- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2-1348-823/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00243-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. K. P., Z. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1402-254/2018, kuria teismas nenustatė, kad uždarosios akcinės bendrovės „Neilas“ tyčinį bankrotą sąlygojo ir suinteresuoto asmens Z. R. veiksmai (neveikimas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi UAB „Neilas“ bankrotą pripažino tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktų pagrindais.
2. Teismas konstatavo, kad bendrovė jau 2012 m. buvo nemoki, nuo 2013 m. iš esmės nevykdė Juridinių asmenų registre įregistruotos veiklos, o jos pradelsti įsipareigojimai VMI, neįvykdyti iki bankroto bylos iškėlimo, kaupėsi nuo 2011 m. pabaigos, 2012 – 2013 metais įmonė nemokėjo PVM. Bendrovės valdymo organai (V. K. P., A. R.) ir savininkai (akcininkai Z. R. ir V. K. P.) 2012–2013 metais, bendrovei esant nemokiai, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo ir tai sudaro pagrindą UAB „Neilas“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
3. Teismas bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų pagrindais, įvertinęs UAB „Neilas“ 2013 m. spalio 9 d. sandorių sudarymo aplinkybes ir nustatęs, kad nemokios UAB „Neilas“ valdymo organai ir bendrovės dalyviai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, bendrovės ūkinę veiklą organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apribotos, nes išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes bendrovė nebeturės pakankamai turto.
4. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Z. R. atskirąjį skundą dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, 2017 m. liepos 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1167-407/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kiek tai susiję su Z. R. veiksmais, panaikino ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties dalimi tiek, kiek ji susijusi su apelianto Z. R. veiksmais, neatskleidė visų svarbių bylos detalių, todėl šioje dalyje teismo nutartis yra naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tam, kad būtų pašalintos nurodytos abejonės.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi: papildė Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties aprašomąją dalį, papildomai įrašant, kad Z. R. UAB „Neilas“ akcininku buvo nuo 2006 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 29 d.; papildė Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties motyvuojamąją dalį, papildomai įrašant, kad Z. R. neatliko jokių veiksmų, atliekant 2013 m. spalio 9 d. UAB „Neilas“ UAB „BEMS LT“ 209 970,92 Lt pinigų pervedimą ir sudarant UAB „Neilas“ ir UAB „BEMS LT“ 2013 m. spalio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį; nutarė šią nutartį laikyti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties sudedamąja dalimi.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl Z. R. veiksmų (neveikimo) perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas nustatė, kad, tiek pirmą kartą sprendžiant UAB „Neilas“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, tiek iš naujo nagrinėjant klausimą dėl konkrečių Z. R. veiksmų (neveikimo), sudarančių pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, bylą nagrinėjo ir procesinį sprendimą dėl ginčo esmės (tyčinio bendrovės bankroto) priėmė tas pats Kauno apygardos teismo teisėjas A. Ž., bei sprendė, jog tokie veiksmai vertintini, kaip jo ankstesnės nuomonės peržiūrėjimas, kuris yra draudžiamas įstatymo, siekiant užtikrinti objektyvųjį nešališkumo kriterijų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi UAB „Neilas“ bankroto administratorės prašymą nustatyti, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi UAB „Neilas“ bankroto pripažinimą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu sąlygojo ir suinteresuoto asmens Z. R. veiksmai (neveikimas), atmetė.
8. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties dalis dėl UAB „Neilas“ bankroto pripažinimo tyčiniu yra įsiteisėjusi. Šia nutartimi teismas pripažino UAB „Neilas“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu.
9. Teismas nurodė, kad pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą, visų pirma, kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Paskutinė UAB „Neilas“ finansinė atskaitomybė Juridinių asmenų registrui buvo pateikta už 2012 m., o už 2013 m. ji turėjo būti teikiama tik 2014 m. Z. R. kaip akcininko teisė gauti informaciją ne akcininkų susirinkimo metu yra ribota – akcininkui neturint galimybės susipažinti su pirminiais finansiniais bendrovės dokumentais, jis neturi nei teisinės, nei faktinės galimybės sužinoti apie realią bendrovės finansinę padėtį.
10. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Z. R., nusprendęs parduoti savo akcijas UAB „Aigilida“, privalėjo reikalauti sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą dėl bendrovės balanso. Byloje negalima nustatyti, kad šis akcininkas turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Neilas“ iškėlimo 2013 m. rugpjūčio 29 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną. Akcijos buvo perleistos UAB „Aigilida“ ir akcininkas turėjo tokią turtinę teisę. Tik pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad UAB „Aigilida“ nesivertė tokia veikla, kuria vertėsi UAB „Neilas“, ar kad jai 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o 2015 m. spalio 22 d. nutartimi jos veikla buvo pripažinta pasibaigusia, nesudaro pagrindo 2013 m. rugpjūčio 29 d. akcijų pirkimo – pardavimo sandorį vertinti kaip turintį tyčinio bankroto požymių.
11. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog 2013 m. birželio 25 d. įvykusio UAB „Neilas“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu UAB „Neilas“ buvo nemoki, todėl vien akcininko Z. R. dalyvavimo priimant akcininkų sprendimą parduoti lizinguojamą turtą nepakanka jo veiksmus pripažinti turinčiais tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
12. Teismas pažymėjo, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostata įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d., todėl bet kokiu atveju Z. R. veiksmai (neveikimas), kuriais buvo pažeistas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas, negali būti vertinami vadovaujantis šia teisės norma.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. K. P. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį – atmesti UAB „Neilas“ bankroto administratorės prašymą nustatyti, kad Kauno apygardos teismo 2017 balandžio 26 d. nutartimi UAB „Neilas“ bankroto pripažinimą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu sąlygojo ir suinteresuoto asmens V. K. P. veiksmai (neveikimas). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Iš naujo išnagrinėjus bylą dėl BUAB „Neilas“ nemokumo laikotarpio, teismas (nors ir nepagrįstai) konstatavo, kad bendrovės nemokumas atsirado 2013 m. rugpjūčio 29 d., t. y. tuo metu, kai V. K. P. nebedirbo bendrovėje.
13.2. Iš naujo nagrinėjant bylą ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismas privalėjo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį ir atmesti UAB „Neilas“ bankroto administratorės prašymą nustatyti, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi UAB „Neilas“ bankroto pripažinimą tyčiniu sąlygojo ir suinteresuoto asmens V. K. P. veiksmai. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis, kurioje nustatyta, kad V. K. P. neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir nesilaikė mokėjimų eiliškumo, ir Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta neįvertinus naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą BUAB „Neilas“ bankroto administratorė J. D. prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atskirasis skundas nepagrįstas ir nesusijęs su skundžiama nutartimi. Skundu reiškiami prašymai dėl jau įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties.
14.2. Apeliacinės instancijos teismas jau yra patikrinęs aplinkybes, susijusias su V. K. P. veiksmais (neveikimu), ir nustatęs, kad nėra pagrindo keisti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį, kiek tai susiję su apelianto veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė nustatyti, kad UAB „Neilas“ tyčinį bankrotą sąlygojo ir suinteresuoto asmens Z. R. veiksmai (neveikimas). Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasi atskirojo skundo ribų – pagal faktinį ir teisinį atskirojo skundo pagrindą. Pagrindai peržengti skundo ribas ir absoliutūs ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindai nenustatyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338, 320 straipsniai).
16. Nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas dėsto argumentus, susijusius su jo paties veiksmų (neveikimo) įtaka BUAB „Neilas“ tyčiniam bankrotui. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, tiek klausimas dėl BUAB „Neilas“ tyčinio bankroto, tiek dėl su tuo susijusių V. K. P. veiksmų (neveikimo), jau yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi. Tuo tarpu apelianto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sprendžiamas tik klausimas dėl suinteresuoto asmens Z. R. veiksmų (neveikimo) įtakos BUAB „Neilas“ tyčiniam bankrotui. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių nesutikimo būtent su šia teismo nutartimi motyvų, pažymėdamas tik tai, kad po Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, skundžiama nutartimi turėjo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį tiek, kiek ji susijusi su apelianto veiksmais (neveikimu).
17. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti panaikinamas ar pakeičiamas tik taikant įstatyme įtvirtintus įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdus (kasaciją, ar proceso atnaujinimą (kai jie yra galimi)).
18. Nagrinėjamu atveju, įstatymų nustatyta tvarka nekėlęs klausimo dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nors tokią galimybę turėjęs, apeliantas siekia ją revizuoti ginčydamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria, priešingai nei teigiama suinteresuoto asmens V. K. P. atskirajame skunde, byla, tame tarpe ir dėl atitinkamų apelianto veiksmų (neveikimo), nebuvo nagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdo įstatymas nenumato; įstatymas taip pat nenumato ir galimybės teismui, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pačiam keisti savo anksčiau priimtą įsiteisėjusią nutartį. Naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, gali būti proceso atnaujinimo byloje pagrindu, tačiau proceso atnaujinimo instituto taikymas nėra galimas bankroto bylose, be kitų, ir dėl teismo nutarčių, kuriomis įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu (CPK 366 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018).
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio nuostatas savaime nereiškia šios įmonės nusikalstamo bankroto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį. Bankrutavusios bendrovės vadovo ar jos akcininkų baudžiamoji atsakomybė turi būti patvirtinta atliekant ikiteisminį tyrimą ir (ar) nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme (jei ikiteisminis tyrimas nebūtų nutrauktas).
20. Pažymėtina ir tai, kad, civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, iš esmės nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas. Todėl nuo vėliau pareikštų reikalavimų atlyginti žalą bankrutavusios įmonės vadovas ir (ar) akcininkas gali gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal teismų formuojamą praktiką tuo atveju, kai nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), tai priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus patirtos žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Tačiau dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 punktas). Taigi, jeigu apeliantui ar kitiems asmenims ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatytais teisiniais pagrindais būtų pareikštas ieškinys dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo, jie turės galimybę pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti pirmiau aptarta tvarka ir įrodinėti, kad žala atsirado ne dėl jų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018).
21. Atsižvelgdamas į tai, kad atskirajame skunde nėra nurodyti skundžiamos pirmosios instancijos teismo pakeitimo ir panaikinimo pagrindai, apeliantui iš esmės dėstant nesutikimo su įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi motyvus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.