Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. T-575-1189/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-04
Bylos Nr.
T-575-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25485-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
A. S.
Byla Nr. T-575-1189/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25485-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 4 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 4 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-2208 nutarta taikyti nuteistajam A. S. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 7 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, tai yra 2024 m. kovo 1 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija konstatavo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėta riziką valdyti. Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, yra motyvuotas grąžinti esamas skolas. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 8 d., pabaiga – 2025 m. spalio 8 d.

Anksčiau teistas.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Antanaitienė teismui pateiktu atsiliepimu prašo Komisijos nutarimo netvirtinti ir netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos. Prokurorė pateiktame atsiliepime akcentuoja tai, kad nuteistojo elgesyje vis dar yra išliekantys reikšmingi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos mažindamas nuteistasis dar gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, todėl nepritaria Komisijos išvadai, jog daroma pažanga atsveria vis dar išliekančius rizikos veiksnius.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą akivaizdu, kad lygtinio paleidimo instituto taikymą sąlygoja du objektyvūs kriterijai – įstatymu numatytos laisvės atėmimo bausmės privalomai atliktina dalis ir nusikalstamo elgesio rizika, kuri turi būti vertinama kaip žema arba akivaizdžios pastangos mažinant, aukštesnę nei vidutinę, riziką. Tik nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą atsiranda pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau pažymėtina ir tai, kad net ir nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra absoliutus, tai išimtinė teisė, ir vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog ir nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys atskleidžia, jog nuteistasis A. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną paskirtos bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Taip pat nustatyta, kad egzistuoja ir materialusis pagrindas reikalingas lygtinio paleidimo taikymui, tai yra nuteistojo A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Tačiau pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, todėl esant nustatytai žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, asmens pasiruošimas ir gebėjimas siekti gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis vertintinas itin atidžiai. Tuo tarpu bylos duomenų visuma neleidžia teismui spręsti, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių pakanka daryti išvadai, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės. Tokia teismo išvada grindžiama sekančiai.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenų, atlikus nuteisto A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, rizika buvo įvertinta kaip žema, nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, yra motyvuotas grąžinti esamas skolas, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kito iš vidutinės į žemą, tačiau toks teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje egzistuoja dar sąlyginai trumpą laiką. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai viso buvo atlikti net penkis kartus, tai yra 2020m. spalio 16 d., 2020 m. birželio 3 d., 2022 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. sausio 24 d. ir 2023 m. rugpjūčio 18 d., iš kurių net keturis kartus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo nustatytas kaip vidutinis, ir tik paskutiniojo vertinimo metu nustatytas – žemas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą jog nuteistojo teigiamo elgesio dinamika viso laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nebuvo kreipiama išimtinai teigiamai, o tai patvirtina ir nuteistojo elgesyje vis dar vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa, kurių yra net aštuoniolika ( neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), ir kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami nuteistajam dedant maksimalias pastangas teigiamo pokyčio link. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau, kaip ir minėta prieš tai, nuteistojo teigiamo elgesio dinamika yra stebima dar itin trumpą laiką, ir teismas dar negali konstatuoti, kad asmuo jau supranta savo nusikalstamo elgesio raiškos aplinkybes ir siekia tokį elgesį koreguoti tik teigiama linkme.

Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus – pagal vykdomuosius raštus jis privalo išmokėti 27 795,175 Eur, išieškota – 3099,08 Eur. Vertinant tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2019 m., toks pasyvus turimų įsiskolinimų dengimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, ir nors nuteistojo elgesyje yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie mažina riziką pakartotinai nusikalsti, o būtent tai, kad teigiama nuteistojo darbinė motyvacija ir patvirtinta įsidarbinimo galimybė nuteistasis, turimų finansinių įsipareigojimų dengimas, sėkmingas korekcinių intervencinių programų užbaigimas, tačiau bylos duomenys atskleidžia tai, jog nuteistasis savo sukeltas pasekmes vertina subjektyviai ir neprisiima atsakomybės dėl savo elgesio bei tai, kad nuteistasis neigia problemas, kurios buvo susijusios su alkoholio vartojimu, kas turėjo įtakos ir nusikaltimo padarymui. Be kita ko, ši probleminė sritis koreliuoja ir su kitomis, nuteistojo elgesyje vyraujančiomis, probleminėmis sritimis, o būtent – mąstymu, lėšų tvarkymu, emocine gerove, gyvenimo stiliumi. Ir nors nuteistasis įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones, yra motyvuotas elgtis tinkamai, tačiau akivaizdus ir abejonių nekeliantis teigiamas nuteistojo elgesio pokytis, viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo kontekste, nėra fiksuojamas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nuteistajam susidūrus su socialiniais sunkumais, gali būti apsunkintas ir reintegracijos į visuomenę procesas, kuris gali tapti priežastimi nuteistajam vėl pasielgti impulsyviai ir nusikalsti, todėl nuteistojo elgesyje koreguotinos sritys, paminėtos aukščiau, privalo būti koreguojamos nuteistajam esant struktūruotoje aplinkoje. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, šiuo metu, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nepakanka daryti abejonių nekeliančiai išvadai, jog nuteistojo pataisos procesas maksimaliai teigiamas ir nuteistasis gali likusią bausmės dalį tęsti neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, A. S. neatliktos bausmės dalis (1 metai 7 mėnesiai ir 7 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent, kad nuteistojo dedamos maksimalios pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį dar stebimos trumpą laiką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo A. S. daroma pažanga dar nėra tokia įtikinanti ir ilgalaikė, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. RV-22-2208.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. RV-22-2208 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė