Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 14⁰⁰ val. maršrutiniame autobuse Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiame pro (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, tyčia iš asmeninių paskatų sudavė nukentėjusiajai A. S. vieną kartą dešine ranka į veido sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamojo padarytas viešosios tvarkos sutrikdymas pasireiškė tuo, kad jis 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 14⁰⁰ val. maršrutiniame autobuse Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiame nuo (duomenys neskelbtini) mikrorajono (duomenys neskelbtini) link, (duomenys neskelbtini) kabinėjosi prie kitų keleivių, šaukė, rėkė, triukšmavo, garsiai keikėsi, kol galiausiai kitų keleivių akivaizdoje be priežasties smogė nukentėjusiajai vieną kartą į veido sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą. Tada vienas iš keleivių, padedant kitiems bendrakeleiviams, sulaikė kaltinamąjį; autobuso vairuotojas telefonu iškvietė policiją. Autobuso vairuotojas galėjo tęsti darbines funkcijas po to, kai policijos pareigūnai išlaipino iš autobuso agresyviai nusiteikusį kaltinamąjį ir jį išsivedė.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės

Nors kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat nenustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl nėra pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis ar vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 284 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Nedirba, tačiau turi oficialaus darbo stažo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol registruotas Užimtumo tarnyboje. 2020-2024 m. 6 kartus baustas administracine tvarka. Dominuoja pasirodymai viešose vietose esant neblaiviam. Baudas sumokėjo. Anksčiau neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59-60 str.).

Parinkdamas bausmių rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis nesvarstoma.

Kaltinamasis nedirba, todėl skirti baudą būtų neefektyvu.

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastį (menkavertė), eigą, būdą (primityvus), smurtinių veiksmų kiekį ir dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nenustatęs jo atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančią aplinkybių, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti viena švelnesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas, kurio dydis (trukmė) parenkamas kiek didesnis už minimalų (BK 48 str. 2 d.). Kaltinamasis įpareigojamas per pirmuosius 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dirbti arba, netekus darbo, per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti (BK 48 str. 4 d. 1 ir 4 p.).

Byla išnagrinėta atlikus išsamų įrodymų tyrimą, todėl BK 64¹ straipsnis netaikomas.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl civilinio ieškinio prašant priteisti (ne)turtinės žalos atlyginimą

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. 2024 m. spalio 28 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 50 € turtinės ir 800 € neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad už psichiatro konsultaciją sumokėjo 60 € (10 € skirtumo atsisako). Civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad sutriko įprastas gyvenimo ritmas, negali susikaupti, kartojasi vaizdiniai, kaip vyras grasina, trenkia, keikiasi; kankina nemiga, atsirado baimė ir nerimas keliaujant viešuoju transportu. Norint sugrįžti į vėžes, reikia gerti išrašytus vaistus, lankyti psichoterapiją, reabilitaciją, vykti į sanatoriją.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 251 straipsnio 1 dalis numato, kad nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Išrašas iš sąskaitos įrodo, kad nukentėjusioji 2024 m. lapkričio 20 d. sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) už psichiatrės konsultaciją 60 €, todėl civilinio ieškinio dalis dėl 50 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinama visiškai.

CK 6.250 straipsnio 1-2 dalys numato, kad neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas turi parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-136-177/2015).

Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Kai nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, teismų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 500 Lt (144,81 €) iki 10 000 Lt (2 896,20 €), tačiau dažniausiai neviršija 3 000 Lt (868,86 €) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K–144/2010, 2K-447/2010, 2K-12/2012, 2K-70/2013, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-473/2013, 2K-35/2014, 2K-272-648/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

Pripažįstant, kad nusikaltimu visais atvejais in abstracto padaroma neturtinė žala, šiuo atveju, nesant neigiamų padarinių in concreto, iš [...] turėtų būti priteistas minimalus panašaus pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-788/2021).

Teismas pripažįsta, kad per įvykį ir kurį laiką po to nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. galėjo jausti stiprų emocinį sukrėtimą (išgąstį), šleikštulį (sako, kad išlipusi iš autobuso apsivėmė), praėjus pirminiam šokui, – fizinį skausmą, negatyvias asociacijas, turėti kitų nemalonių prisiminimų, tapti jautresnė. Atsižvelgdamas į smurtinių veiksmų skaičių (vienas), vietą (gyvybiškai ir estetiškai svarbi vieta – veidas), sužalojimų sunkumą (fizinio skausmo sukėlimas), liekamuosius reiškinius (diagnozuotas (duomenys neskelbtini)), teismas daro išvadą, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. prašoma priteisti 800 € neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per didelė, yra pagrįsta, todėl šią civilinio ieškinio dalį tenkina visa apimtimi.

V. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai (dokumentai), turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) optinė duomenų laikmena su garso įrašo skaitmenine kopija, liudytojui A. R. skambinant į BPC, ir vaizdo bei garso įrašais, darytais policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje, prisegta prie 1 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla;

2) vokas su USB laikmena ir vaizdo įrašais joje, prisegtas prie 1 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas jį per pirmuosius 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dirbti arba, netekus darbo, per 2 (dvi) savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje (probacijos tarnyboje) dienos.

A. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, vėliau panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. 2024 m. spalio 28 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš A. M. 50 € turtinės žalos ir 800 € neturtinės žalos atlyginimo (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) optinę duomenų laikmeną su garso įrašo skaitmenine kopija, liudytojui A. R. skambinant į BPC, ir vaizdo bei garso įrašais, darytais policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje, prisegtą prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla;

2) voką su USB laikmena ir vaizdo įrašais joje, prisegtą prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.