Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-976-1123/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-26
Bylos Nr.
1-976-1123/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
G. T.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-976-1123/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41991-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,kaltinamajam G. T.,jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu ir 20 MGL (2 500 Lt) bauda. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartimi veika perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį (BK redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d.) ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką išdirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi viešieji darbai apkeisti į 20 MGL baudą;

3) Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 13 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu pripažintas pavojingu recidyvistu;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė – 13 metų laisvės atėmimo bausmė;

5) Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 24 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, ir nustatyta galutinė – 6 metų 5 mėnesių ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. birželio 29 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 6 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendį įskaityti laikotarpiai ir atliktos bausmės laikas, taip pat, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas G. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 14 d. 8.55 val. iki 2020 m. spalio 16 d. 7.13 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. neteisėtai įgijo fizinio asmens dokumentą ir, pasinaudodamas neteisėtai įgytu kito asmens dokumentu, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, 2021 m. gruodžio 2 d., 15.45 val., UAB „Tele2“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai pasinaudojęs J. Č. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklaidindamas darbuotoją O. J. dėl savo tapatybės, pasikėsino įgyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S21“, 800 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes bendrovės darbuotoja suprato apgaulę. Šiais savo veiksmais G. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. T. , apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 2 d., Karoliniškėse, „Vaivorykštės“ sustojime, ant žemės jis rado asmens tapatybės kortelę, kuria norėjo pasinaudoti ir įgyti telefoną. Kieno vardu buvo kortelė, jis dabar neatsimena. Tą pačią dieną nusprendė kortele pasinaudoti, tiesiog kilo tokia mintis. Jis atsitiktinai ėjo pro telefonų parduotuvę ir užėjo į vidų. Dabar neprisimena, koks buvo telefono modelis, kurį paėmė, paėmė tą, kuris patiko. Pardavėjai pateikė ne savo asmens tapatybės kortelę, o tą, kurią rado. Jo tikslas buvo pasiimti telefoną. Jis gal ir būtų sumokėjęs pirmąją įmoką už telefoną, bet nebuvo reikalavimo. Jam parduotuvėje „Tele2“ pardavėja davė kažkokį dokumentą ir jis jį pasirašė. Pildant dokumentus pardavėja pastebėjo, kad asmens tapatybės kortelė ne jo. Ji pradėjo tempti laiką, pildyti kažkokius dokumentus, ir jis pagalvojo, kad kažkas ne taip, todėl atsistojo ir išėjo iš parduotuvės. Tuo metu jis buvo su apykoje ir jam namuose reikėjo būti 18.00 val. Įvykio metu salone dar buvo kažkoks vaikas, tačiau jis jo nepažįsta, jis buvo ne su juo.

Kadangi kaltinamasis G. T. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis G. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną, tikslios dienos ar laiko neprisimena, jis išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), pasivaikščioti ir ėjo link (duomenys neskelbtini), buvo vienas. Priėjęs prie stotelės „Vaivorykštė“, pamatė gulinčią asmens tapatybės kortelę, dabar neprisimena, kieno vardu ji buvo išduota, galimai J. Č., daugiau šalia jokių daiktų nebuvo. Tada įsėdo į troleibusą ir išlipo Naugarduko gatvėje. Eidamas minėta gatve, sutiko pažįstamą, jo duomenų nežino, tačiau jį vadina „M.“, kartu su juo nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alaus. Išėjęs iš parduotuvės pagalvojo, kad reikia su rastu dokumentu pasiimti lizingu telefoną su SIM kortele. Todėl nuvyko į UAB „Tele2“ saloną, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su pažįstamu laukė, kol atsilaisvins UAB „Tele2“ darbuotoja. Priėjęs prie darbuotojos paklausė, ką ji gali jam pasiūlyti iš telefonų, iš pradžių pasakė, kokio nori, bet tuo metu tokio telefono nebuvo, todėl pasiūlė kitą ir jis sutiko. Koks tai buvo telefonas, jau neprisimena. Jis darbuotojai pateikė rastą J. Č. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, prisistatydamas, kad tai jis ir yra J. Č.. Darbuotoja paprašė nusiimti veido kaukę, po to pasakė, kad jis nepanašus į asmenį dokumento nuotraukoje. Tuomet jis patvirtino, kad tai jis, t. y. J. Č., darbuotoja pildė dokumentus, po to davė jam pasirašyti, nurodė parašyti vardą, pavardę ir pasirašyti. Bet jis tikslios pavardės nežinojo, todėl stengėsi rašyti neaiškiai, taip pat darbuotojos pateiktą dokumentą (koks jis buvo, neprisimena) pasirašė išgalvotu parašu. Kadangi viskas truko labai ilgai ir jam sukėlė įtarimų, be to, jam reikėjo skubėti, nes 18 val. turėjo būti namuose, kadangi jam uždėta apykojė, jis nusprendė pabėgti. Jo pažįstamas nebuvo visą laiką su juo kartu, tai ateidavo, tai vėl išeidavo. Išbėgęs iš salono, jis įsėdo į automobilį ir paprašė, kad jį greičiau nuvežtų į namus, jis neprisimena, koks tai buvo automobilis (b. l. 68-70, 74-75).

2021 m. gruodžio 2 d. M. N. pareiškime nurodyta, kad apie 16 val. į „Tele2“ saloną atvyko vyriškis, kuris pateikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vyriškis visiškai nepanašus į dokumente pateiktą nuotrauką. Apie tai jis (M. N.) pranešė policijai, klientas tai suprato ir pabėgo iš įvykio vietos automobiliu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

Liudytojas M. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba UAB „Tele2“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), prekybos centre (duomenys neskelbtini). Dirba pardavimų vadybininku, sudarinėja sutartis bei konsultuoja klientus. 2021 m. gruodžio 2 d. dirbo nuo 10 val., iki 19.30 val. kartu su kolege naujoke O. J.. Jo darbovietėje, sudarant pirkimo sutartis, reikalingas asmens, norinčio sudaryti sutartį, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, t. y. Lietuvos Respublikos pasas arba asmens tapatybės kortelė. Apie 15.45 val. į „Tele2“ saloną atėjo du vyrai, kurie laukė eilėje, kol jo kolegė aptarnaus kitus salone buvusius klientus. Vienas iš vyrų buvo jaunesnis, jis buvo lieso kūno sudėjimo, maždaug (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, dėvėjo juodas kelnes, juodą striukę, juodą kepurę su snapeliu su užrašu „NY“, o kitas – vyresnis, vidutinio kūno sudėjimo, žemesnis, maždaug (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, jis dėvėjo tamsios spalvos kelnes, tamsią striukę, buvo su tamsia kepure, turėjo rudos spalvos tašę. Kitiems klientams išėjus, vyresnis vyras priėjo prie jo kolegės ir padavė jai asmens tapatybės kortelę, išduotą J. Č. vardu, sakė, kad nori įsigyti naują SIM kortelę neribotiems mobiliojo ryšio pokalbiams, žinutėms ir internetui. Po kelių minučių jaunesniam vyrui kažkas paskambino ir jis išėjo, o vėliau sugrįžęs klausė vyresnio vyro, kodėl jis taip ilgai užtruko sudarydamas sutartį. Pažiūrėjus į nuotrauką pateiktoje asmens tapatybės kortelėje, jam (M. N.) kilo įtarimas, kad vyresnis vyriškis pateikė svetimą asmens tapatybės kortelę, nes asmens, pateikusio dokumentą, ir asmens nuotraukoje išvaizda akivaizdžiai skyrėsi. Asmens, pateikusio asmens tapatybės kortelę, veido bruožai buvo visiškai kitokie, nei nuotraukoje. Tuomet jis (M. N.) paprašė asmens nusiimti veido kaukę, jo veidą įsidėmėjo ir galėtų jį atpažinti, tai buvo galimai romų tautybės vyras. Jaunesnio vyro neatpažintų, nes jo veido nematė, kadangi buvo su kauke. Kilus įtarimų, kad asmuo pateikė ne savo dokumentą, jis parašė kolegei O. J. į mobiliojo ryšio telefoną žinutę, kad „dirbam toliau, tęsiam veiksmus imituodami, kad sudarinėjam sutartį“. Po to paskambino „Tele2“ vadovei ir pasiteiravo jos kaip reikėtų elgtis tokiose situacijose (negirdint vyriškiams). Po pokalbio su vadove, jis nuėjo į prekybos centro (duomenys neskelbtini) apsaugos postą ir kartu su apsaugos darbuotoju paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Po pokalbio su operatore jis atėjo atgal į „Tele2“ salono patalpas ir priėjo prie kolegės, kuri tuo metu pildė mobiliojo ryšio paslaugų sutartį. Tuo metu, kai kolegė pildė sutartį, vyresnysis vyriškis akivaizdžiai buvo sunerimęs, nuolat sakė, kad neturi laiko, vis bandė pažiūrėti į jau pateiktą asmens tapatybės kortelę, galimai, pamiršo to asmens vardą, vieną kartą jiems prisistatė Jonu. Jam nekilo abejonių, kad asmuo pateikė svetimą dokumentą, bet jie stengėsi tempti laiką, kol atvažiuos policija. Tuomet vyresnis vyras pasakė, kad šiuo metu neturi laiko ir kad grįš apie 18 val., ir išėjo iš „Tele2“ salono, palikęs asmens tapatybės kortelę. Jaunesnis vyras tuo metu buvo lauke. Jis (M. N.) ėjo jiems iš paskos, lauke pamatė, kad jie įlipo į automobilį „VW Passat“, kėbulo tipas universalas, tamsios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį vairavo vyresnis vyras, kuris buvo „Tele2“ salone ir pateikė asmens tapatybės dokumentą. Atvykus policijos patruliams perdavė paliktą asmens tapatybės kortelę. „Tele2“ administracija jam pateikė 1 nuotrauką (vaizdo įrašo momentinę ekrano nuotrauką), kurioje užfiksuoti abu minėti asmenys, kurią pateiks (b. l. 10-12).

2021 m. gruodžio 2 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas M. N. pateikė nuotrauką (b. l. 13-15).

Liudytoja O. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. gruodžio 2 d. dirbo „Tele2“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su kolega M. N., kuris ją, kaip naujokę, apmokė. Tikslaus laiko neprisimena, tačiau dienos metu, į saloną atėjo du asmenys, vienas iš jų buvo jaunesnis, galimai romų tautybės, galimai vilkėjo kepurę ir tamsius rūbus, į jaunesnį vyrą ji neatkreipė dėmesio, nes jis tai ateidavo, tai vėl išeidavo. Kitas vyras buvo vyresnis, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, su kepure, jo batai išskirtiniai – „paradiniai“. Šis vyras jai pasakė, kad jam reikia naujausio modelio telefono „Samsung S21“, maždaug 800 Eur vertės, ir naujo plano, bei pateikė asmens tapatybės kortelę, iš kurios buvo matyti, kad tai visai kitas asmuo, bet jie su kolega neatskleidė, kad jie suprato, jog vyras pateikė kito asmens dokumentą. Kol kolega apie įvykį pranešinėjo policijai, ji apsimetė, jog žiūri, ar gali duoti tokį telefoną, tačiau vietoje tokio neturėjo. Ji tam vyrui pasakė, kad jo norimo modelio nėra ir gali pasiūlyti kito modelio telefoną „Samsung A12“, kurio vertė 180 Eur. Ji vyro paprašė nusiimti kaukę, dar kartą patikrino, jog tai tikrai ne tas pats asmuo, tada davė jam pasirašyti ant blanko, dabar negali pasakyti, kokio. Tikros sutarties jie nesudarinėjo, kadangi iš karto suprato, jog tai ne tas pats asmuo. Vyras daug kalbėjo, tačiau ir labai skubėjo, nes vis žvilgčiojo į laikrodį. Po to atėjo jaunesnis vyras, kuris pradėjo skubinti vyresnį vyrą, tada tas vyras pradėjo skubinti ir juos su kolega, sakydamas, kad reikia į darbo susirinkimą. Po to vyras staiga atsistojo ir išėjo, palikęs kito asmens dokumentą, jos kolega bandė pasivyti, bet pavyko tik pamatyti, kad asmenys išvažiavo automobiliu. (b. l. 22-24).

2022 m. sausio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja O. J. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 1 (G. T.), nurodė, kad tai tas pats asmuo, kuris 2021 m. gruodžio 2 d. buvo UAB „Tele2“ salone adresu (duomenys neskelbtini), bei jai pateikė kito asmens dokumentą. Šį asmenį ji atpažino iš akių, antakių, veido struktūros bei bendrų veido bruožų (b. l. 25-28).

2021 m. gruodžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – UAB „Tele2“ patalpos, esančios prekybos centre (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Salono viduje ties lubomis yra vaizdo stebėjimo kamera (b. l. 29-33).

2021 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė UAB „Tele2“. Vaizdo įraše matomas „Tele2“ salono, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų bendras vaizdas. Salone matomi du darbuotojai, bendraujantys su asmenimis. Salone matyti asmuo Nr. 1, vyresnio amžiaus, ir asmuo Nr. 2, jaunesnio amžiaus. Asmuo Nr. 2 bendrauja su darbuotoja ir paduoda jai kortelę, darbuotoja žiūri į kortelę, asmuo patraukia medicininę kaukę nuo veido ir parodo savo veidą. Vėliau vaizdo įraše matyti, kaip darbuotoja toliau bendrauja su asmeniu Nr. 1, skenuoja pateiktą kortelę, duoda asmeniui kažką pasirašyti planšetėje. Asmuo, bendraujantis su darbuotoja, nerimauja, žvilgčioja į laikrodį, paskui išeina iš patalpų (b. l. 43-44, 45-46).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2021 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens atpažinimo nurodyta, kad vaizdo įraše užfiksuoto asmens bruožus sulyginus su Polis II Habitoskopinių duomenų registre esančiais duomenimis, nustatyta, kad jie sutampa su asmens G. T. duomenimis (atpažįstamas iš veido požymių: dešinės pusės antakių, akių formos, žandikaulio formos, veido odos spalvos, veido raukšlių, nosies formos) (b. l. 53).

2021 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), paimta iš UAB „Tele2“ salono, adresu (duomenys neskelbtini). Kortelė išduota vardu J. Č., kortelėje matoma asmens nuotrauka, parašas (b. l. 34-38).

Liudytojas J. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. lapkričio 30 d. lankėsi hostelyje (duomenys neskelbtini). Apie 22.10 val. išėjo iš hostelio. Jis su savimi pasiėmė kuprinę, kurioje buvo sudėti jam priklausantys įvairūs daiktai, tarp jų ir galiojanti asmens tapatybės kortelė, išduota jo vardu. Kuprinė buvo juodos spalvos, dešinėje pusėje kuprinė buvo įplyšusi. Išėjęs iš hostelio buvo įvairiuose Vilniaus baruose, naktiniuose klubuose, kitose miesto vietose. Keletą kartų važiavo taksi automobiliu. Namo grįžo tik trečiadienį, tai yra gruodžio 1 d. apie 13 val. Visų aplinkybių neprisimena, nes svaiginosi. Grįžęs namo pastebėjo, kad neturi savo kuprinės su visais joje buvusiais daiktais. Atsižvelgiant į tai, kad visų vakaro aplinkybių tiksliai neatsimena, jis nežino ir negali nurodyt, kur ir kuriuo metu prarado savo kuprinę. Neatmeta galimybės, kad ją paliko kažkuriame bare, taksi automobilyje ar kitoje vietoje. Su pareiškimu dėl dingusių daiktų į policiją nesikreipė. Jis yra įsitikinęs, kad savo asmens tapatybės kortelės savavališkai niekam neatidavė. Kas galėjo paimti jo paliktus daiktus, nežino ir nieko neįtaria (b. l. 18-20).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako, be kita ko, ir tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013).

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pasikėsino sukčiauti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Teisminėje praktikoje taip pat pažymėta, jog kai siekiama įgyti prekes sukčiavimo būdu pasinaudojant kito asmens dokumentu ir pirkėjui prisistatant kitu asmeniu, tokios veikos kvalifikuotinos kaip atitinkamų BK 182 straipsnyje ir 302 straipsnio 1 d. numatytų nusikaltimų idealioji sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-580-211/2018 ir kt.)

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. T. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis G. T. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2021 m. gruodžio 2 d., Karoliniškėse, „Vaivorykštės“ sustojime, jis rado svetimą asmens tapatybės kortelę, neprisimena, kieno vardu, kuria nusprendė pasinaudoti ir įgyti telefoną. Užėjęs į telefonų parduotuvę, išsirinko telefoną ir pardavėjai pateikė ne savo asmens tapatybės kortelę, o tą, kurią rado, turėdamas tikslą pasiimti telefoną. Tačiau pildant dokumentus pardavėja pastebėjo, kad asmens tapatybės kortelė yra ne jo, tuomet ji pradėjo tempti laiką, pildyti kažkokius dokumentus, ir jis pagalvojo, kad kažkas ne taip, todėl atsistojo ir išėjo iš parduotuvės. Tokiu būdu kaltinamasis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir panaudojo fizinio asmens – J. Č. vardu išduotą dokumentą – asmens tapatybės kortelę, ir, panaudodamas šį dokumentą – pateikdamas jį parduotuvės darbuotojai, apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S21“, 800 Eur vertės. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo apgaulė pasireiškė tuo, kad jis neteisėtai turimą kito asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą pateikė kaip savo, taip siekdamas suklaidinti darbuotoją dėl savo tapatybės. Tačiau kaltinamajam nepavyko apgaule įgyti svetimo turto, kadangi parduotuvės darbuotoja suprato apgaulę. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, nurodytas faktines aplinkybes bei jo kaltę pagrindžia ir kiti įrodymai, t. y. pareiškimas, liudytojų M. N., O. J. ir J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, kaltinamasis neteisėtai įgijo fizinio asmens dokumentą ir, pasinaudodamas neteisėtai įgytu kito asmens dokumentu, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, 2021 m. gruodžio 2 d., 15.45 val., UAB „Tele2“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai pasinaudojęs J. Č. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklaidindamas darbuotoją O. J. dėl savo tapatybės, pasikėsino įgyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S21“, 800 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes bendrovės darbuotoja suprato apgaulę. Kadangi apgaule įgyto turto vertė viršija 5 MGL dydį, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl ne nuo kaltinamojo priklausančių aplinkybių, G. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Bausmių skyrimas ir kardomosios priemonės

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. T., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai ir pasikėsinta padaryti vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas 7 kartus, taip pat ir už kitus nusikaltimus nuosavybei (b. l. 96-102), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 92-95), nedirbantis (b. l. 91), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 90).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas, be kita ko, ir už kitus nusikaltimus nuosavybei, vertina, kad toks G. T. elgesys akivaizdžiai rodo, kad jo padaryti nusikaltimai yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vienas iš griežtesnių BK 302 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmių – areštą, už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriant arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis už arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis), o už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriant arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už šį vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, didesnei bausmei apimant mažesnę bausmę, ir paskirti G. T. subendrintą arešto bausmę.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, jam skirtina arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo G. T. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 6 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Minėtas nuosprendis šiuo metu yra įsiteisėjęs, todėl juo G. T. paskirta bausmė turi būti subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi G. T. šiame nuosprendyje konstatuotas nusikalstamas veikas padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskiriant G. T. galutinę subendrintą 6 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2022 m. balandžio 26 d.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai bei pagal minėtą nuosprendį jau atlikta bausmės dalis.

Kaltinamajam G. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Proceso išlaidos ir daiktiniai įrodymai

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 7 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam G. T. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 75 Eur išlaidų.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo G. T. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo G. T. gynėju teisme buvo paskirtas advokatas Aleksandr Palamarčuk.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo G. T. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis yra teistas ne vieną kartą, šiuo metu nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, šiuo nuosprendžiu jam taip pat paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. T. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo G. T. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) J. Č. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina savininkui J. Č.;

2) CD laikmena su UAB „Tele2“ vaizdo įrašais, saugoma voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. T. subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. T. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos 6 (šešerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės, ir paskirti G. T. galutinę subendrintą 6 (šešerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės pradžia skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2022 m. balandžio 26 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius bei pagal minėtą nuosprendį jau atliktą bausmės dalį.

Kaltinamajam G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 7 d. pažymoje nurodytų 75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš G. T..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) J. Č. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui J. Č.;

2) CD laikmeną su UAB „Tele2“ vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė