- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-239-828/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- S. M., M. M.
- Trečiasis asmuo
- Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai ir UAB „GJ Magma“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams S. M. ir M. M., tretiesiems asmenims Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai ir UAB „GJ Magma“, dėl įpareigojimo leisti atlikti geologinius tyrimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pradinė ieškovė Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovus S. M. ir M. M. įsileisti tyrimą atliekančios įmonės UAB „GJ Magma“ darbuotojus ir spec. techniką grunto gręžimui, į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi pakeitė netinkamą ieškovę Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkciją į tinkamą - Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos.
3. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsisakė nuo ieškinio ir prašė nutraukti civilinę bylą. Nurodė, kad Departamento pareigūnai iš dalies atliko atsakovams priklausančio žemės sklypo patikrinimą ir nemato poreikio pasitelkti geologinius tyrimus atliekančią įmonę UAB „GJ Magma“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022 m. vasario 8 d. nutartimi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė, priteisė iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atsakovų S. M. ir M. M. naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų; bei 17,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
5. Nurodė, kad atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymui, todėl priimtinas.
6. Pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos įstojo į procesą ieškovu ir visa apimtimi perėmė pradinio ieškovo materialiąsias subjektines ir procesines teises, tame tarpe ir atsiradusią pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų patirtų advokato pagalbos išlaidų suma 600 Eur neviršija Rekomendacijose numatytą priteistino užmokesčio už teisinę pagalbą dydį, todėl atsižvelgiant į bylos pobūdį, patirtas bylinėjimosi išlaidas vertino kaip protingas, bei priteisė iš ieškovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. vasario 8 d. nutartį ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas - 600 eurų ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas - 17,26 eurų priteisti iš nepagrįstą ieškinį pateikusio trečiojo asmens – Sartų ir Gražutės regioninio parko direkcijos.
8. Nurodo, kad priverstinai pakeitus ieškovą Aplinkos apsaugos departamentu, jis paprašė bylos nagrinėjimą atidėti, kad būtų atliktas patikrinimas dėl aplinkosauginio pažeidimo ir įvertinta, ar reikalinga trečiųjų asmenų pagalba jam ištirti. Atlikus patikrinimą, tapo akivaizdu, kad trečiųjų asmenų pagalbos nereikia ir Aplinkos apsaugos departamentas 2022 m. sausio 21 d. pateikė prašymą teismui atsisakyti nuo ieškinio ir bylą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad teisminis procesas pradėtas Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos iniciatyva, nagrinėjant Atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, Departamento manymu, jos turi būti nukreiptos trečiajam asmeniu – Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai.
9. Pažymi, kad ieškinys pateiktas Sartų ir Gražutės regioninio parko direkcijos 2021 m. liepos 8 d. Įstatyminis pagrindas, dėl kurio buvo pakeistas ieškovas, įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d. (atkreiptinas dėmesys, kad šis įstatymo pakeitimas paskelbtas TAR 2020-07-09 ir pirminiam ieškovui tikrai buvo žinomas), todėl būdamas apdairus ir rūpestingas pirminis ieškovas neturėjo teikti ieškinio išvis (neturėjo subjektinės teisės), o kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą spręsti susidariusią situaciją, taip išvengiant teisminės procedūros, dėl kurios susidarė bylinėjimosi ir dokumentų įteikimo išlaidos.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismui pakeitus netinkamą ieškovą tinkamu ir ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimų atsakovų atžvilgiu.
13. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, įstatyme yra numatyta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso nuostatos nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-360/2010, Nr. 3K-3-454-969/2017, Nr. e3K-3-100-690/2018).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė ieškovė Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus S. M. ir M. M. įsileisti tyrimą atliekančios įmonės UAB „GJ Magma“ darbuotojus ir spec. techniką grunto gręžimui, į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi, įvertinę Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 30 straipsnio 3 dalies pasikeitusį reglamentavimą (nuo 2021 m. liepos 1 d.), sprendė, kad Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija šioje civilinėje byloje neturi reikalavimo teisės, todėl, vadovaujantis CPK 45 straipsnio 1 dalimi, netinkamą ieškovę Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkciją pakeitė tinkamu ieškovu – Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos.
15. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo, prašė nutraukti civilinę bylą, nes Departamento pareigūnai iš dalies atliko atsakovams priklausančio žemės sklypo patikrinimą ir nenustatė poreikio pasitelkti dar ir geologinius tyrimus atliekančią UAB „GJ Magma“. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukė ir iš naujojo ieškovo atsakovų naudai priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes teisminis procesas pradėtas ne apelianto, o Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos iniciatyva, be to, pradinis ieškovas pateikė nepagrįstą ieškinį, neturėdamas reikalavimo teisės. Todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti nukreiptos trečiajam asmeniui - Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai.
17. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių, atsižvelgiant į bylos baigtį. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
18. Teismo procesinis sprendimas nutraukti civilinę bylą, ieškovui atsisakius ieškinio, prilygsta bylos išsprendimui atsakovo naudai, nes jam nereikės atsakyti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus. Todėl, sprendžiant šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisiškai reikšmingos yra priežastys, lėmusios ieškinio atsisakymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas atsisakė ieškinio, nes paaiškėjo naujos aplinkybės dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovus pagrįstumo, t. y. Departamento pareigūnai iš dalies atliko atsakovui priklausančio žemės sklypo patikrinimą, nesinaudojant UAB „GJ Magma“ įranga. Todėl ieškovui atsisakius ieškinio, teismo priimta nutartis vertinama kaip palanki atsakovams.
19. Byloje nėra ginčo, kad dėl pareikšto ieškinio atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidas ir nėra duomenų, kad patirtos išlaidos būtų susidariusios dėl jų pačių netinkamų procesinių veiksmų. Byloje nenustatytas ir šalių piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, abi šalys jomis naudojosi sąžiningai.
20. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad ieškinį pateikė ne apeliantas, apeliantas buvo pakeistas teismo, pradinė ieškovė pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą net negalėjo pareikšti ieškinio, ieškinys, kurį pareiškė pradinis ieškovas buvo nepagrįstas, nepaneigia naujojo ieškovo atsakomybės už jo valia (jam atsisakius ieškinio) atsakovų naudai pasibaigusį procesą, kai abiejų bylos šalių procesinis elgesys buvo sąžiningas. Pažymėtina, kad 2021 m. lapkričio 15 d. teismo nutartis dėl ieškovo pakeitimo nėra ginčijama, pats apeliantas išreiškė sutikimą dėl ieškovo civilinėje byloje pakeitimo, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinį palaiko. Be to, prašyme dėl bylos sustabdymo ieškovas taip pat nurodė, kad bandys rasti su atsakovais kompromisą bei atliks atsakovų žemės sklypo patikrinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos įstojo į procesą ieškovu ir visa apimtimi perėmė pradinio ieškovo materialiąsias subjektines ir procesines teises, tame tarpe ir atsiradusią pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas turėjo suprasti, kad, įstodamas į bylą ieškovu ir perimdamas visas ieškovo teises bei pareigas, jis prisiima ir galimus neigiamus padarinius, tame tarpe ir galimą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 42, 45 str., 48 str. 2 d.).
21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto nurodyti argumentai, kad pradinė ieškovė pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą net negalėjo pareikšti ieškinio, ieškinys, kurį pareiškė pradinis ieškovas, buvo nepagrįstas, galėtų būti pagrindu spręsti dėl galimai ieškovei padarytų nuostolių, jai atlyginant bylinėjimosi išlaidas atsakovams, esant atitinkamam ieškovės pareiškimui. Bet tai nėra pagrindas kitaip paskirstyti bylinėjimosi išlaidas nei jos paskirstytos pirmosios instancijos teismo.
22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis)..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.