- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1580-232/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09144-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jadvyga Mardosevič, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Z. D.
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei Z. D. dėl pažeistų teisių gynimo, buto naudojimosi tvarkos nustatymo, įkeldinimo ir 6000 Lt žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas A. D., patikslinęs reikalavimus (b.L. 1-5,59-61), kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nustatyti 3 kambarių, 66,58 kv.m. bendro ploto buto, unikalus Nr., esančio adresu Ž. g., Vilniuje (toliau tekste butas ginčo butas), naudojimosi tvarką ir ieškovo asmeniniam naudojimui paskirti 17,28 kv.m. ploto kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 38-2, iš viso 17,28 kv.m. bendro ploto patalpas, o atsakovės asmeniniam naudojimuisi paskirti 14,70 kv.m. ploto kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 38-4, ir 9,30 kv.m. ploto kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 38-5, iš viso 24,00 kv.m. bendro ploto patalpas; bendram naudojimui nustatyti 11,97 kv.m. ploto koridorių, buto plane pažymėtą indeksu 38-1, 8,91 kv. m. ploto virtuvę, buto plane pažymėtą indeksu 38-3, 3,31 kv.m. ploto vonią, buto plane pažymėtą indeksu 38-6, 1,11 kv.m. ploto tualetą, buto plane pažymėtą indeksu 38-7; 2) įpareigoti atsakovę Z. D. kas mėnesį jam mokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos 65,62 Lt dydžio kompensaciją už jai tenkančią asmeniniam naudojimui didesnę buto dalį; 3) priteisti iš atsakovės 6000 Lt dydžio nuostolių sumą už laikotarpį nuo 2012-06-21 iki 2014-02-21; 4) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-02-16 mirė jo tėvas P. D., po kurio mirties jam nuosavybės teise priklausantį turtą paveldėjo jis, jo brolis I. D. ir jo pamotė Z. D.. Pagal 2013-02-19 paveldėjimo teisės liudijimą jam nuosavybės teise priklauso ½ 3 kambarių 66,58 kv.m. bendro ploto buto su rūsiu, esančio Ž. g., Vilniuje, unikalus Nr.. Minėtame bute, kurio ½ dalį po tėvo mirties jis paveldėjo, gyvena atsakovė. Butu ji naudojasi viena nuo tėvo mirties, kadangi tik 2014-06-06, teismui atsakovę įpareigojus, ji jam perdavė buto raktus. Iki 2014-06-06 ji piktybiškai nesuteikė ieškovui galimybės patekti į butą, todėl jis negalėjo nevaržomai valdyti ir naudotis savo nuosavybe, dėl ko ieškovė padarė jam 6000 Lt žalą už negalėjimą buto dalies išnuomoti nuo 2012-06-21 iki 2014-02-21.
A. Z. D. su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad sutinka, jog būtų nustatyta ieškovo pasiūlyta naudojimosi butu tvarka, tačiau ji nesutinka su ieškovo reikalavimu kas mėnesį mokėti jam kompensaciją už jai tenkančią didesnę buto dalį asmeniniam naudojimui, kadangi ji iš esmės yra verčiama didesne dalimi naudotis, o be to ji sutinka išpirkti jai tenkančią didesnę buto dalį rinkos kaina iš ieškovo. Ieškovė nurodė jog po jos sutuoktinio mirties šalys buvo sutarę, kad protingiausia butą būtų parduoti ir pasdalinti gautą pinigų sumą. Ji konsultavosi dėl buto kainos, buvo sudariusi sutartį su nekilnojamojo turto brokere dėl ginčo buto pardavimo. Butas nebuvo parduotas, nes ieškovas persigalvojo jį pardavinėti. Taip pat ieškovė nesutinka atlyginti 6000 Lt patirtų nuostolių, kadangi ieškovas tik 2014-03-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio vienas iš reikalavimų yra buto naudojimosi tvarkos nustatymas, o nesant nustatytai naudojimosi tvarkai, nėra galimybės išnuomoti idealiosios ½ buto dalies, todėl reikalavimas atlyginti negautas pajamas turėtų būti atmestas.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė tokią buto, esančio Žirmūnų g. 131-38, Vilniuje, naudojimosi tvarką: ieškovui A. D. naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 38-2 (17,28 kv.m. ploto), atsakovei Z. D. naudotis kambariais, plane pažymėtais indeksais 38-4 (14,70 kv.m. ploto) ir 38-5 (9,30 kv.m. ploto), virtuvę, plane pažymėtą indeksu 38-3 (8,91 kv.m. ploto), WC patalpą, plane pažymėtu indeksu 38-7 (1,11 kv.m. ploto), vonios kambariu, plane pažymėtu 38-6 (3,31 kv.m. ploto), koridorių, plane pažymėtą indeksu 38-1 (11,97 kv.m. ploto) paskirti naudotis bendrai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. D. atsakovės Z. D. naudai 728 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės Z. D. į valstybės biudžetą 10 Lt teismo patirtų išlaidų.
Teismas nustatė, kad ginčo bute yra trys kambariai, pažymėti indeksais 38-2 (17,28 kv.m.), 38-4 (14,70 kv.m.) ir 38-5 (9,30 kv.m.), dėl kurių naudojimosi yra nesutarimai tarp šalių. Ieškovas patikslino reikalavimus ir prašo skirti jam vieną kambarį, pažymėtą indeksu 38-2 (17,28 kv.m. ploto), o atsakovei – du kambarius, pažymėtus indeksais 38-4 (14,70 kv.m.) ir 38-5 (9,30 kv.m.), dėl ko atsakovei tenka 3,36 kv.m. daugiau ((14,70+9,30+17,28) / 2 – 17,28). Ieškovas sutiko su atsakovės prašymu skirti jai du mažesnius kambarius, kurie yra vienas greta kito, toliau nuo ieškovui prašomo skirti kambario. Iš kambario 38-2, turinčio 17,28 kv.m. ploto, yra išėjimas į balkoną, tuo tarpu, išėjimo į balkoną iš atsakovei skirtinų kambarių nėra. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovei nors ir tektų naudotis 3,36 kv.m. didesnio ploto patalpomis negu ieškovui, atsižvelgiant į turimas nuosavybės teise daikto (buto) dalis, toks naudojimosi butu tvarkos nustatymas atitiktų adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo principus, todėl teismas padarė išvadą, kad tokia naudojimosi butu tvarka nepažeis nei vieno bendraturčio interesų, toks buto naudojimosi tvarkos būdas yra pagrįstas, todėl ieškovo reikalavimą tenkino. Ieškovo reikalavimą dėl periodinės kompensacijos priteisimo, t.y. po 65,62 Lt kas mėnesį už atsakovei tenkančio didesnio ploto dalį (ieškovo paskaičiavimu – 6,72 kv.m.) netenkino, nes ieškovui, nors jis šios aplinkybės ir neišviešino nagrinėjant bylą, paskyrus naudotis izoliuotu kambariu 38-2 (17,28 kv.m.) sudaryta galimybė naudotis balkonu, kuriuo atsakovė naudotis negalėtų dėl objektyvių priežasčių, kadangi patekimas į balkoną yra iš ieškovui tenkančio kambario. Pažymėjo, kad atsakovei tenkanti didesnė dalis negali būti pripažinta tiek reikšminga, kad teisingumas reikalautų spręsti kompensacijos klausimą, nes neįmanoma objektyviai nustatyti absoliučiai teisingos ir proporcingos naudojimosi butu tvarkos, kai bute yra trys kambariai. Reikalavimą dėl 6000 Lt žalos (negautų pajamų) priteisimo atmetė kaip neįrodytą, nes ieškovas šį reikalavimą grindžia aplinkybe dėl teisėtų lūkesčių po tėvo mirties išnuomoti butą tretiesiems asmenims ir gauti pajamų turėjimu, nors naudojimosi butu tvarka nebuvo nustatyta, todėl nesant nustatytai naudojimosi tvarkai nėra galimybės ½ idealiąją buto dalį išnuomoti. Be to, ieškovas, teigdamas apie turėtus lūkesčius išnuomoti jam priklausančią idealiąją buto dalį, nepateikė jokių kitų įrodymų dėl turėtų/turimų lūkesčių realizavimo. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovo papildomai nurodytus argumentus, kuriais atstovas siekė pagrįsti 6000 Lt žalą, t.y. kad ieškovas negalėjo naudotis jam priklausančia dalimi, o iš jo buvo priteisti jo buto daliai tenkantys mokesčiai, taip pat atmetė, nes jie nebuvo nurodyti nei viename procesiniame ieškovo dokumente ir paminėti tik paskutinio teismo posėdžio metu, be to nepagrįsti leistinais byloje įrodymais. Ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko nėra pagrindo priteisti prašomą 6000 Lt dydžio žalą. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai teismas priteisė ½ dalį žyminio mokesčio, sumokėto už reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, t.y. 72 Lt. Kitų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, atmetus ieškinio reikalavimus (dėl kompensacijos priteisimo ir 6000 Lt žalos atlyginimo). Teismas nurodė, kad advokato išlaidos, kada iš pareikštų reikalavimų buvo tenkintas tik vienas ir pripažinta, kad tik iš dalies, nes nustatyta naudojimosi butu tvarka pagal atsakovės pasiūlytą variantą posėdžio metu, neatlygintinos. Atitinkamai atsakovės patirtos išlaidos atlyginamos pilnai, priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai 800 Lt advokato išlaidų.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantas (ieškovas) A. D. apeliaciniu skundu prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-14 sprendimo dalį, kuria teismas nustatė buto, unikalus Nr., esančio Ž. g., Vilniaus m., naudojimosi tvarką ir panaikinti likusią sprendimo dalį bei priimti naują sprendimą - visiškai patenkinti ieškovo A. D. 2014-03-14 ieškinio pareiškimo dėl pažeistų teisių gynimo, buto naudojimosi tvarkos nustatymo, įkeldinimo ir 6 00 Lt žalos (negautų pajamų) priteisimo bei 2014-06-16 pareiškimo dėl pažeistų teisių gyvinimo, buto naudojimosi tvarkos nustatymo, įkeldinimo ir 6 000 Lt žalos (negautų pajamų) pritiesimo ieškinio dalyko pakeitimo (patikslinimo) reikalavimus; priteisti iš atsakovės Z. D. ieškovo A. D. naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino arba visiškai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų ir bylos šalių paaiškinimų, neargumentavo atsisakymo vertinti arba atmesti pateiktus įrodymus, peržengė pareikštus reikalavimus ir išėjo už ieškinio ribų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliantas nesutinka su teismo argumentai dėl atsisakymo priteisti kompensaciją. Pažymėjo, jog nei ieškovas, nei atsakovė nekėlė teismui reikalavimų nustatyti balkono naudojimosi tvarką, nekėlė reikalavimų įtraukti balkono plotą į dalintiną buto plotą. Pagal galiojančius teisės aktus balkonas nelaikomas buto dalimi ir jo plotas neįeina į bendrą buto plotą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti buto techninės apskaitos byla. Balkonai ir lodžijos priskirtini prie bendro naudojimo namo konstrukcijų. Todėl nustatydamas buto naudojimosi tvarka, balkono plotas neįtrauktinas į dalintino buto plotą. Suteiktos teisės naudotis didesne ginčo buto dalimi teismo prilyginimas galimybei naudotis balkonu prieštarauja tiek galiojančių teisės aktų normoms ir ieškovo, kaip buto bendrasavininkio teisėms, tiek sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Teismas, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo nepaisė ne tik ieškovo ir atsakovės nuomonių ir pasiūlymų, bet ir galiojančių teisės aktų nuostatų, bei išėjo už ieškinio ribų, t.y. peržengė ieškinyje pareikštus reikalavimus. Pažymėjo, kad teismas nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų bei dėl jų nepasisakė, taip pat nevertino ir 2014-05-14 teismo nutarties nesujungti civilinių bylų Nr. 2-1763- S45/2014 ir Nr. 2-16263-600/2014. Tokiu būdu, teismas pažeidė LR CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą teisme. Teismas pažeidė proceso šalių lygių procesinių teisių principą, teisėtų lūkesčių principą bei ieškovo kitas procesines ir materialinės teises bei ieškovo teisėtus interesus, tame tarpe ieškovo nuosavybės teises. Spręsdamas klausimą dėl kompensacijos priteisimo ir atmesdamas ieškovo reikalavimą, teismas turėjo pasisakyti dėl atsakovės prašymo priteisti kompensaciją kitokiu turtu ir argumentuotai atmesti arba patenkinti atsakovės prašymą. Tokiu būdu teismas neatsižvelgė į šalių pozicijas ir prašymus bei išėjo už ieškinio ribų. Dėl atsakovės kaltų veiksmų ieškovas neturėjo galimybės nei pats naudotis butu, nei išnuomoti butą tretiesiems asmenims. Nors atsakovė, nepaisant visų ieškovo teisėtų pastangų, neįleisdavo ieškovą į ginčo butą ir naudojosi ginčo butu vienasmeniškai, ieškovas buvo priverstas sumokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas. Minėti argumentai pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Todėl teismo argumentas, kad ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų yra nepagrįstas ir atmestinas. Pažymėjo, jog ieškovas nuosekliai visais teisėtais būdais bandė apginti savo pažeistas teises, patekti į jam bendros nuosavybės teise priklausantį ginčo butą ir nepiktnaudžiavo savo teisėmis, o sąžiningai ir geranoriškai bandė išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, o atsakovė, elgėsi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu ir piktnaudžiavo savo teisėmis, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo už ginčo butui suteiktas komunalines paslaugas, nors ieškovas minėtose patalpose negyveno. Atsakovė suklaidino teismą melagingai teigdama, jog būtų įteikusi ieškovui raktus nuo buto jam pačiam atėjus pas atsakovę. Šiam jos melagingam teiginiui prieštarauja byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovės teiginiai, jog ieškovas pats nenorėjo ateiti ir pasiimti raktus, atmestini kaip neatitinkantis tikrovės bei neįrodyti. Reikalavimą įkeldinti į ginčo butą pripažino pati atsakovė įteikdama ieškovui raktus nuo ginčo buto teismui pareikalavus. Kadangi atsakovė įvykdė ieškovo reikalavimą įkeldinti jį į ginčo butą tik po bylos iškėlimo teisme ir tik teismui pareikalavus, todėl bylinėjimosi išlaidos už šio reikalavimo patenkinimą priteistinos ieškovui iš atsakovės.
Atsiliepimas
A. Z. D. atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-16 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo A. D. atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje teisingai nurodė, kad ieškovui (apeliantui) paskyrus naudotis izoliuotu 17,26 kv.m. kambariu (plane pažymėtu 38-2), atsakovė dėl objektyvių priežasčių praranda galimybę naudotis balkonu, kadangi patekimas į balkoną įmanomas tik iš ieškovui priklausančio kambario. Realiosios buto dalies nežymus neatitikimas idealiajai šiuo atveju negali būti vertinamas kaip ieškovo (apelianto) nuosavybės teisių pažeidimas, juolab, kad ieškovui (apeliantui) teismo sprendimu atiteko galimybė naudotis butui priklausančiu balkonu. Pirmosios instancijos teismas balkono ploto į dalintino buto plotą neįtraukė, o, nustatydamas tokią naudojimosi tvarką ir atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos, rėmėsi adekvatumo ir proporcingumo principais. Ieškovas (apeliantas), keldamas reikalavimą mokėti jam kompensaciją- periodines išmokas už atsakovei tenkančią didesnę buto dalį, iš esmės bando sukurti nuomos teisinius santykius. Ieškinyje nurodyta kompensacijos už didesnę tenkančią buto dalį forma yra nepagrįsta, nelogiška, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio ieškovo reikalavimo netenkino. Pažymėjo, kad atsakovė, suprasdama reikalavimo nepagrįstumą, siūlė ieškovui (apeliantui) kitą kompensavimo formą - sumokėti vienkartinę kompensaciją už rinkos kainą iš ieškovo, tačiau ieškovas pasiūlymo nepriėmė, juo nepasinaudojo. Apelianto skunde išdėstyti argumentai dėl 6 000 litų žalos priteisimo, kad atsakovė "byloje elgėsi nesąžiningai", "piktnaudžiavo savo teisėmis", "neįleisdavo ieškovo į ginčo butą" etc. yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, teisiškai nereikšmingi. Teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad naudojimosi butu tvarka ieškinio padavimo momentu nebuvo nustatyta, todėl, nesant nustatytai naudojimosi tvarkai, nėra (nebuvo) realios galimybės išnuomoti buto idealiosios dalies. Pareiga įrodyti skolininko veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį, žalą tenka ieškovui, tačiau šios sąlygos ieškovo nėra įrodytos, todėl civilinė atsakomybė atsakovei nekyla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino reikšminga aplinkybę, kad naudojimosi butu tvarka buvo nustatyta iš esmės pagal atsakovės pasiūlytą variantą. Todėl atmetus kitus ieškovo reikalavimus akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra logiškas ir pagrįstas.
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje remiantis CPK II dalies XIII skyriaus pirmojo skirsnio įrodinėjimą nustačiomis taisyklėmis nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės.
Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l. 14) matyti, kad šalims priklauso po ½, 3 kambarių, 66,58 kv.m. buto, esančio Žirmūnų g. 131-38, Vilniuje unikalus Nr. 1097-8017-3017:0037. Atsakovės nuosavybės teisės 2012 11 28 įregistruotos 2012 11 23 išduoto nuosavybės teisės liudijimo pagrindu; atsakovo nuosavybės teisės į ½ buto įregistruotos 2013 03 04 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo, išduoto 2013 02 19 pagrindu.
Atsiliepimas
Kaip atsiliepime į ieškinio pareiškimą yra nurodžiusi atsakovė, šalys po ieškovo tėvo P. D. mirties įregistravę nuosavybės teises į butą, iš pradžių buvo susitarę bendrosios dalinės nuosavybės teisės klausimą išspręsti, parduodant visą butą ir pasidalinant už jį gautą pinigų sumą per pusę. Ieškovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje teigė jog ji ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti šį šalių susitarimą, kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą dėl preliminarios buto kainos nustatymo, užsakė turto vertinimą, susitarė dėl tarpininkavimo parduodant ginčo butą ir išdavė sutikimą reklamuoti ir parduoti ginčo butą. Šiuos atsakovės teiginius, patvirtina į bylą pateiktos dokumentų kopijos (b.l.33-44): Ober Haus nekilnojamojo turto agentūros rašto dėl buto kainos kopija, tos pačios nekilnojamojo turto agentūros turto vertės nustatymo pažymos, pagal kurią 2013 06 10 buto rinkos vertė sudarė 235 000 Lt, kopija bei už šias paslaugas išrašytų sąskaitų faktūrų kopijos; nekilnojamojo turto agentūros „Topadus“ brokerei I. Č. atsakovės pasirašyto sutikimo reklamuoti ir padėti parduoti butą kpija. Šie įrodymai leidžia daryti tikėtiną išvadą jog iš pradžių nuo 2013 m kovo mėn. kai ieškovas įregistravo savo nuosavybės teises į ginčo buto dalį, iki 2013 2013 spalio mėn ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise joms priklausančio buto tarp šalių nebuvo.
Kaip nurodė šalys ir nustatyta iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų 2013 10 14 atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama priteisti iš bendraturčio 1 987,62 Lt skolą pusę visų jos iki kreipimosi į teismą turėtų išlaidų apmokant komunalines į butą tiekiamas paslaugas bei bendro naudojimo vietų priežiūrą bei eksploatavimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 06 26 sprendimu ieškinį tenkino dalinai, priteisė Z. D. iš A. D. Z. D. naudai būtinąsias išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, sudarančias 1 880,43 Lt, sprendimas įsiteisėjęs.
Ieškovas kreipdamasis į teismą šioje byloje 2014 03 14 pareikštu ieškiniu taip pat buvo pareiškęs ir reikalavimą įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui ginčo buto raktus arba suteikti galimybę pasidaryti jų kopiją. Faktą, kad raktų atsakovė jam geruoju neperduoda jis įrodinėjo byloje pateiktu savo 2013 11 08 pareiškimu atsakovei, patvirtintu ir atsakovei persiųstu Vilniaus miesto 6 notarų biuro notarės D. Š. (b.l.15, 16), kuriuo reikalaujama suteikti galimybę pateikti į ginčo butą, suteikiant informaciją apie laiptinės domofono kodą, taip pat perduoti raktus, kurie reikalingi nevaržomai naudotis ieškovui priklausančia buto dalimi. Pareiškime ieškovas nustatė atsakovei 10 dienų terminą su juo susisiekti ir per 10 dienų susitikti notarų biure dėl raktų perdavimo, bei nurodė jog ieškovei per 10 dienų to nepadarius kreipsis į teismą. Šį faktą jis taip pat rėmė 2014-03-13 atsakovės advokatui įteikta pretenzija, kuria buvo nustatytas 3 darbo dienų terminas atsakovei perduoti ieškovui raktus (b.l. 17). Pažymėtina, jog ieškinį ieškovas padavė neišlaukęs jo paties nustatyto termino 3 dienų termino pretenzijai patenkinti, ieškinys teisme gautas 2014-04-14 (b.l. 1). Bylos eigoje gavęs iš ieškovės buto raktus, šio reikalavimo atsisakė. Tačiau palaikė reikalavimą ir apeliaciniame skunde paliko reikalavimą priteisti jam žalą (nuostolius) jo teigimu susidariusius negautų pajamų pavidalu, nurodė jog dėl to, kad ieškovė neperdavė raktų negalėjo savo buto dalies nuomoti todėl negavo pajamų nuomos mokesčio pavidalu, šį reikalavimą grindė prie ieškinio pateikta konsultacine „Centro kubo“ pažyma, kurioje nurodyta jog vieno kambario su bendro naudojimo patalpomis esančio 3 kambarių ginčo 2013 11 22 dienos skaičiavimu galėtų būti 300Lt. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas reikalavimą pagrįstai nurodė jog dėl 6000 Lt žalos (negautų pajamų) jog negautos pajamos neįrodytos, nes nenustačius naudojimosi butu tvarkos ieškovas ieškovui priklausanti buto dalis negalėjo būti išnuomota kadangi nežinant, kuria patalpa ieškovas turi teisę naudotis, todėl nesant nustatytai naudojimosi tvarkai nebuvo galimybės ½ idealiąją buto dalį išnuomoti. Be to, ieškovas, teigdamas apie turėtus lūkesčius išnuomoti jam priklausančią idealiąją buto dalį, nepateikė jokių kitų įrodymų dėl turėtų / turimų lūkesčių realizavimo.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi jog apeliantas jam padarytus nuostolius kildina iš delikto atsakovės jo nuomone neteisėtų veiksmų neperduodant apeliantui raktų, todėl byloje privalėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas numatytas CK 6.245-249 straipsniuose: atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei žalos (nuostolių). Kolegija pažymi jog apeliantas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliantas neteisėtais ieškovės veiksmais, sukėlusiais nuostolius (piniginė žalos išraiška) įvardija tai, kad neva atsakovė neatidavė jam raktų nuo buto dėl ko jis negalėjo į jį patekti ir išnuomoti jam priklausančią dalį. Kolegija pažymi jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo tiriami ir vertinami į bylą pateikti įrodymai. CPK 178 straipsnis nustato jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 179 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta bendr pobūdžio taisyklė jog įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir tik jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Teismo teisė rinkti įrodymus savo iniciatyva ribojama specialiai nustatytais atvejais ir viešuoju interesu. Tačiau pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šiuo atveju sprendžiant dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kuriuos ieškovas įvardija kaip vengimą perduoti buto raktus ir kaltės kolegija atkreipa dėmesį jog kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų Civilinėje byloje Nr. 2-1763-845/2014 Vilniaus apylinkės teismas 2014 06 26 sprendimu, kaip jau minėta, iš dalies tenkino Z. D. ieškinį ir jos jos naudai iš A. D. priteisė būtinosios išlaidos namui išsaugoti ir išlaikyti, sprendimas yra įsiteisėjęs. Šioje byloje atsakovas taip pat gynėsi faktu jog nebuvo įleidžiamas į butą jam nebuvo atiduoti raktai. Išklausius 2014 02 04 šioje byluje vykusio parengiamojo posėdžio įrašą matyti, kad Z. D. atstovas į bylą yra pateikęs jo atstovaujamosios registruotu laišku A. D. išsiųstą atsakymą į jai per notarę išsiųsta A. D. pareiškimą dėl raktų perdavimo, kuriame Z. D. nurodė jog dėl sveikatos būklės, atliktos kelio sąnario operacijos ji negali atvykti pas notarę ir siūlo raktų perdavimą spręsti per savo atstovą. Atsakovė šios bylos nagrinėjio pirmosios instancijos teisme eigoje, po parengiamojo posėdžio raktus ieškovui atidavė, tai matyti iš byloje pateiktos šalių 2014 06 06 surašyto priėmimo – perdaviomo akto (b.l. 62). Be to, kaip jau minėta sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada jog nenustačius naudojimosi daline nuosavybe tvarkos ieškovas vis tiek nebūtų turėjęs galimybės išnuomoti savo buto dalį, todėl raktų perdavimas nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovo nurodomais nuostoliais. Taip pat pažymėtina jog, kaip rodo jos pateikti dokumentai atsakovė nepaisant jos garbaus amžiaus ir sveikatos problemų dėjo pastangas išspręsti bendrosios dalinės nuosavybės teisės valdymo ir disponavimo ja klausimus siūlė padalinimo klausimą išspręsti jį parduodant ir pasidalinant tarp bendrasavininkių gautą sumą, eismo posėdžių metu taip pat siūlė ieškovui išsipirkti iš jos visą jai priklausančią buto dalį, sumokėti ieškovui už jai naudotis atitenkančią didesnę buto dalį, tačiau pats atsakovas nesutiko su šiais pasiūlymais. Taigi, darytina išvada jog būtent atsakovas nevykdė kooperavimosi ir bendrarbiavimo pareigos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nuo nuosavybės teisių įsigijimo 2013 03 04 iki 2013 11 08 kai išsiuntė pareiškimą per notarą būtų dėjęs pasatangas atgauti raktus, perimti savo turto dalies valdymą ir tik atsakovei pareiškus ieškinį dėl išlaidų būstui išlaikyti priteisimo pradėjo reikšti pretenzijas dėl raktų gavimo, tik praėjus daugiau nei metams nuo nuosavybės teisių įgijimo į buto dalį ėmėsi veiksmų dėl naudojimosi tvarkos savo buto dalimi nustatymo. Šios aplinkybės rodo jog pats ieškovas skirtingai nei atsakovė nedėjo pastangų valdyti ir disponuoti savo dalimi bendrojoje dalinėje nuosavybėje iki ieškinio padavimo teismui dienos. Be to, kaip matyti atsakovė atidavė raktus dar 2014 06 06 (b.l. 62), tačiau į bylą taip ir nebuvo pateikti duomenys kad ieškovas būtų išnuomojęs savo buto dalį kas dar kartą patvirtina jog ne raktai buvo kliūtimi ieškovui įgyvendinti savo tikslą buto dalį nuomotui. Byloje ieškovas taip pat neįrodė ir savo nuostolių realumo, nėra pateikęs įrodymų, kad dėjo pastangas surasti nuomininką savo turto daliai išnuomoti. Ieškovo prie pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo pateikta dar viena „Centro kubo“ konsultacinė pažyma (b.l. 63) taip pat neatspindi net ir hipotetinės ieškovo galimybės gauti pažymoje numatytą kainą išnuomojus savo buto dalį kadangi pažymoje nurodyta viso buto nuomos kaina, iš kurios jis išskaičiuoja vieno kvadratinio metro nuomos kainą. Akivaizdu jog kaina nuomojant dalį buto su bendra virtuve ir sanitarimiu mazgu vieno kvadratinio metro kaina būtų kitokia, žymiai mažesnė. Taip pat sutiktina ieškovės atsiliepime nurodytu teiginiu, kad ieškovas reikalaudamas kompensacijos periodinėmis išmokomis, kurią apskaičiuoja padaugindamas vieno kvadratinio metro kainą iš didesnio atsakovei atitenkančio ploto dalies iš esmės reikalauja priverstine tvarka nustatyti atsakovei pareigą nuomuotis didesnę jai atitenkančią buto dalį (3,36 kv.m.) kas iš esmės prieštarauja įstatymams, nes nuomos sutartis yra dvišalis sandoris kuriam reikalinga abiejų šalių sutikimas valia sudaryti tokią sutartį. Tokios periodinės išmokos negalėtų būti laikomos ir negautomis pajamomis, nes jų mokėjimas nustatomas į ateitį.
Apeliantas skundžiamu teismo sprendimu nustatytos naudojimosi butu tvarkos neginčija. Taip pat neginčija ir aplinkybės, kurią patvirtina ir byloje pateiktas ginčo buto planas (b.l. 68), kad iš apeliantui naudotis priskirto kambario 38-2, turinčio 17,28 kv.m. ploto, yra išėjimas į balkoną, o išėjimo į balkoną iš atsakovei skirtinų kambarių nėra. Todėl, kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad atsižvelgiant į tai, kad nors atsakovei ir tenka plotas 3,36 kv.m. viršijantis jai priklausančią ½ dalį nuosavybėje, o atsakovui atitinkamai atitenka tiek pat mažesnis plotas, atsižvelgiant į privalumą turėti galimybę naudotis balkonu, toks naudojimosi butu tvarkos nustatymas atitiko adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo principus, dėl ko darytina išvada, kad tokia naudojimosi butu tvarka nepažeidė nei vieno bendraturčio interesų. Teismas taip pat pagrįstai nesvarstė atsakovės siūlymo išsipirkti iš ieškovo 3,36 kv.m. ploto buto dalį, nes ieškovas tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs, jis reikalavo priteisti periodines išmokas po 65,52 Lt kas mėnesį, tuo tarpu atsakovės siūlymą teismas pagrįstai vertino kaip siūlymą bylą baigti taikos sutartimi. Apeliacinio skundo argumentas jog balkonas laikomas bendro naudojimo patalpa, kurią teismas nepagrįstai priskyrė tik ieškovui taip pat nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepakeitė balkono statuso, o tik atsižvelgė į aplinkybę jog ieškovui paskyrus naudotis kambariu pažymėtu indeksu Nr. 38-2 jam objektyviai atitenka ir galimybė naudotis balkonu, kuriuo atsakovė naudotis negali dėl objektyvių priežasčių, kadangi patekimas į balkoną yra iš ieškovui tenkančio kambario. Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pastebėjimams, kad atsakovei tenkanti didesnė dalis negali būti pripažinta tiek reikšminga, kad teisingumas reikalautų spręsti kompensacijos klausimą, nes neįmanoma objektyviai nustatyti absoliučiai teisingos ir proporcingos naudojimosi butu tvarkos, kai bute yra trys kambariai, be to, realiam naudojimui paskirtų buto dalių neatitikimas idealiosioms dalims šio ginčo atveju negali būti vertinamas kaip kito bendraturčio nuosavybės teisių pažeidimas, įvertinant, kad pastarajam bendraturčiui atiteko galimybė naudotis butui priklausančiu balkonu.
Teismas skundžiamame sprendime detaliai aptarė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus ir bylinėjimosi išlaidas paskirstė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė ½ dalį žyminio mokesčio, sumokėto už reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo (72 Lt). Kitų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė atsižvelgęs į tai kad reikalavimai dėl kas mėnesį mokamos 65,62 Lt mokamos kompensacijos ir 6000 Lt nuostolių priteisimo atmesti. Taip pat teismas atsižvelgė ir į šalių elgesį teisme nurodydamas, kad iš esmės ieškinys tenkinamas pagal atsakovės iš pat pradžių siūlytą variantą, su kuriuo ji sutiko ir atitinkamai atsakovės patirtas išlaidas priteisė iš ieškovo,o priteistinas sumas įskaitęs priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 728 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (LAT 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padarė faktines bylos aplinkybes bei teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą atitinkančias išvadas.
Apeliacinio skundo netenkinus atsakovės naudai priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurios pagal su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus (b.l.111,112) sudaro 600 Lt arba 173,77 Eur ir kurios atsižvelgiant į šio procesinio dokumento apimtį, keliamų klausimų sudėtingumą, bylos sudėtingumą bei Teisingumo ministerijos patvirtintas Rekomendacijas mažintinos iki 120 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
NUTARIA:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. A. g., Vilniuje atsakovės Z. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Ž. g., Vilniuje naudai 120 Eur. (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.