Kauno apygardos teismo nutartis

2021-11-30 · Civilinė byla Nr. e2S-2006-413/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-30Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-09-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-30
Bylos Nr.
e2S-2006-413/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16283-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
G. O., K. O.
Atsakovas
I. J., Ž. O., A. E. S.
Civilinė byla Nr. e2S-2006-413/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16283-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.10; 3.3.2.3; 3.3.2.4
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. O. ir K. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25301-713/2021 pagal ieškovų G. O. ir K. O. ieškinį atsakovams I. J., Ž. O., A. E. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai K. O. ir G. O. teismui pateiktu ieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams priklausančią turto, t. y. žemės sklypų, gyvenamųjų namų, žemės ūkio technikos ir kt., dalį, priteisiant ieškovams turtą natūra, o atsakovams iš ieškovų proporcingai jiems tenkančiai nuosavybės daliai – piniginę kompensaciją. Arba taikyti alternatyvų turto atidalijimo būdą – atsakovams priteisti turtą natūra, o ieškovams – piniginę kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 21 d. nutartimi nustatė ieškovams 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

3. Teismas nurodė, kad ieškovai turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog tarp šalių kyla ginčas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir šalims šio ginčo nepavyko išspręsti bendru sutarimu, taip pat patikslinti ieškinio reikalavimus remiantis teisiniu reglamentavimu dėl ieškinių, susijusių su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą (CPK 31 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl išimtinio teismingumo Kauno apylinkės teismui teismingi tik tie reikalavimai, kurie yra susiję su nekilnojamuoju daiktu, esančiu Kauno mieste ar Kauno rajone, o reikalavimai, susiję su nekilnojamuoju turtu, esančiu Alytaus rajono, Šakių rajono, Varėnos rajono savivaldybėse, neteismingi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

4. Ieškovai, šalindami teismo nustatytus trūkumus, pateikė teismui įrodymus, jog iki kreipimosi į teismą bandė ginčą išspręsti taikiai. Ieškovai taip pat nurodė, kad pateikė ieškinį laikydamiesi teismingumo taisyklių, nes, vadovaujantis apygardų teismų praktika, byla yra teisminga teismui ieškovų pasirinkimu vienam iš teismų, kurio veiklos teritorijoje yra dalintinas nekilnojamasis turtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu, kadangi, anot teismo, ieškovai nepašalino ieškinio trūkumų.

6. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie ikiteismine tvarka atsakovei pateiktus siūlymus dėl turto atidalijimo tvarkos. Be to, teismo nuomone, kreipiantis į teismą dviem ieškovams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2018 m. gegužės 1 d. vieno iš ieškovų teikti pasiūlymai daliai atsakovų, tame skaičiuje ir dabartinei bendraieškei, šiai dienai nėra aktualūs, todėl teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė rašytinių įrodymų apie šiuo metu egzistuojančią atsakovų nuomonę dėl ieškovų siūlomo turto atsidalijimo būdo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovai G. O. ir K. O. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos eismui nuo ieškinio priėmimo klausimo stadijos, perduodant bylą kitam teisėjui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Įrodymų, patvirtinančių ieškovų siūlymą atsakovams ikiteismine tvarka susitarti dėl turto naudojimosi tvarkos ar atsidalijimo, nepateikimas negali būti kliūtis ieškiniui priimti, nes joks teisės aktas tokiose bylose nenustato privalomos ikiteisminio ginčo sprendimo stadijos. Ieškovams susidaro nuomonė, kad teismas sąmoningai siekia nepriimti ieškinio, nurodydamas nepagrįstus jo trūkumus.

7.2. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą.

7.3. Tokiose bylose formuojama teismų praktika dėl ieškinio priėmimo klausimo yra pakankamai aiški (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-923-555/2020; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S- 654-357/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-186-657/2021).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.

11. Ieškovai pareikštu ieškiniu prašo atidalyti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi, nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė du ieškinio trūkumus: 1) ieškovai turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad tarp šalių kyla ginčas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir šalims šio ginčo nepavyko išspręsti bendru sutarimu; 2) patikslinti ieškinio reikalavimus atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą dėl ieškinių, susijusių su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą (CPK 31 straipsnio 1 dalis).

12. Šalindami ieškinio trūkumus ieškovai pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog prieš kreipdamiesi į teismą jie bandė ginčą išspręsti taikiai. Ieškovai taip pat nurodė, kad ieškinį pateikė teismui laikydamiesi teismingumo taisyklių, nes pagal Lietuvos apygardų teismų praktiką byla ieškovų pasirinkimu teisminga vienam iš teismų, kurio veiklos teritorijoje yra dalintinas nekilnojamasis turtas.

13. Skundžiama nutartimi teismas laikė, kad ieškovai nepašalino ieškinio trūkumų, nes nepateikė įrodymų, jog jie teikė pasiūlymus dėl atidalijimo turto atsakovei A. E. S.. Taigi, iš skundžiamos nutarties turinio darytina išvada, jog ieškovai nepašalino pirmojo ieškinio trūkumo. Dėl antrojo trūkumo teismas skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė, todėl laikytina, jog šis trūkumas buvo pašalintas ieškovų paaiškinimais dėl bylos teismingumo.

14. Atskirajame skunde ieškovai nurodo, kad tokio pobūdžio bylose įstatymai nenumato privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos, kad ieškinio pateikimo metu jie neprivalo įrodyti ieškinio.

15. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CPK 4.80 straipsnio 2 dalis).

16. Pažymėtina, kad ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovams visą turtą natūra, o atsakovams iš ieškovų – piniginę kompensaciją, arba atvirkščiai – atsakovams priteisiant visą turtą natūra, o iš atsakovų ieškovams – pinigines kompensacijas. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu remdamasis jis konstatavo, kad kreipiantis į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti pateikti įrodymai, jog šalys ginčą siekė išspręsti bendru sutarimu, nes tokio pobūdžio ginčų sprendimui įstatymas nenumato privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad minėtos aplinkybės sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą nenagrinėjamos, o turi būti vertinamos nagrinėjant ginčą iš esmės.

17. Trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

18. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti šalims, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, taip užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų reikalavimus (CPK 7 str., 8 str., 225 str., 230 str.; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-186-657/2021).

19. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio trūkumus reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Apeliantai prašo grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti kitam teisėjui, tačiau apeliacinės instancijos teismui tokia teisė nesuteikta. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje yra nustatytos šalių teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir ieškovų G. O. ir K. O. ieškinio atsakovams I. J., Ž. O., A. E. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas