- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- e2-279-723/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04302-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- Sodininkų bendrijai „Vitaminas“
- Trečiasis asmuo
- L. G., K. Š., R. Š., V. M., R. Č., G. K., A. M., O. P., Ž. S., A. Č., G. M., S. P., A. J., M. S., O. L., J. A., V. Z., R. K., J. S., D. S., S. M., A. N., L. K., A. A. Lukša, UAB Baltijos farmacijos centras, O. A., O. N., Valentina J
- Kategorijos
trečiam asmeniui R. Š., jo atstovui adv. p. Novikovui (taip pat atstovauja nedalyvavusius posėdyje L. G., K. Š.),
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. M. patikslintą ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijai „Vitaminas“, tretieji asmenys L. G., K. Š., R. Š., V. M., R. Č., G. K., A. M., V. M., O. P., Ž. S., A. Č., G. M., S. P., A. J., M. S., O. L., J. A., V. Z., R. K., V. M., J. S., D. S., S. M., A. N., L. K., A. A. Lukša, UAB Baltijos farmacijos centras, O. A., O. N., Valentina J. V., A. Ž., L. K., Povilas L. M., A. S., A. S., S. B., L. N., S. K., J. O., A. Ž., R. D., M. G., S. B., V. L., Č. Ž., R. S. dėl SB „Vitaminas“ 2009-03-27 ir 2010-06-20 susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. M. patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2009 m. kovo 27 d. sodininkų bendrijos „Vitaminas“ visuotinio narių susirinkimo sprendimą visa apimtimi; 2) pripažinti negaliojančiu 2010 m. birželio 20 d. sodininkų bendrijos „Vitaminas“ visuotinio narių susirinkimo sprendimą visa apimtimi; 3) prileisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2009-03-27 protokole yra užfiksuota, jog bendrijoje yra 123 bendrijos nariai (2009-03-27 protokolo 1 psl.). Tokiu atveju, susirinkimo kvorumui yra būtinas 62 asmenų dalyvavimas. Teismo posėdžio metu atsakovo įgaliotas asmuo J. S. (1 t., b.l. 73, 78) ir atsakovo atstovas advokatas A. Bertulis pareiškė, kad visi 2009-03-27 ir 2010-06-20 susirinkimų protokolų privalomi priedai yra Vilniaus apskr. VPK 1 PK (2014-04-10 teismo posėdžio garso įrašo 18 min. 55 sek. - 19 min. 22 sek.). 2014-05-16 teismas įpareigojo ikiteisminio tyrimo įstaigą pateikti skundžiamų protokolų priedus (1 t., b.l. 118). 2014-05-22 Vilniaus apskr. VPK 1 PK pateikė dokumentus, tačiau juose 2009-03-27 susirinkimo dalyvių sąrašo nėra (1 t., b.l. 120). Esant aplinkybei, kuomet nėra privalomo dalyvių sąrašo, bendrijos narių susirinkimas turi būti laikomas neįvykusiu, nes nėra paremtas jokiais įrodymais 70 bendrijos narių arba jų įgaliotų asmenų dalyvavimas susirinkime.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. Š. nurodė, kad 2009-03-27 susirinkimo metu fiziškai dalyvavo tik apie 30 bendrijos narių ar jų įgaliotų asmenų (2015-04-14 teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 5 min. 15 sek. - 1 val. 6 min. 10 sek.). Sprendžiant pagal esamų dokumentų turinį, egzistuoja tik 12 įgaliojimų, kurie buvo skirti 2009-03-27 susirinkimui, t.y. B. Š. skl. Nr. 2 (1 t., b.l. 167; 2 t., b.l. 28), R. S. skl. Nr. 5A (1 t., b.l. 156, 157, 159; 2 t., b.l. 25, 26, 27), V. M. skl. Nr. 12 (1 t., b.l. 173; 2 t., b.l. 1), J. M. skl. Nr. 18 (1 t., b.l. 162, 172; 2 t., b.l. 17), J. Č. skl. Nr. 17 (2 t., b.l. 29), M. S. skl. Nr. 28 (1 t., b.l. 161), R. K. skl. Nr. 40 (1 t., b.l. 175, 179), D. S. skl. Nr. 41 (1 t., b.l. 171), L. K. skl. Nr. 71 (1 t., b.l. 168, 169, 176), L. K. skl. Nr. 91 (2 t., b.l. 30), L. N. skl. Nr. 110 (1 t., b.l. 178), S. K. skl. Nr.112 (1 t., b.l. 170; 2 t., b.l. 18). Esant faktinei aplinkybei, kuomet susirinkimo kvorumo teisėtumui patvirtinti nėra net 20 susirinkimo dalyvių balsų, t.y. įgaliojimų ar kitų dokumentų, patvirtinančių išankstinį balsavimą raštu, yra akivaizdu, jog susirinkimo metu būtino susirinkimui kvorumo nebuvo. Be to, esantys B. Š. skl. Nr. 2 (1 t., b.l. 167; 2 t., b.l. 28), R. S. skl. Nr. 5A (1 t., b.l. 156, 157, 159; 2 t., b.l. 25, 26, 27), V. M. skl. Nr. 12 (1 t., b.l. 173; 2 t., b.l. 1), J. M. skl. Nr. 18 (1 t., b.l. 162, 172; 2 t., b.l. 17), M. S. skl. Nr. 28 (1 t., b.l. 161), D. S. skl. Nr. 41 (1 t., b.l. 171), L. K. skl. Nr. 71 (1 t., b.l. 168, 169, 176), L. N. skl. Nr. 110 (1 t., b.l. 178), S. K. skl. Nr. 112 (1 t., b.l. 170; 2 t., b.l. 18) įgaliojimai yra negaliojantys, nes jie nėra nustatyta tvarka patvirtinti notaro (CK 2.138 str. 1 d. 2 p., CK 1.193 str. 3 d.), J. Č. skl. Nr. 17 (2 t., b.l. 29) ir L. K. skl. Nr. 91 (2 t., b.l. 30) įgaliojimai yra negaliojantys, nes juose nėra sudarymo datų (CK 2.142 str. 3 d.), kiti byloje esantys įgaliojimai taip pat nėra tinkami, nes yra pasibaigę jų galiojimo terminai (CK 2.147 str.) arba jie surašyti jau po 2009-03-27 susirinkimo pravedimo. Akivaizdu, jog net ir esant susirinkimo dalyvių sąrašui bei kitiems tinkamiems 20 balsų patvirtinantiems dokumentams, kvorumui reikiamo balsų skaičiaus nebuvo. Susirinkimo protokole nėra užfiksuota, konkrečiai kiek bendrijos narių balsavo iš anksto, kiek asmeniškai dalyvavo susirinkime ir kiek bendrijos narių atstovavo įgalioti asmenys. Nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio bendrijos narių išankstinio balsavimo raštu buvimą. Susirinkimo dalyvių sąrašo taip pat nėra. Susirinkimo protokole nėra užfiksuoti jokie balsavimo rezultatai (CK 2.90 str.). Išskyrus tris įgaliojimus (1 t., b.l. 143-149, 175), visi kiti yra netinkami atstovavimui bendrijos narių susirinkime. Susirinkimo protokole įtvirtinti nutarimai nėra susiję nei su bendrijos valdybos, nei su revizoriaus ataskaitomis ar pajamų-išlaidų sąmatos svarstymu. Susirinkimo pirmininkas A. R. vis tik pravedė susirinkimą, vėliau pasirašydamas susirinkimo protokolą įtvirtino žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, neva susirinkime „dalyvauja 70 bendrijos narių arba jų įgaliotų asmenų“, tokiu būdu elgėsi nesąžiningai (CK 2.87 str. 1 d.) .
Pagal 2010-06-20 dalyvių sąrašą bendrijoje buvo 123 bendrijos nariai (1 t., b.l. 126-129). Susirinkimo protokole yra užfiksuota, kad 5 bendrijos nariai 2009 m. mirę, t.y.: N. M. skl. Nr. 43, D. Ž. skl. Nr. 116, K. L. skl. Nr. 40, M. M. skl. Nr. 78 ir R. Č. skl. Nr. 60 (1 t., b.l. 123). Nurodytas N. M. buvo ne bendrijos narys, nes dalyvių sąraše nariu yra įrašytas jo sūnus - V. M. skl. Nr. 43 (1 t., b.l. 127). Tokiu atveju, 2010-06-20 dienai bendrijoje buvo 119 bendrijos narių. Tai atitinkamai reiškia, kad susirinkimo kvorumui yra būtinas 60 bendrijos narių dalyvavimas.Iš 2010-06-20 susirinkimo protokolo balsavimo rezultatų matyti, kad priimant sprendimus dalyvavo 64 nariai (1 t., b.l. 123-125). Šiuo atveju 5 bendrijos narių realus nedalyvavimas reikštų absoliutų priimtų sprendimų negaliojimą. Susirinkimo protokole yra užfiksuota, kad ilgamečiai bendrijos nariai K. L. skl. Nr. 40, R. Č. skl. Nr. 60, M. M. skl. Nr. 78 ir D. Ž. skl. Nr. 116 dar 2009 m. mirę (1 t., b.l. 123). Dalyvių sąraše už mirusio K. L. skl. Nr. 40 dalyvavimą pasinaudojant pasibaigusiu įgaliojimu pasirašė R. K., prie mirusio M. M. skl. Nr. 78 pavardės pažymėta, jog „dalyvavo, užmiršo pasirašyti“, už mirusius R. Č. skl. Nr. 60 ir D. Ž. skl. Nr. 116 pasirašė iš viso neaišku kas (1 t., b.l. 127-129). Kartu su šiais „susirinkimo dalyviais“ į susirinkimo kvorumą įskaičiuotas ir bendrijos narys R. M. skl. Nr. 33, kuris pagal dalyvių sąraše nurodytą informaciją „nerado susirinkimo vietos“ (1 t., b.l. 127). Esant faktui, kuomet 5 bendrijos narių toks „dalyvavimas“ absoliučiai neteisėtai ir nepagrįstai yra įskaičiuotas, yra akivaizdu, jog susirinkimo kvorumo nebuvo. Be to, į 2010-06-20 susirinkimo kvorumą įskaičiuotas 11 bendrijos narių įgaliotų asmenų dalyvavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes už M. N. skl. Nr. 1, B. Š. skl. Nr. 2, A. K. skl. Nr. 3, M. G. skl. Nr. 6, V. M. skl. Nr. 12, J. Č. skl. Nr. 17, G. B. skl. Nr. 24, V. B. skl. Nr. 25, M. S. skl. Nr. 28, O. L. skl. Nr. 34, K. L. skl. Nr. 79 jų įgalioti asmenys susirinkimo dalyvių sąraše nėra pasirašę, kaip tą numato SBĮ 16 str. 9 punktas (1 t., b.l. 126-128). Bendrijos nario M. N. skl. Nr. 1 (2 t., b.l. 41) įgaliojimas surašytas tik 2011 m. B. Š. skl. Nr. 2 (1 t., b.l. 150; 2 t., b.l. 23-24) ir D. L. skl. Nr. 46 (2 t., b.l. 10, 15-16) notaro patvirtinti įgaliojimai nėra skirti atstovavimui bendrijos susirinkimuose. K. L. skl. Nr. 40 (1 t., b.l. 175, 179) įgaliojimas yra pasibaigęs (CK 2.147 str. 1 d. 6 p.) 2009 m. mirus įgaliotojui (1 t., b.l. 123). J. Č. skl. Nr. 17 (2 t., b.l. 29) įgaliojimas yra negaliojantis (CK 2.142 str. 3 d.), nes dokumente nėra surašymo datos. Bendrijos narių Š.skl. Nr. 2 (1 t., b.l. 167; 2 t., b.l. 28), M. G. skl. Nr. 6 (1 t., b.l. 163; 2 t., b.l. 5, 33), V. M. skl. Nr. 12 (1 t., b.l. 155, 173; 2 t., b.l. 1, 8), M. S. skl. Nr. 28 (1 t., b.l. 161), O. L. skl. Nr. 34 (1 t., b.l. 154; 2 t., b.l. 3), D. S. skl. Nr. 41 (2 t., b.l. 16), E. N. skl. Nr. 63 (1 t., b.l. 151, 153; 2 t., b.l. 7, 22, 39), R. N. skl. Nr. 98 (1 t., b.l. 160; 2 t., b.l. 42) ir L. N. skl. Nr. 110 (1 t., b.l. 158, 178; 2 t., b.l. 6) įgaliojimai nėra įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti notaro (CK 2.138 str. 1 d. 2 p.), todėl yra negaliojantys (CK 1.193 str. 3 d.). Esant faktui, kuomet 13 bendrijos narių duoti įgaliojimai yra negaliojantys, yra akivaizdu, kad 2010-06-20 susirinkimo kvorumui reikiamo balsų skaičiaus nebuvo. Bendrijos narių A. K. skl. Nr. 3, G. B. skl. Nr. 24, V. B. skl. Nr. 25 ir K. L. skl. Nr. 9 įgaliojimų nėra. Bendrijos narių G. K. skl. Nr. 10, J. K. skl. Nr. 47 ir G. K. skl. Nr. 77 balsavimo lapų taip pat nėra. Esant tokiai aplinkybei, kuomet 7 privalomų dokumentų, patvirtinančių bendrijos narių teisėtą ar realų dalyvavimą nėra, yra akivaizdu, kad ir kvorumo taip pat nebuvo. Bendrijos narių A. R. skl. Nr. 20 (2 t., b.l. 34), D. P. skl. Nr. 31 (2 t., b.l. 35), D. L. skl. Nr. 46 (2 t., b.l. 36), L. R. skl. Nr. 68 (2 t., b.l. 37) ir A. K. skl. Nr. 62 (2 t., b.l. 38) balsavimo lapai neatitinka bendrijos įstatų 42 punkto reikalavimų, todėl pripažintini negaliojančiais. Šis faktas, kuomet 5 dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų taip pat sudaro pagrindą pripažinti kvorumo nebuvimą. Taip pat, dalyvių sąraše padarytas įrašas ties G. K. skl. Nr. 77 pavarde „išb. raštu (suprantama, kaip balsavo raštu) parašas 2010-06-19“ objektyviai patvirtina aplinkybę, jog dalyvių sąraše buvo leista pasirašyti iki susirinkimo pravedimo (1 t., b.l. 128). Dalyvių sąraše padaryti įrašai ties G. ir V. B. skl. Nr. 24 ir 25 pavardėmis „įgaliojimas“ „susipažinau pritariu“ (1 t., b.l. 126), ties R. M. skl. Nr. 127 pavarde „nerado susirinkimo vietos“ (1 t., b.l. 127), ties mirusio M. M. skl. Nr. 78 pavarde „dalyvavo, užmiršo pasirašyti“ (1 t., b.l. 128) objektyviai patvirtina aplinkybę, jog siekiant surinkti kvorumui reikiamą balsų skaičių, tariamų dalyvių „parašai“ buvo renkami ir po susirinkimo pravedimo. Susirinkimo dalyvių sąraše ties A. K. skl. Nr. 62 pavarde (1 t., b.l. 127) nėra atžymos, patvirtinančios išankstinį balsavimą, tačiau byloje yra A. K. skl. Nr. 62 „išankstinio“ balsavimo lapas su „2010-06-19‘ data (2 t., b.l. 38). Šį aplinkybė taip pat objektyviai patvirtina faktą, kad ir balsavimo lapai buvo renkami po susirinkimo pravedimo. Pagal dalyvių sąrašą susirinkime fiziškai nedalyvavo bendrijos narys R. M. skl. Nr. 33, kuris „nerado susirinkimo vietos“ (1 t., b.l. 127) bei kitų 11 bendrijos narių įgalioti asmenys, kurie nėra pasirašę dalyvių sąraše. Bendrijos narių G. K. skl. Nr. 10, J. K. skl. Nr. 47 ir G. K. skl. Nr. 77 jokių išankstinio balsavimo lapų nėra. Pagal 2010-06-20 susirinkimo protokolo turinį, iš viso balsavime dalyvavo 64 bendrijos nariai. Taigi, yra akivaizdu, kad net 15 bendrijos narių balsavimas „už“ yra neteisėtai ir nepagrįstai tiesiog priskaičiuotas. Be to, ši aplinkybė taip pat patvirtina faktą, kad 2010-06-20 susirinkimo protokole įtvirtinti balsavimo rezultatai yra iškreipti ir neatitinka tikrovės. Apie šias faktines aplinkybes buvo gerai žinoma ir kitiems tuometinės valdybos nariams, nes turėdami pareigą elgtis sąžiningai ir užtikrinti susirinkimo pravedimo atitikimą bendrijos įstatų nuostatoms (SBĮ 18 str. 2 d. 1 p.), valdybos nariai A. J. skl. Nr. 27, A. N. skl. Nr. 63 ir R. D. skl. Nr. 104 dalyvavo susirinkime (1 t., b.l. 126-129). Tokie 2010-06-20 susirinkimo pirmininko pareigas atlikusios bendrijos valdybos pirmininkės V. M. ir kitų bendrijos atsakingų asmenų neteisėti veiksmai yra nesąžiningi (CK 2.87 str. 1 d.).
Sprendimai, susiję su 2002 m. statybos vandentiekio valdymu, priežiūra ir naudojimu, yra akivaizdžiai neteisėti, nes tai nėra atsakovo bendro naudojimo objektas. Atsakovas nėra įgijęs nuosavybės teisių į šį daiktą CK 4.47 straipsnio pagrindais, kaip ir nėra jų įregistravęs viešame registre (CK 4.27 str.), todėl atitinkamai neturėdamas jokių teisių, negali priiminėti ir jokių sprendimų dėl šio daikto valdymo (eksploatuoti, nustatinėti prisijungimo sąlygas, gauti už tai lėšas ir t.t.). Sprendimais nustatyti mokesčiai už narystę (25 Lt/aras), vandenį (2,50 Lt/m ), 2000 Lt „vandens pajungimo ir tikslinis“ mokestis „besistatantiems gyvenamuosius namus“ (6.4 p.), 500 Lt tikslinis mokestis „visiems sodininkams, kurie naudosis vandeniu tik vasarą“ (6.5 p.), 700 Lt tikslinis mokestis „besistatantiems gyvenamąjį namą, kuris bus naudojamas keliams remontuoti, už sugadintą kelią naudojantis sunkiasvoriu transportu“ (4 p.), bei jų dydžiai akivaizdžiai prieštarauja atsakovo tikslams, imperatyviosioms įstatymų normoms, protingumo ir sąžiningumo principams. Tai reiškia, kad atsakovas privalo susirinkimuose tvirtinamų įmokų dydžius, pagrindžiant apskaičiavimais, nustatyti taip, kad nebūtų jokio pelno, be to surinktas tikslines įmokas panaudoti griežtai tik pagal jų paskirtį. Šiuo atveju yra akivaizdu, jog iš gaunamų pajamų už vandenį (2,50 Lt/m) yra gaunamas pelnas, iš kurio yra finansuojama kokia tai kita atsakovo veikla ar tiesiog mokami atlyginimai, o mokesčio už narystę apskaičiavimas (25 Lt/aras) akivaizdžiai pažeidžia SBĮ 22 str. 4 d. 4 ir 5 punktų reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas byloje prašo teismą ieškinį atmesti, neva ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą (CK 2.82 str. 4 d.). Faktinė aplinkybė, kad 2009-03-27 susirinkimo metu buvo pažeista sprendimo priėmimo tvarka, t.y. apie tai, kad galimai nesant susirinkimo kvorumui, tačiau pažeidžiant balsavimo tvarką buvo priimti nutarimai, nesusiję su susirinkimo darbotvarkės klausimais, ieškovui tapo žinoma po 2009-03-27 susirinkimo protokolo gavimo, o faktinė aplinkybė dėl kvorumo nebuvimo - tik po bylos teisme iškėlimo (po susipažinimo su dokumentais, patvirtinančiais asmenų teisę balsuoti). Faktinė aplinkybė, kad 2010-06-20 susirinkimo metu buvo pažeista sprendimo priėmimo tvarka, t.y. apie tai, kad galimai nesant susirinkimo kvorumui, tačiau pažeidžiant balsavimo tvarką buvo priimti nutarimai, nesusiję su susirinkimo darbotvarkės klausimais, ieškovui tapo žinoma po 2010-06-20 susirinkimo protokolo gavimo, o kitos faktinės aplinkybės, t.y.: dėl kvorumo nebuvimo, dėl susirinkimo dalyvių skaičiaus neteisėto padidinimo; dėl balsavimo rezultatų iškraipymo (nepagrįsto priskaičiavimo); dėl kitų bendrijos valdybos narių neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų - tik po bylos teisme iškėlimo, t.y. po susipažinimo su bendrijos dokumentais, patvirtinančiais bendrijos narių dalyvavimą (dalyvių sąrašas ir išankstinio balsavimo lapai) ir jų įgaliotų asmenų teisę balsuoti (įgaliojimai). Ieškovas 2009-03-27 ir 2010-06-20 susirinkimo protokolus gavo 2013-11-05 (pašto siuntos Nr. RN683616430LT, voko kopija byloje), o 2014-02-06 buvo sumokėtas žyminis mokestis ir pateiktas ieškinys teismui. Vadovaujanti CK nuostatomis, mano, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Be to, įvertinus ieškinio pagrindo esmę, kuri yra absoliutus priimtų susirinkimo sprendimų negaliojimas dėl susirinkimo kvorumo nebuvimo, atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį tenka pareiga ((duomenys neskelbtini) str.) įrodyti, kad ieškovui apie 2009-03-27 ir 2010-06-20 įvykusių bendrijos narių susirinkimų kvorumo nebuvimą buvo žinoma anksčiau nei 2013-11-05.
Atsakovas SB „Vitaminas“ atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Apie savo pažeistas teises, t. y. kad 2009-03-27 visuotinį narių surinkimo protokolo sprendimais buvo tariamai pažeistos jo teisės, ieškovas, mokėdamas šio susirinkimo metu nustatytus mokesčius net 2010 metais turėjo sužinoti ir sužinojo dar 2009 m., t.y. po 2009-03-27 visuotinį narių surinkimo, kurio protokolai buvo viešai paskelbti skelbimų lentoje. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas praleido 3 mėnesių senaties terminą ieškiniui pareikšti. Taip pat ieškovas nutyli aplinkybę, kad jis asmeniškai dalyvavo 2010-06-20 visuotinio narių surinkimo metu, todėl jam buvo ir turėjo būti žinomos visos aplinkybės susijusios su šio susirinkimo metu priimtais sprendimais, kurie siejosi ir su 2009-03-27 visuotinio narių surinkimo sprendimais. Bet ir tada ieškovas jų neskundė. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog ieškovas ir šiuo atveju praleido 3 mėnesių senaties terminą ieškiniui pareikšti. Ieškovas nepatiekė teismui įrodymų, jog nuo 2009-03-27, žinodamas apie tariamus savo teisių pažeidimus kreipėsi į bendrijos valdybą dėl savo teisių gynimo. Tai jis padarė tik 2013-10-01, praėjus daugiau nei ketveriems metams. Jei ieškovas turėjo pagrindo manyti, kad skundžiami bendrijos narių susirinkimų sprendimai pažeidžia jo teises, jis privalėjo įstatymo nustatytu terminu kreiptis dėl susirinkimų protokolų ir jų priedų gavimo tikslu apskųsti juos teismui. Šiuo atveju ieškovas, neįvardindamas savo teisių pažeidimo, bando atbuline data skųsti priimtus sprendimus dėl galimai formalių procedūrinių netikslumų, apie kuriuos tariamai sužinojo, tik pradėjęs ginčą teisme.
Nepagrįstai ieškovas tvirtina, kad tuo metu bendrijos susirinkimui turėjo būti pateikti notariškai patvirtinti narių įgaliojimai - tokie reikalavimai įgaliojimams įsigaliojo nuo 2012 metų. Nepagrįsti teiginiai ir dėl neva mirusių narių dalyvavimo susirinkime ar dalyvavusių asmenų parašų klastojimo. Prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas trečiųjų asmenų skundo dėl neva suklastotų susirinkimo metu narių parašų pagrindu. Prejudicinę reikšmę turinčios nustatytos aplinkybės negali būti kvestionuojamos šios bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys L. G., K. Š., R. Š. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad 2009-03-27 ir 2010-06-20 visuotinių narių susirinkimų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.Šių asmenų argumentai iš esmės yra tapatūs ieškinyje išdėstytiems argumentams.
2009 m. protokole nurodyta, kad „už priimtus nutarimus nebalsavo arba balsavo prieš tik sodininko K. Š. įgaliotas asmuo“. Tai neatitinka tikrovės, nes K. Š. įgaliotas asmuo R. Š. nors ir dalyvavo susirinkime, tačiau jokiuose balsavimuose nedalyvavo, kadangi jokių balsavimų susirinkime remiantis protokolu tiesiog nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad susirinkimo metu valdybos pirmininkė V. M. iš R. Š. pareikalavo notarinio įgaliojimo originalo ar jo kopijos patvirtintos notaro. R. Š. tokio dokumento susirinkime nepateikė, todėl balsavimuose ir nedalyvavo. Skundžiamais 2009 ir 2010 m. susirinkimų sprendimais iš esmės buvo tvirtinamos metinės bendrijos valdybos bei revizoriaus ataskaitos, pajamų ir išlaidų sąmatos, t.y. svarbūs ir privalomi bendrijos ūkinės veiklos dokumentai, kurių pagrindu nustatomi bendrijos renkamų mokesčių dydžiai, numatomos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su bendrijos bendro naudojimo objektų valdymu, paslaugų teikimu, vertinama bendrijos valdymo organo - bendrijos valdybos veikla ir t.t. Skundžiamų sprendimų negaliojimas dėl kvorumo nebuvimo paaiškėjo ir pasitvirtino tik po bylos teisme iškėlimo, todėl mano, kad senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas.
Šalies argumentai
Ieškovas G. M. dublike nurodė, kad patikslinto ieškinio pagrindo esmė yra susirinkimų kvorumų nebuvimas. Ieškovas apie savo teisių bei teisėtų interesų pažeidimus sužinojo tik po susipažinimo su skundžiamais 2009 ir 2010 m. susirinkimų sprendimais. 2009-03-27 skundžiamu susirinkimo sprendimu ieškovo teisės bei teisėti interesai yra pažeisti tuo, kad 2009-03-27 susirinkimo metu buvo priimti susirinkimo nutarimai ne pagal iš anksto paskelbtą susirinkimo darbotvarkę, kaip tą numato SBĮ 16 straipsnio nuostatos, be to šiurkščiai pažeidžiant balsavimo (jo tiesiog nebuvo), susirinkimo vedimo (susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus nerinkimas, klausimų ne pagal susirinkimo darbotvarkę svarstymas ir tais klausimais nutarimų priėmimas) ir dokumentavimo tvarką (susirinkimo protokolo priedų nesurašymas). Apie tai ieškovui tapo žinoma tik po susipažinimo su pačiu 2009-03-27 susirinkimo protokolu, kurį ieškovas gavo tik 2013-11-05. Apie kvorumo nebuvimą ieškovui tapo žinoma tik nagrinėjant bylą teisme. 2010-06-20 skundžiamu susirinkimo sprendimu ieškovo teisės bei teisėti interesai yra pažeisti tuo, kad analogiškai kaip ir 2009-03-27 susirinkimo metu buvo „priimti“ susirinkimo nutarimai ne pagal iš anksto paskelbtą susirinkimo darbotvarkę, kaip tą numato SBĮ 16 straipsnio nuostatos, be to šiurkščiai pažeidžiant balsų skaičiavimo (iškreipti rezultatai), susirinkimo vedimo (susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus nerinkimas, nutarimų ne pagal susirinkimo darbotvarkę „priėmimas“) ir dokumentavimo tvarką (susirinkimo protokolo priedų nesurašymas). Apie tai ieškovui tapo žinoma taip pat tik po susipažinimo su pačiu 2010-06-20 susirinkimo protokolu, kurį ieškovas gavo taip pat tik 2013-11-05. Taip pat, šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo atstovės nurodyta faktinė aplinkybė, jog ieškovas 2010 m. yra sumokėjęs bendrijai mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas G. M. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2009-03-27 susirinkime nedalyvavo. Apie susirinkimą žinojo iki jo surengimo, buvo lentoje skelbimas. Jis negalėjo susipažinti su protokolu, jam nieko neaiškino. Jis bendrijos narys daugiau nei 10 metų. Tik 2013 metais sužinojo, kad turi teisę susipažinti su protokolu. Galvojo, kad viskas gerai, o kai paprašė jo mokėti už vandenį, suprato, kad negerai. Paprašė susimokėti praėjus apie metus nuo susirinkimo. Apie 2010-06-20 susirinkimą irgi žinojo, jame dalyvavo. Susirinkimo neskundė. Galvojo, kad viskas gerai. Paprašė pirmininkės išrašyti sąskaitas, kad jis apmokėtų. Jam žadėjo vis atsiųsti, bet nieko iki 2013 nieko negavo. Sąskaitas pateikė tik 2013 metais. Paskui paaiškėjo, kad už tuos pinigus užmoka už teismus. 2009 metais nežinojo, kad buvo nustatytas mokestis už šaltą vandenį ir žemę. 2010 metų susirinkime nebuvo sprendžiami klausimai dėl nario mokesčio, vandens mokesčio. Po susirinkimų skelbimo lentose buvo iškabinta kas nuspręsta, bet apie mokesčius nieko nebuvo, tiksliai neprisimena. Kažkas buvo dėl naujų narių priėmimo. Ieškinį rašė kartu su Š. ir atstovu. Kad jo teisės pažeistos sužinojo iš Š. 2013 metais, kai pamatė protokolus. Dėl 2010 m. susirinkimo taip pat po susipažinimo su protokolu. Tiksliai neprisimena, kokie klausimai buvo svarstomi susirinkime. Klausimai buvo svarstomi pagal darbotvarkę. Nebuvo kvorumo. 2010 m. susirinkimo pažeidimai, kad suklastotas protokolas, perrašytas. Jam paaiškino advokatas, dabar neatsimena kas suklastota. Nesutinka su sprendimais nustatyti mokesčius už vandenį ir žemę. Iki 2009 m. mokėjo po 20 Lt už arą, už vandenį nemokėjo bendrijai. Apie tai, kad turi mokėti sužinojo gal po pusė metų nuo 2009 m. susirinkimo. Jis sodo bendrijoje su kitais asmenimis darė vandentiekį, pirko vamzdžius. Vandenį pumpavo iš bendrijos gręžinio.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas adv. p. V. Novikovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad buvo padaryti tam tikri procedūriniai pažeidimai, kurie sąlygoja 2009 ir 2010 metų sprendimų negaliojimą. Prie 2009 metų susirinkimo nėra pridėta protokolo kas jame dalyvavo, nėra dalyvių sąrašo. Nors atsakovas teigia, kad turi šiuos dokumentus, tačiau nepateikė. Negalima nustatyti kaip balsavo, kas balsavo. Priimtas sprendimas neteisėti, priimti sprendimai netenkina visų bendrijos narių interesų. Pagal įgaliojimus gali spręsti, kad 2009 m. susirinkime dalyvavo 12 asmenų. 2010 m. sprendime nurodyta, kad bendrijoje yra 123 bendrijos nariai. Tačiau protokole užfiksuota, kad 5 nariai yra mirę. Už vieną iš jų pasirašyta. Už kelis nurodytus dalyvaujančius niekas nepasirašė. Kvorumo priimti sprendimams nebuvo. Apie dalyvių sąrašą ieškovas sužinojo tik po ieškinio pateikimo, kad dalyvių sąrašai neatitinka faktinių. Susirinkimo protokolus gavo tik 2013 ir per tris mėnesius apskundė. Protokolą gavo tik berods 2013‑11‑05, bet be priedų. Nematė, kad yra kitų pažeidimų. 2010 m. ieškovas nematė kaip balsavo. Ieškovui 2009 metų protokolo turinys nebuvo žinomas. Ieškovas vandentiekio atžvilgiu yra statytojas. Yra įrodymų, kad ieškovas investavo lėšų į vandentiekį. Yra teismo sprendimas, tame sąraše yra ir ieškovas. Tiesiogiai neparašyta, tačiau teismas pasisakė, kad statytojai. Negali pasakyti, kada ieškovas sužinojo, kad kažkas kitas valdo jo pastatytą vandentiekį. Renkamas nepagrįstas mokestis ir ieškovas mano, kad jo teisės pažeistos. Nežino, kada pirmą kartą sužinojo apie mokestį. Nežino, ar mokėjo mokestį. Apie tai, kad prie protokolų turėjo būti pridėti dalyvių sąrašai, įgaliojimai ir kiti dokumentai ieškovas sužinojo 2013 metais, gavęs atsakymus. Tada ieškovas 2013-11-30 pateikė prašymą bendrijai. 2014-04-10 teismo posėdžio metu adv. A. Bertulis pasakė, kad visi priedai yra ikiteisminiame tyrime. Pareiškiant ieškinį ieškovas nežinojo, kad buvo padaryta visa eilė procedūrinių pažeidimų. atsakovo bendrijos valdyba skundžiamais susirinkimų sprendimais yra neteisėtu ir iš esmės nesąžiningų būdu, įteisinę nepagrįsto dydžio mokesčius, neteisėtai užvaldę 2002 m. statybos vandentiekį, kurio dalis priklauso ieškovui, neteisėtai ir nepagrįstai įteisinę kitus skundžiamus nutarimus. Atsakovas atsiliepime ieškovo nurodytą esminį susirinkimo tvarkos pažeidimą turintį įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui, t.y. susirinkimų kvorumų nebuvimą nepagrįstai įvertina ir laiko tik formaliu procedūriniu netikslumu. Susirinkimo kvorumo nebuvimas suformuotoje teismų praktikoje laikomas esminiu susirinkimo tvarkos pažeidimu, turinčiu įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui ir būtent tai lemia skundžiamų susirinkimų sprendimų teismo tvarka pripažinimą negaliojančiais. 2009-03-27 sprendimu ieškovo teisės bei teisėti interesai yra pažeisti tuo, kad 2009-03-27 susirinkimo metu buvo priimti nutarimai ne pagal iš anksto paskelbtą susirinkimo darbotvarkę, kaip tai imperatyviai numato SBĮ 16 straipsnio nuostatos, be to šiurkščiai pažeidžiant balsavimo (jo tiesiog nebuvo), susirinkimo vedimo (susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus nerinkimas, klausimų ne pagal susirinkimo darbotvarkę svarstymas ir tais klausimais nutarimų priėmimas) ir dokumentavimo tvarka (susirinkimo protokolo priedų nesurašymas). Apie tai ieškovui tapo žinoma tik po susipažinimo su pačiu 2009-03-27 susirinkimo protokolu, kurį ieškovas gavo tik 2013-11-05. 2010-06-20 sprendimu ieškovo teisės bei teisėti interesai pažeisti tuo, kad analogiškai kaip ir 2009-03-27 susirinkimo metu buvo „priimti“ susirinkimo nutarimai ne pagal iš anksto paskelbtą susirinkimo darbotvarkę, be to šiurkščiai pažeidžiant balsų skaičiavimo (iškreipti rezultatai), susirinkimo vedimo (susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus nerinkimas, nutarimų ne pagal darbotvarkę „priėmimas“) ir dokumentavimo tvarką (susirinkimo protokolo priedų nesurašymas). Apie tai ieškovui tapo žinoma taip pat tik po susipažinimo su pačiu 2010-06-20 susirinkimo protokolu, kurį ieškovas gavo tik 2013-11-05. Dalyvaudamas 2010-06-20 susirinkime ieškovas neskaičiavo ir netikrino balsavimo rezultatų – nes tai nebuvo ir nėra jo pareiga, o protokole net šešiais klausimais įtvirtintame „nutarimo priėmime“ apskritai nedalyvavo – nes tokie klausimai apskritai svarstomi nebuvo. Po susipažinimo su gautais dokumentais supratęs apie savo teisių bei teisėtų interesų pažeidimą, 2014‑02‑06 ieškovas sumokėjo žyminį mokestį ir pateikė ieškinį.
Tretysis asmuo R. Š. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas turėjo pareigą pateikti visus protokolų priedus, dalyvių sąrašą, balsavimus raštu, paštu, įgaliojimus, tačiau jų nėra. Asmenys pradėdami susirinkimą žinojo, kad kvorumo nėra. Skelbimų lentoje nebuvo skelbiami sprendimai. Ieškovas yra įmokėjęs atitinkamą sumą vandentiekio sukūrimui. Vieną kartą ieškovas gavo dokumentus, atėjo pas jį, todėl jam paaiškino situaciją. Gavo dokumentus 2013‑11‑05, pas jį atėjo po poros savaičių. Nuo tada ieškovas suprato, kad turi būti ne taip. Pagal teismų praktiką susirinkimų sprendimai, priimti ne pagal darbotvarkę ir susirinkimuose nesant kvorumo, turi būti pripažinti negaliojančiais.Jis su Š. ir G. 2013-10-01 parašė bendrijai prašymą, kad negali įvykdyti susirinkimo sprendimų, nes nario mokestį jie sumokėję, už teikiamas paslaugas atsisako mokėti, nes paslaugos turi būti teikiamos sutarties pagrindu. Taip pat norėjo sužinoti, kas yra bendrijos bendro naudojimo objektai. Taip pat informavo, kad priteistų bylinėjimosi išlaidų neketina mokėti. Prieš 2009 m. susirinkimą buvo iškabintas skelbimas, nurodyta darbotvarkė ir kur tas susirinkimas įvyks. Jis pats jame dalyvavo. Vyko pagal susirinkimo darbotvarkę, bet paskui prasidėjo balaganas, visi pradėjo ginčytis ir jokio balsavimo ten nebuvo. Jam neleido balsuoti, nes nepateikė įgaliojimo. Įgaliojimą pateikė į būstinę prieš susirinkimą. Patvirtinti to niekuo negali. Dalyvavo 30-33 bendrijos narių. Niekas už jokius sprendimus susirinkime nebalsavo. 2010 m. susirinkime dalyvavo. Protokole yra prirašyta, yra mirę asmenys pasirašę. M. M. įskaičiuotas į dalyvavusius ir balsavusius (t. 1, b.l. 126), o įgaliojimas pridėtas 2011 metų (t. 2, b.l. 41). B. Š. įgaliojimas yra 2009-03-26 (t. 1, b.l. 167), tačiau pagal CK 2.142 str. jis negaliojo 2010 metų susirinkime. 2010 m. protokole įrašyta, kad Ž.yra miręs, tačiau susirinkime pasirašė ir dar balsavo (t. 1, b.l. 29). Jo kaimynė dalyvavo su įgaliojimu mirusio asmens (t. 1, b.l. 127). Makselienė įskaičiuota į balsavusius ir dalyvavusius, nors nerado susirinkimo vietos (34 punktas). Iš 64 įrašytų į protokolą 25 turi būti išmesti, kas paaiškėjo iškėlus bylą. Protokolų jis nėra gavęs. Gavo iš ieškovo. Ieškovas atėjo 2013 m. lapkričio viduryje, tada viską išsiaiškino.
Tretysis asmuo-R. G. nurodė, kad palaiko ieškinį. Nurodė, kad 2009 metų susirinkime nebuvo, buvo vyras. Jie dokumentų negavo, rašė prašymus pirmininkei. Gavo juos netenkinančius atsakymus. Dėl 2009 m. protokolo nieko negali pasakyti, susirinkime nedalyvavo. 2009 m. nėra sąrašo, neaiškios sąmatos, išlaidos, dalyvių parašai. Apie susirinkimų pažeidimus žinojo, bet bandė išspręsti taikiai su pirmininke.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas adv. A. Bertulis su ieškiniu nesutiko. Mano, kad praleista ieškinio senatis. Nurodė, kad ieškovas dalyvaudamas susirinkime tikrai galėjo susiskaičiuoti dalyvius, t.y. kad jų mažiau nei paskelbė. Ieškovas 2009 ir 2010 metais tikrai žinojo kokie dokumentai sudaro bendrijos priimto sprendimo pagrindą. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kodėl jis po susirinkimų iki 2013 metų nesikreipė asmeniškai į bendriją prašydamas pateikti 2009 ir 2010 m. susirinkimų protokolus su atitinkama medžiaga. Ieškovas praleido akivaizdžiai senaties terminą. Nėra priežasčių dėl kurių jį galimą atnaujinti. 2013-11-05 prasidėjęs trijų mėnesių terminas baigiasi 2014-02-05, o ieškinys pateiktas 2014-02-06, t.y. praleidus vieną dieną terminą ieškiniui pateikti. Motyvuoto prašymo atstatyti terminą nėra, todėl ir dėl šios priežasties ieškinys turi būti atmestas. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovas dalyvavo vandentiekio statybose. Šiai dienai ieškovas nepateikė išrašo iš Nekilnojamojo turto registro, kad jis yra inžinerinių tinklų bendrasavininkas. Sprendžiant iš ieškovo atstovo paaiškinimų, ieškovui buvo visiškai tas pats kas valdo, disponuoja tuo vandentiekiu. Jis nesirūpino neva savo nuosavybe. Faktiškai jau nuo 2009 m. priimto sprendimo ieškovas dėl jo teisių pažeidimo turėjo kreiptis per tris mėnesius, tačiau jokio ieškinio nereiškė iki 2014‑02‑06. Pats ieškovas paaiškino, kad mokėjo mokesčius, dėl kurių šiandien jis reiškia pretenzijas. Iki ieškinio pareiškimo minėti sprendimai ieškovo teisių nepažeidė. Pats ieškovas teigė, kad po 2009 m. matė, kad buvo kažkas iškabinta skelbimų lentoje, susiję su susirinkimais, tačiau nesidomėjo. Ieškovas nepateikė duomenų, kad iki 2015 metų ėmėsi kažkokių aktyvesnių veiksmų, kad jam būtų pateikti reikalauti dokumentai, t.y. kad jis rūpinosi savo teisėmis ir pareigomis. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą galėjo ir turėjo sužinoti praktiškai nuo sprendimų priėmimo dienos. Nebuvo jokių aplinkybių teigti, kad ieškovas nėra protingas ir rūpestingas asmuo, ir nepasidomės savo teisėmis ketverius metus. Be to, nustačius mokesčius jis tik po dviejų metų nustojo mokėti. Ieškovas dėl materialinių teisių pažeidimų turėjo įrodyti savo, kaip suinteresuoto asmens teises ir šių teisių pažeidimo faktą. Jis nurodė neva bendrija neteisėtai pradėjo valdyti daiktą, kurio statytojas jis yra. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovas pirko kažkokias medžiagas, kad teikė ar mokėjo pinigus R. Š., kažkokia sutartimi buvo vandentiekio statytojas. Ieškovas nenurodė, kuo konkrečiai. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad norės statytis gyvenamąjį namą, kad naudosis vandeniu tik vasarą, kad naudos sunkiasvores transporto priemones. Jis neįrodė savo suinteresuotumo ieškinyje nurodytais mokesčiais. Ieškovo reikalavimai dėl materialių jo teisių pažeidimų yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė D. Guobienė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nenurodė, jog buvo netinkamai informuotas apie susirinkimą. Ieškovas nuo susirinkimo tvarkingai mokėjo mokesčius. 2010 m. ieškovas tiesiogiai pats dalyvavo. Ieškovas yra veiksnus, niekada nesakė, kad kažko nesupranta. Ieškovas negali pasakyti kas jam netiko, kada jam buvo pažeistos teisės, visada mokėjo mokesčius. Tik įtakotas trečiųjų asmenų nutraukė mokėjimus. Ieškovas turėjo pareigą ir teisę, bei galėjo laiku sužinoti. 2014-07-04 kitoje byloje bendrija pateikė daugiau nei 1000 lapų su protokolais ir kitais dokumentai, toje byloje dalyvavo tie patys asmenys ir jie viską turėjo. Argumentai dėl suklastotų parašų, mirusių asmenų parašų buvo trečiųjų asmenų skunde prokuratūrai, buvo tikrinami ekspertizės, viskas buvo nustatyta ir tokių parašų nėra. Yra tik taip, kad asmuo mirė vėliau. Buvo atvejis, kad mirė, tačiau jį atstovavo dukra, kuri tavo įpėdinė pagal įstatymą. Protokolas turėjo būti skelbiamas tik pranešimų lentoje. Mano, kad trečiųjų asmenų statusas byloje neteisingai įvertintas. Jie siejami su vandentiekio statymu, mokesčiais, neva turi interesą dėl priimtų sprendimų. Tokiu būdų visi bendrijos nariai turėtų būtų trečiaisiais asmenimis. Adv. Sadovničiaus išlaidų paskaičiavime surašyti daugelis prašymų, net ir tie kurie nepatenkinti. Nors atstovauja tam pačiam posėdyje kelis asmenis, tą laiką įtraukia kiekvienam. Adv. Novikovo paskaičiavimuose trūksta susitarimų, įrodymų dėl išlaidų. Nėra aišku, kuo ginčijamas nustatytų mokesčių nepagrįstumas. Kaip užvaldė, iš ko pasisavino vandentiekį atsakovas, taip pat nėra aišku. LAT yra pasisakęs, kad kolegialaus organo sprendimai, jeigu jie nepažeidžia kažkieno subjektyvinių teisių, vien dėl formalių procedūrinių sprendimų neturėtų būti naikinami. Nei ieškovas, nei jo atstovas negalėjo įvardinti, kada jo teisės pažeistos. Ieškovas buvo tinkamai informuotas apie susirinkimus, apie jų sprendimus, tiesiogiai dalyvavo 2010 m. susirinkime, du metus vykdė susirinkimų sprendimus. Ieškovas turėtų ginčyti tik tuos susirinkimų sprendimus, kurie tiesiogiai pažeidžia jo teises ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje ieškovas su pradiniu ieškiniu pateikė SB „Vitaminas“ 2009-03-27 bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolą Nr. 1, kuriame nurodytas 70 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių arba jų įgaliotų asmenų skaičius, pažymint, kad sąrašas pridedamas prie protokolo (pažymėta, kad bendrijoje yra 123 nariai). Protokole nurodyta, jog susirinkimo darbotvarkė yra: 1. 2008 m. sodininkų bendrijos valdybos ataskaita; 2. Revizoriaus ataskaita; 3. 2009 m. pajamų - išlaidų sąmatos projekto svarstymas ir derinimas.; 4. Kiti klausimai. Susirinkimo metu 3-ju klausimu nutarta: 1. Vadovaujantis LR sodininkų bendrijos 2003-12-18 d. Nr.IX-1934 įstatymu ir 2008-11-11 d. Nr. 1795 pataisomis - draudžiama sodininkams be bendrijos leidimo naikinti ir pertvarkyti vandens tinklus bei kitus bendrijos daline nuosavybe esančius objektus, kur jie bebūtų -bendrijos naudojimo ar sklypų teritorijose.; 2. Leidimus vandeniui pasijungti iš bendrijos gręžinio išduoda tik sodo bendrija ir jos pirmininkas pagal bendrijos nustatytą vandens pajungimo mokestį.; 3. Visi finansiniai klausimai sprendžiami tik per sodo bendrijos buhalteriją. (Remiamasi sodų bendrijos įstatymu, įstatais ir vidaus tvarkos taisyklėmis).; 4. Gręžinio, bokšto bei vandens tinklų tvarkymui, priežiūrai ir remonto organizavimui skiriamas asmuo, kuriam apmokama pagal susitarimą.; 5. Kaupti lėšų rezervą sodo vandens tinklų eksploatacijai, gręžinio rekonstrukcijai bei naujojo gręžinio projektavimui.; 6. Iš tikslinių ir vandens pajungimo mokesčių gautas lėšas kaupti atskiroje sąskaitoje: 6.1. Sodininkai, kurie naudojasi žiemos periodu neužšąlančiu vandeniu ir yra sumokėję vandens pajungimo mokestį (turi dokumentus), papildomų mokesčių nemoka.; 6.2. Sodininkai, kurie nesinaudoja žiemos periodu neužšąlančiu vandeniu, o įmokėjo 500 Lt (nuo 2000 metų) ir turi apie įmoką patvirtinantį dokumentą-užskaityti kaip tikslinį mokestį., 6.3. Sodininkai, kurie turi nuosavą vandens gręžinį ir nesinaudoja bendrijos gręžiniu vasarą-tikslinio mokesčio nemoka., 6.4. Sodo bendrijos nariai, besistatantieji gyvenamus namus, bendrijai sumoka vandens pajungimo ir tikslinį mokestį 2000 litų., 6.5. Visi sodininkai, kurie naudosis vandeniu tik vasarą - per dvejus metus į rezervinę sąskaitą turi įnešti 500 litų tikslinių mokesčių.; 7. Pajungiant žiemos periodo neužšąlantį vandenį, kiekvienas savininkas privalo pastatyti vandens skaitliuką. Už vandens sunaudojimą pagal skaitliuko duomenis atsiskaitoma bendrijai nustatytu mokesčiu.; 8. Už vieną arą - nario mokestį mokėti 25 Lt ir 2 lt 50 centų nario mokesčio už sklypą sodų susivienijimui.; 9. Valdybos pirmininkui kiekvieną mėnesį mokėti 400 Lt.; 10. Bendrijos buhalteriui kiekvieną mėnesį mokėti 350 Lt.; 11. Bendrijos elektrikui kiekvieną mėnesį mokėti 250 Lt.; 12. Bendrijos samdomiems darbuotojams, esant reikalui, (šiukšlių tvarkymui, vasarinio vandens priežiūrai, vamzdžių virinimui ir kt.) mokėti pagal susitarimą. Ketvirtu darbotvarkės klausimu nutarta: 1. Iki birželio mėn. parengti naujos redakcijos įstatus ir vidaus tvarkos taisykles. Patvirtinti artimiausiame bendrijos susirinkime.; 2. Surinkti iš kiekvieno sodo sklypo po 10 Lt ir užsakyti sodo bendrijos „Vitaminas“ iškabą.; 3. Balandžio - gegužės mėn. sukviesti bendrijos narius aplinkai tvarkyti.; 4. Šiukšlių išvežimas vasaros laikotarpiu - taikyti 2008 m. tvarką.; 5. Papildyti bendrijos turto aprašą.; 6. Atidaryti banke bendrijos sąskaitą.; 7. Valdybai nustatyti užmokestį už dokumentų išduodamas sodininkams kopijas - priklausomai nuo dokumento kiekio ir padarytų išlaidų rengiant kopijas.; 8. Valdybai - nustatyti mokesčius pagal pasirašytą sutartį su juridiniais ir fiziniais asmenimis.; 9. Valdybai - apsvarstyti A. N. siūlymą dėl kelių tvarkos ir nustatyti mokestį besistatantiesiems bendrijos nariams dėl kelių tvarkymo. Susirinkimo protokole pažymėta, kad už priimtus nutarimus nebalsavo arba balsavo „prieš“ tik sodininko K. Š. įgaliotas asmuo.
Į bylą ieškovas taip pat pateikė SB „Vitaminas“ 2010-06-20 bendrijos narių susirinkimo Nr. 1 protokolą, kuriame nurodytas 65 sodo bendrijos narių arba jų įgaliotų asmenų dalyvaujančių susirinkime skaičius. Darbotvarkė: 1. S.B. „Vitaminas“ valdybos 2009 metų veiklos ataskaita ir jos įvertinimas.; 2. S.B. „Vitaminas“ finansinės veiklos patikrinimo ataskaita ir jos įvertinimas.; 3. S.B. „Vitaminas“ 2009m.Pajamų-išlaidų sąmatos vykdymas.; 4. S.B. „Vitaminas“ 2010 m. Pajamų-išlaidų sąmatos svarstymas ir tvirtinimas.; 5. Diskusijos.; 6. Naujų narių priėmimo į bendriją tvirtinimas. Pirmuoju klausimu nutarta Valdybos pirmininkės ataskaitai pritarti ir tvirtinti (Balsavimo rezultatai: už 61; susilaikė 3). Antruoju klausimu nutarta finansines veiklos patikrinimo ataskaitą tvirtinti (už -61, susilaikė-3). Trečiuoju klausimu nutarta bendrijos pajamų-išlaidų sąmatos vykdymą tvirtinti (už -61, susilaikė – 3). Ketvirtuoju klausimu nutarta bendrijos 2010 m. Pajamų-išlaidų sąmatą patvirtinti (už -61, pieš-3). Susirinkime taip pat nutarta: 1. Nario mokestį palikti 25Lt už arą ir 2,50Lt. metinį nuo sklypo Vilniaus susivienijimui. Už kubą rudens-žiemos vandens paruošimą ir naudojimą po 2,50 Lt. Vasarinio vandens siurblio bei kitų priedų pakeitimui 50Lt. tikslinių mokesčių.; 2. Sodininkai bendrijai skolingi už elektros energiją per mėnesį privalo atsiskaityti įnešdami pinigus į buhalteriją.; 3.Tvarkyti sklypą prie vandenvietės. Gavus leidimą valstybinės žemės išpirkimui, panaudoti gautus pinigus už elektros tinklų pardavimą, sutvarkant jį bendrijos poreikiams tenkinti.; 4. Patvirtinti 700 Lt. tikslinį mokestį besistatantiems gyvenamąjį namą, kuris bus naudojamas keliams remontuoti, už sugadintą kelią naudojantis sunkiasvoriu transportu.; 5. Šiukšlių konteinerį naudoti pagal paskirtį, metant buitines šiukšles, o ne statybines medžiagas ar žoles.; 6. Sodininkų asmenines mašinos statomos sklypo ribose (už 61, prieš – 3). Byloje iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautas 2010-06-20 susirinkimo dalyvių sąrašas (t. 1. b.l. 126-129).
Iš ieškinio turinio matyti,kad būtent šio susirinkimo priimti sprendimai turi įtaką ieškovo G. M.,trečiųjų asmenų R. Š.,kaip vandentiekio statytojo,K. Š.,L. G. ir R. G. interesams.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
Teismas neanalizuoja ieškovo pateiktus argumentus ir įrodymus dėl juridinio asmens susirinkimo procedūrų atitikimo įstatymų ir norminių aktų reikalavimams iki atsakovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą išsprendimo.
Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. K. S., V. S., bylos Nr. 3K-3-279/2012, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).
Tai lemia, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius. Pažymėtina, kad tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo.
Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija, nes atsakovo poziciją dėl būtinumo formuluoti tokį reikalavimą daugeliu atvejų lemia aplinkybės bei įrodymai, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Tokia išvada padaryta įvertinus (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Balto print“ v. UAB ,,Schenker“, bylos Nr. 3K-3-274/2014).
Ieškinio senaties terminų trukmė skirtingų rūšių reikalavimams nustatyta įstatyme, šis reguliavimas yra imperatyvus – šalims savo susitarimu ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką pakeisti draudžiama (CK 1.125 straipsnio 12 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams nustatyti CK bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis, atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, inter alia, kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma. Aplinkybė, kad ieškinio senatimi atsikertantis atsakovas nurodo neteisingą ieškinio senaties terminą ar jo iš viso nenurodo, bylą nagrinėjančio teismo nuo šios pareigos neatleidžia ir per se negali būti pagrindas tokį atsakovo reikalavimą atmesti. Tokiu atveju teismas turi taikyti tinkamą ieškinio senaties terminą.
Šiuo atveju SB“Vitaminas“ 2009 ir 2010 metais susirinkimuose (juridinio asmens organas-visuotinis susirinkimas) priėmė atitinkamus sprendimus,kuriuos ieškovas ir tretieji asmenys ieškovo pusėje ginčija,kaip priimtus pažeidžiant norminiuose aktuose nustatytas ir jas reglamentuojančias nuostatas, ir tokiu būdu prašo juos panaikinti.Tokiu būdu,ieškinys turi būti paduodamas sutrumpinto,3 mėnesių termino ribose(CK 1.125str.4d.).Būtent tokios pozicijos ieškovo atžvilgiu laikėsi atsakovas,atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus.
Ieškovas neprašė atnaujinti termino ieškiniui atnaujinti.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y., kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.)
Ieškovas nurodo,kad ieškinio terminai turi būti skaičiuojami tris mėnesius po 2013-11-05,kai ieškovas gavo paštu dokumentus iš sodininkų bendrijos.Ieškovo atstovas teigė,kad pateikdamas ieškinį 2015-02-06 nepraleido 3 mėnesių ieškinio termino.Paskutinė diena paduoti ieškiniui buvo 2014-02-06.
Atsakovas prieštaravo tokiems argumentams ir nurodė,kad ieškovas neformaliai turėjo pateikti ieškinį iki 2014-02-05,t.y. minėta 02-05 diena yra paskutinė.
Vertinant buvusią situaciją teismas sutinka su atsakovo argumentais,kad formaliai ieškovas turėjo pateikti ieškinį 2014-02-05,t.y.po trijų mėnesių,kai 2013-11-05 pamanė,kad jo tiesės yra pažeistos gavus atsakymą iš bendrijos.Tokiais savo veiksmais jis formaliai pažeidė 3 mėnesių ieškinio senaties terminą(CK 1.125str.4d.).
Tačiau neformali situacija pagal esamus paaiškinimus ir įrodymus byloje yra ir kitokia,ką yra nurodę atsakovų atstovai ir beje pats ieškovas su trečiaisiais asmenimis.
Ieškovas pats pripažino,kad jam buvo žinomi 2009 ir 2010 metų susirinkimų sprendimai(jie buvo skelbiami skelbimų lentoje).Teismas mato,kad iki 2014 metų nei vienas sodininkų bendrijos narys neginčijo minėtų susirinkimų galutinius sprendimus(nutarimus) ir daugelis juos vykdė.Juos vykdė ir ieškovas,ką pats patvirtino teisme ir be to tai patvirtino savo ieškinyje civ.byloje Nr.e2-201-763/2015(duomenys iš Liteko,patikslintas ieškinys-2 lapas 3 pastraipa),kad jis sustabdė savo prievolių mokėjimą bendrijai.Šiame ieškinyje ieškovas nurodė,kad jis ne kartą kreipėsi į bendrijos vadovybę dėl mokesčių pagrįstumo.
Iš esmės ieškovas naujame ieškinyje nurodo ne tik bendrijos susirinkimo priimtų sprendimų formalų negaliojimą dėl kvorumo nebuvimo,bet ir vėl nurodo,kad patys sprendimai yra neprotingi,nepagrįsti ir pažeidžia jo interesus.Tai kas aukščiau išdėstyta rodo,kad ieškovas po 2009 ir 2010 metų žinojo priimtų sprendimų faktinę prasmę,ją įvertino,juos vykdė ir per 3 mėnesius,ir daug ilgesnį laikotarpį šių sprendimų neginčijo,t.y.leido šiems sprendimams įsigalioti CK 1.125str.4d.prasme.
Pateikdamas ieškinį ieškovas bando panaikinti sodininkų bendrijos susirinkimų sprendimus visa apimtimi,kuriais vadovaujasi dešimtys bendrijos narių,kurių pagrindu renkami mokesčiai,kas užtikrino ne vienerius metus civilinių santykių stabilumą tarp šio juridinio asmens subjektų.Visa ši situacija įrodo,kad dauguma bendrijos narių neginčydami tiek pačios bendrijos sprendimų,tiek jų priėmimo tvarkos, sutiko su jų nuostatomis ir jų priėmimo tvarka,kokia ji bebūtų.
Ieškovas turėjo pakankamai laiko įvertinti 2010 metų susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką atsižvelgdamas į norminių aktų nuostatas,nes kaip normalių gebėjimų asmuo turėjo pakankamai laiko-3 mėnesius -įvertinti buvusią situaciją,nes pats dalyvavo susirinkime.R. G. apie pažeidimus žinojo ir neskundė jų teismine ar kita tvarka.Be to R. Š. taip pat dalyvavo susirinkime ir tokiu pat būdu galėjo ir be protokolų įvertinti vykusių susirinkimų formalų atitikimą kvorumo reikalavimams pats arba su teisininko pagalba per 3 mėnesių terminą,bei išaiškinti galimybę savo atstovaujamajam apskųsti juridinio asmens sprendimus.Tačiau ieškovas ir tretieji asmenys to nepadarė.Teismas laiko,kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminus pareikšti ieškinį dėl 2009 ir 2010 metų sodininkų bendrijos “Vitaminas“ susirinkimų,todėl ieškinys atmetamas(CK 1.5str.,1.125str.4d.).
Atmetus ieškinį ieškovo ir trečiųjų asmenų teismo išlaidos nepriteisiamos(CPK 93str.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,54 Eur.Jos yra priteisiamos valstybei iš ieškovo(CPK 96str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš G. M.(a.k(duomenys neskelbtini) 6,45 eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.