Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. T-1914-753/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-29Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-08-06Kauno apygardos teismas
  3. T-1914-753/2022Nutartis · 2022-10-26Kauno apylinkės teismas
  4. T-1164-753/2023Nutartis · 2023-03-30Kauno apylinkės teismas
  5. T-2391-1189/2023Nutartis · 2023-10-18Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2023-11-27Kauno apygardos teismas
  7. T-575-1189/2024Nutartis · 2024-04-04Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-26
Bylos Nr.
T-1914-753/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25485-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Byla Nr. T-1914-753/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25485-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 26 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 22 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 16 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Stebimas asmens elgesio pokytis bausmės atlikimo metu (nuo 2021 m. liepos 20 d. keturis kartus skatintas), vertintinas kaip teigiamas veiksnys nusikalstamo elgesio rizikos valdymui. Nuteistasis yra baigęs priklausomybių prevencijos grupę. Pagal gautą resocializacijos skyriaus užimtumo specialistės pažymą 2022 m. rugpjūčio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose bei veiklose. Pataisos namuose dirba nuo 2020 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) brigadoje pagalbiniu darbininku. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais priklausančių skambučių pagalba bei laiškais, taip pat vyksta į trumpalaikes išvykas iki trijų parų. Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Finansų skyriaus vyriausiosios specialistės gauta pažyma apie gautus vykdomuosius raštus 2022 m. rugpjūčio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis šiai dienai turi aktualius vykdomus patvarkymus pagal kuriuos nuo vykdymo pradžios išieškota: išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 25 908,91 Eur, išieškota suma 870,66 Eur, savanoriškai dengė skolas 0,00 Eur. Nuteistasis laisvėje nesusidūrė su gyvenamosios vietos pastovumo ar sąlygų problemomis, turinčiomis įtakos nusikalstamo elgesio raiškai, taip pat asmuo turi patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, kas galimai palengvintų nuteistojo integracijos procesą. Nuteistojo atžvilgiu atliktų elgesio rizikos vertinimų metu nustatyta rizika išliko vidutinė, tačiau stebimas rizikos valdymas: ,,išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje“, kadangi nuteistasis dirba, tęsia darbinę veiklą, už gerą darbą skatintas tris kartus; „lėšų tvarkymo ir pajamų srityje“, kadangi nuteistasis pagal dengia finansinius įsipareigojimus ir iš pataisos įstaigoje gauto darbo užmokesčio yra išmokėjęs 870,66 Eur; „piktnaudžiavimo alkoholiu“ srityje, kadangi bausmės atlikimo laikotarpiu sėkmingai baigė tikslinę priemonę, nukreiptą į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo įpročių keitimą, o būtent Priklausomybių prevencijos grupę; „mąstymo ir elgesio srityje“, kadangi šiuo metu teisės pažeidėjas dalyvauja tiek pozityvaus užimtumo, tiek tikslinėse intervencinėse priemonėse; „nuostatų srityje“, kadangi nuo 2021 m. gruodžio 13 d. nuteistasis skatintas tris kartus, paskutinį kartą baustas 2021 m. rugpjūčio 9 d. Remiantis atliktų vertinimų rezultatais, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau pastaruoju metu stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti.

A. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 6 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 8 d., pabaiga – 2025 m. spalio 8 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvėje nesusidūrė su gyvenamosios vietos pastovumo ar sąlygų problemomis, turinčiomis įtakos nusikalstamo elgesio raiškai, taip pat asmuo turi patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju. Atvykęs į pataisos įstaigą sutikimo dirbti administracijos siūlomą darbą ir dirba iki šiol. Darbui motyvuotas, darbo pobūdžiui neišrankus. Nuteistasis patvirtinęs įsidarbinimo galimybę po bausmės atlikimo/lygtinio paleidimo atveju. Dabartinė veika neturi finansinio motyvo ir nėra sietina su lėšų paskirstymo kompetencijos stoka. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis baigė priklausomybių prevencijos grupę. Šiuo metu impulsų kontrolė yra pakankama. Nuteistasis turi išsikėlęs ateities planus. Bausmės atlikimo metu dalyvauja intervencinėse programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistajam nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai - įsidarbinimo galimybės patvirtinimas; finansinių įsipareigojimų dengimas; sėkmingas korekcinių intervencinių programų užbaigimas. Nuteistasis už gerą elgesį skatintas keturis kartus, iš (duomenys neskelbtini) gauta informacija, jog nuteistasis laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. spalio 24 d. nebuvo baustas nuobaudomis, 2022 m. spalio 18 d. buvo skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą (teisės vieną kartą papildomai pasimatyti suteikimas). Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad A. S. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, už ką abu kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegaliojo, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką A. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2020 m. birželio 3 d. (buvo vidutinė rizika), nepakito, nors ir stebimas rizikos valdymas, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai - kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir tai, kad A. S. atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už nusižengimus, padarytus esant neblaiviam, stebimas modelis, kad nuteistasis daro teisės pažeidimus apsvaigus nuo alkoholio, taip pat smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nėra įgijęs profesijos. Anksčiau asmuo teistas už vengimą išlaikyti vaiką, savarankiškai šiuo metu nedengia, kaip pats teigia neturi galimybės, planuoja daugiau dengti įsiskolinimus kai išeis į laisvę ir gaus didesnį darbo užmokestį. Palaikomi ryšiai su artimaisiais negali būti vertinami kaip apsauginis veiksnys, nes nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat ankstesnė nusikalstama veika tiesiogiai sietina su santykių tarp artimųjų problemomis. Fiksuotas teisės pažeidėjo antisocialinis gyvenimo būdas, kuris pasireiškė, smurtinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis ir administraciniais nusižengimais apsvaigus nuo alkoholio. Teismo nuosprendžio duomenimis smurtinis nusikaltimas įvykdytas asmenų kompanijoje, išgertuvių metu. Tam tikri nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai yra susiję su nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis nėra linkęs pripažinti priklausomybės alkoholiui ir, kad tai galėjo įtakoti jo antisocialinį elgesį. Analizuojant nuteistojo alkoholio vartojimo ypatumus, yra stebimi tam tikri sunkumai, taip pat alkoholio vartojimas neigiamai veikė nuteistojo socialinio funkcionavimo ypatumus, įtakojo antisocialų elgesį. Stebimas savivaizdis nepagrįstai aukštas. Nuteistasis teigia, kad yra linkęs planuoti savo laiką, teigia, kad gali susiplanuoti ir įgyvendinti savaitės laikotarpio planus. Žvelgdamas atgal į šią situaciją, dėl kurios atlieka laisvės atėmimo bausmę, nurodo: „nebūčiau važiavęs ten iš viso“, „ir taip man nuojauta buvo nevažiuoti ten“, tačiau situacijos analizei trūksta kritiškumo ir gilesnės analizės. Suvokia, kad nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti tik asmenines pasekmes. Asmuo geba išklausyti ir priimti naują informaciją, tačiau priimdamas sprendimus pirmenybę teikia savo asmeniniam patyrimui. Nuteistasis visiškai neigia kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Laisvės atėmimo bausmę suvokia kaip baudžiantį procesą be naudos sau. Nuteistojo istorijoje fiksuoti administraciniai nusižengimai už pareigūno orumo pažeminimą ir teisėtų reikalavimų nevykdymą, suponuoja neigiamų nuostatų į priežiūrą/apribojimus propagavimą. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. S. neatliktos bausmės dalis (3 metai 16 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė