- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- e2S-2313-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19272-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- M. S., R. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų M. S. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl nuosavybės teisių gynimo, prašydami pripažinti ieškovus teisėtais transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais ir įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą grąžinti ieškovams minimą transporto priemonę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų M. S. ir R. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl nuosavybės teisių gynimo ir grąžino jį padavusiems asmenims.
3. Teismas iš pateikiamo ieškinio turinio ir jo priedų nustatė, kad prokuroras ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09832-21 priėmė 2021 m. birželio 2 d. nutarimą, kuriuo tenkino prašymą ir grąžino automobilį Audi A6, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), su dokumentais ir užvedimo rakteliais savininko (Vokietijos bendrovės Sixt GmbH & Co Autovermietung K.G.) atstovui – įmonės UAB ,,Alfa Baltic“ direktoriui A. Š., dar nepasibaigus baudžiamajam procesui. Taip pat nutarta nutarimo nuorašą išsiųsti sąžiningam automobilio įgijėjui M. S. ir išaiškinti jam, kad šis nutarimas per 2 mėnesius nuo pranešimo įteikimo gali būti apskųstas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), taip pat tai, kad savo turtines teises jis turi galimybę ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento 2021 m. birželio 2 d. pranešimu ieškovui M. S. siųstas minėto nutarimo grąžinti transporto priemonę nuorašas ir pakartotinai išaiškinta, kad buvo priimtas nutarimas grąžinti paimtą transporto priemonę jos savininkui ir nutarimas bus pradėtas vykdyti, jei nebus gautas skundas ar dokumentas, patvirtinantis ieškovo kreipimąsi į teismą civilinio proceso tvarka. Išaiškinta, kad nutarimą ieškovas turi teisę skųsti BPK 63 straipsnio nustatyta tvarka Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) ir (arba) kreiptis į teismą dėl teisės į daiktą civilinio proceso tvarka. Taip pat pranešime išaiškinta, kad ieškovas yra sąžiningas nurodytos transporto priemonės įgijėjas, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnį gali kreiptis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka ir taip išspręsti ginčą, kilusį tarp ieškovo ir transporto priemonės savininko, arba kreiptis dėl žalos atlyginimo iš kaltų asmenų.
4. Teismas taip pat iš pateikto ieškinio turinio nustatė, kad ieškovai pasinaudojo išaiškinta teise BPK 63 straipsnio nustatyta tvarka apskųsti prokuroro 2021 m. birželio 2 d. nutarimą dėl transporto priemonės grąžinimo. Tačiau ieškovai taip pat pateikė ieškinį civilinio proceso tvarka, atsakove nurodydami Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir reikalaudami ginti pažeistas jų, kaip sąžiningų automobilio įgijėjų, nuosavybės teises bei įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą grąžinti automobilį ieškovams.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2021 m. birželio 2 d. nutarime dėl transporto priemonės grąžinimo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento pranešime ieškovui išaiškinta teisė ginti savo, kaip sąžiningo automobilio įgijėjo, teises civilinio proceso tvarka nereiškia galimybės ir teisės civilinio proceso tvarka dar kartą skųsti prokuroro nutarimą. Ieškovams išaiškinta, kad jie pripažintini sąžiningais automobilio įgijėjais (dėl to ginčo nėra) ir civilinio proceso tvarka jie turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą pagal CK 1.138 straipsnį bei reikšti reikalavimus transporto priemonės savininkui arba reikalavimus dėl žalos atlyginimo kaltiems asmenims (pavyzdžiui, automobilį neteisėtai pardavusiems, pagrobusiems ar kt.). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, vykdanti ikiteisminį tyrimą, nėra šio civilinio teisinio santykio, siejančio automobilio savininką, sąžiningus įgijėjus ar dėl situacijos kaltus asmenis, dalyvė, todėl jai negali būti reiškiami reikalavimai dėl nuosavybės teisių gynimo civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-15 nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą svarstyti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
6.1. Teismas, priimdamas nutartį, nepagrįstai konstatavo, jog nuosavybės teisių į transporto priemonę gynimo klausimas nėra civilinės teisės dalykas ir spręstinas baudžiamojo proceso tvarka, tokiu būdu pažeidžiant žmogaus teisę kreiptis į teismą ginant savo nuosavybę, neteisėtai atsisakant tik teismui suteiktos išimtinės kompetencijos vykdyti teisingumą. Taip pat dėl priimtos teismo nutarties šiuo metu yra susidariusi ydinga ir neleistina situacija, kuomet asmuo negali ginti savo nuosavybės teisės baudžiamojo proceso tvarka, kadangi jam yra išaiškinama, jog savo pažeistas teises jis gali ginti civilinio proceso tvarka, tačiau, pareiškus ieškinį civilinio proceso tvarka, jis nenagrinėtinas, nurodant, jog nuosavybės teisių gynimo klausimas neva spręstinas baudžiamojo proceso tvarka, tokiu būdu paneigiant ir atimant iš asmens bet kokią galimybę ginti nuosavybės teisę.
6.2. Pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę gynimo sudaro civilinės teisės dalyką ir negali būti tapatinami su prokuroro priimto nutarimo apskundimu. CK 4.47 str. yra numatyti nuosavybės teisės į daiktus įgijimo pagrindai. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. LR Konstitucijos 23 str. numato, kad nuosavybė yra neliečiama. CK 4.95 str. yra įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Nagrinėjamu atveju teismui, priėmusiam skundžiamą nutartį, su ieškiniu buvo pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovai įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo nuginčytas teismine tvarka, kas reiškia, jog jis yra galiojantis. Taip pat nėra ginčo, kad mūsų nuosavybės teisės į transporto priemonę buvo įregistruotos VĮ Regitra, nenustatant, jog transporto priemonė yra paieškoma, dėl ko ieškovai laikytini teisėtais transporto priemonės savininkais.
6.3. Prokuratūra nutarimu nesprendžia nuosavybės teisių į transporto priemonę klausimo, dėl ko ta aplinkybė, kad prokuroro 2021-06-02 nutarimu buvo nutarta transporto priemonę grąžinti Vokietijos bendrovei ir kad toks nutarimas buvo apskųstas baudžiamojo proceso tvarka, jokiu būdu negali atimti teisės ginti savo nuosavybės teisę į transporto priemonę. Nuosavybės teisės klausimas yra civilinės teisės, bet ne baudžiamosios teisės dalykas, dėl ko negali būti nagrinėjamas prokuratūros ir prokuroro priimtas nutarimas dėl transporto priemonės grąžinimo negali būti tapatinamas su ieškiniu, kuriuo yra pareikštas reikalavimas pripažinti ieškovus transporto priemonės savininkais, įpareigojant Generalinę prokuratūrą grąžinti mums transporto priemonę.
6.4. Ieškovų nuosavybės teisė į transporto priemonę patvirtina transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo įregistruota VĮ Regitra, nėra nuginčyta teismine tvarka, o vien tai, kad paaiškėjo, jog 2016 m., t.y. prieš daugiau nei 6 metus, minėta transporto priemonė buvo pavogta, pačiam savininkui nuomos sutarties pagrindu perduodant transporto priemonę asmeniui, kuris jos negrąžino, negali savaime panaikinti ieškovų teisės į nuosavybę ir užkirsti kelio kreiptis į teismą dėl nuosavybės gynimo. Taigi skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį dėl pripažinimo transporto priemonės savininkais bei įpareigojimo grąžinti transporto priemonę taip pat įteisino neleistiną situaciją, kai teismas atsisako savo išimtinės kompetencijos vykdyti teisingumą, tokiu būdu paneigiant asmens teisę ginti savo pažeistas teises civiline tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
7. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad šiuo pagrindu ieškinį atsisakoma priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2009). CPK 22 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.
10. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą, siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Būtent iš ieškinio dalyko sprendžiama, ar ginčas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškinyje buvo suformuluotas ieškinio dalykas, t. y. buvo prašoma pripažinti ieškovus teisėtais transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkais ir įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą grąžinti ieškovams kaip sąžiningiems įgijėjams transporto priemonę. Taigi ieškovai siekia nuosavybės teisių pripažinimo taip pat atgauti jų pirkimo-pardavimo sandoriu įsigytą transporto priemonę. Ieškovai nurodė, kad 2021-06-02 buvo priimtas LR Generalinės prokuratūros nutarimas dėl transporto priemonės grąžinimo pirminiam jo savininkui (Vokietijos bendrovei SIXT Gmbh & Co Autovermietung K. G.), kuriame, be kita ko, konstatuota, kad ieškovas M. S. yra sąžiningas transporto priemonės įgijėjas, ir, nepaisant to, kad priimtas nutarimas grąžinti transporto priemonę pirminiam savininkui (Vokietijos bendrovei), ieškovas turi teisę per 2 mėnesius apskųsti minėtą nutarimą vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), bei savo turtines teises turi galimybę ginti Civilinio proceso kodekso tvarka. Darytina išvada, kad ieškovai, vadovaudamiesi Generalinės prokuratūros išaiškinimu, pareiškė ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo.
11. Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovų teisę kreiptis į teismą ginant savo nuosavybę.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė turi teisę savo nuožiūra rinktis, kokiu būdu ginti pažeistas teises. Pažymėtina, kad savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95-4.99 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovai turi galimybę savo pažeistas teises ginti baudžiamojo proceso tvarka skųsdami 2021 m. birželio 2 d. Lietuvos Generalinės prokuratūros nutarimą, kuriuo nutarta grąžinti automobilį pirminiam savininkui, BPK 63-64 straipsniuose numatyta tvarka ir/ar prašydama grąžinti jai priklausančią transporto priemonę (BPK 93 straipsnio 2 dalis), nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovai neturi teisės reikšti reikalavimo CK 4.95 ar 4.96 straipsnio pagrindu. Tokio pobūdžio bylose laikomasi pozicijos, kad BPK 93 straipsnyje, 108 straipsnio dalyje nėra įtvirtinta prokuroro pareigos grąžinti daiktą jo savininkui, o teisė skųsti prokuroro veiksmus neužtikrina veiksmingos daikto savininko nuosavybės teisių apsaugos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1514-803/2020).
13. Nuosavybės teisės gynimas yra civilinės teisės objektas, todėl ji turi teisę būti ginama CPK nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinyje keliamas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
14. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais skundžiamos nutarties argumentus, kad ieškovai civilinio proceso tvarka turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą pagal CK 1.138 straipsnį bei reikšti reikalavimus transporto priemonės savininkui arba reikalavimus dėl žalos atlyginimo kaltiems asmenims (pavyzdžiui, automobilį neteisėtai pardavusiems, pagrobusiems ar kt.).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 13 straipsnio norma įtvirtina dispozityvumo principą civiliniame procese. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pagal civiliniame procese galiojančius teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą ir dispozityvumo principus kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti, ar ginti savo pažeistas teises teisme, o jeigu ginti, tai pasirinkti savo elgesio modelį, kaip ir kokia apimtimi tai daryti, t. y. nustatyti pažeistų teisių gynimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-219/2018). Taigi, atsakovo ar atsakovų pasirinkimas ir jų nurodymas ieškinyje yra ieškovo prerogatyva ir tai, kad atsakovu ieškovai nurodė Generalinę prokuratūrą, negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Juo labiau, kad ieškovai trečiaisiais asmenimis nurodė V. M., UAB „Simsitis“ (ankstesni automobilio savininkai) ir Sixt GmbH & Co Autovermietung K.G (asmuo, kuriam perduotas automobilis).
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad CPK 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, jog nustačius, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, teismas gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą, nurodyta, kad vertindamas atsakovo tinkamumą teismas turi atsižvelgti į šalių tarpusavio teisinius santykius. Pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva, tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019). Todėl pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, teismas turi pasiūlyti ieškovei pakeisti pradinį atsakovą tinkamu, be ne taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kadangi ieškovei nesutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, byla yra nagrinėjama iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Bylos teismingumo klausimas spręstinas įvertinus ieškovės galutinius reikalavimus, šalių tinkamumą ir galimas atsakovų pozicijas (CPK 34 straipsnio 1-2 dalys).
17. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atsisakymą priimti ieškinį reguliuojančias teisės normas, todėl ginčijama nutartis naikinama. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pareikšto ieškinio atitikties jam keliamiems kitiems CPK įtvirtintiems turinio ir formos reikalavimams, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.