Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. O. ir K. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-630-1052/2025, pagal ieškovų G. O. ir K. O. ieškinį atsakovams I. J., Ž. O. ir A. E. S. ir atsakovų I. J., Ž. O., A. E. S. priešieškinį ieškovams G. O. ir K. O. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

20.9. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ieškovai keturis metus turtą, esantį (duomenys neskelbtini), prašė priteisti būtent atsakovams. Po 4 metų bylinėjimosi ieškovai pakeitė savo poziciją ryšium su tuo, kad buvo atlikta teismo ekspertizė turto vertei nustatyti, ekspertizės aktu buvo nustatyta mažesnė vertė nei deklaravo ieškovai, dėl to ieškovai pakeitė/pareiškė naują reikalavimą – šio sklypo ir statinių atitinkamas dalis priteisti natūra jų naudai. Toks pokytis atskleidžia ieškovų nesąžiningumą ir naudos siekimą išimtinai sau, visiškai nesiderinant prie kitų bendraturčių interesų.

20.10. Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė byloje buvo nustatyta teisingai, kaip tai numato CPK ir teismų praktika. Teismas paskyrė atsakovų siūlytą teismo ekspertą remiantis aiškiais kriterijais, t. y. tuo, kad M. K. pasiūlė trumpiausią ekspertizės atlikimo terminą ir mažiausią ekspertizės atlikimo kainą. Šie kriterijai yra esminiai ir teismų praktikoje dažniausiai taikomi sprendžiant klausimą dėl ekspertų kandidatūros. Byloje nebuvo jokių duomenų apie teismo eksperto šališkumą ar santykį su atsakovais, atsakovai pateikė ne vieno, o keturių teismo ekspertų kandidatūras. Nors ieškovai savo iniciatyva užsakė ir po ekspertizės atlikimo pateikė į bylą UAB „Marleksa” konsultacinę išvadą, kuria to paties turto vertė nustatyta 312 000 Eur, tačiau tai nesudarė teismui pagrindo vadovautis ieškovų pateikta konsultacine išvada ir juo labiau skirti pakartotinę ekspertizę. Ieškovai nei pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių M. K. parengto ekspertizės akto trūkumų, kurie būtų sudarę pagrindą teismui nesivadovauti ekspertizės aktu. Be to, ieškovai tą patį ekspertizės aktą laiko teisingą arba neteisingą, priklausomai nuo jiems iš to kylančių naudingesnių/nenaudingesnių finansinių padarinių, kadangi neginčija ir sutinka su kita teismo ekspertizės dalimi, kuria tas pats ekspertas nustatė ieškovei priteisto nekilnojamojo turto – žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertę.

20.11. Ieškovų pateikta konsultacinė išvada nėra ir negali būti pagrindas sukritikuoti teismo ekspertizės aktą. Šiuo atveju, konsultacinę išvadą parengusi įmonė ne tik kad realiai neapžiūrėjo turto, tačiau jos parengtas dokumentas yra tik konsultacija. Pakartotinė ekspertizė gali būti skiriama tik CPK 219 straipsnyje nustatytais pagrindais. Ieškovų deklaratyvus nesutikimas su teismo eksperto nustatyta turto verte nelaikytinas pagrindu kilti abejonėms dėl ekspertizės akto aiškumo. Prieštaravimai dėl turto verčių turi kilti ne tarp konsultacijos ir teismo ekspertizės akto, atlikto teismo nutarties pagrindu, o tarp kelių ekspertų išvadų.

20.13. Ieškovai neginčija esminės aplinkybės, dėl kurios teismas nutarė šį ginčo turtą priteisti būtent atsakovams – dėl konfliktiškų šalių tarpusavio santykių. Apklausta teisme atsakovė A. E. S. prašė turtą priteisti būtent atsakovams dėl teisinės taikos ir normalių gyvenimo sąlygų užtikrinimo, nes su ieškovais santykiai yra priešiški ir konfliktiški. Be to, būtina atlikti kitus statinių atnaujinimo darbus dėl avarinės jų būklės. Visiems šiems veiksmams atlikti yra reikalinga bendra visų savininkų valia ir susitarimas, dėl to šį turtą natūra teismas priteisė atsakovams, t. y. siekiant užtikrinti teisinę taiką, išvengti konfliktų ateityje bei protingesnio ir teisingesnio tolimesnio bendros dalinės nuosavybės valdymo.

20.14. Ieškovų abejonės dėl statinių avarinės būklės neturi jokio teisinio pagrindo ir nesudaro pagrindo keisti sprendimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantai nekėlė abejonių dėl pastatų būklės. Be to, turto būklė fiksuota ir prie teismo ekspertizės akto pridėtų nuotraukų, kurios yra sudėtinė jos dalis, dėl to tiek statinių būklė, tiek jų praeityje buvę pagerinimai yra fiksuoti. Į bylą pateikta 2007 m sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis, 1998m. gruodžio 28 d. pranešimas apie nurašymą iš J. O. sąskaitos, A. E. S. Taupomoji knygelė, mokėjimo kvitai ir sąskaitos patvirtina A. E. S. investicijas į turtą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus (ribas).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra žemiau nurodyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (toliau – ir ginčo turtas) bendraturčiai (1 t., b. l. 137-167):

1) Žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,2957 ha;

2) Statinių (pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), , kurių bendra rinkos vertė 39 000 Eur;

– po 3/8 nuosavybės dalis priklauso ieškovams G. O. bei K. O.;

– po 1/8 nuosavybės dalį priklauso atsakovams Ž. O. ir I. J.;

23.2. Turto, esančio (duomenys neskelbtini).

1) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,0592 ha;

2) Statinių (pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas įvertintas teismo eksperto M. K. 144 000 Eur verte, ½ dalies nekilnojamojo turto vertė – 72 000 Eur.

– ½ nuosavybės dalis turto priklauso atsakovei A. E. S.;

– po 1/8 nuosavybės dalį turto priklauso ieškovams G. O. bei K. O. ir atsakovams Ž. O. bei I. J.;

23.3. Turto, esančio (duomenys neskelbtini).

1) Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,0600 ha

– po 1/8 nuosavybės dalį turto priklauso ieškovams G. O. bei K. O. ir atsakovams Ž. O. bei I. J.;

– ½ nuosavybės dalis turto priklauso atsakovei A. E. S.;

– po 1/8 nuosavybės dalį turto priklauso ieškovams G. O. bei K. O. ir atsakovams Ž. O. bei I. J.;

23.5. Turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 230 000 Eur

1) Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,1943 ha;

2) Statinių (pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))); po 3/8 nuosavybės dalis priklauso ieškovams G. O. ir K. O. po 1/8 nuosavybės dalį priklauso atsakovams Ž. O. ir I. J.;

23.6. Turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 700 Eur

1) Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,2500 ha;

2) Statinių (pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))).

– po 3/8 nuosavybės dalis priklauso ieškovams G. O. bei K. O.;

– po 1/8 nuosavybės dalį priklauso atsakovams Ž. O. ir I. J.;

23.7. Turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 67 700 Eur

1) Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 1,1200 ha;

– po 3/8 nuosavybės dalis priklauso ieškovams G. O. bei K. O.;

– po 1/8 nuosavybės dalį priklauso atsakovams Ž. O. ir I. J.;

23.8. Turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 45 600 Eur

1) Žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 17,0265 ha

– po 3/8 nuosavybės dalis priklauso ieškovams G. O. bei K. O.;

– po 1/8 nuosavybės dalį priklauso atsakovams Ž. O. ir I. J.;

23.9. Turto, esančio (duomenys neskelbtini) kurio vertė 11 200 Eur

1) Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 10,0212 ha;

– po 3/8 nuosavybės dalis priklauso ieškovams G. O. bei K. O.;

– po 1/8 nuosavybės dalį priklauso atsakovams Ž. O. ir I. J.;

23.10. Turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 27 000 Eur

1) Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 10,0212 ha;

– po 3/8 nuosavybės dalis priklauso ieškovams G. O. bei K. O.;

– po 1/8 nuosavybės dalį priklauso atsakovams Ž. O. ir I. J.;

23.11. Ieškovai ir atsakovai yra kilnojamojo turto – transporto priemonių: Volvo V50, VIN (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz 208, VIN (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Mitsubishi Pajero Sport, Mitsubishi Pajero Sport, VIN (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) IVECO 110-17, VIN (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Renault Trafic, VIN (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) GAZ (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) traktoriaus MTZ, VIN (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), traktoriaus MTZ, VIN (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), savos gamybos priekabos, VIN (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), savos gamybos priekabos, VIN (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir savos gamybos priekabos, VIN (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovams G. O. ir K. O. priklauso po 37,50 proc. nurodyto turto, atsakovams I. J. ir Ž. O. – po 12,50 procentus turto. Nurodyto turto vertė yra 21 900 Eur.

12. Nesutardami su atsakovais dėl paveldėto pagal įstatymą nekilnojamojo turto valdymo tvarkos, ieškovai kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu (6 t., b. l. 95-102, 127) prašydami atidalyti atsakovų Ž. O. ir I. J. nuosavybės teise valdomas turto dalis iš bendrosios nuosavybės ir priteisti šias turto dalis ieškovams natūra, o atsakovams priteisti iš ieškovų atitinkamo dydžio kompensaciją. Išimtį ieškovai taikė tik vienam turto objektui – turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio vertė 230 000 Eur (nutarties 23.5. punktas).

13. Atsakovai pareiškė byloje priešieškinį, kurį patikslinę (6 t., b. l. 7-19) prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams G. O. bei K. O. priklausančias nekilnojamojo turto, kuris yra (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) (nutarties 23.2. ir 23.3. punktai), dalis, šias turto dalis priteisiant natūra atsakovams Ž. O. ir I. J., o ieškovams priteisti iš atsakovų už natūra atitenkantį turtą atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją (nutarties 23.2. ir 23.3. punktai). Kitoje priešieškinio dalyje atsakovai iš esmės sutiko su ieškovų ieškinio reikalavimais, kuriais buvo prašoma kitą ginčo turtą natūra priteisti ieškovams, o atsakovams Ž. O. ir I. J. kompensuoti už šį turtą pinigais.

14. Taigi, šalys, prašydamos jas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, iš esmės reikalavimo kompensacinio turto objektų turto atidalijimo būdo, kuomet vienai iš šalių atitenka turtas natūra, o kitai šaliai išmokama piniginė kompensacija. Nekilnojamojo turto atidalijimo atskirais jo turtiniais vienetais būdą šalys prašė taikyti tik keletui nekilnojamojo turto objektų (nutarties 25 punktas).

15. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovų patikslintą ieškinį ir atsakovų patikslintą priešieškinį, 2025 m. balandžio 23d. sprendimu iš esmės tenkino atsakovų priešieškinio reikalavimus, priteisdamas jiems natūra atsakovams tenkančias turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalis, o ieškovams už tai priteisdamas atitinkamo dydžio kompensacijas (nutarties 25 punktas).

16. Apeliacinį skundą padavė ieškovai, prašydami pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo tenkintas atsakovų reikalavimas dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atidalijimo ir tekinti ieškovų ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti atsakovams Ž. O. ir I. J. priklausančias turto dalis natūra ieškovams, arba palikti ginčijamą teismo sprendimo dalį dėl (duomenys neskelbtini). Esančio turto atidalijimo būdo, tačiau padidinant priteistą iš atsakovų kompensaciją kiekvienam iš atsakovų iki 39 000 Eur, arba grąžinti bylą šioje reikalavimų dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo

17. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

18. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

19. Pažymėtina, kad atidalijant kiekvienam iš bendraturčių žemės sklypo dalį natūra, būtina atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus panaudoti pagal paskirtį, taip pat į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis sklypų paskirties.

20. Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5, 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Teismo sprendimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės motyvavimas tais atvejais, kai pateikiamas vienas atidalijimo variantas, ir tais atvejais, kai teikiami alternatyvūs variantai, turi savo specifiką. Pirmuoju atveju vertinamas siūlomo varianto techninis priimtinumas, atitiktis bendraturčių dalims, ar nepažeidžiamos kitų asmenų teisės. Antruoju atveju turi būti įvertinamos ne tik šios aplinkybės, bet aptariami kiekvieno varianto pranašumai ir trūkumai, atitinkamai motyvuojant, kodėl tenkinamas vienas iš variantų arba atmetami visi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 ir joje nurodyta praktika).

22. Kaip buvo minėta, nagrinėjamu atveju šalys iš esmės pasirinko kompensacinį ginčo turto atidalijimo būdą (nutarties 24-26 punktai) (CPK 13 straipsnis). Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) atidalijimo, nurodė, kad ½ nuosavybės dalis šio turto priklauso atsakovei A. E. S., kuri šiuo adresu ir gyvena. Turto būklė nėra gera, jam prižiūrėti, atnaujinti ar pagerinti reikalinga bendra savininkų valia. Atsakovės santykiai su kitais atsakovais I. J. M. ir Ž. O. yra geri, jie tarpusavyje sutaria, o santykiai su ieškovais yra konfliktiški. Todėl teismas konstatavo, kad protinga, teisinga ir sąžininga būtų priteisti atsakovams I. J. M. ir Ž. O. ieškovų turimo turto (po 1/8 dalį) dalis natūra, o ieškovams iš atsakovų priteisti po 18 000 Eur dydžio kompensaciją. Teismas nurodė, kad bendros dalinės nuosavybės palikimas tarp ieškovų ir atsakovų neužtikrins teisinės taikos, tikėtinai sukels konfliktus ateityje, todėl alternatyvų atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos nustatymo teismas atmetė kaip prieštaraujantį teisingumo ir protingumo principams.

23. Pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto (dėl 1,1400 ha žemės sklypo, kurio vertė 67 700 Eur ), esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimo, , teismas nurodė, kad kiekvienai iš šalių priklauso po ¼ dalį turto, kurių vertė yra 16 750 Eur. Atsakovai savo prašymą priteisti turtą (jo dalis) natūra argumentavo tuo, kad šis turtas buvo asmeninis tėvo turtas, todėl jiems svarbu, kad ginčo turtas natūra atitektų atsakovams. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovams yra priteisiamas turtas (duomenys neskelbtini), taip pat kad kitas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), koncentruojasi viename rajone, kas leidžia racionaliau juos dirbti ir naudoti, teismas nusprendė atsakovams priklausančias turto dalis lygiomis dalimis priteisti jiems natūra, o ieškovams priteisti iš atsakovų po 16 750 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

24. Apeliaciniame skunde ieškovai ginčija šias teismo išvadas, nurodydami, kad ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė buvo nustatyta neteisingai, kadangi abu teismo ekspertai V. G. ir M. K. šį turtą įvertino atsakovų naudai, anot apeliantų, ginčijamo turto vertė yra ne mažesnė negu 312 000 Eur, tačiau teismas į apeliantų prašymus nustatyti realią turto vertę sprendime nepasisakė, pakartotinės ekspertizės neskyrė. Ginčo turtas (duomenys neskelbtini) turėjo būti paskirtas natūra ieškovui, kadangi apeliantas yra ūkininkas, bitininkauja, jam teismo sprendimu buvo paskirta visa žemės ūkio technika, po tėvo mirties jis prižiūrėjo sklypą, ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jam būtų patogu šį žemės sklypą prižiūrėti ir vykdyti ūkininko veiklą. Tuo tarpu atsakovai neturi jokio ryšio su žemės ūkiu, su ginčo sklypų įdirbimu ir jų priežiūra. Be to ieškovams teismo sprendimu priteistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl būtų racionalu, kad ieškovams atitektų šalia vienas kito, toje pačioje seniūnijoje esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

25. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantų argumentus ir pritardama minėtoms teismo išvadoms, papildomai pažymi, kad nepriklausomai nuo šalių pasirinkto turto atidalijimo būdo, siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5, 4.75 straipsnių nuostatų. Nagrinėjamu atveju ieškovams iš dešimties nekilnojamojo turto objektų (atidalintinų dalių) natūra atiteko aštuoni turto objektai (atitinkamos jo dalys), iš kurių trejuose turto objektuose be žemės sklypų yra ir namų valdos (nutarties 23.1, 23.5, 23.6 punktai). Tenkinus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovams už jų turimas ginčo turto dalis atitektų tik piniginė kompensacija. Tai būtų nepriimtina atsakovams, pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą ir CK 1.5, 4.75 straipsnių nuostatas. Pažymėtina, kad vien tai, jog ieškovas yra ūkininkas, negali būti priežastimi, dėl kurios visas ginčijamas nekilnojamas turtas natūra atitektų ieškovams, tuo labiau, kad teismo sprendimas neužketa ieškovui kelio užsiimti ūkininko ir bitininko veikla kituose jam priteistuose natūra turto objektuose. Dar daugiau, alternatyviu apeliacinio skundo reikalavimu ieškovai sutinka, kad jiems priklausančios turto dalys (duomenys neskelbtini) esančiame turte būtų natūra priteistos atsakovams, tačiau su sąlyga, kad išmokama ieškovams piniginė kompensacija būtų padidinta nuo 18 000 Eur iki 39 000 Eur. Taigi, ieškovai, prašydami priteisti minėtą turtą natūra sutinka atsakovas išmokėti teismo eksperto nustatytą turto kainą (po 18 000 Eur), tuo tarpu prašydami priteisti turtą natūra atsakovams, iš jų ieškovai reikalauja daugiau kaip dvigubai didesnės piniginės kompensacijos (po 39 000 Eur). Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad tokia apeliantų pozicija prieštarauja CK 1.5 straipsnio nuostatoms, yra nenuosekli ir vertinama kaip piktnaudžiavimas teise.

26. Apeliacinius skundu ieškovai kvestionuoja teismo paskirto eksperto M. K. ekspertinę išvadą dėl turto vertės (144 000 Eur) nustatymo, teigdami, kad tokia turto vertė neatitinka realios turto vertės.

27. Į bylą buvo pateikta trijų specialistų – atsakovų samdyto ir teismo eksperto kategoriją turinčio specialisto V. G. Rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo atskaita, kurioje ginčo turto vertė 2023 m. rugsėjo 18 d. nurodyta 105 000 Eur (3 t., b. l. 132-173; 4 t., b. l. 55-97); teismo paskirto eksperto M. K. NT Rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas, kuriame ginčo turto vertė 2024 m. sausio 9 d. nurodyta 144 000 Eur (5 t., b. l. 48-101), ir ieškovų samdytos UAB Marleksa“ konsultacinė išvada, kurioje ginčo turto vertė 2024 m. vasario mėn. nurodyta 312 000 Eur (5 t., b. l. 161-170).

28. CPK 218 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto išvados įvertinimą, nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Papildoma ekspertizė gali būti skiriama, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški arba neišsami (CPK 219 straipsnio 1 dalis).

29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Vertinant šalių pateiktų specialistų išvadas ir teismo paskirto išvadas, matyti, kad Teismo ekspertizės akte yra smulkiai aprašyti atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti argumentai yra nuoseklūs, turtą apžiūrėjus vietoje, teismo eksperto išvados iš esmės sutampa su atsakovų samdyto specialisto ir teismo eksperto kategoriją turinčio V. G. išvadomis, o atsižvelgiant į ekspertizių atlikimo laiko skirtumą, teismo eksperto išvada dėl turto vertės nustatymo yra labiau artima V. G. nustatytai turto vertei. Apeliantai savo skunde nenurodo, kuo pasireiškia minėtų ekspertų išvadų ydingumas, prieštaringumas ar kiti galimi pažeidimai, susiję su turto vertės nustatymu. Ieškovai nereiškė teismo paskirtam ekspertui nušalinimo, neprašė jo apklausti teismo posėdyje ir taip išaiškinti jiems rūpimus klausimus. Dar daugiau, teismo ekspertizės aktu buvo vertinami du turto objektai, tačiau dėl kito turto įvertinimo apeliantai jokių pastabų nepateikė.

31. Atsakovų užsakymu UAB „Marleksa“ atliktas turto vertinimas ir jo tyrimo konsultacinė išvada, lyginant ją su paminėtų ekspertų M. K. ir V. G. išvadomis, stokoja išsamaus turto įvertinimo, pačioje išvadoje nurodoma, kad tai nėra ekspertinio tyrimo atskaita, turtas įvertintas neapžiūrėjus jo vietoje, ieškovai teismui pateiktame patikslintame ieškinyje vadovavosi teismo eksperto M. K. nustatyta turto verte.

32. Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčijamo turto vertę, turėjo apgrįstą pagrindą vadovautis teismo ekspertizės išvada ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK nuostatų nepažeidė.

34. Pakartotinės ir papildomos ekspertizės skyrimo pagrindai nurodyti CPK 219 straipsnyje. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Taigi pakartotinė ekspertizė skiriama tik tuo atveju, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų.

35. Eksperto išvada, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti teismą apklausti ekspertą. Didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

36. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 4 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą dėl pakartotinės ekspertizės, nutartyje išdėstydamas ir tokio procesinio sprendimo motyvus (6 t., b. l.. 56-58). Apeliaciniu skundu šios teismo nutarties išvadų ieškovai nekvestionuoja ir eksperto nešališkumo klausimo nekelia. Kaip buvo minėta, ieškovai teismo paskirtam ekspertui nušalinimo nereiškė, apklausti teismo ekspertą teismo posėdyje neprašė. Vien ta aplinkybė, kad teismas pasirinko teismo ekspertą iš atsakovų pasiūlyto sąrašo nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismo ekspertizė buvo atlikta netinkamai. Priešingai, nutarties 45 punkte konstatuota, kad turėjo apgrįstą pagrindą vadovautis teismo ekspertizės išvada ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK nuostatų nepažeidė. Kaip minėta, pakartotinė ekspertizė skiriama tik tuo atveju, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.

37. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti dėl byloje atliktos teismo ekspertizės neišsamumo, neobjektyvumo, todėl paskirti byloje pakartotinę ekspertizę nėra pagrindo.

38. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė ginčo teisinį santykį reglamentuojančių materialios teisės normų ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo ir dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovų apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.).

40. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 000 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

41. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

42. Atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio, nes už 2025 m. birželio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 3 036,67 Eur (2 335,90 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.). Todėl atsakovams iš ieškovų priteistinos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. kiekvienam atsakovui I. J., Ž. O. ir A. E. S. iš kiekvieno ieškovo G. O. ir K. O. po 333,33 Eur (2 000 Eur / 2 / 3) (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti kiekvienam atsakovui I. J. ( a. k. (duomenys neskelbtini) Ž. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) iš kiekvieno ieškovo G. O. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) ir K. O. ( a. k. (duomenys neskelbtini) po 333,33 Eur (trijų šimtų trisdešimt trijų eurų 33 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.