlyginimas sudarė 13 306,61 Eur, o išlaidos 7036,61 Eur, todėl atmetus išlaidas, atsakovės mėnesinės pajamos turėjo sudaryti 586,38 Eur. Be to, atsakovė papildomai išleido 3205,46 Eur tariamam apelianto būsto remontui, todėl atsakovės pajamų nebūtų pakakę automobiliams įsigyti, šiuo atveju būtent apeliantas finansiškai prisidėjo prie sukaupto kapitalo iš kurių buvo perkami automobiliai.

4.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas prisidėjo prie automobilių pagerinimo, keitė Renault Master variklį ir šiuos veiksmus atliko asmeninėmis lėšomis. Nurodo, kad atsakovė taip pat neatskleidė teismui, jog apeliantas iš asmeninių lėšų taip pat sumontavo ir dujų įrangą į atsakovės automobilį Opel Vectra, tinkamai neįvertino šalių susirašinėjimo medžiagos. Pažymi, jog atsakovė taip pat teismui nepaaiškino, kodėl už automobilius mokėjo grynaisiais pinigais, o ne bankiniu pavedimu.

4.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos be pagrindo nepatikimais laikė liudytojos G. J. paaiškinimus dėl apelianto turimų santaupų, be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, jog apelianto santaupos buvo žinomos atsakovei, kadangi jos buvo laikomos bute. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi atsakovės paaiškinimais jog ji ginčo daiktų neturi, kadangi ginčo daiktus apeliantas yra palikęs pas atsakovę bute, atsakovė neginčija jog daiktai yra tačiau nežino kur jie yra, todėl ginčo daiktai apeliantui turi būti grąžinti.

5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilnojamųjų daiktų priteisimo klausimą, pagrįstai vertino atsakovės argumentus, jog oro drėkintuvas buvo grąžintas pardavėjui keičiant jį į oro sausintuvą, antklodę išsinešė pats apeliantas, o automobilių detales su ratlankiais atsakovė sukrovė į dėžę ir atidavė apeliantui. Jokių ratlankių neturi. Teigia, kad atsakovei šių daiktų neturint, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl jų priteisimo. Pažymi, jog kiti daiktai, dėl kurių apeliacinis skundas nebuvo pateiktas, apeliantui yra grąžinti.

5.2. Nurodo, kad automobilius Renault Master ir BMW X3 apeliantė įsigijo asmeniškai, iš asmeninių lėšų, jais rūpinosi ir šie automobiliai registruoti jos vardu. Teigia, kad Renault Master buvo saugojamas aikštelėje, už kurio saugojimą mokėjo būtent atsakovė. Pažymi, jog apelianto reikalavimai nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Nurodo, kad automobilių įsigijimo metu jai pakako santaupų juos įsigyti, be to, be gaunamo darbo užmokesčio atsakovė gaudavo arbatpinigius ir ilgą laiką, apie tris savaites, gyveno keltuose, todėl neturėjo poreikio išleisti gaunamo atlyginimo. Papildomai nurodo, kad atsakovė automobilius naudojo, nes jos darbo vieta yra Latvijos Respublikoje.

5.3. Nurodo, kad liudytoja G. J. ir apeliantas puoselėja romantiškus jausmus, daug metų buvo sugyventinai, dėl ko liudytoja jaučia prielankumą apeliantui, todėl teismas jos paaiškinimus pagrįstai vertino kritiškai. Pažymi, jog apeliantas kartu gyvendamas su ieškove įsigijo du automobilius Jaguar ir BMW 530, kas leidžia spręsti, kad šalys nesiekė sukurti bendros nuosavybės. Pažymi, kad apeliantas taip pat reikalauja pripažinti turtą bendra daline nuosavybe po ½ dalį, tačiau tokio reikalavimo tinkamai nesuformulavo pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

8. Apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, pirmiausia nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti patikslinto ieškinio reikalavimai dėl automobilių Renault Master ir BMW X3 pripažinimo apelianto asmenine arba šalių daline nuosavybe. Teigia, kad nors ginčo automobiliai yra registruoti atsakovės vardu, tačiau teismas neįvertino, kad atsakovė neturėjo pakankamai lėšų, atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas ir išlaidas, jiems įsigyti, teismas taip pat nemotyvuotai nepatikimais laikė liudytojos G. J. paaiškinimus dėl apelianto santaupų dydžio. Apeliantas taip pat nesutinka teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti reikalavimai dėl - antklodės, spiningo su priedais, oro drėkintuvo ir automobilių detalių su ratlankiais priteisimo, teigia, kad atsakovė neginčija, jog daiktus turėjo, tačiau nežino kur jie yra. Mano, kad teismas aiškiai nenurodė, kodėl reikalavimai atmesti ir kodėl šiuo atveju vadovautasi tik pačios atsakovės paaiškinimais.

9. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, spręsdamas klausimą dėl patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

10. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į apeliaciniu skundu keliamus klausimus pirmiausia pažymėtina, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta pripažinti kad apeliantas ir atsakovė laikotarpiu nuo 2016 metų pabaigos iki 2020 metų liepos mėnesio gyveno faktinėje santuokoje, taip pat šalys neginčija teismo sprendimo dalies, kuria atsakovė įpareigota per septynių dienų terminą, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, grąžinti apeliantui jo asmeninės nuosavybės teise įgytus daiktus: „kavos aparatą „Jura“ – 900 Eur vertės; dulkių siurblį (belaidis) „Samsung“ – 130 Eur vertės; oro sausintuvą – 60 Eur vertės; balkono ruletę – 60 Eur vertės; vonios spintelę – 50 Eur vertės; vonios radiją – 50 Eur vertės; fotoaparatą „Canon“ – 500 Eur vertės. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog minėti daiktai po teismo sprendimo priėmimo apeliantui yra perduoti.

11. Šalys neginčija faktinių aplinkybių, kad apeliantas ir atsakovė susipažino 2015 metais. Tų pačių metų Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus jau sutiko kartu. Nuo 2016 metų pabaigos šalys pradėjo gyventi kartu, o 2020 metų liepos mėnesį santykiai nutrūko. Remiantis 2017 m. vasario 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, jog atsakovė už 6500 Eur nusipirko transporto priemonę Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis 2021 m. liepos 2 d. sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog už automobilio Renault Master saugojimą (stovėjimą) aikštelėje mokėjo (580 Eur) atsakovė. Remiantis 2018 m. rugpjūčio 14 d. uždarosios akcinės bendrovės „NeroAuto“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog atsakovė už 7500 Eur nusipirko transporto priemonę BMW X3.

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir jų santykiams taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmesdamas apelianto reikalavimus pripažinti atsakovės įsigytus automobilius (nutarties 11 punktas) Renault Master ir BMW X3 apelianto asmenine ar šalių daline nuosavybe nurodė, kad apeliantas neginčijo sudarytų automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių, savo reikalavimus iš esmės grindė tik nenuosekliais paaiškinimais ir liudytojos G. J. parodymais, neįrodinėjo ir neteikė įrodymų jog šalys automobilius įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

14. Pirmiausia pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, tai yra sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

15. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

16. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmiausia pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo įrodinėjamas aplinkybes, jog šiuo atveju ginčo automobiliai Renault Master ir BMW X3 buvo įsigyti iš jo asmeninių lėšų ir ar, kad apskritai apeliantas turėjo pakankamai lėšų šiems automobiliams įsigyti (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai (nutarties 11 punktas), liudytojo M. K. parodymai pirmosios instancijos teisme, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė ginčo automobilius įsigijo savarankiškai, iš asmeninių lėšų, kurios buvo perduotos automobilių pardavėjams.

17. Pažymėtina, jog liudytojas M. K., atsakovės sūnus, pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 20 d. posėdyje parodė, jog dalyvavo automobilio BMW X3 pirkime, apžiūrėjo keletą skirtingų automobilių, išsirinko jo vertinimu geriausią automobilį (duomenys neskelbtini), tik jis automobilį išbandė ir patikrino, matė, jog dokumentus, susijusius su automobilio įsigijimu tvarkė tik jo mama (atsakovė) ir pardavėjo atstovas – administratorius arba buhalteris (pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 20 d. garso įrašo 4 val. 15 min. – 4 val. 20 min,). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju minėti liudytojo parodymai rašytinių įrodymų visete leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė automobilį įsigijo savarankiškai su sūnaus pagalba ir iš asmeninių lėšų, todėl akivaizdu, jog jei šiuo atveju apeliantas būtų faktinis šių automobilių įgijėjas, jis kaip rūpestingas ir atidus asmuo būtų jį patikrinęs, išbandęs, be kita ko atsižvelgiant, jog minėtas automobilis yra pakankamai didelės vertės (7500 Eur), tačiau tokių aplinkybių apeliantas nenurodo, neteikia jokių įrodymų jog automobiliai buvo prižiūrimi, atliekami jų eksploataciniai aptarnavimai ar remonto darbai iš jo asmeninių lėšų (CPK 178 straipsnis).

18. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai, dėl neaiškių priežasčių, nepatikimais laikė G. J. parodymus, pagrindžiančius jog apeliantas turėjo dideles santaupas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojos G. J. parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 20 d. posėdžio metu byloje esančių rašytinių įrodymų viseto kontekste su apeliantu nesutinka. Nagrinėjamu atveju liudytoja G. J. pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje parodė, kad iki 2015 metų pakankamai ilgą laiko tarpą, apie 20 metų, gyveno su apeliantu. Apeliantui ir atsakovei išsiskyrus, liudytoja rūpinasi apeliantu dėl jo sveikatos būklės, pastovai jį lanko ir juo rūpinasi. Liudytoja taip pat nurodė, kad apeliantas iki jiems išsiskiriant namuose turėjo didelį kiekį santaupų, tačiau nenurodė konkrečios valiutos, kokiomis kupiūromis buvo laikomi pinigai, akcentavo jog lėšos buvo laikomos ryšulėliais ir „laisvais pinigais“, tačiau aiškiai nenurodė, kad apeliantas turėjo sukaupęs būtent konkrečiai 50 000 Eur sumą (pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio garso įrašo 3 val. 28 min. – 3 val. 40 min.).

19. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).

20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog šiuo atveju liudytojos G. J. paaiškinimai dėl apelianto santaupų dydžio, valiutos, kiekio nėra konkretūs ir nuoseklūs, be kita ko atsižvelgiant ir tai, jog jei lėšos buvo laikomos liudytojai ir apeliantui gyvenant kartu, todėl labiau tikėtina, kad liudytoja turėjo ir galėjo žinoti laikomų santaupų dydį, jų valiutos formą, todėl šiuo atveju atsižvelgiant į parodymų nenuoseklumą, atsižvelgiant į tai, jog jų nepagrindžia ir jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai, į tai, jog liudytoja ir apeliantas yra susiję ir asmeniniais ryšiais (nutarties 19 punktas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojos G. J. parodymus laikė nenuosekliais ir neaptikimais.

21. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovė finansiškai nebuvo pajėgi įsigyti automobilius Renault Master ir BMW X3, atsižvelgiant į jos pajamas ir patiriamas išlaidas, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Ištyrus byloje pateiktus atsakovės banko sąskaitų išrašus, automobilių įsigijimo momentus (atitinkamai 2017 m. vasario 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d.) matyti, kad apeliantė turėjo daugiau nei pakankamai lėšų šių automobilių įsigijimui nurodytais laikotarpiais, be to, gaudavo apie 1200 Eur atlyginimą. Šiuo atveju šalys neginčija, kad dėl apeliantės darbo pobūdžio – (duomenys neskelbtini), apeliantė patirdavo mažai asmeninių išlaidų, kadangi tris savaites dirbdavo keltuose, kur gyvendavo, gaudavo maitinimą ir arbatpinigius. Taip pat matyti, jog į apeliantės banko sąskaitą buvo pervedamos ir E. G. lėšos. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, pagrindžiančių apelianto argumentus, jog apeliantė negalėjo minėtų automobilių įsigyti iš asmeninių lėšų. Priešingai, kaip matyti apeliantė nuolatos dirbo, gaudavo pajamas, jos lėšų likutis banko sąskaitoje nuolatos didėjo, be to, prieš įsigydama automobilį BMW X3 už 7500 Eur sumą, atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį automobilį Opel Vectra už 2100 Eur, kas taip pat leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė pardavusi asmeninį automobilį, savo lėšomis ir iniciatyva įsigijo jį pakeičiantį automobilį BMW X3.

22. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neįvertino, jog apeliantas atliko automobilio Renault Master remonto darbus, tai yra keitė variklį montavo dujų įrangą į atsakovės valdytą ir jau parduotą transporto priemonę Opel Vectra, tačiau vertinant šių argumentų pagrįstumą, kaip minėta nutarties 17 punkte, šiuo atveju byloje nėra duomenų, pagrindžiančių bet kokias faktines automobilių remonto / eksploatacines išlaidas, apeliantas neteikė įrodymų, jog pirko detales, eksploatacines medžiagas (tepalai, aušinimo skystis, stabdžių skystis, trinkelės ir ar pan.), tokių aplinkybių nepagrindžia ir apelianto pateikti banko sąskaitos išrašai (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), nors akivaizdu, jog tokios išlaidos turėjo būti patirtos atsižvelgiant į pakankamai ilgą automobilių eksploatacijos laikotarpį, o ir be to, liudytojas M. K. parodė, jog priešingai nei teigia apeliantas, dujų įrangą buvo sumontuota jo iniciatyva, jis nugabeno automobilį į garažą jos sumontavimui ir už darbus sumokėjo lygiomis dalimis kartu su atsakove. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, nei kur, nei už kokią kainą ir kokio modelio dujų įranga buvo sumontuota į automobilį Opel Vectra, neteikia jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo įrodinėjamas aplinkybes.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes (nutarties 10-22 punktai), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog apeliantas neįrodė, kad ginčo automobiliai Renault Master ir BMW X3 buvo įsigyti iš jo asmeninių lėšų ir (ar) kad šie automobiliai buvo faktinė apelianto nuosavybė, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė patikslinto ieškinio reikalavimus dėl ginčo automobilių pripažinimo asmenine apelianto nuosavybe.

24. Pažymėtina, jog apeliantas taip pat prašo ginčo automobilius Renault Master ir BMW X3 pripažinti daline šalių nuosavybe (apeliacinio skundo 61 punktas). Pirmiausia, kaip nurodyta nutarties 12 punkte, pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Šiuo atveju nustatyta (nutarties 23 punktas), kad ginčo automobilius įsigijo ir visą laikotarpį valdė tik atsakovė, byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantas finansiškai prisidėjo prie šių automobilių įsigijimo ar išlaikymo išlaidų juos eksploatuojant, byloje pateiktos foto fiksacijos pagrindžia, jog apeliantas patobulino Renault Master vidaus apdailą, tačiau nepateikta įrodymų apie šių darbų išlaidas, todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo automobilius pripažinus asmenine atsakovės nuosavybe, apeliantui neteikiant įrodymų, jog šalys ketino turtą įgyti bendra daline nuosavybe ir ar, kad apeliantas investavo į šį automobilį, nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo dėl šio turto pripažinimo daline šalių nuosavybe, po ½ dalį.

25. Apeliantas taip pat prašo įpareigoti atsakovę grąžinti antklodę (220 Eur vertės), spiningą su priedais (140 Eur vertės), oro drėkintuvą (60 Eur vertės), automobilių detales su ratlankiais (250 Eur vertės). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi atsakovės paaiškinimais dėl faktinės daiktų buvimo vietos. Nurodo, kad minėti daiktai yra pas atsakovę, atsakovė patvirtino šias aplinkybes, nurodydama, kad toks turtas buvo, bet nežino kur jis šiuo metu yra. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad daiktus, kurie yra priteisti pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė grąžino apeliantui ir kitų reikalaujamų priteisti apelianto daiktų ji neturi.

26. Pirmiausia, vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad apeliantas neteikia jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog minėti daiktai buvo įsigyti jo lėšomis ir ar, kad ginčo daiktai faktiškai yra pas atsakovę. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs daiktų grąžinimo apeliantui klausimą, įvertinęs šalių paaiškinimus nustatė, kad antklodę apeliantas išsinešė pats, išsikraustydamas iš atsakovės gyvenamosios vietos, automobilių detales atsakovė atidavė apeliantui, jas sukraudama į dėžę, nurodė, kad spiningas buvo, tačiau jo buvimo vietos nežino, o oro drėkintuvas buvo pakeistas į oro sausintuvą, kuris buvo grąžintas apeliantui. Pažymėtina, jog apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad daiktai yra pas atsakovę, tačiau aiškiai nenurodo jų faktinės buvimo vietos, tai yra spiningas su priedais buvo laikomas atsakovės namuose ar kelioniniame automobilyje Renault Master.

27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad šiuo atveju būtent apeliantas turi įrodyti, kad reikalaujami grąžinti daiktai yra pas atsakovę. Šiuo pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų tyrimą, pagrįstai nustatė, kad apeliantui tiksliai nenurodžius daiktų buvimo vietos, nepateikus jų įsigijimo dokumentų, objektyvių argumentų ir ar rašytinių įrodymų dėl faktinės jų buvimo vietos, nėra pagrindo nesutikti atsakovės paaiškinimais, jog minėtų daiktu ji neturi, o jam priklausantys daiktai yra perduoti. Darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, kad ginčo daiktai yra pas atsakovę, todėl pirmosios instancijos pagrįstai patikslinto ieškinio reikalavimus dėl antklodės, spiningo su priedais, oro drėkintuvo, automobilių detalių su ratlankiais pagrįstai atmetė, kadangi priešingu atveju susiklostytų situacija, jog atsakovė būtų įpareigota grąžinti tuos daiktus, kurių ji neturi.

28. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl automobilių Renault Master ir BMW X3 pripažinimo asmenine apelianto ir (ar) šalių daline nuosavybe ir daiktų grąžinimo nenustatyta, todėl nutaria apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai).

30. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 850 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo reikalavimai atmesti, iš apelianto atsakovės naudai priteisiama 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto E. G. 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės S. K. naudai.