Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21358-541/2017 pagal ieškovo SB „Vitaminas“ ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovas SB „Vitaminas“ patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo G. M. 298,29 Eur skolą už nario mokestį, 698,00 Eur skolą už geriamojo vandens suvartojimą, 191,22 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas iki 2014-05-24 buvo SB „Vitaminas“ nariu, tačiau nuo 2010 m. iki 2015-04-18 nėra sumokėjęs bendrijai mokesčių, kurie buvo nustatyti 2009-03-27 ir 2010-06-20 visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose. Šiuose susirinkimuose priimtus sprendimus atsakovas ginčijo teisme, tačiau teismai pripažino sprendimų teisėtumą. Ieškovas geriamojo vandens suvartojimą paskaičiavo remdamasis Savivaldybių patvirtintomis vandens sunaudojimo normomis m³/mėn. 1 žmogui ir 2012-12-29 apskaičiuotu SB „Vitaminas“ žiemos-rudens vandens apskaitos vidurkiu, tenkančiu vienam pastoviai gyvenančiam žmogui sode, kuris sudarė 4.49 m³/mėn. Vandens suvartojimas skaičiuojamas pagal bendrijos gyventojų parodomus skaitiklių rodmenis, tačiau ieškinio reikalavimas atsakovui grindžiamas savivaldybės normomis, kadangi atsakovas skaitiklio rodmenų bendrijai neteikia. Asmenų, kurie neteikia skaitiklių rodmenų bendrijai, vandens suvartojimo apskaičiavimo klausimas perduotas spręsti valdybai, kuri nusprendė skaičiuoti pagal savivaldybės normatyvą ir taikyti apmokėjimą pagal pastoviai gyvenančių sode gyventojų sunaudojamo vandens vidutinę normą vienam gyventojui. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-11-619/2017 konstatavo, jog mokesčiai buvo skaičiuojami teisingai, atsakovas privalėjo juos mokėti. Visa bendrijos ūkinė-finansinė veikla yra fiksuojama remiantis teisės aktų reikalavimais. Ieškovas turi teisę į kompensacines palūkanas pagal CK 6.210, 6.261 straipsnius. Atsakovas G. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas, pažeisdamas tuo metu galiojusių bendrijos įstatų 22.6, 22.7 punktus, taip pat Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 3 dalį bei Buhalterinės apskaitos įstatymą, nepateikė atsakovui jokių sąskaitų, pagal kurias jis turėjo atsiskaityti. Atsakovas 2013-10-01 raštu kreipėsi į ieškovą dėl sąskaitų ir susijusios informacijos gavimo, tačiau ieškovas nieko nepateikė, todėl atsakovas teisėtai dėl ieškovo kaltės sustabdė savo prievolės vykdymą ir negali būti laikomas pažeidusiu prievolę. Taip pat ieškovas nepateikė bendrijos faktinių išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, dėl ko negalima apibrėžti bendrijos nario prievolės bendrijai apimties, o reikalaujamo nario mokesčio dydis neteisingas ir pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nes nustatytas atsižvelgiant į atsakovo sklypo dydį. Šio mokesčio negalima kvalifikuoti kaip bendrijos nario mokesčio, nes tai yra tiksliniai mokesčiai, kurių ieškovas nereikalauja iš atsakovo. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovui nepateikus visuotinių bendrijos narių susirinkimų protokolų, kuriais jis grindžia savo reikalavimą, priedų, negalima spręsti apie šių susirinkimų teisėtumą. Be to, ieškovo balansų duomenys nėra tinkamai pagrįsti pirminiais dokumentais arba neatitinka tikrovės, iš jų negalima spręsti, kaip buvo naudojamos lėšos, kokią konkrečiai dalį turėtų dengti atsakovas. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog žiemos-rudens vandentiekis, esantis bendrijos teritorijoje, yra ieškovo bendrojo naudojimo objektas ir priklauso bendrijai, nenurodė mokesčio už geriamojo vandens suvartojimą dydžio apskaičiavimo tvarkos nustatymo, patvirtinimo ir buvimo. Ieškovo nurodomos savivaldybių patvirtintos vandens sunaudojimo normos netaikytinos, nes bendrijos teritorijoje nėra centralizuotų miesto kanalizacijos ir karšto vandens tiekimo tinklų. Ieškovo skaičiavimas dėl vandens suvartojimo vidurkio bendrijoje yra neteisingas ir neišsamus. Atsakovui nekyla prievolė mokėti palūkanų, kadangi ieškovas nepateikė atsakovui sąskaitų apmokėjimui, o atsakovas teisėtai sustabdė prievolės vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-30 sprendimu priėmė ieškovo SB „Vitaminas“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą pagal ieškovo SB „Vitaminas“ ieškinį atsakovui G. M. dalyje dėl 146,74 Eur skolos ir palūkanų priteisimo nutraukė. Ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 857,67 Eur skolą, 177,96 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1.035,63 Eur sumą nuo 2016-07-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo atsakovui 0,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovas yra 641/1030 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies gyvenamojo namo bei kitų statinių, esančių šiame žemės sklype, savininkas. Ieškovo reikalaujamo priteisti įsiskolinimo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. iki 2014-05-24 atsakovas buvo SB „Vitaminas“, kurio teritorijoje yra atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, narys. Nuo 2014-05-24 atsakovas yra pašalintas iš bendrijos narių. SB „Vitaminas“ narių visuotinio susirinkimo, vykusio 2009-03-27, metu buvo nuspręsta dėl bendrijai mokėtino metinio nario mokesčio – 25 Lt už vieną arą ir 2 Lt 50 centų nario mokesčio už sklypą sodų susivienijimui. 2010-06-20 bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta nario mokestį palikti 25 Lt už arą ir 2,50 Lt metinį nuo sklypo Vilniaus susivienijimui. Atsakovas ginčijo šiuos SB „Vitaminas“ visuotinio susirinkimo sprendimus civilinėje byloje Nr. e2A-740-392/2016, tačiau įsiteisėjusiais Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-08 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2016-02-08 nutartimi ieškovo reikalavimai buvo atmesti. Dėl to teismas darė išvadą, kad nurodyti bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimai yra galiojantys ir teisėti, o atsakovo argumentai apie sprendimų neteisėtumą, neatitikimą tikrovei neįrodyti. Teismas pažymėjo, kad bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 14 straipsnis). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. SBĮ 15 straipsnis apibrėžia bendrijos narių susirinkimo kompetenciją, t. y. teisę priimti sprendimus įstatyme numatytais klausimais. Bendrijos narys turi pareigą laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus; nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį; pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip (SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 1, 4, 5 punktai). SB „Vitaminas“ įstatų (redakcija, galiojusi nuo 2008-04-23 iki 2013-08-22) 22 punktas numatė bendrijos nariui pareigas laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdybos sprendimus (22.1 papunktis); nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį bei kitas nustatytas įmokas (22.6 papunktis). Analogiškos bendrijos nario pareigos yra nustatytos bendrijos įstatų 23 punkto 1 papunktyje, 26 punkto 6 papunktyje (redakcija, galiojanti nuo 2013-08-02). Teismų praktikoje pažymima, kad bendrijos nario mokestis įprastai yra pagrindinės bendrijos pajamos, iš kurių finansuojama bendrijos veikla. Bendrija, įgyvendindama savo tikslus, užsiima ne tik bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bet ir su tuo nesusijusia veikla, pavyzdžiui, plėtoja mėgėjišką sodininkystę. Taigi iš bendrijos narių surinktų nario mokesčių gali būti apmokamos tiek tokios bendrijos veiklos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su visų asmenų, įsigijusių žemės sklypą bendrijos teritorijoje, interesais, tiek tokios, kurios liečia tik bendrijai priklausančių asmenų poreikių tenkinimą. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas konstatavo, jog minėtais SB „Vitaminas“ narių visuotinio susirinkimo sprendimais nustatytas metinis nario mokestis ir metinis mokestis Vilniaus susivienijimui yra privalomas bendrijos nariui. Šie sprendimai priimti aukščiausiojo bendrijos organo – bendrijos narių susirinkimo kompetencijos ribose, jie yra galiojantys, todėl privalomi atsakovui, nes ginčo įsiskolinimo laikotarpiu jis buvo bendrijos nariu. Atsakovo argumentai, jog bendrijos nustatytas nario mokestis savo esme yra tiksliniai mokesčiai, todėl ieškovas privalo įrodyti ir pagrįsti visas jo patirtas išlaidas buhalteriniais dokumentais, teismo laikyti nepagrįstais, nes visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę nuspręsti, jog bendrijos nariai moka bendrijai fiksuoto dydžio nario mokestį, iš kurio finansuojama bendrijos veikla. Teismas nesutiko ir su kitu atsakovo teiginiu, jog ieškovas atsakovui turėjo privalomai išrašyti ir pateikti sąskaitą, o kol nėra jam pateiktos sąskaitos, jis neturi pagrindo atsiskaityti su ieškovu ir yra sustabdęs prievolės vykdymą. Byloje nustatyta, jog ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo įsiskolinimą pagal galiojusių bendrijos įstatų 22.6 punktą ir galiojančių bendrijos įstatų 23.6 punktą, pagal kuriuos nėra numatytas bendrijos narių atsiskaitymas (nario mokesčio mokėjimas) su bendrija pagal iš anksto pateiktas sąskaitas. Taigi, atsakovas nepagrįstai teigia, jog jis, vadovaujantis CK 6.46 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisę stabdyti savo prievolių bendrijai vykdymą, iki ieškovas išrašys atsakovui sąskaitą. Iš byloje esančių įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovas buvo informuotas ir žinojo apie susirinkimo priimtus sprendimus dėl mokėtino nario mokesčio ir jo dydžio.Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo keliami bendrijos surinkto nario mokesčio panaudojimo teisėtumo ir pagrįstumo bei bendrijos ūkinės-finansinės veiklos kontrolės klausimai yra sprendžiami SBĮ ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Už 2010-2014 metų laikotarpį ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 298,29 Eur nario mokesčio, bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 27,97 Eur nario mokesčio priteisimo už laikotarpį, kai atsakovas jau nebuvo bendrijos nariu, ir prašė priteisti 270,32 Eur nario mokesčio. Tačiau iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas 2013 m. yra sumokėjęs ieškovui 2,17 Eur (7,50 Lt) nario mokesčio, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimą atmetė, o kitoje dalyje reikalavimą tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 268,15 Eur nario mokesčio.Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 589,49 Eur įsiskolinimą už geriamo žieminio vandens suvartojimą už laikotarpį nuo 2010 m. pradžios iki 2014-05-24. Atsakovo tvirtinimu, šis reikalavimas turi būti atmestas, nes ieškovas neįrodė, jog žiemos-rudens vandentiekis, esantis bendrijos teritorijoje, yra ieškovo bendrojo naudojimo objektas ir priklauso bendrijai. Teismas su tuo nesutiko, nes 2009-03-27 bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokoliniai nutarimai Nr. 1-7 ir į bylą pateikti Bokšto žurnalai patvirtina, jog žieminio vandens tiekimą bei rudens-žiemos vandentiekio, kuriuo naudojasi sodų bendrijos teritorijoje gyvenantys šio vandens vartotojai, priežiūrą ir jo eksploataciją nustatyta tvarka vykdo ieškovas. Atsakovas neginčijo fakto, jog tokią paslaugą, kaip ir kiti ieškovo pateiktuose sąrašuose nurodyti asmenys, iš ieškovo gauna. Atsakovas 2009 m. įsirengė vandens skaitiklį ir mokėjo ieškovui už žieminio vandens suvartojimą pagal savo skaitiklio rodmenis bendrijos nustatytu tarifu. Atsakovo pateikti teismų sprendimai patvirtina, jog tarp atsakovo ir bendrijos yra kilę tarpusavio ginčai dėl žiemos laikotarpio vandentiekio įrengimo, informacijos gavimo apie iš bendrijos narių surinktų lėšų, susijusių su vandentiekio įrengimu, panaudojimą ir pan., tačiau šie teismų sprendimai nepaneigia 2009-03-27 bendrijos narių visuotinio susirinkimo priimtų protokolinių nutarimų dėl naudojimosi bendrijos gręžiniu ir naudojimosi žieminiu vandeniu tvarkos teisėtumo bei bendrijos teisės reikalauti, kad vartotojai atsiskaitytų už teikiamas paslaugas. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2009-03-27 protokoliniu nutarimu Nr. 7 buvo nutarta, jog pajungiant žiemos periodo neužšąlantį vandenį, kiekvienas savininkas privalo pastatyti vandens skaitliuką. Už vandens sunaudojimą pagal skaitliuko duomenis atsiskaitoma bendrijai nustatytu mokesčiu. 2010-06-20 bendrijos narių susirinkimo protokoliniu nutarimu Nr. 1 nutarta už kubo rudens-žiemos vandens paruošimą ir naudojimą skaičiuoti po 2,50 Lt. 2012-08-11 įvykusiame bendrijos narių visuotiniame susirinkime protokoliniu nutarimu Nr. 4.3 nutarta sodininkams, nemokantiems už sunaudotą rudens-žiemos vandentiekio vandenį, taikyti apmokėjimą už sunaudotą vandenį pagal bendrijos sodininkų, pastoviai gyvenančių sode, sunaudojimo vidutinę vandens normą vienam gyventojui kub. m.. Bendrijos valdyba 2012-12-29 protokole Nr. 9 pažymėjo, jog vykdydama 2012-08-11 susirinkimo nutarimą, suvedė duomenis apie sodo bendrijos narių žieminio vandens naudojimą už 2012 metus, palyginimui paėmusi 12 šeimų, susidedančių nuo vieno iki keturių šeimos narių. 2011 metais palyginimui minėtų šeimų 1 asmeniui sunaudoto vandens teko 4,1 kub.m., 2012 metais – 4 kub.m. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, remiantis jo deklaruotais žieminio vandens skaitiklio rodmenimis, 2009 m. rugsėjo mėn. buvo suvartojęs 607 kub.m. vandens ir už šį sunaudotą žieminio vandens kiekį yra atsiskaitęs. Byloje esantis ieškovo 2009-12-06 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 100 Lt už 2009 m. spalio ir lapkričio mėn. suvartotus 40 kub. m. žieminio vandens. Atsakovas neginčija, jog nuo šio momento, t. y. nuo 2014 m. pradžios iš viso nemokėjo bendrijai už suvartotą žieminį vandenį bei neteikė ieškovui skaitiklio rodmenų. Atsakovas nereagavo į bendrijos siunčiamus 2010, 2011, 2012 metais įspėjamuosius raštus dėl nemokėjimo už žieminį vandenį. Ieškovo 2011 m. spalio 5-6 d. aktas patvirtina, kad ieškovo komisija į atsakovo namus patikrinti skaitiklių rodmenų nebuvo įleista. Atsakovui nevykdant bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų mokėti už žieminio vandens suvartojimą pagal deklaruotus skaitiklio rodmenis ir bendrijos nustatytu tarifu, neteikiant bendrijai skaitiklio rodmenų, ieškovas atsakovui įsiskolinimą už žieminį vandenį apskaičiavo po 4 m³/mėn. 1 žmogui. Atsakovo šeima yra 4 asmenų, todėl apskaičiuotas bendras suvartotas per mėnesį vandens kiekis sudaro 16 m³. Ieškovas nurodė, jog tokį įsiskolinimo apskaičiavimą grindė Savivaldybių patvirtintomis vandens sunaudojimo normomis m³/mėn. 1 žmogui (www.am.lt/VI/article.php3/article _id=10932), kurios Vilniaus rajone yra 4.2 m³/mėn., o 2012-12-29 buvo apskaičiuotas SB „Vitaminas“ žiemos-rudens vandens apskaitos vienam, pastoviai gyvenančiam žmogui sode tenkantis vandens vidurkis, kuris sudarė 4,49 m³/mėn. Teismas pripažino ieškovo įsiskolinimo už žiemos vandenį atsakovui apskaičiavimo būdą protingu, teisingu ir sąžiningu, nes ieškovas atsakovui apskaičiavo kas mėnesį suvartoto vandens kiekį net mažesnio dydžio (16 m³/mėn.), nei atsakovas yra nurodęs paskutinio skaitiklių rodmenų deklaravimo metu (40 m³ per du mėnesius, t. y. 20 m³ per mėnesį 4 žmonės). Tuo tarpu atsakovas, nedeklaruodamas skaitiklio rodmenų, nesiekė faktiniais duomenimis patvirtinti vandens suvartojimo faktą. Teismui pasiūlius pateikti duomenis (skaitiklio rodmenis), patvirtinančius atsakovo faktiškai suvartotą žieminio vandens kiekį, atsakovas atsisakė šiuos duomenis teikti. Atsakovo nurodyti pastebėjimai dėl neatitikimų ieškovo pateiktuose dokumentuose apie bendrijos teritorijoje pastoviai gyvenančių asmenų suvartotų vandens kiekius ir gyvenančių asmenų skaičių nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės atsakovo įsiskolinimo už suvartotą vandenį apskaičiavimui. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 589,49 Eur skolos už žieminio geriamo vandens suvartojimą priteisimo iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovui praleidus prievolės įvykdymo terminus, yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl materialiųjų palūkanų priteisimo patenkinti ir priteisti iš atsakovo 183,21 Eur (191,22 – 13,26 = 177,96) metinių palūkanų, paskaičiuotų už ieškovo reikalaujamą laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2016-07-01 bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1.035,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-07-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas G. M. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-30 sprendimo dalis, kur yra nuspręsta priteisti iš atsakovo ieškovo SB „Vitaminas“ naudai 857,67 Eur skolos ir 177,96 Eur palūkanų, ir priimti naują sprendimą – ieškovo šioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti, priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 270,30 Eur kaip „bendrijos nario mokesčio“ skolą. Atsakovas nurodė, kad tai nėra „bendrijos nario mokesčiai“, o yra „tiksliniai“ ir kiti mokesčiai. Teismas šią sumą kvalifikavo kaip „bendrijos nario mokestį“, nustatytą SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir ieškovo įstatų 22.6 punkte. Iš ieškovo metinių ataskaitų balansų analizės matyti, kad iš ieškovo surinktų „nario mokesčio“ (25 Lt/a) įmokų buvo mokama už vandentiekių ir siurblinės remontus, vandens tiekimo aptarnavimą, atliekų išvežimą, konteinerių aptarnavimą, vandens bokšto plano parengimą, kadastrinius matavimus, kelių taisymą, valymą, vandentiekio dalinį keitimą (remontą), mokamas žemės nuomos mokestis. Tai reiškia, kad pagal faktinį panaudojimą ieškovo reikalaujama 270,32 Eur suma nėra vien „bendrijos nario mokestis“, iš kurio, kaip teisingai nurodė teismas, gali būti apmokamos bendrijos veiklos sąnaudos (pav. atlyginimai pirmininkei ir buhalteriui, dengiamos dokumentų dauginimo, transporto, pašto, ryšių, banko ir kt. pan. išlaidos). Iš ieškovo apskaičiavimo ir susirinkimų protokolų matyti, kad prašomą „bendrijos nario mokestį“ ieškovas skaičiuoja atsižvelgiant į sklypo dydį, tačiau pagal SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir įstatų 22.7 punktą tokia tvarka yra skaičiuojami tiksliniai bendrojo naudojimo objektų priežiūros mokesčiai. Bendrijos nario mokesčio atsižvelgiant į sklypo dydį apskaičiavimo teisės aktai nenumato. Neteisingas 270,30 Eur sumos kvalifikavimas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.Sprendžiant dėl atsakovo, kaip bendrijos nario, prievolės mokėti bendrijos nario mokestį turi būti konkrečiai nurodyta, kokioms būtent išlaidoms padengti yra skirtas reikalaujamas mokestis. Vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydžio. Tam būtini įrodymai apie konkrečias bendrijos turėtas veiklos sąnaudas. Kokia konkrečiai iš 270,30 Eur dalis buvo skirta apmokėti bendrijos teisėtas ir pagrįstas veiklos sąnaudas iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti, nes ieškovas nepateikė tokių duomenų. Teismas padarė išvadą, kad bendrijos nario mokesčio mokėjimui neprivaloma pateikti sąskaitų, nes pagal įstatų 22.6 punktą tai nėra numatyta. Tokia teismo pozicija pažeidžia bendrijos nario teises gauti visą informaciją apie bendrijos veiklą bei neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų. Ieškovas turėjo pareigą laiku pateikti atsakovui sąskaitą apmokėjimui. Atsakovas laiku negavęs tokios sąskaitos, dar 2013-10-01 raštu kreipėsi į ieškovą dėl sąskaitų apmokėjimui gavimo, tačiau jokių sąskaitų negavo. Esant tokiai situacijai, atsakovas, gindamas savo teises (teisę gauti sąskaitą), sustabdė prievolių bendrijai vykdymą iki ieškovas pateiks reikiamus dokumentus, apie ką atsakovas taip pat 2013-11-30 raštu buvo informuotas. Ieškovo pateikti 2010-09-29, 2011-09-05 ir 2012-01-17 įspėjamieji raštai negali būti vertinami kaip tinkamas atsakovo informavimas, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šių dokumentų atsakovui tinkamą įteikimą. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovas nuo 2009 m. tiekia atsakovui žieminį geriamą vandenį, o atsakovas naudojasi tiekiama paslauga. Ieškovas vien tik savo sprendimų pagrindu nuo 2009 m. apsiėmė tiekti vandenį, tačiau paslaugos naudojimosi tvarkos taip ir nenustatė. Vandens suvartojimo ir už tai apmokėjimo privalomų buhalterinės apskaitos registrų ieškovas neveda (turi tik neaiškaus turinio žurnalus). Apskaitos dokumentais reikalaujamo 2,50 Lt (0,724 Eur) dydžio už 1 m³ suvartoto vandens tarifo (mokesčio) ieškovas pagrįsti negali. Dėl to atsakovas, gindamas savo teisę mokėti tik pagrįsto dydžio mokestį, kreipėsi į ieškovą, o vėliau, dėl ieškovo neveikimo, teisėtai ir pagrįstai sustabdė savo prievolių vykdymą. Nesant aiškių atsakovo pareigų nustatymo ir apimties yra neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ir periodiškumu atsakovas turi deklaruoti ieškovui skaitiklio rodmenis, kada ir kaip turi atsiskaityti ir t.t.Atsakovas teismui nurodė, kad 2,50 Lt (0,724 Eur)/už 1m³ tarifas yra aiškiai nepagrįstas, nes pagal ieškovo 2011-2014 m. balansus ataskaitas: 2011 m. ieškovas išleido vandens tiekimui (elektrai) 1862,51 Lt sumą, o pajamų turėjo 4326,50 Lt, t.y. 2,3 karto daugiau negu būtina; 2012 m. išlaidos – 1960,54 Lt, pajamos – 4198,00 Lt, t.y. 2,1 karto daugiau; 2013 m. išlaidos 2445,62 Lt, pajamos – 4848,92 Lt, t.y. 2 kartus daugiau; 2014 m. išlaidos – 3144,93 Lt, pajamos 6309,75 Lt, t.y. 2 kartus daugiau. Ieškovas 2012-08-11 visuotiniame susirinkime nutarė: „<...> Nemokantiems už sunaudotą rudens - žiemos vandentiekio vandenį, taikyti apmokėjimą už sunaudotą vandenį pagal bendrijos sodininkų, pastoviai gyvenančių sode, sunaudojimo vidutinę vandens normą vienam gyventojui kub. m.“. Ieškovo valdyba „bendrijos sodininkų, pastoviai gyvenančių sode, sunaudojimo vidutinės vandens normos“ iki šiol taip ir nenustatė. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių objektyvų „bendrijos sodininkų, pastoviai gyvenančių sode, sunaudojimo vidutinės vandens normos“ nustatymą (bendro ir abonentinio vandens suvartojimo apskaitos registrų ir kt.), kompetentingo organo (visuotinio susirinkimo) sprendimo patvirtinti tokią normą (normas) ir jos taikymą, dokumentų, patvirtinančių faktiškai turėtas išlaidas, susijusias su vandens tiekimu. Todėl teismas taip pat neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti ieškinį šioje dalyje pagrįstu.Ieškovas, skaičiuodamas atsakovo įsiskolinimą, taikė 4m³ /mėn. dydžio vandens kiekį (normą) 1 žmogui ir 0,724 Eur (2,50 Lt) tarifą už l m³ vandens. Teismas su tuo sutiko. Tokia norma 1 žmogui yra nepagrįsta ir neteisėta, nes šis dydis nėra tinkamai nustatytas: 1) į skaičiavimus nebuvo įtraukti visi vartotojai ir jų duomenys (nėra visų skaitiklių rodmenų ir vartotojų skaičių), 2) nurodyti duomenys nėra pagrįsti (nepateiktos pažymos apie asmenų šeimų sudėtį ir deklaruotą gyvenamąją vietą, nepateikti vandens suvartojimo registrai); 3) nurodyta informacija nesutampa; 4) pateikti skaičiavimai neatitinka BAĮ 4 straipsnio nuostatų. Nesant teisėto, aiškaus ir pagrįsto tarifų nustatymo, o tuo pačiu ir priteistinos sumos apskaičiavimo bei kompetentingo visuotinio susirinkimo sprendimų tokią tvarką ir tarifus patvirtinti ir taikyti, teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti ieškinį dalyje dėl 589,49 Eur sumos pagrįstu.Ieškovas, siekdamas prisiteisti iš atsakovo palūkanas už termino piniginei prievolei praleidimą, nurodė, kad nario mokestis ir pinigai už vandens suvartojimą turi būti sumokėti kiekvienais metais iki liepos 1 d. Teismas priimdamas sprendimą dalyje dėl palūkanų priteisimo, konstatavo, kad atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminus ir ieškovo reikalavimą tenkino. Ieškovas nenurodė jokios teisės normos, kaip ir nepateikė jokio įrodymo, kur būtų nustatyta atsakovui pareiga įvykdyti prievolę iki liepos 1 d. Byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų apie tai, kad atsakovui buvo pateiktos sąskaitos apmokėjimams ar buvo nustatytas terminas iki liepos 1 d. piniginėms prievolėms įvykdyti, ir atsakovas apie tai iš anksto tinkamai ieškovo buvo informuotas. Nesant aiškių termino praleidimo faktą patvirtinančių įrodymų, teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti ieškinį šioje dalyje pagrįstu ir priteisti ieškovui 183,21 Eur palūkanų.Ieškovas SB „Vitaminas“ atsiliepimu teismo prašo atmesti atsakovo G. M. apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovas suvokė, kad būdamas bendrijos nariu, privalo laikytis bendrijos įstatų, Vidaus tvarkos taisyklių, bendrijos valdymo organų priimtų sprendimų. Tačiau atsakovas piktybiškai vengia nario mokesčio ir tikslinių mokesčių mokėjimo, nedalyvauja talkose ir kituose bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbuose, niekina bendrijos, kaip bendruomenės, gyvavimo nuostatus ir principus. Remiantis bendrijos įstatų VI skirsniu, nario mokestis ir kiti einamieji mokesčiai sprendžiami išskirtinai bendrijos visuotinio narių susirinkimo metu ir šių klausimų sprendimas yra išskirtinai visuotinio narių susirinkimo kompetencija. Atsakovo pareiga mokėti bendrijos nario mokestį, kuriuo bendrija padengia savo ūkinės veiklos išlaidas, yra visai nevykdoma nuo 2010 metų. Atsakovas niekada neneigė, kad nemoka bendrijos susirinkimo nustatytų mokesčių, todėl yra susidaręs įsiskolinimas. Dėl to atsakovas buvo pašalintas iš bendrijos narių. Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad bendrija neįrodė, jog ragino atsakovą sumokėti susidariusią skolą – atsakovas už numatytų mokesčių nemokėjimą 2014-02-08 buvo įspėtas bendrijos susirinkimo metu, o 2014-05-24 bendrijos susirinkimo nutarimu pašalintas iš bendrijos narių. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma tiek jo skola bendrijai, tiek bendrijos pretenzijos jam dėl nemokamų mokesčių.Atsakovas nepagrįstai interpretuoja bendrijoje nustatytą nario mokestį bandydamas jį prilyginti tiksliniam mokesčiui. Nei nario mokesčio panaudojimas, nei jo dydžio nustatymo kriterijai (skaičiavimas pagal sklypo dydį) jo nepaverčia tiksliniu mokesčiu.Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi 2009-03-27 ir 2010-06-20 bendrijos visuotinio narių susirinkimų, kuriuose buvo patvirtinti pagrindiniai bendrijos narių mokami mokesčiai, nutarimais, tačiau nutyli svarbią aplinkybę, kad šių bendrijos susirinkimų metu buvo nustatyti mokesčiai: nario mokestis išlieka toks pats – 25 Lt už arą ir 2.50 Lt metinis mokestis nuo sklypo Vilniaus Susivienijimui „Sodai“; už kubą rudens-žiemos vandens paruošimą ir naudojimą po 2,50 Lt; vasarinio vandens siurblio bei kitų priedų pakeitimui 50 Lt tikslinių mokesčių. Atsakovas su nustatytais mokesčiais nesutiko ir paminėtus bendrijos susirinkimų sprendimus apskundė teismui. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-10-08 sprendimu atmetė atsakovo ieškinį dėl neva neteisėtų 2009-03-27 ir 2010-06-20 bendrijos visuotinių narių surinkimų sprendimų. Vilniaus apygardos teismas 2016-02-08 nutartimi paliko galioti šį teismo sprendimą, atmesdamas atsakovo apeliacinį skundą. Dėl to atsakovas nepagrįstai savo apeliaciniame skunde kvestionuoja paminėtais bendrijos susirinkimais priimtų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą.Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sąskaitų nepateikimas neapriboja bendrijos nario teisės žinoti priskirtų mokesčių skaičiavimo, panaudojimo ir apskaitos. Ieškinys buvo pateiktas dėl bendrijos nario mokesčio ir mokesčio už vandens sunaudojimą nemokėjimo, tai yra dėl mokesčių, kuriems nereikia išrašyti sąskaitų-faktūrų. Atsakovas šiuos mokesčius iki 2010 metų mokėjo negaudamas jokių sąskaitų. Bendrijos įstatų 22.6 punkte yra nustatyti atvejai, kada ir kam išrašomos sąskaitos, ir nei nario mokestis, nei vandens naudojimo mokestis į tą sąrašą neįeina. Be to, nario mokesčiui sumokėti nereikia jokių sąskaitų – ieškovas savo nariams neteikia sąskaitų nario mokesčiams apmokėti. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16729-912/14 buvo pasisakyta dėl šio atsakovo argumento.Atsakovas apeliaciniame skunde pripažino, kad žieminio geriamo vandens tiekimas iš bendrijos pusės yra vykdomas, o atsakovas šia paslauga naudojasi. Atsakovui buvo žinoma, kad tiek vandens tiekimo įkainiai, tiek jo vartojimo kiekis, nepateikiant skaitliuko parodymų, buvo nustatyti 2009-03-27 ir 2010-06-20 bendrijos visuotinių narių susirinkimų. Pats atsakovas iki 2010 metų tinkamai teikė vandens skaitliuko parodymus ir mokėjo už suvartotą vandens kiekį. Vėliau nutraukė mokėjimą už suvartotą bendrijos tiekiamą vandenį, o 2013 metais apskundė paminėtų susirinkimų sprendimus. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-10-08 sprendimu atmetė atsakovo ieškinį dėl neva neteisėtų 2009-03-27 ir 2010-06-20 bendrijos visuotinių narių surinkimų sprendimų. Vilniaus apygardos teismas 2016-02-08 nutartimi paliko galioti šį teismo sprendimą, atmesdamas atsakovo apeliacinį skundą. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad bendrija nenustatė nei vandens suvartojimo kiekio vidurkio, nei jo įkainio, kai vartotojas nepateikia vandens skaitliuko parodymų. Vandens sunaudojimo normos m³/mėn. 1 žmogui buvo apskaičiuotas sekančiu būdu: remiantis Savivaldybių patvirtintomis vandens sunaudojimo normomis m³/mėn. 1 žmogui Vilniaus rajone yra 4.2 m³/mėn.; 2012-12-29 buvo apskaičiuotas SB „Vitaminas“ žiemos-rudens vandens apskaitos vienam, pastoviai gyvenančiam žmogui sode tenkantis vandens vidurkis, kuris sudarė 4.49 m³/ mėn. Vandens įkainis, ką pripažįsta savo apeliaciniame skunde pats atsakovas, 0,724 Eur / 1 kub.m. (2,50 Lt), buvo nustatytas bendrijos 2009-03-27 ir 2010-06-20 surinkimų metu. Teismas atsakovui pasiūlė pateikti vandens skaitliuko parodymus ginčo dienai, kas leistų tiksliau apskaičiuoti paslaugos, teikiamos bendrijos, kainą. Atsakovas galėjo pasinaudoti šia teise, ginant savo tariamą teisės pažeidimą, tačiau atsisakė pateikti vandens skaitliuko parodymus. Tokiu būdu atsakovo nesutikimas su bendrijos paskaičiavimais, atsisakant pateikti realius vandens skaitliuko parodymus ar savo paskaičiavimus, yra formalus ir abejotinas.Ieškovo atstovė pateikė žurnalus, kuriuose yra žymimi visų bendrijos narių ir sodininkų pateikiami skaitliukų parodymai. 2012-12-29 bendrijos valdybos sprendimo pagrindu buvo apskaičiuotas SB „Vitaminas“ žiemos-rudens vandens apskaitos vienam, pastoviai gyvenančiam žmogui sode tenkantis vandens vidurkis, kuris sudarė 4.49 m³/ mėn. Šis bendrijos valdybos sprendimas teismine tvarka nebuvo nuginčytas. Atsakovas naudojasi vandens tiekimo paslauga, ginčija paslaugos kainos apmokėjimą, bet pats neteikia jokių pasiūlymų dėl įkainio ir suvartoto kiekio. Atsakovas savo prieštaravimus grindžia tuo, kad bendrija už vandens suvartojimą surenka daugiau nei apmoka už elektros energiją, sunaudotą vandeniui teikti. Tačiau bendrija už likusius pinigus sumoka už vandens tiekimo įrengimų remontą ir aptarnavimą. Likusių surinktų pinigų net nepakanka šioms išlaidoms sumokėti – skirtumą dengia pinigai, renkami už naujų vartotojų prisijungimą.Nors atsakovas ginčija palūkanų skaičiavimo pradžios terminą – liepos 1 dieną, tai yra mokestinių metų pradžią, tačiau savo pozicijos dėl galimo kitokio palūkanų pradžios skaičiavimo momento nepateikia.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Atsakovas G. M. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš atsakovo ieškovui SB „Vitaminas“ 268,15 Eur nario mokesčio už laikotarpį nuo 2010 m. pradžios iki 2014-05-24, kai atsakovas buvo SB „Vitaminas“ nariu. Atsakovas savo nesutikimą su tokiu teismo sprendimu grindžia tuo, kad ieškovo reikalaujamas sodininkų bendrijos nario mokestis savo esme yra tikslinis mokestis, kurio panaudojimas turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis ir dėl kurio mokėjimo turi būti pateikta sąskaita, o kadangi tai nebuvo padaryta, šis mokestis negali būti priteisiamas iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-03-27 SB „Vitaminas“ narių visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta, jog nariai sodininkų bendrijai mokės metinį nario mokestį, kuris sudarė 25 Lt už vieną arą, taip pat 2,50 Lt nario mokestį už sklypą sodų susivienijimui (t. I, b.l. 22-25). 2010-06-20 SB „Vitaminas“ narių visuotinio susirinkimo metu nurodyti mokesčiai buvo nepakeisti, tik patikslinta, kad 2,50 Lt nario mokestis už sklypą bus mokamas Vilniaus susivienijimui (t. I, b.l. 36-38). Atsakovas ginčijo šiuos SB „Vitaminas“ narių visuotinio susirinkimo sprendimus civilinėje byloje Nr. e2-279-723/2015, tačiau atsakovo reikalavimai buvo atmesti (t. I, b.l. 30-35). Tai reiškia, kad nurodyti SB „Vitaminas“ narių visuotinio susirinkimo sprendimai dėl mokėtino sodininkų bendijos nario mokesčio yra galiojantys ir teisėti bei atsakovui, kaip bendrijos nariui, privalomi. Tą patvirtina ir Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad sodininkų bendrijos narys turi pareigą laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus; nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį. SB „Vitaminas“ įstatų (redakcija, galiojusi nuo 2008-04-23 iki 2013-08-22) 22 punktas taip pat nustatė bendrijos nariui pareigas laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdybos sprendimus; nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį bei kitas nustatytas įmokas (t. I, b.l. 164-175). Tokios pačios bendrijos nario pareigos yra nustatytos ir šiuo metu galiojančioje SB „Vitaminas“ įstatų redakcijoje (23 punktas, 26 punktas) (t. I, b.l. 9-21). Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas negali ginčyti savo pareigos mokėti teisėtai nustatyto SB „Vitaminas“ nario mokesčio už laikotarpį, kuomet jis buvo bendrijos nariu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2009-03-27 ir 2010-06-20 SB „Vitaminas“ narių visuotinio susirinkimo protokolose yra atskirai nustatyti sodininkų bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai mokesčiai gręžinio rekonstrukcijai ir projektavimui, vasarinio vandens siurblio pakeitimui ir kitoms reikmėms. Dėl to atsakovo argumentai, kad 2009-03-27 ir 2010-06-20 SB „Vitaminas“ narių visuotinio susirinkimo protokolose nustatyti sodininkų bendrijos nario mokesčiai savo esme yra tiksliniai mokesčiai, laikytini nepagrįstais, juolab, kad pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą sodininkų bendrijos nario mokestis mokamas privalomai, nepriklausomai nuo tikslinių mokesčių mokėjimo, jeigu yra nustatytas bendrijos. Jokio teisinio pagrindo nemokėti nario mokesčio byloje nebuvo nustatyta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nario mokesčio mokėjimas galėjo būti nereikalingas dėl to, kad bendrija būtų finansuojama iš kitų šaltinių. Sodininkų bendrijos nario mokesčio pripažinti tiksliniu mokesčiu neleidžia ir atsakovo akcentuojama jo nustatymo tvarka, t. y. atsižvelgiant į bendrijos nario sklypo dydį, nes bendrija pati sprendžia, kokia tvarka apskaičiuoti mokėtiną bendrijos nario mokesčio dydį ir kokią jo mokėjimo tvarką nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką bendrija, laikydamasi Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, turi pateikti sąskaitą bei ją pagrįsti faktiniais duomenimis tik tada, kai reikalauja sumokėti tikslinius mokesčius iš ne bendrijos narių (Vilniaus apygardos teismo 2016-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-883-450/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016). Tai seka ir iš Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 5 dalies, be kita ko, įtvirtinančios, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Šio ginčo atveju ieškovas reikalavo iš atsakovo sumokėti SB „Vitaminas“ nario mokestį už laikotarpį, kuomet atsakovas buvo bendrijos nariu. SB „Vitaminas“ įstatų (redakcija, galiojusi nuo 2008-04-23 iki 2013-08-22) 22.6 punkte ir galiojančių bendrijos įstatų 23.6 punkte nėra numatytas bendrijos narių atsiskaitymas už nario mokestį su bendrija pagal iš anksto pateiktas sąskaitas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovas privalėjo pateikti atsakovui sąskaitą dėl bendrijos nario mokesčio sumokėjimo. Atsakovui buvo žinoma jo pareiga mokėti bendrijos nario mokestį ir ji turėjo būti vykdoma, nepriklausomai nuo sąskaitų pateikimo. Remiantis tais pačiais argmentais, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįsta atsakovo poziciją, jog jis turėjo teisę sustabdyti savo prievolės mokėti bendrijos nario mokestį ieškovui vykdymą ir negali būti laikomas pažeidusiu šią prievolę. Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su kita skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 589,49 Eur skolą už žieminio geriamo vandens suvartojimą už laikotarpį nuo 2010 m. pradžios iki 2014-05-24, kai atsakovas buvo SB „Vitaminas“ nariu. Atsakovas savo nesutikimą su šia teismo sprendimo dalimi grindžia tuo, kad ieškovas niekaip neįrodė reikalaujamo 2,50 Lt (0,724 Eur) dydžio už 1 m³ suvartoto vandens tarifo (mokesčio) teisingumo, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių objektyvų bendrijos sodininkų, pastoviai gyvenančių sode, sunaudojamo vandens vidutinės normos nustatymą, kompetentingo organo (visuotinio susirinkimo) sprendimo patvirtinti tokią normą (normas) ir jos taikymą, dokumentų, patvirtinančių faktiškai turėtas išlaidas, susijusias su vandens tiekimu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-03-27 SB „Vitaminas“ narių visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta, jog pajungiant žiemos periodo neužšąlantį vandenį, kiekvienas savininkas privalo pastatyti vandens skaitliuką, o už vandens sunaudojimą pagal skaitliuko duomenis atsiskaityti su bendrija nustatytu mokesčiu (t. I, b.l. 22-25). 2010-06-20 SB „Vitaminas“ narių visuotinio susirinkimo metu taip pat nutarta už kubą rudens-žiemos vandens paruošimo ir naudojimo skaičiuoti po 2,50 Lt (t. I, b.l. 36-38). Kaip jau minėta, atsakovas ginčijo šiuos SB „Vitaminas“ narių visuotinio susirinkimo sprendimus civilinėje byloje Nr. e2-279-723/2015, tačiau atsakovo reikalavimai buvo atmesti (t. I, b.l. 30-35). Tai reiškia, kad nurodytas SB „Vitaminas“ narių visuotinio susirinkimo sprendimas dėl mokėtino 2,50 Lt (0,724 Eur) dydžio tarifo (mokesčio) už 1 kub.m. suvartoto vandens yra galiojantis, teisėtas bei atsakovui, kaip bendrijos nariui, privalomas, o atsakovo argumentai dėl nurodyto tarifo (mokesčio) dydžio neteisingumo atmestini kaip nepagrįsti.Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas nuo 2014 m. pradžios nemokėjo bendrijai už suvartotą žieminį vandenį bei neteikė skaitiklio rodmenų, nors šia paslauga naudojosi ir anksčiau ją apmokėdavo. Atsakovas nereagavo į bendrijos siunčiamus 2010, 2011, 2012 metais įspėjamuosius raštus dėl nemokėjimo už žieminį vandenį (t. I, b.l. 39-40, 42). SB „Vitaminas“ 2011 m. spalio 5-6 d. aktas patvirtina, kad bendrijos komisija į atsakovo namus patikrinti skaitiklių rodmenų nebuvo įleista (t. I, b.l. 41). 2012-08-11 SB „Vitaminas“ narių visuotinio susirinkimo metu nutarta sodininkams, nemokantiems už sunaudotą rudens-žiemos vandentiekio vandenį, taikyti apmokėjimą už sunaudotą vandenį pagal bendrijos sodininkų, pastoviai gyvenančių sode, sunaudoto vandens vidutinę normą vienam gyventojui kub. m. (t. II, b.l. 46-49). 2012-12-29 SB „Vitaminas“ valdyba protokole Nr. 9 pažymėjo, jog, vykdydama 2012-08-11 SB „Vitaminas“ narių visuotinio susirinkimo nutarimą, suvedė duomenis apie bendrijos narių žieminio vandens naudojimą už 2012 metus, palyginimui paėmusi 12 šeimų, susidedančių nuo vieno iki keturių šeimos narių. 2011 metais 1 asmeniui sunaudoto vandens teko 4,1 kub. m., 2012 metais – 4 kub. m. (t. I, b.l. 186-187). Byloje nėra duomenų, kad šie SB „Vitaminas“ narių visuotinio susirinkimo ir valdybos sprendimai atsakovui buvo nežinomi ar jo ginčyti. Ieškovas atsakovui įsiskolinimą už žieminį vandenį apskaičiavo po 4 kub. m. / mėn. 1 žmogui, o kadangi atsakovo šeima yra 4 asmenų, apskaičiuotas bendras suvartotas per mėnesį vandens kiekis sudarė 16 kub. m. (t. I, b.l. 7). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad atsakovo įsiskolinimo už žiemos vandenį apskaičiavimas parengtas remiantis Savivaldybių patvirtintomis vandens sunaudojimo normomis kub. m. / mėn. 1 žmogui, kuri Vilniaus rajone sudarė 4.2 kub. m. / mėn., bei 2012-12-29 apskaičiuotu SB „Vitaminas“ žiemos-rudens vandens apskaitos vienam, pastoviai gyvenančiam žmogui sode tenkančio vandens vidurkiu, kuris sudarė 4,49 kub. m. (t. I, b.l. 139-147). Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių argumentų, kodėl ieškovo pasirinktas atsakovo įsiskolinimo už žiemos vandenį apskaičiavimo būdas yra iš esmės neteisingas ir kaip kitaip turėtų būti apskaičiuojama atsakovo skola, kurios fakto jis neginčija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pasirinktas atsakovo įsiskolinimo už žiemos vandenį apskaičiavimo būdas yra protingas, teisingas ir sąžiningas, nes ieškovas atsakovui apskaičiavo kas mėnesį suvartoto vandens kiekį net mažesnio dydžio (16 kub. m. /mėn.) nei atsakovas yra nurodęs paskutinio skaitiklių rodmenų deklaravimo metu (40 kub. m. per du mėnesius, t. y. 20 kub. m. per mėnesį). Atsakovas apeliaciniame skunde šių duomenų neginčija. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas pasiūlė atsakovui pateikti skaitiklio rodmenis, patvirtinančius faktiškai suvartotą žieminio vandens kiekį, pagal kuriuos būtų galima apskaičiuoti realią atsakovo suvartoto vandens kainą bendrijos nustatytu įkainiu, tačiau atsakovas tokių duomenų nepateikė. Dėl to atsakovo nurodomi apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo pasirinkto atsakovo įsiskolinimo už žiemos vandenį apskaičiavimo būdo klaidingumo vertintini kritiškai ir nepaneigia ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas, naudodamasis SB „Vitaminas“ tiekiamu žiemos vandeniu, nepagrįstai vengė už jį atsiskaityti, nors jam buvo žinoma atsiskaitymo tvarka ir prievolė tai padaryti. Tuo atsakovas pažeidė jau minėtas Sodininkų bendrijų įstatymo ir SB „Vitaminas“ įstatų nustatytas bendrijos nario pareigas nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais; kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Taigi, jeigu iš tiesų atsakovui buvo neaiški atsiskaitymo už SB „Vitaminas“ tiekiamą žiemos vandenį tvarka, tai pats atsakovas privalėjo kreiptis į ieškovą dėl šios tvarkos paaiškinimo, o ne savavališkai nustoti mokėti už tiekiamą vandenį ir slėpti nuo ieškovo sunaudoto vandens kiekio duomenis. Kadangi atsakovui buvo žinoma apie vykdytinas prievoles ieškovui mokėti SB „Vitaminas“ nario mokestį ir atsiskaityti už šios sodininkų bendrijos tiekiamą žiemos vandenį, tačiau atsakovas šių prievolių nevykdė, tai ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti ne tik susidariusią pagrindinę skolą, bet ir kompensacines palūkanas už vengimo atsiskaityti laikotarpį (CK 6.210 straipsnis). Ieškovo pasirinktas šių palūkanų skaičiavimo pradžios momentas neišplečia atsakovo prievolės labiau nei būtina. Šiuo klausimu nurodyti atsakovo apeliacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo laikytini nepagrįstais. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).Kiti ginčo šalių argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui bei bylos galutiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnis), tačiau ieškovas tokių išlaidų priteisti neprašė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-30 sprendimą palikti nepakeistą.