- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- e2-754-618/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08603-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- A. A.
- Advokatai
- Marius Ignatjevas, Saulius Gintaras Vaičiūnas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. (J. P.) ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 808,21 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas dirba užsienyje įmonėje „Olen Betong Transport AS“, todėl minėtu automobiliu kartais naudojasi ieškovo mama V. P.. 2019-08-20 apie 15 val. V. P. automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. 2019-08-20 apie 22.30 val. atsakovas, praeidamas pro minėtą automobilį, jį kliudė ir apgadino - subraižė automobilio kairės pusės priekinį sparną ir galines duris. 2019-09-02 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos AVPK) Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto sugadinimo. Tyrimo metu nustatyta, kad O. F., būdamas daugiabučio namo, esančio Varpų g. 20, Klaipėda, balkone, matė, kaip į kiemą įvažiavo automobilis „Mercedes Benz“, iš kurio išlipo jam pažįstamas S. L. su draugu. Pastarajam einant pro ieškovui nuosavybės teis priklausančio automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiąją pusę O. F. du kartus išgirdo garsą, kuris būdingas aštriu daiktu braižomam metalui. O. F., susirūpinęs, jog galėjo būti apgadintas jo automobilis, išėjo į kiemą, tačiau ant savo automobilio apgadinimų nerado. Vis dėlto, jis pastebėjo įbrėžimus ant greta stovėjusio ieškovui nuosavybės teise priklausančio automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio sparno ir galinių durelių kairėje pusėje. Ikiteisminio tyrimo metu S. L. pripažino, jog 2019-08-20 apie 22.30 val. ėjo su atsakovu pro stovinčius automobilius bei girdėjo čaižų garsą. Atsakovui pareiškus įtarimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį jis kaltu neprisipažino, tačiau pripažino, kad būtent jis 2019-08-20 apie 22.30 val. ėjo pro ieškovui nuosavybės teise priklausančio automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiąją pusę, susvyravo ir kūnu bei maišeliu, kuriame buvo alaus skardinės, atsirėmė į automobilį, girdėjo čaižų garsą. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019-08-29 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį matosi vairuotojo pusėje galinėse durelėse vienas horizontalus įbrėžimas apie 50 cm, taip pat priekinio vairuotojo pusėje sparno vienas horizontalus įbrėžimas apie 15 cm. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės L. K. 2019-09-30 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-37677-19 konstatuota, kad automobilį apgadino atsakovas, tačiau ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, kad atsakovas ieškovo automobilį sugadino tyčia, o atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tik dėl tyčinių veiksmų. Atsakovas atsakomybėn dėl neatsargaus turto sugadinimo pagal BK 188 straipsnį nebuvo patrauktas, nes sugadinto turto vertė nesiekė 250 MGL. Ieškovas nurodo, kad jis dėl atsakovo veiksmų patyrė 1 808,21 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 424,67 Eur už automobilio remonto darbus, 30,00 Eur už automobilio remonto darbų sąmatos sudarymą, 118,54 Eur už kelionę į 2019-09-16 apklausą Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate, 1 115,00 Eur už negautą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2019-09-13 iki 2019-09-22, 120,00 Eur už dokumentų vertimą iš norvegų kalbos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas teigia, jog atsakovas praeidamas pro ieškovui nuosavybės teise priklausantį stovintį automobilį jį kliudė ir apgadino: subraižė automobilio kairės pusės priekinį sparną ir galines duris. Minėti apgadinimai buvo atlikti atsakovo nešamame plastikiniame maišelyje buvusių alaus skardinių pagalba arba stikliniu alaus buteliu. Vis dėlto, alaus skardinė bei butelis tarpusavyje turi labai daug panašumų, tarp kurių - cilindro formos kontūrai, kurie neturi jokių aštrių briaunų, todėl šiais daiktais įbrėžti ieškovui priklausančią transporto priemonę neįmanoma. Dėl šių daiktų formų ypatybių galimas ne automobilio skardos subraižymas, o tik įspaudimas į vidų. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnui atliekant įvykio fotofiksaciją akivaizdžių mašinos paviršiaus įspaudimo požymių nustatyta nebuvo, todėl darytina išvada, kad atsakovas, turėdamas tik cilindro formos daiktus, užfiksuotų subraižymų padaryti negalėjo. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad įvykio metu buvo girdimi du atskiri garsai, tačiau iš policijos pareigūno atliktų fotolentelių bei nuotraukų matyti, jog ieškovo minimi transporto priemonės apgadinimai nėra tęstiniai ir jų yra žymiai daugiau nei paminėta ieškinyje. Automobilio kairėje pusėje ties vairuoto durelėmis matyti du vienas šalia kito esantys išilgi įbrėžimai ir vienas nedidelis neištisinio pobūdžio įbrėžimas, esantis po išilginiais brūkšniais, bei vienas nedidelis įbrėžimas mašinos priekinės dalies kairėje pusėje. Pažymėtina, kad šie įbrėžimai yra skirtingo intensyvumo, t. y. juos atliekant buvo naudojamas skirtingas fizinis poveikis, todėl nėra aišku, kaip ieškovo nurodytiems liudytojams girdint tik kelis garsus buvo padaryti ne mažiau kaip keturi atskiri įbrėžimai bei kokiu būdu policijos pareigūno fiksuotus mašinos apgadinimus įmanoma padaryti cilindro formos daiktu, kurie neturi nei vienos aštrios briaunos. Taigi, ant ieškovo automobilio fiksuotų pažeidimų yra žymiai daugiau nei ieškinyje nurodo ieškovas, jie išsidėstę skirtingame aukštyje, o pateiktame ieškinyje nėra duomenų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp atsakovo atliktų veiksmų ir ieškovo automobiliui padarytų apgadinimų.
3. Atsakovas nurodo, jog nors ieškovas teigia, kad jis buvo priverstas nutraukti darbą Norvegijos Karalystės įmonėje ir 2019-09-13 lėktuvu atvykti į Lietuvą dalyvauti 2019-09-16 ikiteisminio tyrimo pareigūno atliekamoje apklausoje, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė tik duomenis, patvirtinančius skydžių lėktuvu dienas ir kainas, tačiau nepateikė tinkamai patvirtintos dokumento, įrodančio laikiną darbo santykių Norvegijos Karalystėje nutraukimo faktą, kopijos, duomenų, patvirtinančių, jog laikotarpiu nuo 2019-09-13 iki 2019-09-23 pagal iš anksto patvirtintą grafiką ieškovas turėjo dirbti, duomenų, patvirtinančių skrydžius atgal į Norvegijos Karalystę.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad 2019-08-20 apie 22.00 val. jis kartu su S. L. keliavo į pastarojo namus. Jiems einant pro ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį, atsakovas susvyravo ir praradęs pusiausvyrą užkliuvo už minėto automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių bei į jas atsirėmė. Atsakovas apžiūrėjo automobilio vietą, į kurią atsirėmė, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjo, todėl pradėjo eiti toliau, kuomet išgirdo, jog kažkas iš gyvenamojo namo balkono jam ir S. L. sušuko, ką jie daro ir pasakė, kad kvies policiją, tačiau policija atvykusi nebuvo. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, ieškovo mama pradėjo reikalauti, kad jis ir S. L. atlygintų automobiliui padarytą žalą, todėl atsakovas kartu su ieškovo mama apžiūrėjo automobilį, tačiau pamatė, kad apgadinimai padaryti ties automobilio priekiniu sparnu ir galinėmis durelėmis, t.y. ne toje vietoje, į kurią jis buvo atsirėmęs, todėl šių apgadinimų jis negalėjo padaryti, ieškovo mamos prašomos žalos atlyginti nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
5. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
6. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 808,21 Eur žalos atlyginimą, nurodydamas, kad dėl atsakovo veiksmų buvo apgadintas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - padaryti įbrėžimai vairuotojo pusės galinėse durelėse ir ant vairuotojo pusės sparno. Atsakovas su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, pažymėdamas, kad jis savo veiksmais negalėjo sukelti minėtų apgadinimų. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas 2019-08-20 apie 22.30 val. ėjo pro ieškovui nuosavybės teise priklausančio automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusę. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat pripažino, kad praeinant pro minėtą transporto priemonę jis susvyravo, užkliuvo už automobilio ir į jį atsirėmė. Tačiau šalys nesutaria dėl to, ar atsakovo veiksmai sukėlė ieškinyje minimus automobilio apgadinimus.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
8. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).
9. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
10. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37677-19 medžiagoje esančiame 2019-08-29 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas vienas horizontalus apie 50 cm įbrėžimas vairuotojo pusėje galinėse durelėse ir vienas horizontalus apie 15 cm įbrėžimas ant priekinio vairuotojo pusės sparno (b. l. 8-9). Minėti apgadinimai užfiksuoti apžiūros protokole esančioje fotolentelėje bei atsakovo pateiktose automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukose. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. L. paaiškino, kad 2019-08-20 apie 22.30 val. jis su atsakovu S. L. automobiliu „Mercedes Benz“ atvyko į jo namų kiemą, kuriame pasistatė minėtą automobilį, ir ėjo S. L. namų link. Jiems einant pro ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), S. L. išgirdo neįprastą garsą. Tuo metu S. L. išgirdo, kad kažkas jiems sušuko iš gretima esančio namo balkono, klausdamas, ką jis su atsakovu daro, bei grasindamas iškviesti policiją. Atsakovas atsakė, kad jie nieko nedaro, ir abu nuėjo toliau. Atsakovas jam paaiškino, kad jis užkliuvo už minėto automobilio, tačiau apžiūrėjęs į automobilį matė, kad nieko neapgadino. Liudytojas paaiškino, kad po įvykio jis su atsakovu dar apie 30 min. balkone stebėjo, ar neatvyksta policija, kadangi įvykį matęs asmuo sakė, jog ketina ją iškviesti, tačiau niekas neatvyko. S. L. nurodė, kad po kelių dienų pas jį atvyko ieškovo mama V. P., kuri bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Jis bei atsakovas sutiko kartu su ieškovo mama apžiūrėti automobilį, tačiau pamatę, kad jos rodomi apgadinimai negalėjo būti padaryti jų veiksmais, nesutiko atlyginti jos prašomos žalos.
11. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas O. F. paaiškino, kad ieškovas ir jo mama bei S. L. yra jo kaimynai. 2019-08-20 apie 22.30 val. jis išėjo į savo namų balkoną parūkyti ir matė, kaip į kiemą automobiliu „Mercedes Benz“ įvažiavo S. L. su draugu – atsakovu A. A.. Pasistatę automobilį jie pradėjo eiti namų link, pakeliui praeidami ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei atitinkamai greta šios transporto priemonės stovintį O. F. priklausantį automobilį. S. L. praėjo pro automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusę, šalia kurios stovėjo ir O. F. automobilis, atsakovas – pro minėto automobilio vairuotojo pusę. Atsakovui ir S. L. einant pro nurodytus automobilius O. F. vieną po kito išgirdo du šaižius garsus, kurie priminė garsą kylantį braukiant metalu. Liudytojas pažymėjo, kad tuo metu kieme buvo visiškai tylu, todėl garsai buvo aiškiai girdimi. Išgirdęs šiuos garsus jis sušuko atsakovams klausdamas, ką jie daro, tačiau jie nuėjo toliau į namus. Baimindamasis, kad įvykio metu galėjo būti apgadintas jo automobilis, O. F. išėjo į kiemą apžiūrėti savo transporto priemonės. Pamatęs, kad jo transporto priemonė nėra apgadinta, jis apžiūrėjo automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusę, tačiau ten apgadinimų nepastebėjo. Tuomet jis nuėjo prie automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės, kur pastebėjo du įbrėžimus – vieną ant galinių durelių ir vieną ant sparno. O. F. paaiškino, kad apie įvykį jis iš karto norėjo pranešti ieškovo mamai V. P., tačiau buvo vėlu, jos namų languose šviesa nedegė, todėl liudytojas manė, kad ji miega, ir apie įvykį jis nusprendė pranešti kitą dieną. Jie susitiko praėjus kelioms dienoms po įvykio, O. F. papasakojo V. P. viską, ką matė, bei parodė jai įbrėžimus, kuriuos pastebėjo. O. F. paaiškino, kad iki jų susitikimo V. P. buvo pastebėjusi tik vieną įbrėžimą, todėl jis jai parodė antrąjį įbrėžimą.
12. Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta ieškovo mama V. P. paaiškino, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jos sūnui J. P.. Kadangi jis dirba užsienyje, jam išvykus automobiliu naudojasi ji. 2019-08-21 ryte ji pastebėjo ant automobilio esančius įbrėžimus ir apie juos pranešė sūnui. 2019-08-23 ji susitiko su O. F. ir papasakojo jam, kad jos automobilis buvo apgadintas. Tuomet O. F. papasakojo jai apie įvykį, jog matė, kaip S. L. su atsakovu ėjo pro jos automobilį, ir jiems praeinant girdėjo šaižų garsą, o nuėjęs apžiūrėti automobilio pamatė įbrėžimus. V. P. nurodė, kad iš pradžių ji susitiko su S. L., kuriam parodė automobilio apgadinimus ir pasakė, jog autoservisas UAB „Vijūra“ nurodė, kad preliminari remonto darbų kaina yra apie 450,00 Eur. 2019-08-28 ji susitiko su atsakovu, jam parodė automobilio įbrėžimus, nurodė preliminarią remonto kainą. Atsakovas nurodė, kad jis galėjo automobilį įbrėžti su nešamu alaus buteliu, tačiau pasakė, kad jos nurodyta remonto kaina yra per didelė. Kadangi jai nepavyko susitarti su atsakovu dėl žalos atlyginimo, dėl įvykio teko kreiptis į policiją.
13. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas dėl atsakovo kaltės, t.y. jo atliktais veiksmais. Visų pirma, atsakovas bei liudytojais apklausti S. L. ir O. F. patvirtino, kad būtent atsakovas ėjo pro automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusę, t.y. tą automobilio pusę, kurioje padaryti apgadinimai. Antra, įvykį stebėjęs liudytojas O. F. nurodė, kad atsakovui ir S. L. praeinant pro automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis girdėjo du šaižius garsus, kurie priminė garsą kylantį per daikto paviršių braukiant metalu. Taigi, liudytojo girdėti garsai atitinka užfiksuotus automobilio įbrėžimus. Pažymėtina, jog nors atsakovas patvirtino, kad jis kontaktavo su automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ne pastarąjį įbrėždamas, o į jį atsiremdamas, bei išgirdo tik vieną garsą, tačiau jo, kaip atsakovo, paaiškinimai vertintini kritiškai. Liudytoju apklaustas S. L. taip pat nurodė, jog girdėjo vieną garsą, kuris buvo nemalonus ausiai, tačiau nepriminė garso, sukelto braukiant metalu per daikto paviršių. Vis dėlto, S. L. su atsakovu palaiko draugiškus santykius, todėl jo parodymai taip pat vertintini kritiškai. Kita vertus, O. F. nepalaiko artimų santykių nei su viena iš ginčo šalių, ieškovą, jo mamą V. P. bei S. L. pažįsta kaip kaimynus, jo paaiškinimai pateikti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi ir iš esmės atitinka atsakovo bei S. L. pateiktus paaiškinus dėl įvykio, todėl akivaizdu, kad O. F. tiesiogiai matė 2018-08-20 įvykį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ir S. L. patvirtino, jog 2018-08-20 įvykio metu liudytojas O. F. jiems sušuko, klausdamas, ką pastarieji daro, bei žadėjo iškvieti policiją. Šios aplinkybės, leidžia konstatuoti, jog labiau tikėtina, kad atsakovo ir S. L. veiksmai, kuriuos matė bei išgirdo liudytojas O. F. sukėlė jam pagrindą manyti, jog šiais veiksmais galėjo būti padaryta žala automobiliams, pro kuriuos pastarieji ėjo. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad O. F. netrukus po įvykio išėjo apžiūrėti jam nuosavybės teise priklausančio automobilio, baimindamasis, kad pastarasis atsakovo ir S. L. galėjo būti apgadintas.
14. Teismas taip pat pažymi, jog teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad įvykio metu jis kartu su savimi maišelyje nešėsi alkoholio gėrimo skardines, tačiau alaus skardinė neturi jokių aštrių briaunų, todėl negalėjo sukelti automobilio įbrėžimų. Vis dėlto, atsakovas nepateikia duomenų, patvirtinančių, kokius įbrėžimus gali sukelti skirtingos nurodytų skardinių kraštinės, o pateikti paaiškinimai yra vertintini kaip atsakovo pasvarstymai ir samprotavimai. Be to, aplinkybę, jog žala automobiliui „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta dėl atsakovo veiksmų patvirtina kiti byloje esantys duomenis, aptarti Sprendimo 13 punkte.
15. Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškinyje nurodoma, kad įvykio metu buvo girdimi du atskiri garsai, tačiau iš pateiktų fotolentelių bei nuotraukų matyti, jog transporto priemonės apgadinimai nėra tęstiniai ir jų yra žymiai daugiau nei paminėta ieškinyje: du vienas šalia kito esantys išilgi įbrėžimai ties vairuoto durelėmis, vienas nedidelis neištisinio pobūdžio įbrėžimas, esantis po išilginiais brūkšniais, vienas nedidelis įbrėžimas automobilio priekinės dalies kairėje pusėje. šie įbrėžimai yra skirtingo intensyvumo, t. y. juos atliekant buvo naudojamas skirtingas fizinis poveikis, todėl nėra aišku, kaip liudytojams girdint tik kelis garsus buvo padaryti ne mažiau kaip keturi atskiri įbrėžimai. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog 2018-08-29 apžiūros metu nebuvo naudojamas matavimo prietaisas, todėl nėra aišku, kaip buvo nustatytas įbrėžimų ilgis. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad pastarosios nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovo veiksmai nesukėlė automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų. Visų pirma, visi automobilio apgadinimai yra užfiksuoti 2019-08-29 apžiūros protokole esančioje fotolentelėje bei atsakovo pateiktose fotonuotraukose, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo atskirai aprašyti apžiūros protokole ar aptarti ieškinyje. Antra, visi nurodyti apgadinimai yra išsidėstę tose pačiose vietose greta vienas kito, t.y. vairuotojo pusėje ties galinėmis durelėmis ir sparnu, todėl, akivaizdu, kad keletas toje pačioje vietoje esančių apgadinimų galėjo būti padaryti vieno kontakto metu, o ne keliais atskirais veiksmais. Trečia, aplinkybė, jog 2018-08-29 apžiūros protokole nustatytų įbrėžimų ilgis nėra patvirtintas matavimo prietaisu nepašalina atsakovo atsakomybės už jų padarymą.
16. Ieškovas nurodo, kad jis dėl atsakovo veiksmų patyrė 1 808,21 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 424,67 Eur už automobilio remonto darbus, 30,00 Eur už automobilio remonto darbų sąmatos sudarymą, 118,54 Eur už kelionę į 2019-09-16 apklausą Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate, 1 115,00 Eur už negautą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2019-09-13 iki 2019-09-22, 120,00 Eur už dokumentų vertimą iš norvegų kalbos. Vienas iš būtinųjų civilinės atsakomybės pagrindų yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnis).
17. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Vijūra“ autocentras 2019-09-17 parengė automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmatą, pagal kurią remonto darbų kaina sudaro 424,67 Eur. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateiktos sąmatos neginčijo, duomenų, paneigiančių sąmatoje nurodytas išlaidas nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 424,67 Eur už žalą automobiliui „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tenkintinas.
19. Ieškovas nurodo, kad jis dėl atsakovo veiksmų turėjo vykti į apklausą Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate, dėl ko patyrė 118,54 Eur kelionės išlaidų ir 1 115,00 Eur negauto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2019-09-13 iki 2019-09-22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2019-09-10 sumokėjo 80,05 Eur už lėktuvo bilietą iš Bergamo į Kauną, 2019-09-19 – 38,49 Eur už lėktuvo bilietą iš Kauno į Bergamą (skrydžio data 2019-09-23). Ieškovo darbovietės Olen Betong Transport AS 2018-10-18 pažymos duomenimis nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2019-09-13 iki 2019-09-22 nedirbo. Ieškovo darbovietės Olen Betong Transport AS pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovo darbo užmokestis sudarė 2 907,43 Eur (29 559,25 Norvegijos kronų), už 2019 m. rugsėjo mėn. – 1 791,74 Eur (18 216,25 Norvegijos kronų). Vis dėlto teismo vertinimu, ieškovo nurodyti nuostoliai dėl patirtų kelionės išlaidų bei netekto darbo užmokesčio nėra tiesiogiai susiję su atsakovo atliktais veiksmais, jų nesieja tiesioginis priežastinis ryšys.
20. Visų pirma, ieškovas minėtas išlaidas patyrė, kadangi vyko į 2019-09-16 vykusią apklausą Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37677-19, vykdomo dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje. Minėtas ikiteisminis tyrimas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės L. K. 2019-09-30 nutarimu buvo nutrauktas nustačius, jog nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnyje. Minėtame nutarime nurodyta, kad atsakovo veiksmai formaliai atitiktų BK 188 straipsnį, tačiau baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui sugadinusiam 250 MGL (12 500,00 Eur) vertės turtą, o šiuo atveju atsakovo sugadinta turto vertė sudaro 9 MGL (450,00 Eur), todėl nėra objektyviųjų veikos požymių. Ieškovas dėl žalos atlyginimo turėtų kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka. Taigi, nurodyta apklausa buvo vykdoma ieškovui pasirinkus savo pažeistas teises ginti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, o ne kreipiantis į teismą CPK nustatyta tvarka.
21. Antra, 2019-08-20 įvykio metu ieškovas buvo išvykęs į užsienį, o jo automobiliu faktiškai naudojosi mama V. P.. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. P. paaiškino, kad iš pradžių į policiją su pareiškimu kreipėsi ji, tačiau jai buvo nurodyta, kad ji neturi įgaliojimo atstovauti sūnaus, t.y. automobilio savininko, todėl į policiją su pareiškimu turi kreiptis jis pats. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui teko tiesiogiai dalyvauti vykdomame ikiteisminiame tyrime, kadangi jis pats išvykdamas į užsienį ir palikdamas transporto priemonę mamos V. P. žinioje nepasirūpino, jog pastaroji teisės aktų nustatyta tvarka būtų įregistruota kaip automobilio valdytoja bei nesuteikė jai įgaliojimo atstovauti ieškovą tvarkant su minėta transporto priemone susijusius klausimus. Nurodytą įgaliojimą ieškovas V. P. išdavė 2019-09-19. Po įgaliojimo išdavimo ieškovą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37677-19 atstovavo V. P..
22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 118,54 Eur kelionės išlaidų ir 1 115,00 Eur už negauto darbo užmokesčio atmestinas kaip nepagrįstas.
23. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 30,00 Eur už automobilio remonto darbų sąmatos sudarymą ir 120,00 Eur už dokumentų vertimą iš norvegų kalbos. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-09-17 sumokėjo 30,00 Eur UAB „Vijūra“ už automobilio remonto darbų sąmatos sudarymą. 2019-10-21 ieškovas sumokėjo 120,00 Eur VšĮ „Jurisdikcija“ už dokumentų vertimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams. Teismas pažymi, kad ieškovas byloje pateikta automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmata siekia pagrįsti savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo už automobiliui padarytus apgadinimus. Ieškovo patirtos išlaidos už vertimo paslaugas yra susijusios su reikalavimu priteisti nuostolius už negautą darbo užmokestį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas nurodytas išlaidas patyrė, siekdamas pagrįsti byloje pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, šios išlaidos nėra laikytinos ieškovo patirta žala ir yra priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Teismas dėl šių išlaidų atlyginimo pasisako Sprendimo 26 punkte.
24. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistina 424,67 Eur už žalos atlyginimo.
25. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio l dalis).
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 1 191,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41,00 Eur žyminis mokestis, 30,00 Eur už sąmatos sudarymą, 120,00 Eur už vertimo paslaugas ir 1 000,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus 23 proc. ieškinio reikalavimų ieškovui iš atsakovo priteistina 273,93 Eur (1 191,00 Eur x 23 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1, 2 dalys).
27. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos.
28. Pagal 2011-07-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 5,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus 23 proc. ieškinio reikalavimų iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 4,49 Eur (5,83 Eur x 77 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo – 1,34 Eur (5,83 Eur x 23 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. A. 424,67 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 424,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 273,93 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui J. P. (J. P.).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. P. (J. P.) 4,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.
Priteisti iš atsakovo A. A. 1,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.