Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. T., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, nuteistasis), skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. T. prašymas dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo G. T. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo G. T. skundo argumentais, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis, kuria buvo atmestas nuteistojo prašymas, yra teisėta ir pagrįsta. Priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai įvertino prašymui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai išaiškino baudžiamojo įstatymo nuostatų pakeitimus ir teisės taikymo klaidų nepadarė.

8. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, taip pat iš LITEKO duomenų matyti, kad nuteistasis G. T. atlieka subendrintą šešerių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, už kurias jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d., 2022 m. balandžio 1 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiais. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas). Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas pagrįstai nurodė, jog po minėtų apkaltinamųjų teismo nuosprendžių priėmimo šiuo Įstatymu nebuvo keičiamos BK 135 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo dėl šių nusikalstamų veikų padarymo švelninti nuteistojo teisinę padėtį.

9. Po minėtų apkaltinamųjų teismo nuosprendžių priėmimo keitėsi tik teisinis reguliavimas, susijęs su baudžiamąja atsakomybe dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

9.1. Kaip jau minėta, G. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2222-827/2021 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. gegužės 27 d. su bendrininkais pasikėsino pagrobti svetimą 2500,80 Eur vertės turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad žemesnysis teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo šią nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, kad priešingai nei skunde tvirtina nuteistasis, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą pirmiausia aktuali ne tiek konkreti baudžiamojo įstatymo straipsnio dalis, kiek nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visuma, t. y. sprendžiant dėl asmens veikos perkvalifikavimo teismas negali tiesiog mechaniškai taikyti tą pačią konkretaus naujos redakcijos baudžiamojo įstatymo straipsnio dalį pirmiausia neatsižvelgęs į apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius ir pagal juos nenustatęs taikytiną baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju pagal teismo nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes aktualus nuteistojo G. T. padarytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įsibrovimas į saugomą teritoriją. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-500), dėl kurios kaltu pripažintas nuteistasis G. T., buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, ir tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją ir už šios nusikalstamos veikos padarymą minėto straipsnio sankcijoje buvo įtvirtintos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) nuteistojo G. T. padarytą veiką kvalifikuojantis alternatyvus objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis – įsibrovimas į saugomą teritoriją, iš BK 178 straipsnio 2 dalies buvo perkeltas į BK 178 straipsnio 3 dalį, tačiau iš baudžiamojo įstatymo pašalintas nebuvo. Kitaip tariant nuteistojo G. T. padaryta nusikalstama veika šiuo metu atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius. Kaip matyti iš šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo, BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato alternatyvias baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Taigi, žemesnysis teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal šiuo metu galiojančio BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, kadangi tiek veikos padarymo metu galiojusio BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje, tiek šiuo metu galiojančio BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta analogiška bausmės rūšis ir jos dydis ir dėl šios priežasties šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio 3 dalies redakcija nelaikytina įstatymu, turinčiu grįžtamąją galią BK 3 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi nešvelnina nuteistojo teisinės padėties. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kuriais jis teigia, kad skundžiamą nutartį priėmęs žemesnysis teismas pažeidė draudimą bloginti jo teisinę padėtį nurodydamas, jog reikia jo veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 3 dalį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnysis teismas, priešingai nei savo skunde nurodo pareiškėjas, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo nuteistojo 2021 m. gegužės 27 d. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, nes ši teisės norma nelaikytina nuteistojo teisinę padėtį švelninančia. Tuo pačiu kaip nepagrįsti atmestini nuteistojo skundo argumentai, kuriais jis teigia, kad iš BK 178 straipsnio 2 dalies joks veiką kvalifikuojantis požymis, tarp jų – ir svetimo turto pagrobimas įsibraunant į saugomą teritoriją, nebuvo perkeltas į BK 178 straipsnio 3 dalį, o, nuteistojo manymu, šis veiką kvalifikuojantis požymis nuo 2023 m. birželio 1 d. tiesiog neteko galios. Aukštesnysis teismas tokius nuteistojo skundo argumentus atmeta, kadangi akivaizdu, jog minėtas požymis įtvirtintas naujos redakcijos BK 178 straipsnio 3 dalyje, taigi, priešingi nuteistojo teiginiai neatitinka nei baudžiamojo įstatymo nuostatų, nei teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių.

9.2. Be to, minėta, kad G. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-976-1123/2022 pripažintas kaltu ir nuteistas, be kita ko, ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. gruodžio 2 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pasikėsino įgyti svetimą turtą, kurio vertė 800 Eur. Nors nuteistasis pateiktame skunde nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepasisakė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavimo, visgi tokie pareiškėjo skundo argumentai atmestini. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad iš skundžiamos nutarties turinio (3-4 lapų) akivaizdu, jog konstatuodamas, kad aptariamos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra pagrindo perkvalifikuoti pagal kitą BK 182 straipsnio dalį (nes pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nuteistojo teisinė padėties nesikeičia), žemesnysis teismas išdėstė išsamius šios išvados motyvus, kuriems aukštesnysis teismas pritaria visa apimtimi. Nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas pagrįstai konstatavo, kad BK 190 straipsnio pakeitimai įtakos nuteistojo G. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturėjo, nuteistojo padaryta veika atitinka tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu galiojančio BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, o pati BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija nesikeitė.

10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti nuteistojo G. T. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. T. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.