Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Valdonei Kutytei, Aušrai Razutienei, Daivai Vyšniauskaitei, Aldonai Daudaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista 2014-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2014 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (9 epizodai), 215 straipsnio 1 dalį (11 epizodų), 198¹ straipsnio 1 dalį (11 epizodų) subendrinta 60 MGL (2259 eurų) bauda. Taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 40 MGK (1 506 eurų) bauda, bausmė neįvykdyta, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje padarymu. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2016-05-22 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, dirbdama UAB "(duomenys neskelbtini)" salone adresu Ukmergės g. 369, Vilniuje, turėdama teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudaryti sutartis, atstovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudojusi tuo, kad 2016-05-22 jai (M. S.) atstovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ O. G. sudarė sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone įsigydama išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy A3, bei tokiu būdu gavusi būtinus tokios sutarties sudarymui pastarosios (O. G.) asmens duomenis juos panaudojo - O. G. vardu sudarydama tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VFG60522JNPA, įsigyjant mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S6 Edge, kurio kaina 619 Eur ir mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxyt S7 Edge, kurio kaina 819 Eur bei sutartyje ir jos prieduose pasirašė už O. G., tokiu būdu suklastojo dokumentą - tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VFG60522JNPA ir apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1438 Eur vertės turtą.

Apklaustas kaip kaltinamoji M. S. teismo posėdyje prisipažino padariusi kaltinime nurodytas veikas, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad klientė buvo dienos metu ir pirko vieną telefoną išsimokėtinai. Sudarant sutartis pateikė asmens dokumentą pasą Sudarė sutartį, o asmens dokumentas liko pas kaltinamąją. Vakare kaltinamoji sudarė sutartį dar dviem telefonams Samsung S6 ir S7. Sutarčiai sudaryti reikėjo tik paso. Sudarant sutartį įmonėje lieka sutartis, taip pat paso kopija. Prie sutarties M. S. paliko paso kopiją. Sudarant sutartis visada padaro dvi paso kopijas. Teigė, kad paso pati nenaudojo, jis liko salone. Antroji sutartis, kurią sudarė kaltinamoji, buvo dėl telefono įsigijimo išsimokėtinai. Sutartis buvo sudaryta O. G. vardu greičiausiai su kaltinamąją. Kaltinamoji atstovavo mobiliąją liniją. Sutartį už O. G. pasirašė kaltinamoji, teigė, kad dažnai pasirašydavo už klientus, nes taip liepdavo vadovas, jeigu klientas nepasirašydavo. Antrąjį kartą sudarius sutartį abu egzemplioriai liko salone, o kaltinamoji turėjo telefonus. Juos vėliau pardavė, gal praėjus savaitei po įsigijimo. Pardavė žmogui surastam pagal skelbimą už 800 eurų, o pinigus išleido. Su O. G. buvo pasirašyta tokia pati sutartis. Klientei davė pasirašyti ją, pateikė priedus, dėl asmens duomenų tvarkymo, bendrąsias sąlygas ir paso kopiją. Paso buvo dvi kopijos, klientė ant abiejų pasirašė, taip pat buvo spaudas kopija tikra. Klientės pasas liko pas kaltinamąją, o sutartį su priedais atidavė. Pasą klientė davė vienai kopijai padaryti, leidimo padaryti antrąją paso kopiją negavo. Sumanumo padaryti kaltinime numatytus veiksmus iš pradžių nebuvo, jis atsirado tada, kai O. G. paliko pasą. Pasas sutarčiai sudaryti nebuvo reikalingas . Realia paso nenaudojo, tik padarė jo kopiją.

Kaltinamoji sutiko su nukentėjusiosios pareikštu reikalavimu, parše leisti jį mokėti dalimis, teigė, kad supranta kokia tai suma, tačiau turi du darbu ir gali mokėti dalimis. Teigė, kad dirba klientų aptarnavimo centre, taip pat tolimųjų reisų stiuardese, jos pajamos yra virš 1 200 eurų. Skolų turi, yra likusi 340 eurų skola nuo kredito.

Kaltinamoji taip pat sutiko su UAB "(duomenys neskelbtini)“ieškiniu.

Parodžius kaltinamajai nukentėjusiosios paso kopiją, esančią byloje (b. l. 5), ji nurodė, kad tai jos parašas, jis pasirašė, nes vadovė sakė, kad jis pasirašytų pati, kai darė kopiją.

Apklausta kaip nukentėjusioji O. G. teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė. Paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta iš matymo, nes tą dieną nusprendė įsigyti mobilųjį telefoną, atvažiavo į Ukmergė g. 269, Vilniuje Bitės klientų aptarnavimo skyrių, išsirinko telefoną ir jį įsigijo, sudarius pirkimo išsimokėtinai sutartį. Iš einant pamatė, kad šalia yra dar ir (duomenys neskelbtini), ten išsirinko LD telefoną, norėjo už jį sumokėti grynais, tačiau M. pasakė, kad pirmą dieną dirba ir negali priimti grynųjų, todėl sutiko telefoną pirkti išsimokėtinai. Nepastebėjo, kad sudariusi sutartį pamiršo savo pasą. Bitėje jai iš karto atidavė pasą, o Mobilioje linijoje, ne, buvo chaosas. Teigė, kad sumokėjusi pinigus pagal pirkimo išsimokėtinai sutartį visada pasitikrina, ar kreditorius juos gavo. Paskambino į "(duomenys neskelbtini)" ir jai pasakė, kad pagal vieną sutartį pinigus gavo, o pagal kitą, negavo. Pasiteiravo, kokia tai sutartis, nes sudarė tik vieną, tada jai atsiuntė sutartį į elektroninį paštą. Pradėjo aiškinti, kad antros sutarties nesudarė, nuvyko į policiją, "(duomenys neskelbtini)" paprašė jos pasiaiškinimo. Vėliau jai paskambino iš dukros darželio, kad ji paliko pasą, ją surado per darželį pagal seną telefono numerį. Jai iš darželio paskambino administratorė ir pasakė, kad jos pasas yra (duomenys neskelbtini). Ieškinį reiškia ir UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl to, kad pagal įstatymą reikia, kad jeigu asmuo padarė nusikaltimą dirbdamas toje įmonėje, tai darbdavys yra atsakingas dėl to, kad priėmė tokį darbuotoją. Tokią ieškinio sumą prašo priteisti dėl to, kad nėra apribojimų dėl to, kokios reikalauti sumos, tai teismas sprendžia, kokia suma turi būti priteista. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo sugadintos jos atostogos, tai turėjo įtakos jos kraujo spaudimui, suprastėjo sveikata, taip pat ji turėjo gaišti laiką, aiškintis policijoje, važiuodama į policiją pateko į avariją, sudaužė jos mašiną, kaltininkas avarijos buvo kitas asmuo. Turėjo daug ne malonumų. Direktorius darbe apie tai sužinojo, po to visi sužinojo, jos darbas susijęs su pinigais, todėl visi blogai žiūrėjo. Jai reikėjo aiškintis, kodėl važiuoja į teismą, tai nemalonu, visi tai blogai vertina. Žalą patyrė, nes panaudojo be leidimo jos asmeninius duomenis. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad buvo sugadintos atostogos sužinojus apie antrąją sutartį, nepatogumai, nes teko pačiai važinėti, aiškintis, kad nėra jos kaltės, kad ne ji sudarė tą sutartį. O reikalavimas reiškiamas solidariai abiem atsakovams, nes asmuo dirbo toje firmoje, tai firma atsakinga už darbuotojo veiksmus, pagal įstatymą ji gali to reikalauti.

Negalėjo pasakyti, kiek paso kopijų padarė UAB "(duomenys neskelbtini)", Bitėje darė vieną kopiją, ant jos pasirašė, o "(duomenys neskelbtini)" buvo chaosas. Parodžius sutarties specialiųjų sąlygų kopiją (b. l. 2) nukentėjusioji paaiškino, kad joje yra ne jos parašas. Parodžius byloje esančią paso kopiją , nukentėjusioji paaiškino, kad ant jos yra ne jos parašas (b. l. 5).

Civilinio atsakovo UAB "(duomenys neskelbtini)" įgaliota atstovė M. D. teismo posėdyje nesutiko su ieškinio reikalavimais, kaltinamoji pas juos dirbo trumpą laiką, buvo atsisakyta jos paslaugų. Negavo iš O. G. jokio rašto. Dėl asmens dokumento su O. G. susisiekė ir jį grąžino dviejų dienų laikotarpyje. Mano, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" neturi atsakyti, atsakomybė turi būti kaltinamosios. Atsiliepime teigiama, kad M. S. yra O. G. draugė, tai ši informacija gauta iš darbuotojo M. R.. Dėl šio įvykio įmonės prestižas nukentėjo, materialinė žala nepadaryta, nes jiems sumokėjo partneris, todėl skola liko partneriui.

Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi kaltinime nurodytus veiksmus, kaltinamoji, jo, nukentėjusioji, civilinis atsakovas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymo, bylos aplinkybės yra aiškios, todėl vadovaujantis BPK 273 straipsniu bylą nagrinėjant teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

2016-08-03 UAB "(duomenys neskelbtini)" kreipėsi į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 6 PK su pranešimu, kuriame nurodė, kad 2016-05-22 UAB "Mobili linija" parduotuvėje, esančioje Ukmergės g. 369, Vilniuje, darbuotoja M. S., įgaliota UAB "(duomenys neskelbtini)" vardu sudaryti tikslinės paskolos sutartis su asmeniu, prisistačiusiu O. G. sudarė tikslinės paskolos sutartį Nr. VFG60522JNPA, pagal kurią jai naudoti ir valdyti perdavė: Samsung Galaxy S6 Edge ir Samsung Galaxy S7 Edge. Perduoto turto vertė 1 438,00 euro, bendras įsipareigojimus pagal sutartį – 1 739,53 euro. 2016-07-27 O. G. raštu kreipėsi į UAB "(duomenys neskelbtini)" ir nurodė, kad minėtos sutarties nesudarė, savo pasą buvo palikusi UAB "Mobili linija" parduotuvėje, todėl tikėtina, kad juos pasinaudojo parduotuvės darbuotoja M. S.. Prie pareiškimo pateikė tikslinės paskolos sutarties Nr. VFG60522JNPA kopiją, O. G. asmens dokumento kopiją, O. G. paaiškinimo kopiją (b. l. 1-7).

Iš 2016-08-23 UAB "(duomenys neskelbtini)" rašto matyti, kad įmonė pateikė ikiteisminiam tyrimui su O. G. sudarytos sutartis Nr. VFG60522JNPA ir jos priedų originalus (4 lapai voke) (t. 1, b. l. 27, 90).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamajai M. S. pareikštas kaltinimas iš dalies pasitvirtino. Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina kaltinamosios prisipažinimas ir paaiškinimai duoti teisme, nukentėjusiosios O. G. paaiškinimai teisme, į bylą pateikta tikslinės paskolos sutartis Nr. VFG60522JNPA ir jos priedai taip pat kiti byloje esantys dokumentai. Remiantis šiais įrodymais nustatyta, kad2016-05-22 ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku kaltinamoji, dirbdama UAB "(duomenys neskelbtini)" salone, esančiame Ukmergės g. 369, Vilniuje, turėdama teisę UAB "(duomenys neskelbtini)" vardu sudaryti sutartis, pasinaudodama tuo, kad 2016-05-22 ji atstovaudama UAB "(duomenys neskelbtini)" su O. G. sudarė sutartį, pagal kurią O. G. išsimokėtinai įsigijo mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy A3, tokiu būdu gavusi O. G. duomenis, reikalingus sutarčiai sudaryti, pasinaudodama šiais duomenimis sudarė O. G. vardu tikslinės paskolos sutartį Nr. VFG60522JNPA, pagal kurią įsigyjamas mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy S6 Edge, kurio kaina 619 eurų, ir mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy S7 Edge, kurio kaina 819 euro, sutartyje ir jos prieduose pasirašė už O. G., tokiu būdu suklastojo dokumentą – tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VFG60522JNPA ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. minėtus du telefonus Samsung, kurių bendra vertė 1438 eurai.

Kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti kaip idealioji sutaptis nusikaltimų, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamosios veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamoji nukentėjusiosios O. G. vardu sudarė tikslinės paskolos sutartį, t. y. pats faktas, kad O. G. su UAB "(duomenys neskelbtini)" sudaro tikslinės paskolos sutartį Nr. VFG60522JNPA ir pagal šios sutarties sąlygas įgyja teisę gauti du telefonus, yra melagingas. M. S. pati kito asmens vardu sudariusi pirkimo išsimokėtinai sutartį, taip apgaule įgijo svetimą turtą - du mobiliojo ryšio telefonus, kurių bendra vertė 1 438 euro. Tokie veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį.

Taip pat M. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi M. S. tikslu vartojimo kredito sutartį, kuria neva O. G. išsimokėjimo būdu perka du mobilioji ryšio telefonus, pateikti kaip apgaulės priemonę pagamino netikrą tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VFG60522JNPA, į kurią įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad O. G. perka išsimokėjimo būdu sutartyje numatytomis sąlygomis tu mobiliojo ryšio telefonus, kurių bendra vertė 1 438,00 euro, pati pasirašė už O. G., ir šią sutartį įtraukė į įmonės apskaitos dokumentus. Tokie M. S. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį. Šiuo atveju sukčiavimas ir suklastojimas padaryti viena veika, todėl sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Teismas mano, kad kaltinamąja nepagrįstai inkriminuotas BK 302 straipsnio 1 dalis, t. y. neturint teisinio pagrindo asmens dokumento, šiuo atveju O. G. paso panaudojimas. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji iš pradžių tą pačią dieną sudarė tikslinės paskolos sutartį, pagal kurią išsimokėtinai įsigijo mobiliojo ryšio telefoną. Šią sutartį atstovaudama UAB "(duomenys neskelbtini)" su O. G. pasirašė M. S.. Po šios sutarties sudarymo O. G. pamiršo UAB "Mobili linija" salone savo asmens dokumentą – pasą. Teismas vertina, kad šiuo atveju ta aplinkybė, jog O. G. buvo pamiršusi savo pasą, nėra reikšminga, kadangi anksčiau sudarius sutartį visi jos asmens duomenys, taip pat ir paso kopija, buvo likę salone ir žinomi M. S.. Kaltinime yra teigiama, kad M. S. panaudojo O. G. asmens duomenis bei dokumentą, pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. G. vardu, tikslinės paskolos sudarymui. Iš tikrųjų kaltinime nėra atkleidžiama, kuo pasireiškė asmens dokumento panaudojimas sudarant minėtą sutartį, kadangi visi asmens duomenys, reikalingi tokios sutarties sudarymui, jai buvo nurodyti ankstesnėje sutartyje, kuri buvo sudaryta su O. G.. Iš kaltinamosios paaiškinimų galima spėti, kad paso panaudojimas apsireiškė tuo, kad buvo padaryta jo kopija ir pridėta prie suklastotos sutarties, tačiau kaltinamoji ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme negalėj tvirtai pasakyti, ar ji prie suklastotos sutarties pridėjo nuo paliktos paso padarytą kopiją, ar antrą kopija nukopijavo nuo pirmosios paso kopijos. Teismas vertina, kad šiuo atveju, net jeigu M. S. prie suklastotos sutarties dokumentų pridėjusi kopiją, padarytą nuo pamiršto paso, tai negali būti vertinama kai asmens dokumento panaudojimas. BK 302 straipsnio 2 dalyje numatytas asmens dokumento panaudojimas reiškia tokio dokumento panaudojimą pagal tikrąją jo paskirtį, t. y. asmens tapatybei nustatyti ir patvirtinti, o šiuo atveju tokios kopijos pridėjimas prie dokumentų negali būti vertinamas kaip asmens tapatybės pagal asmens dokumentą nustatymas. Dėl šių priežasčių M. S. išteisintina pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis).

Bausmės skyrimas

Kaltinamoji M. S. šioje buvo byloje BPK 140 straipsnio tvarka sulaikyta nebuvo, jai paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

M. S. yra teistas 1 kartą, šiuo metu teisiamas jau 2 kartą. Ji padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, administracine tvarka nebausta, dirbanti, netekėjusi, psichiatrijos ligoninėse negydyta, priklausomybės ligų įskaitoje taip pat neregistruota.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, taip pat įvertinus tai, kaltinamoji jau yra teista už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą baudos bausme, ši bausmė nebuvo veiksminga, kadangi kaltinamoji ir vėl nusikalto, todėl manytina, kad jai turi būti skirta griežtesnė bausmė už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, t. y. laisvės apribojimo bausmė ir baudos bausmė pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Šioje baudžiamojoje byloje UAB "(duomenys neskelbtini)" pareiškė 1 680,35 eurų dydžio ieškinio reikalavimą, kurį sudaro dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų patirti nuostoliai, t. y. telefonų vertė ir įsipareigojimai pagal tikslinės paskolos sutartį. Viso įsipareigojimai pagal tikslinės paskolos sutartį sudarė 1 739,53 euro. Per Perlo terminalą 2016-07-31 buvo gautas 59,18 eurų mokėjimas, todėl ši suma minusuota iš bendros nuostolių sumos ir ieškovas prašo priteisti 1 680,35 eurus žalos atlyginimą. M. S. sutiko su šiuo ieškinio reikalavimus. Kadangi ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, dėl kurių ieškovui padaryta žala, todėl ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Nukentėjusioji O. G. ieškiniu prašo solidariai iš UAB "(duomenys neskelbtini)" ir M. S. priteisti 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. UAB "(duomenys neskelbtini)" su šiuo ieškiniu nesutiko, mano, kad turi atsakyti M. S.. M. S. su ieškiniu sutiko.

Dėl solidarios atsakomybės pastebėtina, kad ji taikoma tik įstatymo numatytais atvejais. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai žalos padarę asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Nors M. S. ir buvo UAN "(duomenys neskelbtini)" darbuotoja, tačiau to nepakanka padaryti išvadai, kad už jos nusikalstamus veiksmus privalo atsakyti jos darbdavys. Minėtas CK nuostata numato atsakomybę tais atvejai, kad darbuotojas žalos apdaro vykdydamas savo darbines funkcijas. Tuo metu, kai M. S. klastojo sutartį, tikslu pasisavinti telefonus, jis veikė nusikalstamai ne tik O. G., bet ir savo darbdavio atžvilgiu, ir jokių būdu nevykdė savo darbinių funkcijų. Tie atveja, kai darbuotojas daro tyčinį nusikaltimą, tai nėra jo darbinių pareigų vykdymas ir už tokius veiksmus darbdavys negali atsakyti. Todėl ieškinys UAB "(duomenys neskelbtini)" atžvilgiu yra nepagrįstas ir atmestinas.

Nors M. S. pripažino ieškinio reikalavimą, tačiau teismas šiuo atveju nėra saistomas tokio ieškinio reikalavimo pripažinimo ir privalo nustatyti padarytos žalos dydį. Visų pirma dėl to, kad šios kategorijos bylose prerogatyva nustatyti neturtinės žalos dydį priklauso teismui. Antra, ieškinyje reikalaujamas priteisti neturtinės dydis neatitinka teismų praktikos ir protingumo, sąžiningumo principų. Įvertintina ir tai, kad kaltinamoji, nors teismas ir primygtinai siūlė, nepasirūpino teisine gynyba byloje, ginasi savarankiškai. Įvertinus visa tai, taip pat vadovaujantis CPK 42 straipsnio 2 dalies, ir 140 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas šiuo atveju ieškinio pripažinimo nepriima ir žalos dydį nustato pagal nukentėjusiosios nurodytus kriterijus.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė nepatogumų, jautė nesaugumą ir nerimą, nežinomybę, pasipiktinimą ir kitus neigiamus jausmus, dėl to kaip bus išspręsta jos situacija, paaiškėjus, kad jos vardu yra sudaryta dar viena sutartis ir jai primesti turtiniai įsipareigojimai, kurių ji iš tikrųjų neprisiėmė. Turėjo rūpesčių ir laiko gaišimo dėl to, kad reikėjo rašyti pareiškimą policijai, aiškintis įmonei, važinėti į policiją, teismą, duoti parodymus, nors į šią situaciją buvo įtraukta visiškai ne jos valia. Įvertinus visa tai, bei atsižvelgiant į kaltinamosios poziciją, kuri teisme su pareikštu ieškinio reikalavimu sutiko, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą dalyje dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 30 MGL (1 129,80 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. S. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 20 MGL (753,20 eurų) baudą.

Paskirti M. S. BK 48 straipsnio 6 dalyje 2 punkte numatytą įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti po 50 procentų šiuo nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo kiekvienam ieškovui.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

UAB "(duomenys neskelbtini)" ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. S. 1 680,35 eurų žalos atlyginimą UAB "Mokilizingas" naudai.

Nukentėjusios O. G. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. S. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą O. G. naudai. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Iki nuosprendžio vykdymo palikti galioti kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendį pradėjus vykdyti kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. S., kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistoji per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajai, kad jeigu nuteistoji neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistoji vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Prie bylos pridėtą tikslinės paskolos sutartį Nr. VFG60522JNPA ir jos priedus (4 lapai voke) palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.