- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- 1S-28-518/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25485-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Regina Pocienė, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Vytautas Gustas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Vytauto Gusto skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 8 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-141-594/2020 medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. vakaro iki 2019 m. birželio 15 d., 23:00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį bei sudavė rankomis ir spyrė kojomis ne mažiau 4 kartus į įvairias kūno vietas savo sugyventinei K. J., tuo padarė K. J. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir paakyje, dešiniame žande, dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu, taip sunkiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinės K. J. sveikatą.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. S. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. 2019 m. liepos 9 d. to paties teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. S. buvo pratęstas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi kaltinamajam A. S. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 8 d. Suėmimas taikomas dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Kaltinamojo A. S. gynėjas advokatas Vytautas Gustas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Gynėjo nuomone, apygardos teismas tarsi iš anksto, dar be jokio teisminio nagrinėjimo, pripažino A. S. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų.
5. Advokatas pažymi, kad kaltinamasis turi pakankamai tvirtus socialinius ir kitokius ryšius Lietuvoje. A. S., kiek leidžia laikino sulaikymo įstaigos taisyklės, nuolat bendrauja su artimaisiais. Būdamas nesuimtas kaltinamasis turėtų, kur nuolat gyventi, iki sulaikymo jis turėjo nuolatinį darbą, darbdavys jį charakterizuoja teigiamai ir patvirtino, kad jam yra garantuota darbo vieta. Gynėjo vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie objektyviai patvirtintų A. S. ketinimus vengti teismo ar nuo jo pasislėpti. Advokato nuomone, šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. S. švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ar namų areštą.
6. Teismo posėdyje kaltinamojo A. S. gynėjas advokatas Vytautas Gustas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
7. Kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Vytauto Gusto skundas netenkinamas.
8. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
9. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų R. S., V. S., G. A., J. N., S. S. apklausų protokoluose, specialisto išvadoje, specialisto paaiškinimuose bei kitoje bylos medžiagoje.
9.1. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog Kauno apygardos teismas jau padarė išvadas, kad A. S. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Aukštesniojo teismo vertinimu, apygardos teismas, nurodytų duomenų pagrindu spręsdamas klausimą dėl suėmimo A. S. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad kaltinamasis A. S. tik galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl to negalima laikyti išankstinės nuomonės išreiškimu ar teismo šališkumu. Teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.
9.2. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
10. Nagrinėjamu atveju A. S. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
11. Kauno apygardos teismas kaltinamajam A. S. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
11.1. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. S. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Už pastarojo nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 12 metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Nors gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet įvertino ir A. S. charakterizuojančius duomenis.
11.2. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis A. S. praeityje yra teistas vieną kartą bei 2018 m. vasario 21 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu (susitaikius su nukentėjusiuoju), sistemingai baudžiamas administracine tvarka už įvairius pažeidimus. A. S. yra išsituokęs, Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nuosprendžiu buvo teistas už vengimą mokėti lėšas savo vaikų išlaikymui, šiuo metu kaltinamas savo sugyventinės sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, kaltinamasis nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais. Nors A. S. iki sulaikymo dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (skundo medžiagos l. 38-39), tačiau, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, kaltinamojo darbo pobūdis lėmė, kad jis dažnai lankydavosi užsienio šalyse, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, todėl galėjo turėti ryšių užsienyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. S. socialiniai ryšiai Lietuvoje nėra pakankamai stiprūs, kad paneigtų bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad A. S., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
12. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. A. S. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip minėta, 2018 m. vasario 21 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu (susitaikius su nukentėjusiuoju). Taigi, kaltinamasis smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką galimai padarė jau ne pirmą kartą. Be to, iš liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis prieš sugyventinę galimai smurtauja taipogi ne pirmą kartą. Todėl kaltinamojo galimai padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir atspindi jo vertybines nuostatas bei požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. S. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
13. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam A. S. už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 12 metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
14. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas A. S., pobūdį ir sunkumą, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas, 2020 m. sausio 6 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam A. S. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK normų nepažeidė, toks teismo procesinis sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.
16. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo A. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodomą intensyvią priežiūrą ar namų areštą). Taigi, šiuo atveju nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Vytauto Gusto skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi kaltinamajam A. S. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 8 d.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.