- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- e2A-1074-459/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08603-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 1 808,21 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas dirba užsienyje įmonėje (duomenys neskelbtini), todėl minėtu automobiliu kartais naudojasi ieškovo mama V. P.. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 15 val. V. P. automobilį „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 22.30 val. atsakovas, praeidamas pro minėtą automobilį, jį kliudė ir apgadino – subraižė automobilio kairės pusės priekinį sparną ir galines duris. 2019 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto sugadinimo. Tyrimo metu nustatyta, kad O. F., būdamas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, matė, kaip į kiemą įvažiavo automobilis „M. B.“, iš kurio išlipo jam pažįstamas S. L. su draugu. Pastarajam einant pro ieškovui nuosavybės teise priklausančio automobilio „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiąją pusę O. F. du kartus išgirdo garsą, kuris būna aštriu daiktu braižant metalą. O. F., susirūpinęs, jog galėjo būti apgadintas jo automobilis, išėjo į kiemą, tačiau ant savo automobilio apgadinimų nerado. Vis dėlto jis pastebėjo įbrėžimus ant greta stovėjusio ieškovui nuosavybės teise priklausančio automobilio „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio sparno ir galinių durelių kairėje pusėje. Ikiteisminio tyrimo metu S. L. pripažino, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 22.30 val. ėjo su atsakovu pro stovinčius automobilius ir girdėjo čaižų garsą. Atsakovui pareiškus įtarimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį jis kaltu neprisipažino, tačiau pripažino, kad būtent jis 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 22.30 val. ėjo pro ieškovui nuosavybės teise priklausančio automobilio „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiąją pusę, susvyravo ir kūnu bei maišeliu, kuriame buvo alaus skardinės, atsirėmė į automobilį, girdėjo čaižų garsą. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį matyti vairuotojo pusėje galinėse durelėse vienas horizontalus įbrėžimas, apie 50 cm, taip pat priekinio vairuotojo pusėje sparno vienas horizontalus įbrėžimas, apie 15 cm. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės L. K. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-37677-19 konstatuota, kad automobilį apgadino atsakovas, tačiau ikiteisminis tyrimas atsakovui buvo nutrauktas, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, kad atsakovas ieškovo automobilį sugadino tyčia, o atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tik dėl tyčinių veiksmų. Atsakovas atsakomybėn dėl neatsargaus turto sugadinimo pagal BK 188 straipsnį nebuvo patrauktas, nes sugadinto turto vertė nesiekė 250 MGL. Ieškovas nurodo, kad jis dėl atsakovo veiksmų patyrė 1 808,21 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 424,67 Eur už automobilio remonto darbus, 30,00 Eur už automobilio remonto darbų sąmatos sudarymą, 118,54 Eur už kelionę į 2019-09-16 apklausą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariate, 1 115,00 Eur už negautą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d., 120,00 Eur už dokumentų vertimą iš norvegų kalbos.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas teigia, jog atsakovas praeidamas pro ieškovui nuosavybės teise priklausantį stovintį automobilį jį kliudė ir apgadino: subraižė automobilio kairės pusės priekinį sparną ir galines duris. Minėti apgadinimai buvo atlikti atsakovo nešamame plastikiniame maišelyje buvusiomis alaus skardinėmis arba stikliniu alaus buteliu. Vis dėlto alaus skardinė bei butelis turi labai daug panašumų, tarp kurių – cilindro formos kontūrai, kurie neturi jokių aštrių briaunų, todėl šiais daiktais įbrėžti ieškovui priklausančią transporto priemonę neįmanoma. Dėl šių daiktų formų ypatybių galimas ne automobilio skardos subraižymas, o tik įspaudimas į vidų. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnui atliekant įvykio fotofiksaciją akivaizdžių mašinos paviršiaus įspaudimo požymių nustatyta nebuvo, todėl darytina išvada, kad atsakovas, turėdamas tik cilindro formos daiktus, užfiksuotų subraižymų padaryti negalėjo. Iš policijos pareigūno atliktų fotolentelių bei nuotraukų matyti, jog ieškovo minimi transporto priemonės apgadinimai nėra tęstiniai ir jų yra daug daugiau, nei paminėta ieškinyje. Automobilio kairėje pusėje ties vairuotojo durelėmis matyti du vienas šalia kito esantys išilginiai įbrėžimai ir vienas nedidelis neištisinio pobūdžio įbrėžimas, esantis po išilginiais brūkšniais, taip pat vienas nedidelis įbrėžimas mašinos priekinės dalies kairėje pusėje. Pažymėtina, kad šie įbrėžimai yra skirtingo intensyvumo, t. y. juos atliekant buvo naudojamas skirtingas fizinis poveikis, todėl nėra aišku, kaip ieškovo nurodytiems liudytojams girdint tik kelis garsus buvo padaryti ne mažiau kaip keturi atskiri įbrėžimai ir kokiu būdu policijos pareigūno fiksuotus mašinos apgadinimus įmanoma padaryti cilindro formos daiktu, kuris neturi nė vienos aštrios briaunos. Atsakovas nurodo, jog nors ieškovas teigia, kad jis buvo priverstas nutraukti darbą N. K. įmonėje ir 2019 m. rugsėjo 13 d. lėktuvu atvykti į Lietuvą dalyvauti 2019 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno atliekamoje apklausoje, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Ieškovas pateikė tik duomenis, patvirtinančius skrydžių lėktuvu dienas ir kainas, tačiau nepateikė tinkamai patvirtintos dokumento, įrodančio laikiną darbo santykių N. K. nutraukimo faktą, kopijos, duomenų, patvirtinančių, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. pagal iš anksto patvirtintą grafiką ieškovas turėjo dirbti, duomenų, patvirtinančių skrydžius atgal į N. K..
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies – ieškovui iš atsakovo A. A. priteistas 424,67 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 424,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 273,93 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta. Teismo motyvai:
3.1. Nustatė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37677-19 medžiagoje esančiame 2019-08-29 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus transporto priemonę „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas vienas horizontalus apie 50 cm įbrėžimas vairuotojo pusėje galinėse durelėse ir vienas horizontalus apie 15 cm įbrėžimas ant priekinio vairuotojo pusės sparno (b. l. 8–9). Minėti apgadinimai užfiksuoti apžiūros protokole esančioje fotolentelėje ir atsakovo pateiktose automobilio „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukose. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas S. L. paaiškino, kad 2019-08-20 apie 22.30 val. jis su atsakovu S. L. automobiliu „M. B.“ atvyko į jo namų kiemą, kuriame pasistatė minėtą automobilį, ir ėjo S. L. namų link. Jiems einant pro ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. L. išgirdo neįprastą garsą. Tuo metu S. L. išgirdo, kad kažkas jiems sušuko iš gretima esančio namo balkono, klausdamas, ką jis su atsakovu daro, ir grasindamas iškviesti policiją. Atsakovas atsakė, kad jie nieko nedaro, ir abu nuėjo toliau. Atsakovas jam paaiškino, kad jis užkliuvo už minėto automobilio, tačiau apžiūrėjęs automobilį matė, kad nieko neapgadino. Liudytojas paaiškino, kad po įvykio jis su atsakovu dar apie 30 min. balkone stebėjo, ar neatvyksta policija, kadangi įvykį matęs asmuo sakė, jog ketina ją iškviesti, tačiau niekas neatvyko. S. L. nurodė, kad po kelių dienų pas jį atvyko ieškovo mama V. P., kuri bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Jis bei atsakovas sutiko kartu su ieškovo mama apžiūrėti automobilį, tačiau pamatę, kad jos rodomi apgadinimai negalėjo būti padaryti jų veiksmais, nesutiko atlyginti jos prašomos žalos.
3.2. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas dėl atsakovo kaltės, t. y. jo atliktais veiksmais. Visų pirma, atsakovas ir kaip liudytojai apklausti S. L. ir O. F. patvirtino, kad būtent atsakovas ėjo pro automobilio „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusę, t. y. tą automobilio pusę, kurioje padaryti apgadinimai. Antra, įvykį stebėjęs liudytojas O. F. nurodė, kad atsakovui ir S. L. praeinant pro automobilį „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis girdėjo du šaižius garsus, kurie priminė garsą, kylantį per daikto paviršių braukiant metalu. Taigi, liudytojo girdėti garsai atitinka užfiksuotus automobilio įbrėžimus. Pažymėtina, jog nors atsakovas patvirtino, kad jis kontaktavo su automobiliu „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau ne pastarąjį įbrėždamas, o į jį atsiremdamas, ir išgirdo tik vieną garsą, tačiau jo, kaip atsakovo, paaiškinimai vertintini kritiškai. Kaip liudytojas apklaustas S. L. taip pat nurodė, jog girdėjo vieną garsą, kuris buvo nemalonus ausiai, tačiau nepriminė garso, sukelto braukiant metalu per daikto paviršių. Vis dėlto S. L. su atsakovu palaiko draugiškus santykius, todėl jo parodymai taip pat vertintini kritiškai. Kita vertus, O. F. nepalaiko artimų santykių nė su viena iš ginčo šalių, ieškovą, jo mamą V. P. bei S. L. pažįsta kaip kaimynus, jo paaiškinimai, pateikti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi ir iš esmės atitinka atsakovo bei S. L. pateiktus paaiškinus dėl įvykio, todėl akivaizdu, kad O. F. tiesiogiai matė 2019 m. rugpjūčio 20 d. įvykį. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas ir S. L. patvirtino, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d. įvykio metu liudytojas O. F. jiems sušuko, klausdamas, ką pastarieji daro, ir žadėjo iškviesti policiją. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog labiau tikėtina, kad atsakovo ir S. L. veiksmai, kuriuos matė bei išgirdo liudytojas O. F., sukėlė jam pagrindą manyti, jog šiais veiksmais galėjo būti padaryta žala automobiliams, pro kuriuos pastarieji ėjo. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad O. F. netrukus po įvykio išėjo apžiūrėti jam nuosavybės teise priklausančio automobilio, baimindamasis, kad pastarasis atsakovo ir S. L. galėjo būti apgadintas.
3.3. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad įvykio metu jis kartu su savimi maišelyje nešėsi alkoholinio gėrimo skardines, tačiau alaus skardinė neturi jokių aštrių briaunų, todėl negalėjo padaryti automobiliui įbrėžimų. Vis dėlto atsakovas nepateikia duomenų, patvirtinančių, kokius įbrėžimus gali padaryti skirtingos nurodytų skardinių kraštinės, o pateikti paaiškinimai yra vertintini kaip atsakovo pasvarstymai ir samprotavimai. Be to, aplinkybę, jog žala automobiliui „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta dėl atsakovo veiksmų, patvirtina kiti byloje esantys duomenys.
3.4. Pažymėjo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog 2019 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros metu nebuvo naudojamas matavimo prietaisas, todėl nėra aišku, kaip buvo nustatytas įbrėžimų ilgis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovo veiksmais nebuvo padaryti automobilio „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Visų pirma, visi automobilio apgadinimai yra užfiksuoti 2019 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokole esančioje fotolentelėje ir atsakovo pateiktose fotonuotraukose, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo atskirai aprašyti apžiūros protokole ar aptarti ieškinyje. Antra, visi nurodyti apgadinimai yra išsidėstę tose pačiose vietose greta vienas kito, t. y. vairuotojo pusėje ties galinėmis durelėmis ir sparnu, todėl akivaizdu, kad keletas toje pačioje vietoje esančių apgadinimų galėjo būti padaryti vieno kontakto metu, o ne keliais atskirais veiksmais. Trečia, aplinkybė, jog 2019 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokole nustatytų įbrėžimų ilgis nėra patvirtintas matavimo prietaisu, nepašalina atsakovo atsakomybės už jų padarymą.
3.5. Nurodė, kad UAB „Vijūra“ autocentras 2019 m. rugsėjo 17 d. parengė automobilio „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų sąmatą, pagal kurią remonto darbų kaina sudaro 424,67 Eur. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateiktos sąmatos neginčijo, duomenų, paneigiančių sąmatoje nurodytas išlaidas, nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 424,67 Eur žalos atlyginimą už automobilio „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus tenkintas.
3.6. Nustatė, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų turėjo vykti į apklausą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariate, dėl to patyrė 118,54 Eur kelionės išlaidų ir 1 115,00 Eur negavo darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. Bylos duomenimis nustatė, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo 80,05 Eur už lėktuvo bilietą (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 19 d. – 38,49 Eur už lėktuvo bilietą (duomenys neskelbtini) (skrydžio data 2019 m. rugsėjo 23 d.). Ieškovo darbovietės (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 18 d. pažymos duomenimis nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. nedirbo. Ieškovo darbovietės (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovo darbo užmokestis sudarė 2 907,43 Eur (29 559,25 Norvegijos kronų), už 2019 m. rugsėjo mėn. – 1 791,74 Eur (18 216,25 Norvegijos kronų). Vis dėlto, teismo vertinimu, ieškovo nurodyti nuostoliai dėl patirtų kelionės išlaidų bei netekto darbo užmokesčio nėra tiesiogiai susiję su atsakovo atliktais veiksmais, jų nesieja tiesioginis priežastinis ryšys.
3.7. Nusprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 118,54 Eur kelionės išlaidų ir 1 115,00 Eur negauto darbo užmokesčio atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi į 2019 m. rugsėjo 16 d. vykusią apklausą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariate dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37677-19, vykdomo dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos, ieškovas privalėjo vykti, nes jis pasirinko savo pažeistas teises ginti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, o ne kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovui teko tiesiogiai dalyvauti atliekamame ikiteisminiame tyrime, kadangi jis pats išvykdamas į užsienį ir palikdamas transporto priemonę mamos V. P. žinioje nepasirūpino, jog pastaroji teisės aktų nustatyta tvarka būtų įregistruota kaip automobilio valdytoja, ir nesuteikė jai įgaliojimo atstovauti ieškovui tvarkant su minėta transporto priemone susijusius klausimus. Nurodytą įgaliojimą ieškovas V. P. išdavė 2019 m. rugsėjo 19 d. Po įgaliojimo išdavimo ieškovui ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37677-19 atstovavo V. P..
3.8. Nustatė, kad ieškovas patyrė 1 191,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41,00 Eur žyminis mokestis, 30,00 Eur už sąmatos sudarymą, 120,00 Eur už vertimo paslaugas ir 1 000,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus 23 proc. ieškinio reikalavimų ieškovui iš atsakovo priteista 273,93 Eur (1 191,00 Eur x 23 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
4. Ieškovas J. P. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovui 1 681,31 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 079,73 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl patirtų kelionės išlaidų ir netekto darbo užmokesčio dėl to, kad jie nėra tiesiogiai susiję su atsakovo atliktais veiksmais, jų nesieja tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas vertino tik ieškovo veiksmus, bet neatsižvelgė į byloje nustatytus atsakovo veiksmus. Būtent atsakovo neteisėti veiksmai nulėmė tai, kad ieškovas tam, kad būtų pripažintas nukentėjusiu nuo atsakovo neteisėtų veiksmų ir civiliniu ieškovu, buvo priverstas nutraukti legalų darbą ir vykti iš darbovietės (duomenys neskelbtini) (Norvegija) į nusikalstamų veiksmų tyrimo vietą Klaipėdoje.
4.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patenkino 23 proc. ieškinio reikalavimų, o tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidoms priskyrė 6,90 Eur iš 30 Eur, sumokėtų UAB „Vijūra“ už automobilio remonto sąmatos sudarymą. Taigi ieškovas prarado teisę į 23,10 Eur nuostolių atlyginimo už automobilio remonto darbų sąmatos sudarymą.
4.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išlaidas remonto darbų sąmatai parengti priskyrė bylinėjimosi išlaidoms neteisėtai vadovaudamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu. Tokios išlaidos teismų praktikoje visada buvo priskiriamos nuostoliams, bet ne bylinėjimosi išlaidoms.
4.4. Nurodo, kad patenkinus apeliacinį skundą ieškovui turi būti priteista 1 681,31 Eur (424,67 Eur + 1 256,64 Eur) žalos atlyginimo. Atitinkamai turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos: 38,13 Eur žyminis mokestis, 111,60 Eur vertimo paslaugų išlaidos, 930 Eur išlaidos už advokato pagalbą. Iš viso priteistinos 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:
5.1. Nurodo, kad atsakovui nebuvo iškelta kokių nors baudžiamųjų bylų, o buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jam nebuvo priimta jokio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, todėl visa tyrimo metu gauta informacija negali būti vertinama kaip išimtinai kaltinamoji ar ką nors be išlygų konstatuojanti. Atsakovo įsitikinimu, teismui ikiteisminio tyrimo gauti duomenys neturi jokios išankstinės įrodomosios galios ir visos bylos aplinkybės turi būti iš naujo įrodinėjamos teisme, o ne policijos įstaigoje, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas žalą patyrė išimtinai dėl atsakovo veiksmų, nenagrinėjant trečiųjų asmenų galbūt kaltus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl patirtų kelionės išlaidų ir netekto darbo užmokesčio atlyginimo, nes tai iš tiesų nėra tiesiogiai susiję su atsakovo atliktasis veiksmais ir jų nesieja tiesioginis priežastinis ryšys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteistas dalinis žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl apeliacinio skundo dalyko
8. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas dirba užsienyje įmonėje (duomenys neskelbtini), todėl minėtu automobiliu kartais naudojasi ieškovo mama V. P.. 2019-08-20 apie 15 val. V. P. automobilį „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. 2019-08-20 apie 22.30 val. atsakovas, praeidamas pro minėtą automobilį, jį kliudė ir apgadino – subraižė automobilio kairės pusės priekinį sparną ir galines duris. 2019-09-02 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto sugadinimo. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1 808,21 Eur žalos atlyginimą (kurį sudaro 424,67 Eur už automobilio remonto darbus, 30,00 Eur už automobilio remonto darbų sąmatos sudarymą, 118,54 Eur už kelionę į 2019-09-16 apklausą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariate, 1 115,00 Eur už negautą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2019-09-13 iki 2019-09-22, 120,00 Eur už dokumentų vertimą iš norvegų kalbos), nurodydamas, kad dėl atsakovo veiksmų buvo apgadintas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – padaryti įbrėžimai vairuotojo pusės galinėse durelėse ir ant vairuotojo pusės sparno.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žala automobiliui padaryta dėl atsakovo veiksmų, ir, remdamasis UAB „Vijūra“ autocentro 2019 m. rugsėjo 17 d. parengta automobilio „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų sąmata, priteisė iš atsakovo 424,67 Eur žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo nurodyti nuostoliai dėl patirtų kelionės išlaidų bei netekto darbo užmokesčio nėra tiesiogiai susiję su atsakovo atliktais veiksmais, jų nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl šią ieškinio dalį atmetė. Ieškovo nurodytą žalą dėl sąmatos sudarymo ir vertimo išlaidų priskyrė prie bylinėjimosi išlaidų ir, atsižvelgdamas į patenkinus 23 proc. ieškinio reikalavimų, priteisė ieškovui 23 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų.
10. Apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl patirtų kelionės išlaidų ir netekto darbo užmokesčio dėl to, kad jie nėra tiesiogiai susiję su atsakovo atliktais veiksmais, jų nesieja tiesioginis priežastinis ryšys. Nurodo, kad teismas vertino tik ieškovo veiksmus, bet neatsižvelgė į byloje nustatytus atsakovo veiksmus. Būtent atsakovo neteisėti veiksmai nulėmė tai, kad ieškovas tam, kad būtų pripažintas nukentėjusiu nuo atsakovo neteisėtų veiksmų ir civiliniu ieškovu, buvo priverstas nutraukti legalų darbą ir vykti iš darbovietės (duomenys neskelbtini) (Norvegija) į nusikalstamų veiksmų tyrimo vietą Klaipėdoje.
11. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).
12. Taigi tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Teisėjų kolegijai įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, matyti, kad teismas nuspręsdamas, kad tarp atsakovo veiksmų ir kilusių nuostolių nėra priežastinio ryšio, vertino tik ieškovo veiksmus, dėl kurių susidarė nuostoliai: ieškovas kreipėsi teisinės pagalbos ne į teismą civiline tvarka, o į policiją, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą; išvykdamas į užsienį paliko automobilį mamos V. P. žinioje, nepasirūpinęs, kad pastaroji teisės aktų nustatyta tvarka būtų įregistruota kaip automobilio valdytoja, ir nesuteikė jai įgaliojimo atstovauti ieškovui tvarkant su minėta transporto priemone susijusius klausimus. Taigi sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatsižvelgė į byloje nustatytus atsakovo veiksmus, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala automobiliui.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto veiksmai pasirenkant pažeistų teisių gynimo būdą kreipiantis į policiją laikytini pagrįstais ir teisėtais, jais siekta surinkti įrodymus, patvirtinančius žalą, ir ją padariusius asmenis. Pradėtame ikiteisminiame tyrime buvo konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, kurie ir yra sąlyga atsirasti, be baudžiamosios atsakomybės, taip pat ir civilinei atsakomybei. Baudžiamojoje byloje ieškovas pareiškė civilinį ieškinį ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu, tačiau jo ieškinys nebuvo patenkintas dėl to, kad baudžiamasis tyrimas prieš atsakovą buvo nutrauktas ir dėl patirtos žalos pasiūlyta kreiptis į teismą civiline tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas į apklausą policijoje privalėjo vykti ne dėl savo sprendimo, bet dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą ieškovo automobiliui. Būtent atsakovo neteisėti veiksmai nulėmė ir tai, kad ieškovas tam, kad būtų pripažintas nukentėjusiu nuo atsakovo neteisėtų veiksmų ir civiliniu ieškovu, buvo priverstas nutraukti darbą ir vykti iš darbovietės (duomenys neskelbtini) (Norvegija) į Klaipėdą. Be to, apeliantas buvo kviečiamas į apklausą oficialios tyrimą atliekančios įstaigos šaukimu, o ne pats inicijavo savo atvykimą duoti paaiškinimų. Baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsnyje numatyta, kad teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemonės, taigi, apeliantui gavus ikiteisminį tyrimą atliekančios įstaigos šaukimą atvykti į apklausą ir jo nepaisius, galėjo būti paskirta bauda. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad apklausa buvo vykdoma ieškovui pasirinkus savo pažeistas teises ginti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, o ne kreipiantis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, vertintina kaip nepagrįsta.
14. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas prieš išvykdamas į užsienį ir palikdamas transporto priemonę mamos V. P. žinioje nepasirūpino, jog pastaroji teisės aktų nustatyta tvarka būtų įregistruota kaip automobilio valdytoja, ir nesuteikė jai įgaliojimo atstovauti ieškovui tvarkant su minėta transporto priemone susijusius klausimus.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto patirtas kelionės išlaidas ir negautą darbo užmokestį (nuostolius) nulėmė ne tai, jog jis neįregistravo savo mamos kaip automobilio valdytojos ar iš anksto neišdavė jai įgaliojimo, o būtent atsakovo neteisėti veiksmai. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad apeliantas paliko automobilį mamai V. P. juo laikinai naudotis ir neketino jai perleisti automobilio nuosavybės teisės. Pažymėtina, jog jokie teisės aktai neįpareigoja teisėto automobilio savininko privalomai išduoti įgaliojimus ar įregistruoti automobilio valdytojus, kai transporto priemonė yra suteikiama laikinai naudotis. Apeliantas laikinai išvykdamas į užsienį negalėjo numatyti, kad atsakovas apgadins jo automobilį ir dėl to jam reikės ginti savo pažeistas teises teisėsaugos institucijose. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti kilusios žalos dėl patirtų kelionės išlaidų ir negauto darbo užmokesčio atlyginimą.
16. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tai gali būti protingos išlaidos, susijusios su žalos prevencija ir jos sumažinimu, žalos dydžio nustatymu ir kt. (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). CPK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, todėl remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo aspektu išlaidos, susijusios su kelione pagal policijos šaukimą, negali būti vertinamos kaip neteisėtos ir nepagrįstos.
17. Nuostoliai, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos, tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Įvertinus nagrinėjamos bylos medžiagą, nustatyta, kad atsakovas neginčijo ieškovo pateiktų įrodymų dėl jo prarastos atlyginimo dalies – 1 115 Eur, neginčijo jos apskaičiavimo būdo. Prašoma priteisti suma sudaro darbo užmokesčio dalį atskaičius mokesčius, tai yra prarasta darbo užmokesčio suma sudaro apelianto netektą grynąjį pelną.
18. Taigi, tiek apelianto patirtos kelionės išlaidos, tiek negautos pajamos, taip pat ir išlaidos, patirtos už UAB „Vijūra“ automobilio remonto darbų sąmatos sudarymą, atitinka anksčiau nurodytus nuostolių kriterijus, todėl pripažintinos ieškovo patirtais nuostoliais.
19. Pirmosios instancijos teismas išlaidas remonto darbų sąmatai parengti priskyrė bylinėjimosi išlaidoms vadovaudamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu. Tokios išlaidos teismų praktikoje priskiriamos nuostoliams, bet ne bylinėjimosi išlaidoms, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinio proceso normas, vietoj taikytinų materialiosios teisės normų.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš dalies netinkamai taikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, ieškinį tenkinant visiškai, t. y. priteisiant ieškovui iš atsakovo 1 688,21 Eur žalos atlyginimą (424,67 Eur už automobilio remonto darbus + 30,00 Eur už automobilio remonto darbų sąmatos sudarymą + 118,54 Eur kelionės išlaidų, 1 115,00 Eur negauto darbo užmokesčio), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 161,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (41,00 žyminis mokestis, 120,00 Eur vertimo paslaugos, 1 000,00 Eur teisinė pagalba). Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą naikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, todėl visos šios išlaidos priteistinos iš atsakovo, nurodant, kad iš atsakovo A. A. priteistina 5,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, jam priteistina 38 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. A. 1 688,21 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 688,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 161,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui J. P. (J. P.).
Priteisti iš atsakovo A. A. 5,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.“
Priteisti iš atsakovo A. A. ieškovui J. P. 38,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.